Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorei Jūratei Plauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį - 2 mėn. viešųjų darbų bausme ir 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda; 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 6 MGL dydžio baudą, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 MGL (753,2 Eur) dydžio bauda, kuri sumokėta 2015 m. lapkričio 5 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. M. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas tyčia, rankoje laikydamas virtuvinį mėsos kirtiklį, jį demonstruodamas bei pridėdamas V. Ž. ir nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), prie kaklų, pareikalaudamas jų atiduoti savo mobiliuosius telefonus, o vėliau grasindamas užpjudyti šunimis, liepė jiems atsigulti ant kelio, V. Ž. ir E. D. vykdant jo visus reikalavimas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, liepė jiems atsistoti ir eiti į jo gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ten atsigulti ant žemės (ant pilvų), V. Ž. ir E. D. įvykdžius reikalavimus, pagrasino nušausiąs jei šie bandys bėgti, antrankiais surakino V. Ž. kairės rankos riešą su E. D. dešinės rankos riešu ir antrankius stipriai suveržė, tokiais savo veiksmais sukeldamas E. D. ir V. Ž. fizinį skausmą, po to ant jų nugarų uždėjo karutį, vieną kartą įspyrė E. D. į dešinį šoną, o V. Ž. – į kairį šoną, taip smurtaudamas padarė V. Ž. linijinius odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje, sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamą veiką vėl pagrasino nužudyti, jeigu jie (V. Ž. ir E. D.) bandys bėgti, liepė jiems nesikelti nuo žemės, nejudėti, nepakelti galvų, tokiais savo veiksmais, ne mažiau kaip dvi valandas naudodamas fizinį bei psichologinį smurtą neteisėtai atėmė V. Ž. ir nepilnamečiui E. D. laisvę.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad viskas vyko 2023 m. rugsėjo 24 d., kai grįžo apie 2.00 val. nakties, išgėrė arbatos ir išgirdo už lango atvažiuojantį automobilį, bet kai išėjo iš kiemo jis apsisukęs greitai nuvažiavo, tai jam sukėlė įtarimą. Pasileido šunį, užsidėjo prožektorių ant galvos ir išėjo į gatvę. Tada pro šalį gatve ėjo nukentėjusieji nešvariais drabužiais, o kuprinėje buvo jų švarūs rūbai, jis jų paklausė kur jie eina, o jie atsakė, kad pažiūrėti kažką. Jie jam sukėlė įtarimą dėl nešvarių drabužių, todėl liepė jiems eiti į kiemą, paguldė ant kelio ant pilvų, liepė atiduoti telefonus. Jie jo klausė, telefonus atidavė, atsigulė ant žemės. Jis juos surakino antrankiais. Kai jie buvo surakinti ir gulėjo ant pilvų ant jų uždėjo karutį, kad nepabėgtų. Tada pasakė, kad nejudintų rankų, nes užsiverš antrankiai, taip ir atsitiko. Tada viską filmavo su telefonu, tada paskambino sūnui N., atvažiavo sūnus ir pasakė, „tėvai, čia mano klasiokai“. Tada N. išvažiavo ir atvežė jo pažįstamą, kuri prašė juos paleisti. Jis juos paleido, pasakė jiems, kad dingtų iš kiemo. Tą naktį buvo išgėręs du gurkšnius degtinės. Tą naktį jam niekas blaivumo nenustatinėjo. Blaivumą nustatinėjo kitą dieną po pietų, įpūtė 0.44 promilės. Iki to pūtimo buvo išgėręs „plečkutę“ degtinės. Tie du gurkšniai neturėjo įtakos jo veiksmams. Abiem spyrė į šonus, specialiai nesitaikė niekur, gal į šonkaulius pataikė. Kad jie nesikeltų nuo žemės grasino jiems, kad nesikeltų, nes sužalos, nušaus jei kelsis. Neneigia, jog galėjo grasinti nužudyti. Turėjo mėsos kirtiklį rankoje, rodė ir demonstravo jį nukentėjusiesiems, kad jie bijotų jo, padėjo jiems ant peties jį.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui, gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Apklausiamas liudytoju nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jam yra 18 metų, jis mokosi gimnazijos 12 klasėje ir taip pat savaitgaliais dažniausiai dirba restorane (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 24 d. 00:00 val. baigė savo pamainą ir su savo elektriniu paspirtuku nuo (duomenys neskelbtini) važiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Iš darbo į namus visada važiuoja su paspirtuku. Kai jau buvo prie namų, tai buvo apie 01:13 val., parašė savo draugui E. D., pasiūlė išeiti į lauką, pasivaikščioti. Šis sutiko. Jis nuvažiavo iki jo namų, ten E. pasitiko, jis atvažiavo su dviračiu, ir tada abu ėjo pasivaikščioti. Tiesiog vaikščiojo ir kalbėjosi, besikalbėdami pradėjo eiti (duomenys neskelbtini). Ir tada apie 2 val. nakties pamatė ant kelio, ties savo kiemu stovintį žmogų su žibintu ant galvos. Jis to žmogaus nepažinojo ir nebuvo anksčiau matęs, tačiau žinojo, kad toje vietoje turėtų gyventi jo klasioko N. tėvas, nes atsimena, kad vaikystėje su N. šiek tiek bendravo, ir žinojo, kad ten jo tėvas gyvena. Jie jį pamatę pamanė, kad ten vagis, nes Facebook skaitė, kad po kaimą vaikšto vyras su moterimi ir galimai vagia, todėl pamanę, kad ten gali būti vienas iš jų, nusprendė eiti pasižiūrėti. Pradėjo eiti link jo, o jis link jų. Tada kokių 3 metrų atstumu pamatė, kad jis vienoje rankoje laiko mačetę (ranka, laikanti mačetę, buvo nuleista). Jie jau norėjo suktis ir važiuoti atgal, bet vyras sušuko „Stot!“. Kadangi jis turėjo tą ginklą, jie pakluso ir sustojo. Tada tas vyras paklausė „ar matot kas čia“, ir parodė savo rankoje laikomą mačetę. Jis atsakė, kad tai mačetė, tada vyras atsakė „ar žinot kur ji gerai sminga?“, ir ją pakėlęs prisidėjo mačetės ašmenis prie savo kaklo iš abiejų pusių, sakydamas „čia, čia“, po to priėjo prie jo, pridėjo jam tos mačetės ašmenis prie kaklo iš vienos pusės sakydamas „čia“, paskui pridėjo E. prie kaklo sakydamas „čia“. Jis tuo metu buvo išsigandęs dėl savo gyvybės ir sveikatos, suprato šiuos veiksmus kaip pavojų gyvybei, kadangi iš to asmens neadekvataus elgesio suprato, kad jis nepokštauja, tai nebuvo panašu į juokelį. Tas vyras kalbėdamas su jais šaukė, davė komandas, akivaizdžiai buvo piktas. Po to vyras atsitraukė nuo jų, mačetę pasidėjo ant žemės, išsitraukė savo telefoną ir pradėjo juos filmuoti. Filmuodamas klausinėjo, kas tokie yra, kodėl jie čia, ir kur gyvena. Jis pasakė savo vardą, pavardę, kur gyvena, kad neseniai baigė darbą, pasakė kur dirba. Tas vyras išvadino juos vagimis, tada liepė jam nuo pečių nusiimti kuprinę ir ją iškraustyti. Jis įvykdė jo paliepimą. Savo kuprinėje turėjo darbo drabužius - kelnes, marškinėlius, kepurę ir batus. Drabužiai yra (duomenys neskelbtini) uniforma, ant visų drabužių yra (duomenys neskelbtini) ženklai (išskyrus batus). Vyras, apžiūrėjęs jo drabužius, sakė, kad jie vogti, tada vėl klausinėjo, kodėl jie čia, tada liepė jiems po vieną sudėti savo telefonus jam į striukės kišenę. Jis pirmas įdėjo savo telefoną „Samsung Galaxy S21 ultra“ jam į striukės kišenę, jis dar pasakė „nekraustyk kišenės“, po to į kišenę jam savo telefoną įdėjo E.. Tada jam liepė savo ausinę „Airpod“ įdėti jam į kišenę, jis taip ir padarė. Tada, kiek prisimena, vyras nusisuko ir pradėjo kviesti savo šunį, pakvietęs šunį atsisuko į juos ir liepė gultis ant žemės, nes kitaip atbėgęs šuo juos sukandžios. Tada jie su E. atsigulė ant kelio. Šuo juos apuostė, tada atsitraukė, tada tas vyras liepė atsistoti ir lėtai eiti pas jį į kiemą. Priėjus prie kiemo vartų jis jiems liepė užsidėti kapišonus ir nuleisti žemyn galvas. Jie įėjo į kiemą, iš lėto ėjo, žiūrėdami į apačią, kadangi buvo paliepti nuleisti galvas. Tas vyras jiems sakė kur eiti, bet kadangi žiūrėdami į apačią nieko nematė, jis su ta pačia mačete, ją įkišęs tarp jų, rodė kryptį, kur eiti. Nuėjus kažkur į vidurį kiemo, prie kažkokio akmens, vyras jiems vėl liepė atsigulti ant žemės. Nurodė gultis ant pilvo. Tada tas vyras kažkur nuėjo, eidamas pasakė jiems „bandysit bėgt - nušausiu, nes šautuvą turiu“. Jie su E. gulėjo ant žemės kaip liepta, netrukus tas vyras grįžo ir jiems uždėjo antrankius, t.y. jo kairę ranką surakino su E. ranka. Tada pasakė jiems „palaukit, einu parūkyt“. Kaip supranta, parūkė, nes girdėjo cigaretės degimo garsą, po to vėl klausinėjo, ką jie čia veikia, vadino juos banditais, vagimis. Po to priėjo ir jiems ant nugarų uždėjo metalinį karutį. Dar beeidamas į kiemą, nors nuleista galva, matė kieme ant žemės karutį, mano, tai buvo tas pats karutis. Kai uždėjo karutį, skaudėjo nugarą. Tada jis vėl klausinėjo, kur jie dirba, vėl pasakė kad (duomenys neskelbtini), bet jis netikėjo, tada pasakė tikslų adresą, E. taip pat pasakė tą patį adresą, nes jis kaip ir jis dirba tame pačiame (duomenys neskelbtini), tą dieną jis irgi dirbo, tik pamainą baigė 18.00 val. Tada tas vyras vėl nuėjo toliau, girdėjo, kaip pylėsi kažkokį gėrimą, o išgėręs stipriai trenkė į stalą stikliuką, iš tų garsų susidarė nuomonę, kad jis gėrė alkoholį. Po to girdėjo, kaip jis kažkam paskambino, pasakė „du vagys guli mano kieme“, tada prie jų priėjo, įjungė garsiakalbį ir liepė garsiai sakyti savo vardus ir pavardes. Jie pasakė. Tada, kaip supranta, jis baigė pokalbį, nuėjo į namą, ir girdėjo kaip sakė kažkam „ramiai, miegok, čia viskas gerai“. Tada grįžęs į kiemą jis vėl rūkė ir gėrė, o jie toliau gulėjo ant žemės. Jis besėdėdamas prie stalo jiems sakė tokias komandas kaip „nekvėpuok, nedrebėk“. Iš viso pragulėjo jo kieme apie dvi valandas, sušalo, jis vieną kartą paklausė, ar jiems šalta, jie sakė, kad taip, o jis atsakė „pas mane kieme 25 laipsniai šilumos, tai kaip jums šalta, o man nešalta, nes aš geriu“. Tada išgirdo, kaip atvažiuoja į kiemą kažkokia mašina. Mašinai bevažiuojant vyras prie jų priėjo, vėl juos išvadino gyvuliais, banditais ir vagimis, ir jiems abiem po vieną kartą koja įspyrė į kairį šoną, pirma įspyrė E., paskui jam. Po spyrio jautė fizinį skausmą, bet jis buvo trumpalaikis. Kai kažkokia mašina atvažiavo į kiemą, tas vyras liepė jiems nusiauti batus, jie taip padarė. Tas vyras pasakė, kad atvažiavo jo draugas iš kariuomenės, kuris be liežuvio, ir kad jiems blogai bus. Nors jis girdėjo, kaip tas draugas šnibždėjosi su juo. To „draugo iš kariuomenės“ veido nematė, nes vis dar žiūrėjo į žemę. Tada kai jis įsileido tą draugą, priėjo prie jų iš už nugaros, su savo kojom praskėtė jiems abiem kojas, ir klausė „kurią nukirst?“. Nei jis, nei E. nieko neatsakė. Jis nieko neatsakė, nes stresavo, buvo labai išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės, nenorėjo to žmogaus pykdyti, nes manė, kad jis tikrai gali jį ir draugą stipriai sužaloti. Po to, kai nieko neatsakė, jis vėl nuėjo, ir kaip suprato, su tuo draugu gėrė toliau. Po kurio laiko jie abu atsistojo ir išėjo ant gatvės, ten kur buvo likę jo ir E. daiktai (dviratis, paspirtukas, jo kuprinė ir drabužiai), eidamas tas vyras jiems pasakė, kad jei bandys bėgt, nužudys. Kokias 20 minučių jie gulėjo, o jis rėkavo „galvas žemyn, nejudėt“, ir panašiai. Po tų 20 min. jis grįžo, ir išgirdo, kaip užsikūrė ir išvažiavo automobilis. Tada jis atrodė jau nusiraminęs iš balso, paklausė, ar jiems viskas gerai, atsakė, kad taip, bet antrankiai veržia rankas (veržė nuo pat pradžių, nes buvo specialiai taip uždėti, kad veržtų, skaudėtų). Tada jis nuėmė antrankius, paklausė ar nešalta, atsakė kad šalta, paprašė palaukt kol jis parūkys, ir liepė eiti su juo, nusivedė juos gal metrą atgal prie akmenų, ir leido atsisėst ant jų, bet galvas liepė laikyti nuleistas. Po to paklausė ar rūko, atsakė, kad ne, jis vėl prisidegė cigaretę parūkyti, vėl pradėjo klausinėti, kodėl jie čia, jie papasakojo, kad neseniai „Facebook“ buvo pasirodę pranešimai, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto įtartina porelė, galimai vagys, ir kad jie tiesiog norėjo pasižiūrėti, todėl priėjo. Kol jie viską pasakojo, jis vėl filmavo su savo telefonu. Jie kažkur 20 minučių kalbėjosi, ir tada atvažiavo į kiemą kažkokia moteris, dabar neatsimena kaip jis vadino ją, gali būti, kad A.. Jis priėjo prie jos ir ant jos rėkavo, gal net mušė, nes buvo toks kaip trankymo garsas. Po to girdėjo, kaip ta moteris apie 15 min. įkalbinėjo jį juos paleisti, sakė „turiu pasiūlymą - paleidžiam juos, vis tiek jie tau nieko nepadarė“, o jis jai sakė „palauk“. Po to jis pradėjo kalbėti neadekvačius dalykus, pvz. pasiėmęs butelį alkoholio „žalios devynerios“ sakė, kad geria kraują, kad jį pašovė iš šakutės ir pan. Ta moteris toliau įkalbinėjo juos paleisti, jis sutiko, bet kai paprašė grąžinti telefonus, vėl supyko, klausinėjo, kam skambins. Po kurio laiko telefonus jiems atidavė, bet prieš tai nuvalė, kad neliktų jo pirštų atspaudų. Ir tai moteriai liepė jų neliesti, nes liks antspaudai. Tada jie su E. ėjo link gatvės, o tas vyras su moterimi jiems už nugarų, bent jam taip atrodė. Priėjus tą vietą, kur ant gatvės buvo palikę savo daiktus, šiek tiek pakėlęs galvą pamatė, kad jų daiktų nesimato. Tai buvo kažkur 04:20 val., dar buvo tamsu. Griovyje pamatė numestą savo paspirtuką, o kitoje kelio pusėje E. dviratį. Pasiėmė iš griovio savo daiktus, susirinko, tas vyras su moterimi dar vis šaukė ant jų, moteris liepė eiti, o tas vyras sustoti, bet šiaip ne taip jie nuo jų pasišalino ir išėjo į pagrindinę gatvę. Jau einant link namų pamatė, kaip prie jų privažiuoja jo klasiokas N.. Jis pasakė, kad tėvo kaimynas jam paskambino ir pasakė, kad tėvas nesąmones daro, todėl jis atvažiavo pasižiūrėti kas vyksta, paklausė, ar viskas gerai, nuramino juos su E.. N. E. parvežė į namus, o jis pats grįžo. N. sakė, kad jo tėvas neadekvatus, kad buvo pabėgęs iš psichiatrinės. Jis dėl šito įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą - jam skaudėjo kairį riešą, kuris buvo skaudžiai priveržtais atrankiais, momentinį skausmą patyrė, kai jam ant nugaros užvertė karutį ir kai įspyrė į šoną. Riešo skausmas dėl antrankių tęsėsi nuo pat uždėjimo ir dar kokias 12 valandų po to, kai jie buvo nuimti, buvo likusi ant riešo žymė nuo antrankių. Nuo gulėjimo ant žemės apie 2 val. buvo labai sušalęs ir pavargęs. Moralinę žalą patyrė, kadangi buvo išsigandęs dėl savo gyvybės ir sveikatos - tas žmogus jam žodžiu grasino nužudyti, demonstravo ir prie kaklo lietė mačetės ašmenis, apribojo jo laisvę, taip pat jį ir draugą žemino, įžeidinėjo, įvykio metu buvo apimtas siaubo. Abejoja, ar tas žmogus yra adekvatus, ir mano, kad jis kelia visuomenei grėsmę. (1 t., b.l. 100-105).

5. Apklaustas liudytoju nepilnametis nukentėjusysis E. D. parodė, kad rugsėjo 23 dieną, buvo šeštadienis, su draugu V. susirašė susitikti, kai šis baigė darbą, buvo apie 12 val. nakties. Kai susitiko, nuvažiavo prie sankryžos, buvo apie 1 val., dar apie valandą bendravo, kalbėjosi, kai pamatė žmogų, kuris vaikščiojo su žibintu ant galvos, pamanė, gal jam reikia pagalbos ar kažko. Jis (E. D.) buvo su dviračiu, V. su elektriniu paspirtuku. Jie privažiavo prie to žmogaus, paklausė, ar reikia pagalbos, žmogus tada išsitraukė mačetę, t.y. ilgą peilį. Kaip suprato, jis palaikė juos vagimis. Tas žmogus tą mačetę pridėjo jam ir V. prie gerklės, kaip atsimena, jis tai parodė kaip pavyzdį, kas bus jei jiedu bėgs ir neklausys. Ką jis tiksliai tuo metu sakė nepamena. Taip pat atsimena, kad jis buvo paleidęs šunį- vokiečių aviganį, ir jį kvietė prie savęs, mano, kad taip juos irgi bandė gąsdinti, ir dar pasakojo, kad turi antrą, dar agresyvesnį šunį. Jis jiems liepė eiti pas jį į kiemą, einant liepė užsidėti ant galvos kapišonus ir laikyti galvas nuleidus žemyn, kad kuo mažiau matytų. Kieme jis jiems liepė gultis ant žemės. Kai atsigulė ant pilvo, jis uždėjo antrankius, jo dešinę ranką surakino su V. kairės rankos riešu. Jis uždėdamas antrankius juos labai suveržė, todėl greitai pradėjo skaudėti, nutirpo ranka, ant rankos liko žymės, kurios matėsi 2-3 dienas po įvykio. Po to, kai uždėjo antrankius, kažkur už 5 minučių uždėjo jiems ant nugarų karutį. Tuo metu, kai karutis prilietė nugarą, jautė nedidelį skausmą, bet paskui nebeskaudėjo, karutis stipriai nugaros nespaudė. Tada tas vyras klausinėjo, kas jie tokie, ką čia veikia, ką veikia gyvenime. Po to iš niekur nieko, vieną kartą vidutiniu stiprumu spyrė jam į dešinį šoną, po to V. spyrė į kairį šoną. Jautė momentinį skausmą. Paskui girdėjo, kaip jis skambino kažkam ir pasigyrė, kad „pagavo vagis“. Paskui kažkas pas jį atvažiavo. Tai buvo vyras. Jis to vyro nematė, nes visą laiką gulėjo veidu į žemę. Juos užpuolęs vyras apsimetė, kad čia negyvena, neva pats yra svečiuose, kalbėjo vos ne su savimi, rėkavo, o apie tą svečią sakė, kad jis negali kalbėti, nes neva neturi liežuvio, tačiau girdėjo, kad jie šnibždėjosi. Jis galvoja, kad tas vyras buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo narkotikų, nes elgėsi visiškai neadekvačiai. Žino, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes matė degtinės butelį. Tas vyras taip pat kažkuriuo momentu, tiksliai neprisimena kada, pasakė, kad turi su savimi pistoletą, nors jie su V. jo nematė. Dar atsimena, kad jis liepė valgyti V. šuns kaulą, numetė prie jo rankų, ir liepė jam jį kramtyti, sakydamas, kad tai žmogaus kaulas. V. tą kaulą šiek tiek pakramtė ir paskui numetė. Tas vyras su jais bendravo agresyviai, garsiai rėkavo, įžeidinėjo, filmavo kai buvo su antrankiais - liepė jiems žiūrėti į jo kamerą ir sakyti, kad jie yra „(duomenys neskelbtini)“, ir visokius panašius dalykus. Neadekvačiai kalbėjo, klausinėjo, kas tas internetas, kas tas feisbukas, jie jam atsakinėjo, su juo tą patį per tą patį kalbėjo apie valandą laiko. Nuo pat pradžių, kai prie jo privažiavo, jis juos filmavo ir fotografavo, faktiškai visą laiką. Visą tą laiką jautėsi išsigandęs, galvojo ką daryti, gal bandyti pabėgti, bet nusprendė nebėgti, nes išsigando, kad jeigu jis turi šautuvą, yra rizikinga. Klausė to žmogaus nurodymų, nes galvojo, kad kitaip padarys jiems kažką blogo. Mano, kad jeigu būtų bandę bėgti ar neklausyti, jis galėjo jiems padaryti kažką blogo. Kai jis pridėjo jam ir V. prie kaklo mečetę, suprato tai kaip grasinimą tiesiogiai, tai nebuvo panašu į juokelį. Kaip paskui sužinojo, tas „draugas be liežuvio“, kuris buvo atvykęs, iš tikrųjų buvo to vyro sūnus, vardu N.. N. vėliau pasakojo, kad atvažiavęs pasakė tėvui, kad V. jo klasiokas. Po to jis su jais pradėjo elgtis švelniau, leido atsisėsti, nuėmė antrankius, bet vis tiek neleido pakelti galvos. Jo sūnus pasakojo, kad nežinojo ką daryt, bet nenorėjo kviesti policijos, nes tėvas ir taip turi problemų su policija. Tas sūnus vėliau atvežė kažkokią moterį, kiek pamena, vadino ją „L.“, kuri turėjo padėti juos išlaisvinti. Ji pati, jo supratimu, buvo išgėrusi. Ji bandė jį įkalbėti, kad juos paleistų, jie apie valandą dėl to ginčijosi. Tada jie abu nuėjo ant asfalto, vyras leido ir jiems eiti, bet šaukė ant jų kas kelias sekundes, kad žiūrėtų į žemę. Galiausiai jis juos paleido, atidavė telefonus, prieš tai juos nuvalė, kad neliktų pirštų antspaudų. Pamiršo paminėti, kad pačioj pradžioj jis jų dviračius nuspyrė. Jis su savimi turėjo telefoną ir ausinukus, o draugas irgi telefoną ir kuprinę su darbo apranga. Jis tuos daiktus numetė link miško, o dviratį ir paspirtuką į šoną, bet vidury asfalto. Tas vyras buvo su kamufliažine apranga. Tas vyras buvo su mečete, ir liepė jiems sudėti savo telefonus ir ausinuką į jo kišenę. Kadangi jis laikė tą mečetę, jie nieko negalėjo padaryti, darė ką jis liepė. Kai juos pagaliau paleido, už 5 min. atvažiavo tas sūnus, V. klasiokas. V. įtarė, kad tai buvo jo tėvas. Jis pasakė, kad tėvui užeina kažkas, kad jis daug geria. Jis paaiškino, kad „žmogus be liežuvio“ tai buvo jis (N.) , tik nenorėjo kalbėti. Jam pasirodė, kad tas vyras vėl ateina, tada nusprendė palikti paspirtuką ir dviratį ir sėdo į N. mašiną. Kai jį parvežė, pasakė, kad eina pasakyti mamai, kas nutiko, ir spręs, ką daryti toliau, mama nusprendė kviesti policiją. N. tėvo vardas yra L., sužinojo po įvykio. Prieš tai apie jį visiškai nieko nežinojo. Jo manymu, pas tą žmogų pragulėjo ant žemės apie 3 valandas, nes apie 2 val. jis juos sulaikė, 5 val. ryto jau buvo prie jo namų. (1 t., b.l. 81-85)

6. Apklausiama liudytoja A. Č. parodė, kad jos nepilnametis sūnus E. D., gim. (duomenys neskelbtini), jai nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 02:00 val. (duomenys neskelbtini), susitiko su draugu V. Ž., kai prie jo ir kartu buvusio draugo V. Ž. priėjo nepažįstamas, pirmą kartą matomas vyras, kuris ant galvos turėjo šviečiantį žibintą, rankoje turėjo daiktą šviesios spalvos galimai medinės spalvos rankena ir ilga bei plačia geležte- galimai mečetę, kitoje rankoje turėjo telefoną, su kuriuo filmavo. Vyras buvo apsirengęs kamufliažine apranga, avėjo rudos spalvos kroksais. Vyras nepilnamečiui sūnui ir kartu su juo buvusiam draugui V. Ž. nurodė, jog nejudėtų, galvą nuleistų, pareikalavo, jog jiems priklausančius telefonus įdėtų vyrui į kišenę. Sūnus E. D. tai pat nurodė, jog jam ir prie draugo V. Ž. gerklės buvo pridėjęs minėtą mečetę bei nurodė, jog papjaus. Taip pat sūnus E. D. jai nurodė, jog išsigandę kartu su vyru nuėjo į namo kiemą, kuris yra pirmo namo kairėje (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso negali nurodyti. Sūnus taip pat nurodė, jog visą kelią vyras vadino vagimis, įvairiausiais žodžiais, grasino ginklu, jog nušaus, tačiau paties ginklo nematė. Sūnui E. D. ir jo draugui V. Ž. vyras liepė gultis ant žemės ant pilvo, sūnui dešinės rankos riešą surakino metaliniais antrankiais su jo draugo V. Ž. kairės rankos riešu, po ko ant sūnaus dešinės rankos riešo atsirado įspaudimas. Sūnui E. D. ir jo draugui V. Ž. ant nugaros uždėjo karutį, kurio sūnus apibūdinti negalėjo, kadangi nematė, karučio kojelės rėmėsi į nugarą. Sūnus E. D. taip pat jai nurodė, jog kažkuriuo momentu vyras vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną, dėl ko sūnus pajautė fizinį skausmą. Sūnus taip pat nurodė, jog visą laiką vyras grasino ginklu, jog nušaus, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo ir sveikatos sutrikdymui jos nepilnamečiui sūnui E. D., nustatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, bei taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones. (1 t., b.l. 18-29)

7. Apklaustas liudytoju N. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 22 val. jam paskambino tėtis L. M. ir pasakė, kad pagavo savo kieme du vagis. Iš pradžių nepatikėjo, nes jo tėvas kartais mėgsta pajuokauti. Tada tėvas jam sakė, kad atsiųs vaizdo įrašą, kur tuos „vagis“ nufilmavęs. Pasakė, kad atsiųstų. Tačiau tėvas apsigalvojo ir nesiuntė vaizdo įrašo, tada pasakė, kad duos paklausyti jų balso. Per ragelį išgirdo, kaip vienas vaikinas pasakė savo vardą – V., ir jis iš vardo bei balso suprato, kad tai gali būti jo klasiokas V. Ž., be to atsiminė, kad jis kažkur netoli gyvena. Tada kaip galima greičiau nuvažiavo į įvykio vietą, t.y. tėvo gyvenamosios vietos adresu. Kai atvažiavo, tėvas jį pasitiko, jis jo prašė nekalbėti garsiai. Matė ant žemės gulinčius du vaikinus, vienas -jo klasiokas V., kitas berods vardu E.. Jiems ant nugaros buvo uždėtas karutis. Ar jie buvo surakinti antrankiais, nematė. Jo akivaizdoje L. M. nei vienam iš jų netrenkė, nespardė, ar kitaip nesmurtavo. Jis tėvui patyliukais paaiškino, kad tai yra jo klasiokas ir jo draugas, ir prašė juos paleisti. Jis ten truputį pabuvo, bet norėjo kuo greičiau iš ten išvažiuoti. Išvažiavęs telefonu kalbėjo su artimaisiais, tarėsi ką daryti. Jam jie patarė kviesti policiją. Jis tada sugalvojo, kad vietoj to, kad iškviesti policiją, paskambinti tėčio draugei ir paprašyti, kad ji padėtų jam įkalbėti tėtį paleisti tuos vaikinus. Apie 2 val. nakties ji atsiliepė, jis nuvažiavo jos paimti, po to atvežė ir paleido prie tėčio namų. Paprašė, kad susisiektų su juo, kai viskas bus gerai, o pats važinėjo aplinkiniuose rajonuose. Po kurio laiko jis susisiekė su klasioku V., šis pasakė, kad jau eina su draugu namo, tada jis nuvažiavo jų pasiimti, parvežė juos namo, vieno iš jų mamai pasakė apie situaciją. Ta moteris, tėčio draugė, kurią buvo atvežęs, yra vardu L., jos pavardės nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 134-137)

8. Apklausta liudytoja L. H. parodė, kad L. M. yra jos pažįstamas, yra pažįstami kažkur nuo 2023 m. gegužės. Anksčiau buvo draugai, dabar nebe, yra susipykę. 2023 m. rugsėjį, kokia diena neprisimena, naktį, ji miegojo, kai L. M. sūnus N. jai paskambino ir pasakė „padėk man išgelbėti vaikus, mano tėvas laiko uždaręs klasiokus“. Ji sutiko padėti. Tada N. atvažiavo, pasiėmė ją, ir ji išvažiavo su juo į L. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai N. ją atvežė į L. M. kiemą, pas jį kieme, ant žemės, sėdėjo du vaikinai, jauni, su kapišonais ant galvų, jų galvos buvo nuleistos, žiūrėjo į žemę. L. jiems sakė nepakelti galvos, nežiūrėti, nešnekėti. Jai jis irgi neleido kalbėti, bet ji jam sakė paleisti vaikus, kartojo paleisti. Ji apie penkiolika minučių jį įkalbinėjo paleisti juos. Ar L. tuo metu buvo blaivus, nežino. Ji buvo blaivi. L. buvo piktas ant jos, kad jam aiškina paleisti vaikus, liepė jai nekalbėti garsiai. Jai pavyko L. įkalbėti vaikus išleisti, ir jie išėjo pro vartus. Ji dar pasiliko pas L. M. tą vakarą. Daugiau nieko neprisimena apie įvykį. (1 t., b.l. 140-141)

9. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad E. D. apžiūra atlikta 2023 m. rugsėjo 24 d. nuo 13:15 val. iki 13:29 val. Ant E. D. dešinės rankos riešo matomi du paraudimai (10x20 mm ir 5x15 mm). (1 t., b.l. 63-71)

10. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ž. linijiniai odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje padaryti kietais bukabriauniais daiktais ar paviršiais, ne mažiau dviejų trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje, daugiau kaip prieš parą iki apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 130-131)

11. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus matome sankryžą (duomenys neskelbtini). Nuo sankryžos žiūrint link (duomenys neskelbtini) gatvės, kairėje pusėje matome miškelį. Nuo minėtos sankryžos, už apytiksliai 150 metrų, kairėje pusėje matome įvažiavimą į namo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją. Minėta teritorija aptverta metaline tvora. Praėjus pro vartus, patenkame į namo teritoriją. Namo teritorijoje dešinėje pusėje matome metalinį voljerą. Priekyje matome stovinčius automobilius. Tarp minėto voljero ir stovinčių automobilių matome apverstą karutį. Toliau matome dviejų aukštų namą. Šalia minėto namo, matome stovintį stalą, kurio paviršius stiklinis. Ant minėto stalo matome įrankį su balta rankena, bei ilga ir plačia geležte. Minėtas įrankis paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 1. Ant minėto stalo taip pat matome metalinius 2 vnt. raktelius ir šalia matome metalinius antrankius. Minėti daiktai paimami ir supakuojami į popierinį voką Nr. 2. Dešiniau nuo stalo, matome įėjimą į namo vidų. Apžiūrėjus namo vidaus patalpas bei kitą namo teritoriją, minėtą gatvę, jokių daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, daugiau nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima. (1 t., b.l. 39-57)

12. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti metaliniai antrankiai ir rakteliai, paimti 2023 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros metu. Antrankiai yra sidabrinės spalvos, ant jų matomi įvairūs įbrėžimai ir nešvarumai. Korozijos ženklų nepastebima. Raktelių yra du vienetai, abu sidabrinės spalvos bei sukabinti metaliniu žiedu, skirtu raktams sukabinti. Apžiūrimi rakteliai tinka ir rakina apžiūrimus antrankius. (1 t., b.l. 150-158)

13. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2672441-23 nurodyta, kad tirti pateiktas įrankis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinis mėsos kirtiklis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų yra nepriskiriamas. (1 t., b.l. 146-149)

14. Tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 24 d. tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėto namo teritorija buvo aptverta aukšta tvora, už tvoros lakstė palaidas šuo. Siekiant pabendrauti su L. M., su pastaruoju buvo susisiekta telefonu. L. M. nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs, tačiau grįš namo pabendrauti su pareigūnais. Taip pat tikslinant įvykio aplinkybes, telefonu buvo susisiekta su L. M. sūnumi N. M., tačiau pastarasis telefonu mums nurodė, kad apie įvykį nieko nenori pasakoti, kadangi L. M. yra jo tėvas ir apie savo tėvą jis nenori kalbėti. Grįžus namo L. M., pastarasis neneigė, kad jaunuoliai naktį buvo pas jį, taip pat nurodė, kad jaunuoliai yra vagys ir jis norėjo juos pamokyti. Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423, patikros sertifikato Nr. 1938304, L. M. buvo nustatytas 0,44 prom. girtumas, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą. Įvykio vietos apžiūros metu L. M. namo kieme buvo rasti metaliniai antrankiai bei įrankis su balta rankena ir ilga plačia geležte. Taip pat apžiūrėjus įvykio vietą buvo pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. (1 t., b.l. 58-59)

15. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, kad L. M. 2023-09-24 16:11 val. nustatytas 0,44 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 60-62).

16. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2023 m. rugsėjo 24 d. skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. A. Č. praneša apie įvykdytą smurtą ir laisvės apribojimą nepilnamečio (17 m.) posūnio atžvilgiu. Posūnis naktį pirmą val. palydėjo draugą, beeinant juos sustabdė nepažįstamas vyras, įsitempė į namus, surakino, filmavo, grasino, paguldė ant žemės, uždėjo ant jų karutį. Po kiek laiko įsikišus moteriai posūnis su draugu buvo paleisti. (1 t., b.l. 162-164)

17. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas pavadinimu „Maxell“ DVD-R“ su vaizdo įrašais, kuriuos pagal reikalavimą 2023 m. spalio 2 d. pateikė įtariamasis L. M.. Įdėjus kompaktinį diską į skaitytuvą, jame matomi du vaizdo įrašai. Vieno vaizdo įrašo pradžioje yra filmuojamas jaunas vaikinas, apsirengęs mėlynos spalvos džemperį su gobtuvu, pilkos spalvos sportines kelnes, tamsios spalvos batus, dėvintis kepurę nuo saulės su snapeliu ir ant jos yra užsidėjęs akinius nuo saulės (V. Ž.). Taip pat vaizdo įrašo pradžioje matosi ant asfalto dangos padėta kuprinė ir šalia jos esantys daiktai. Filmuojantis asmuo vaikino prašo pasakyti, koks čia yra adresas. Vaikinas atsakė: „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojantis asmuo atsuka kamerą į kita jauną vaikiną, kuris yra rudais plaukais, užsidėjęs akinius, apsirengęs juodos spalvos džemperį su užrašu ant krūtinės ir juodos spalvos kelnes su įvairių spalvų paveiksliukais ir užrašais (E. D.). Vaikinas sako: „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojantis asmuo sako: „Garsiau (duomenys neskelbtini)“, vaikinas pakartoja „(duomenys neskelbtini)“. 00:00:19 filmuojantis asmuo vėl atsuka kamerą į vaikiną su mėlynu džemperiu ir sako: „Kartok“. Vaikinas pakartoja: „(duomenys neskelbtini)“. Filmuojantis asmuo atsuka kamerą į ant asfalto dangos padėtą kuprinę ir šalia jos padėtus daiktus. Vyras sako: „Imk (duomenys neskelbtini) iš tašės viską (duomenys neskelbtini).“ Vaikinas atsako, jog jau viską išėmė. Filmuojantis asmuo liepė: „Apversk (duomenys neskelbtini) tašę.“ Filmuojantis asmuo pakėlęs balsą paklausia V. Ž. – „kam batai reikalingi (duomenys neskelbtini)“, jis atsako, kad čia yra darbo batai ir kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Filmuojantis asmuo toliau klausinėja pakeltu balsu: „Ką čia veiki naktį (duomenys neskelbtini)?“ Vaikinas atsako, kad grįžinėja iš darbo. Filmuojantis asmuo pakėlęs balsą klausia: „Iš kur čia va atsiradai, (duomenys neskelbtini) šitoj gatvėj?“ Vaikinas atsakė, kad ką tik atėjo ir kad eina namo. Vyras pakėlęs balsą klausia: „Čia namai tavo?“ Vaikinas parodo į kairę pusę (pagal filmuojamo vaizdo poziciją) ir pasako, kad namai tenai. Vyras rėkia: „Tai (duomenys neskelbtini) čia vaikštai (duomenys neskelbtini).“ Vyras rėkia: „Į ką (duomenys neskelbtini), einam parodyk į ką nori pažiūrėt (duomenys neskelbtini), į ženklą (duomenys neskelbtini), tai kur nori pažiūrėt (duomenys neskelbtini).“ Vaikinas nutyla, ir vyras pasako frazę: „Kalbėk (duomenys neskelbtini) tuoj nupisiu galvą“. Vaikinas atsako, kad norėjo pažiūrėti, kas ten stovi. Vyras rėkdamas atsakė: „Koks tavo (duomenys neskelbtini) reikalas kas čia stovi, ką tu čia stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tu gabale (duomenys neskelbtini).“ 00:01:28 filmuojantis asmuo nukreipia kamerą į E. D. ir klausia: „Tu ką darai pasišiaušęs ačkarike (duomenys neskelbtini)?“ E. D. atsako, kad jis taip pat norėjo ateiti pažiūrėti, kas ten šviečia. Vyras rėkdamas sako: „Kas šviečia (duomenys neskelbtini). Visa (duomenys neskelbtini), visas pasaulis šviečia debile tu (duomenys neskelbtini).“ 00:01:52 kamerą atsuka į elektrinį paspirtuką, pastatytą ant asfalto dangos tarp vaikinų, rėkdamas jis klausia: „Iš kur tas (duomenys neskelbtini) paspirtukas (duomenys neskelbtini)?“ Vaikinas atsako, kad iš namų, paspirtukas yra jo ir jis su juo atvažiavo į darbą. Vyras rėkdamas atsako: „Su (duomenys neskelbtini) batais ir purvini batai uždėti, kas čia tau purvas (duomenys neskelbtini) aplinkui?“ Vaikinas atsako, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir ten yra šiukšlių. Vyras jam atsako: „Dabar žėk taip va (duomenys neskelbtini), paliekat šitus daiktus čia“. V. Ž. paklausia „ ar tenai padėt?“ Vyras jam atsako: „Ne tavęs klausiau (duomenys neskelbtini)“. Vyras praneša, kad tuoj atbėgs geras šuo, o paskui kažkas atvažiuos. Filmuojantis asmuo atsuka kamerą į vaikiną juodu džemperiu (E. D.) ir sako: „Kiek metų (duomenys neskelbtini) tau?“ Vaikinas atsako, kad jam 17. Vyras pasako: „(duomenys neskelbtini) esi“ ir nusuka kamerą į kitą vaikiną su mėlynu džemperiu (V. Ž.) ir paklausia, kiek jam metų. Vaikinas atsako, kad jam 18 metų. Vyras pasako: „Irgi (duomenys neskelbtini)“, taip pat teigia : „Geriau atsigulkit (duomenys neskelbtini).“ Kamerą atsukus į vaikiną, apsirengusį mėlyną džemperį, jis pasako: „Gulk (duomenys neskelbtini) ant žemės.“ Abu vaikinai atsigula ant pilvo ant asfalto dangos. Ir vyras dar kartą pakartoja: „Gulit dabar nevaikštot, (duomenys neskelbtini).“ Antram vaizdo įraše matoma, kad du vaikinai (V. Ž. ir E. D.) ant pilvo guli gatvėje ant asfalto dangos. Vyras pradeda rėkti: „Dar tokius šešis turiu va peršauta krūtine (duomenys neskelbtini), pats peršoviau (duomenys neskelbtini), sumaišiau (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) tokiais kaip tu (duomenys neskelbtini) ir tu (duomenys neskelbtini) jūs (duomenys neskelbtini) tau (duomenys neskelbtini) naktį nuo saulės akiniai (duomenys neskelbtini), vafli tu (duomenys neskelbtini).“ Vyras kreipėsi į V. Ž.: „Koks laikrodis (duomenys neskelbtini) iš kur (duomenys neskelbtini) laikrodį (duomenys neskelbtini)?“. Vaikinas atsako, kad jį jam padovanojo tėtis. Vyras paklausia, kokia tėčio pavardė, vaikinas atsako: „Ž..“ Vyras rėkia: „Ž., tu pats (duomenys neskelbtini) kai ž. guli ant žemės (duomenys neskelbtini), ar žinai ką reiškia rusiškai ž., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tu, žiurke tu, ne (duomenys neskelbtini), tu nevertas tos (duomenys neskelbtini) pavardės, (duomenys neskelbtini) tu (duomenys neskelbtini).“ 00:00:41 vyras nukreipia kamerą į kitą vaikiną, gulintį ant asfalto su juodu džemperiu ir klausia, kokia jo pavardė, vaikinas atsako: „D..“ Vyras rėkia: „D.? (duomenys neskelbtini) tu (duomenys neskelbtini), ne D. (duomenys neskelbtini).“ 00:00:56 vyras sako: „Paliekat čia viską, einam“. Vaikinas mėlynu džemperiu paklausia, ar galima atsistot, vyras atsako, kad taip. Abu vaikinai atsistoja. Jiems einant vyras sako: „(duomenys neskelbtini) vagys, narkomanai, (duomenys neskelbtini). Matot draugai kokie vafliai vaikšto (duomenys neskelbtini)? Antrą valandą nakties (duomenys neskelbtini), jūs galvojat aš miegu (duomenys neskelbtini), jūs miegat aš galvoju, (duomenys neskelbtini) jūs (duomenys neskelbtini). Pamiršit adresą tuoj (duomenys neskelbtini), kur gimėt (duomenys neskelbtini).“ Vyras priartina kamerą prie E. D., nukreipia ją į vaikino batus ir sako: „Ir tu iš darbo su tokiais batais, (duomenys neskelbtini), ką?“ Vaikinas atsako, kad iš kiemo. Vyras rėkia: „Iš kiemo (duomenys neskelbtini), kur dirbi tada (duomenys neskelbtini), jeigu iš kiemo išėjai (duomenys neskelbtini), iš kokio (duomenys neskelbtini), ką (duomenys neskelbtini)?“ Vaikinas atsako: „Aš nieko (duomenys neskelbtini), aš irgi dirbu (duomenys neskelbtini), tik aš anksčiau baigiau darbą.“ Vyras jam sako: „Kelintą valandą baigei (duomenys neskelbtini)?“ Vaikinas atsako, kad 6 valandą. Vyras rėkdamas klausia „ ryto ar vakaro?“. Vaikinas atsako, kad vakaro. Vyras rėkdamas klausia : „Kiek dabar valandų (duomenys neskelbtini)?“ Vaikinas atsako, kad antra. Vyras rėkia: „Tai kur (duomenys neskelbtini) buvai iki dabar?“ Vaikinas atsako, kad buvo namuose ir kad jį palydėt susitarė susitikt čia su draugu. Vyras rėkdamas klausia: „Kur palydėt (duomenys neskelbtini), jūs šalia gyvenat (duomenys neskelbtini) jūs (duomenys neskelbtini).“ Vyras V. Ž. liepia išsiimti ausinę ir įdėti jam į kišenę, taip pat liepia: „Telefonus (duomenys neskelbtini) čia. Nekraustyk (duomenys neskelbtini) kišenių (duomenys neskelbtini). Telefonus abudu. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėk į kišenę (duomenys neskelbtini).“ Vyras kažkuriam iš vaikinų liepia atrakinti telefoną, bet tada apsigalvoja ir liepė eiti. Eidamas vyras sako: „Matai kaimynas (duomenys neskelbtini), kokie vafliai vaikšto, (duomenys neskelbtini) antrą valandą, kiek valandų, turi laikrodį pažėk kiek valandų dabar“ – kreipiasi į vaikiną su mėlynos spalvos džemperiu (V. Ž.). Vaikinas atsako, kad yra po dviejų vienuolika. Vyras sako: „A iš kur tu matai naktį (duomenys neskelbtini) laikrodį?“ V. Ž. atsako, kad jis yra išmanus. Vyras rėkia: „Išmanus, o tu debilas (duomenys neskelbtini).“ Jiems einant vyras rėkia: „Eini į priekį, (duomenys neskelbtini) jūs (duomenys neskelbtini). Iš lėto (duomenys neskelbtini) per greit einat (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas baigėsi. (1 t., b.l. 172-174, 176-179)

18. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registro išrašas ir du vaizdo įrašai, pridėti prie anoniminio pranešimo policijai. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2024-01-11 10:56 val. policijos el. paslaugų portale buvo gautas anoniminis pranešimas. Pranešimo registro objekto identifikacinis kodas (ROIK) yra 0124000019519. Pranešimo skiltyje „Aplinkybės“ matomas toks tekstas: „Anoniminis pranešimas. Noriu anonimiškai pateikti video medžiagą, kurią filmavo ir siuntinėjo L. M. daugeliui savo telefono kontaktų Viber programėlės pagalba. Datos tiksliai nežinau, bet tai susiję su įvykiu, įvykusiu 2023m. rugsėjo mėn. pabaigoje, kai jis buvo pagrobęs ir antrankiais surakinęs, grasino ir prieš jų valią keletą valandų laikė 2 nepilnamečius vaikinus (duomenys neskelbtini). Ikiteisminį tyrimą atlieka vyr.tyrėja A. L.. Ikiteisminio įvykio nr. 01-1-36844-23“. Pranešimo priede įkelti du vaizdo įrašai. Pirmo įrašo pavadinimas „417207439_6870357146351517_8612845195041778729_n“. Įrašas filmuojamas tamsiu paros metu, lauke. Matomi ant žemės gulintys du vaikinai - V. Ž. ir E. D., ant kurių nugarų uždėtas apverstas karutis. Vaikinai guli veidu į žemę, su kapišonais ant galvos. Vieno vaikino dešinė ranka surakinta antrankiais prie kito vaikino kairės rankos. Tarp filmuojančio asmens ir vaikinų vyksta pokalbis. Iš balso girdima, kad filmuojantis asmuo yra įtariamasis L. M.. Viso pokalbio metu vaikinai guli ant žemės nepakeldami galvų, todėl nėra aišku, kuris vaikinas kalba, todėl jie įvardijami kaip Vaikinas Nr. 1 ir Vaikinas Nr. 2. Vaikinas Nr.1: „už telefoną mokėjau du šimtus penkiasdešimt.“ L. M.: „kada, kelintais metais pirkai?“ Vaikinas Nr.1: „šiais metais pirkau.“ L. M.: „Kokia data šių metų buvo?“ Vaikinas Nr. 1: „du tūkstančiai dvidešimt treti.“ L. M.: „dabar dvidešimt ketvirti (duomenys neskelbtini) tu (duomenys neskelbtini). Tai kokiais metais pirkai telefoną?“ Vaikinas Nr. 2: „du tūkstančiai dvidešimt trečiais.“ L. M.: „ne tavęs klausiu (duomenys neskelbtini) baltas, aš klausiu (duomenys neskelbtini) juodo (duomenys neskelbtini).“ Vaikinas Nr. 1: „du dūkstančiai dvidešimt antrais.“ L. M.: „tai tu (duomenys neskelbtini) anksčiau jau įsigijai telefoną, tai tu blatnas (duomenys neskelbtini) gabale tu (duomenys neskelbtini). Tfu bet. Eik tu (duomenys neskelbtini).“ Antro įrašo pavadinimas „418082133_7327101044006573_8589643660791764985_n“. Įrašas filmuojamas lauke, tamsiu paros metu. Matomas filmuojamas vaikinas su mėlynos spalvos džemperiu, ant galvos dėvi baltos spalvos kepurę su snapeliu, ant kepurės uždėtas gobtuvas. Vaikinas stovi nuleista galva, žiūri į žemę. Girdimas filmuojančio asmens - įtariamojo L. M. balsas. L. M.: „tu mėlynas su balta (duomenys neskelbtini) kalbėk – „aš toks ir toks...“„ V. Ž.: „Aš V. Ž....“ L. M.: „„niekados..”„ V. Ž.: „niekados“ L. M.: „daugiau šitos kažkokioj, kokia gatvė čia?“ V. Ž.: „šitoj gatvėj...“ L. M.: „kur ta gatvė randasi?“ V. Ž.: „(duomenys neskelbtini).“ L. M.: „kur (duomenys neskelbtini) randasi?“ V. Ž.: „(duomenys neskelbtini).“ L. M.: gerai. Ką toliau? „Nesivaidensiu”. V. Ž.: „nesivaidensiu.“ L. M.: „ir niekam nepatariu vaidentis.“ V. Ž.: „ir niekam nepatariu vaidentis.“ L. M.: „Šaunuolis, penki balai iš vieno.“ Tuomet kamera pasisuka į kairę, ir filmuojamas kitas vaikinas, stovintis šalia V. Ž.. Jis taip pat stovi nuleidęs galvą ir nežiūri į kamerą, vaikinas dėvi akinius, vilki juodos spalvos džemperį, ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą. L. M.: „tu, (duomenys neskelbtini) baltas.“ E. D.: „Aš E. D., prižadu nesivaidenti čia, (duomenys neskelbtini).“ L. M.: „palauk dar pagalvosiu ką pasakyti, (duomenys neskelbtini) kraujas bėga iš nosies, eik A., neliesk manęs.“ Moteriškas balsas: „gerai...“ L. M.: „Gerai gerai (duomenys neskelbtini). Pažadėkit man (duomenys neskelbtini), man“ E. D.: „pažadu.“ L. M.: „ir sau pažadėkit kad (duomenys neskelbtini) gyvenime čia negyvensit (duomenys neskelbtini), nes jum kai pasakysiu bus (duomenys neskelbtini) jum (duomenys neskelbtini), eik tu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) papuolėt chabryte, a? Vsio, pažiūrėk kaip tu atrodai, vagis tu (duomenys neskelbtini), kaip vagis atrodai, pažiūrėk į savo čeburėkinius tuos, tfu (nusispjauna) (duomenys neskelbtini) šlykštynškus (duomenys neskelbtini). Nu (duomenys neskelbtini) čia tavo vyžos. Aš irgi va (duomenys neskelbtini). Man (duomenys neskelbtini).“ Tuo metu kamera nusileidžia žemyn, filmuojamos E. D. kojos, matoma, kad jis vilki tamsios spalvos kelnes su įvairiais piešiniais, tamsios spalvos batus. Po to kamera pasisuka link V. Ž.. L. M.: „nestovėk taip rankas, normaliai rankas, čia ne kalėjimas, bet panašu į kalėjimą. Vsio, normaliai. Vsio tavo batai, suglausk kojas (duomenys neskelbtini).“ (Filmuojamos V. Ž. kojos). „Suglausk, dar arčiau biškį, vieną prie kitos“ (V. Ž. padaro kaip liepiamas, tada kamera pasisuka į E. D. kojas) „tu suglausk kojas, ko stovi, vagis išsiskėtęs, ką žinau normaliai, vsio (duomenys neskelbtini).“ Įrašo trukmė 1 min. 40 sek. (1 t., b.l. 180-181, 183-189)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis, t. y. atsakomybė asmeniui, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan. Nusikaltimą, nurodytą BK 146 straipsnyje, darantis asmuo suvokia, kad žmogui laisvę pasirinkti savo buvimo vietą atima prieš jo valią ir be jokio teisėto pagrindo, neteisėtai, ir to siekia.

20. Kaltinamasis L. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad L. M. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent: 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas tyčia, rankoje laikydamas virtuvinį mėsos kirtiklį, jį demonstruodamas bei pridėdamas V. Ž. ir nepilnamečiui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), prie kaklų, pareikalaudamas jų atiduoti savo mobiliuosius telefonus, o vėliau grasindamas užpjudyti šunimis, liepė jiems atsigulti ant kelio, V. Ž. ir E. D. vykdant jo visus reikalavimas, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, liepė jiems atsistoti ir eiti į jo gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ten atsigulti ant žemės (ant pilvų), V. Ž. ir E. D. įvykdžius reikalavimus, pagrasino nušausiąs jei šie bandys bėgti, antrankiais surakino V. Ž. kairės rankos riešą su E. D. dešinės rankos riešu ir antrankius stipriai suveržė, tokiais savo veiksmais sukeldamas E. D. ir V. Ž. fizinį skausmą, po to ant jų nugarų uždėjo karutį, vieną kartą įspyrė E. D. į dešinį šoną, o V. Ž. – į kairį šoną, taip smurtaudamas padarė V. Ž. linijinius odos nubrozdinimus pilvo kairėje pusėje, sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamą veiką vėl pagrasino nužudyti, jeigu jie (V. Ž. ir E. D.) bandys bėgti, liepė jiems nesikelti nuo žemės, nejudėti, nepakelti galvų, tokiais savo veiksmais, ne mažiau kaip dvi valandas naudodamas fizinį bei psichologinį smurtą neteisėtai atėmė V. Ž. ir nepilnamečiui E. D. laisvę. Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 24 d. apie 2:00 val. nakties, panaudodamas tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, sulaikė nukentėjusiuosius, nuvedė juos į savo gyvenamojo namo kiemą, kur prievarta juos laikė ir neišleido, pakartotinai naudojo tiek psichologinį tiek fizinį smurtą. Tokiais veiksmais nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, vienam jų padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, bei atimta jų laisvė. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis neturėjo jokios teisės suvaržyti nukentėjusiųjų laisvę ar prieš juos smurtauti.

21. Pažymėtina, jog kaltinamasis, įtardamas nukentėjusiuosius vagystėmis, dėl to sulaikydamas nukentėjusiuosius ir panaudodamas prieš juos tiek psichologinį tiek fizinį smurtą, pirmosiomis sulaikymo minutėmis galėjo sąžiningai klysti, jei būtų buvęs tam pagrindas, tačiau bet kokiu atveju privalėjo ne pats imtis sulaikymo veiksmų, o apie savo įtarimus informuoti policijos pareigūnus, ko nagrinėjamu atveju kaltinamasis nepadarė. Pastebėtina, kad byloje nenustatyta jokių duomenų patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl įtarimų nukentėjusiesiems, dėl ko apskritai kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo taip manyti, nes vien tai, kad nukentėjusieji naktį ėjo galimai su purvinais drabužiais, tai nerodo, jog dėl to, jie galėjo būti įvykdę kokį tai teisės pažeidimą ir pan. Pažymėtina, kad sulaikyti asmenį, neužklupus jo nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po jos padarymo, galima tik prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai yra visos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos (BPK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau tokią teisę turi tik policijos pareigūnai Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.

22. Be to, iš kaltinamojo veiksmų (prievarta nusivedęs nukentėjusiuosius į savo kiemą, atėmė telefonus, liepė gultis ant žemės, uždėjo karutį ant abiejų nugarų, surakino abu antrankiais, keletą kartų spyrė, psichologiškai darė poveikį- grasindamas), po kurių nukentėjusieji paklusniai juos vykdė, taipogi abu vienareikšmiškai keletą kartų kartojo, jog dirbo, ėjo iš darbo, netoli gyvena, nurodė savo gyvenamuosius adresus, darbovietes, kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę įsitikinti, jog sulaikė ne tuos asmenis, tačiau nepaisant to, toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, toliau naudojo jų atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą ir taip, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo atėmė jų laisvę. Atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą, į tai, kad nukentėjusiajam V. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, abiem nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas bei stresas, buvo suvaržyta jų laisvė, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius ir jų aktyviais veiksmais siekė. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, kaltinamasis elgėsi tiesiogine tyčia suvokė, kad žmogui laisvę pasirinkti savo buvimo vietą atima prieš jų valią ir be jokio teisėto pagrindo, neteisėtai, ir to siekia, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Laidavimo instituto taikymas

23. Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojo B. R. M. atsakomybei, nurodydamas, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką, nes B. M. yra jo tėvas, jie dažnai bendrauja. Nurodo, kad pripažįsta nusikalstamą veiką, labai gailisi dėl to, savo poelgį vertina labai blogai, įsipareigoja daugiau nepažeidinėti nustatytos tvarkos.

24. Laiduotojas B. M., teismo posėdžio metu apklaustas liudytojo statusu, prašė perduoti L. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nurodė, jog sužinojo apie šį įvykį iš sūnaus, kad konfliktas įvyko nakties metu, kad sūnus susistabdė vaikinus, sūnus labai gailėjosi, kad jis taip padarė, pergyveno, jam nukrito 16 kg svorio. Su sūnumi susitinka dažnai, 3-4 kartus per savaitę. Sūnus jo klauso, visada pasitaria dėl visko. Pats niekada nebuvo teistas. Sutinka būti sūnaus laiduotoju ir žino, kad padarys įtaką ateityje ir tokie momentai nepasikartos, garantuoja, kad sūnus daugiau nedarys nusikaltimų. Jis yra pensininkas, jam 87 metai, jo turtinė padėtis yra pensija, užsiima visuomeninėje veikloje Sargėnuose, turi savo koncertinę grupę, kurioje leidžia laisvalaikį. Jeigu teismas svarstytų skirti užstatą – nebūtų galimybės sumokėti, nes jo pajamos tik pensija.

25. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

26. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022).

27. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį L. M. esančių duomenų, jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad jis yra neteistas, kaltinamasis anksčiau nebuvo atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl pagrindo abejoti kaltinamojo atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina lengvinančia atsakomybę aplinkybe, kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, prižada atlyginti žalą. Nors jis penkių metų laikotarpyje baustas tris kartus administracine tvarka, tačiau kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). L. M. VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi 2015 m., diagnozė F10.8 (2 t., b.l. 4-6). Atlikus L. M. psichinės būklės tyrimą 2023-10-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1100/2023 nurodyta, kad detalesniam L. M. ištyrimui, diagnozės tikslinimui reikalinga paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 t., b.l. 10) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyrius atliko L. M. ekspertizę, 2023 m. lapkričio 16-30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-723/2023 nurodyta, kad nusikalstamų veikų įvykdymo metu L. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Nusikalstamų veikų įvykdymo metu tiriamasis L. M. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam L. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiriamasis L. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. M. gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nagrinėjant bylą teisme ir atlikti bausmę. L. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (2 t., b.l. 29-33). Dėl priklausomybės ligų gydymo neregistruotas. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, laikoma, jog nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes laikytina, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

29. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo B. M. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas B. M. yra kaltinamojo tėvas, kuris yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir byloje gali būti laiduotoju, turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, dažnai bendraujantys, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Jis neteistas, nors ir praeityje baustas administracine tvarka, tačiau tik už nešiurkščius KET pažeidimus, baudos sumokėtos, yra garbaus amžiaus, dažnai bendraujantis su kaltinamuoju, kuris kaip nurodė laiduotojas, visada jo klauso, klausia patarimų, tariasi. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad B. M. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad L. M. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

30. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su L. M. pobūdį, saistomus tvirtus giminystės ryšius, bendravimo reguliarumą, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų giminystės ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojo ir kaltinamojo šeiminę padėtį, laiduotojo finansines galimybes, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena apysunkė nusikalstama veika, po jos įvykdymo kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam 1 metų terminui. Kaltinamasis L. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo B. M. atsakomybėn, baudžiamoji byla L. M. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

31. Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl L. M. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

32. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl civilinių ieškinių

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

34. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

35. Byloje gauti nukentėjusiųjų E. D. ir V. Ž. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti. Ieškiniais prašoma atlyginti po 3 000 Eur neturtinės žalos. Civiliniuose ieškiniuose detalizuojama, nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai, kokį poveikį kaltinamojo veiksmai turėjo jų gyvenimui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Ž., palaikydamas civilinį ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, nurodė, jog patyrė didelę traumą, per langą iš namų mato kaltinamojo kiemą kiekvieną kartą ir bijo, nes prisimena tuos išgyvenimus, kuomet bijojo, jog mirs, buvo didelis stresas, kai eina pro tą gatvę, jam visada (duomenys neskelbtini), po įvykio (duomenys neskelbtini), ruošiasi eiti pas psichologus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. D., palaikydamas civilinį ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, nurodė, jog jam šis įvykis sukėlė daug streso ir baimę, kai pamato tą gatvę būna labai nemalonu, kyla nerimas, po to įvykio (duomenys neskelbtini), šiai dienai jo išgyvenimai nesusitvarkė net ir pokalbių su šeimos nariais, jaučia šio įvykio pasekmes, (duomenys neskelbtini), reiktų psichologo.

36. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata, laisvė gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos, jos dydžio yra atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į asmenų patirtus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, fizinį skausmą. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodytumą, patvirtina tai, kad neturtinė žala civiliniams ieškovams buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiesiems neteisėtai atėmė laisvę, nukentėjusiajam V. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, abiem nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą bei stresą. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai (rankoje laikydamas virtuvinį mėsos kirtiklį, jį demonstruodamas bei pridėdamas jį prie nukentėjusiųjų kaklų, pareikalaudamas jų atiduoti savo mobiliuosius telefonus, o vėliau grasindamas užpjudyti šunimis, liepė nukentėjusiesiems atsigulti ant kelio, vėliau liepė jiems atsistoti ir eiti į jo gyvenamojo namo kiemą, ten atsigulti ant žemės (ant pilvų), grasino nušausiąs jei šie bandys bėgti, antrankiais surakino nukentėjusiuosius, sukėlė fizinį skausmą, po to ant jų nugarų uždėjo karutį, vieną kartą įspyrė nukentėjusiesiems į šonus, tęsdamas nusikalstamą veiką vėl pagrasino nužudyti, jeigu nukentėjusieji bandys bėgti, liepė jiems nesikelti nuo žemės, nejudėti, nepakelti galvų, tokiais savo veiksmais, ne mažiau kaip dvi valandas naudodamas fizinį bei psichologinį smurtą neteisėtai atėmė V. Ž. ir nepilnamečiui E. D. laisvę) buvo intensyvūs, truko ne mažiau nei 2 val. ir tai buvo nakties metu, todėl neabejotina, kad kaltinamojo veiksmų pasėkoje nukentėjusiesiems buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, o vienam iš nukentėjusiųjų taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tokiais veiksmais nukentėjusiesiems buvo sukeltas išgąstis, dvasiniais išgyvenimai, stresas, dėl ko nukentėjusieji patyrė miego sutrikimus, dėl padidėjusio streso, nemigos pagrįstai tikėtina, kad nukentėjusieji patyrė nepatogumus, dėl ko kaip nurodė nukentėjusieji, jie vartojo žolinius medikamentus nuo nemigos. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiesiems. Tačiau vertinant šias aplinkybes būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems dėl nusikalstamos veikos padarymo būtų likę liekamieji reiškiniai, nes nepateikti duomenys, kad nukentėjusieji lankėsi pas gydytojus dėl nusikaltimo prieš juos pasekmių, nėra duomenų, kad nukentėjusieji lankėsi ir pas psichologus, nėra duomenų ir apie skirtus vaistus ar rekomenduotas psichologo konsultacijas, nenustatyta, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiųjų sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas, vienam iš jų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo diagnozuota jokių lūžimų ir kitų sunkių pasekmių. Vis dėlto, įvertinus laisvės atėmimo netrumpą laiko tarpą, nakties metą, nukentėjusiųjų amžių, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl to tam tikrą laiką jautė ne tik fizinį skausmą, bet dėl grasinimų su panaudotais keiksmažodžiais ir pakeltu tonu turinio (pvz., garsiau na<...>, kartok, imk na<...> iš tašės viską bl<...>, apversk na<...> tašę, kam batai reikalingi b<...>, kurią koją nukirst?, kalbėk na<...> tuoj nupi<...> galvą“, atbėgs geras šuo, o paskui kažkas atvažiuos, (duomenys neskelbtini) esi, atsigulkit na<...> , kai ž. guli ant žemės bl<...>, ar žinai ką reiškia rusiškai ž., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tu, žiurke tu, ne vabalas tu bl<...>, tu nevertas tos na<...> pavardės, (duomenys neskelbtini) tu bl<...>, by<...> tu bl<...> ne D. bl<...>), dėl nukentėjusiųjų paguldymo ant žemės, ant jų uždėto karučio, surakintų antrankiais rankų neabejotinai patyrė psichologinius pergyvenimus dėl savo gyvybės ir sveikatos, patyrė didelę baimę, išgąstį, nepatogumus ir diskomfortą, pagrįstai tikėtina nukentėjusiųjų parodymais, kad jie dėl to pergyveno, sutriko miegas, padidėjo stresas, nerimas. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog kaltinamasis laikomas neteistu, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad: 1) nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur dėl galvos ir krūtinės ląstos sumušimų, kaklo raiščių patempimo, šonkaulių lūžių), Nr. 2K-393-489/2017 (300 Eur dėl prakirstos lūpos), Nr. 2K-109-976/2018 (1000 Eur dėl akių nudegimo, veido paburkimo); Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. 1A-219-651/2018 – 600 Eur dėl galvos smegenų sukrėtimo, Nr. 1A-229-651/2018 – 600 Eur dėl danties vainiko lūžio ir kt.); 2) nukentėjusiesiems dėl laisvės atėmimo priteisiamas 6500 Eur neturtinės žalos vidurkis (1500 Eur Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-531/2024; 150 Eur Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-993/2023; 5000 Eur Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-300/2023; 7527,20 Eur Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-1058/2023; 10 000 Eur – nuteisus pagal BK 146 str. 2 d., 150 str.3 d. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-616/2022; 20000 Eur atėmė laisvę ir kankindami ir itin žiauriai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-491/2022; 2 000 Eur Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-240-813/2020). Taigi, įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe tai, kad nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas, vienam jų nežymus sveikatos sutrikdymas, jie neabejotinai patyrė psichologinius, dvasinius išgyvenimus, tačiau liekamųjų reiškinių nenustatyta, taip pat įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismų praktiką, civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo L. M. nukentėjusiesiems E. D. ir V. Ž. kiekvienam po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, minėta neturtinės žalos priteistina suma yra proporcinga, atitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei

37. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinį mėsos kirtiklį, metalinius antrankius ir raktelius, paimtus 2023 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros metu - perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b.l. 159-161), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankius (BPK 94 straipsnis). Kompaktinį diską DVD+R su nepilnamečio liudytojo E. D. apklausos įrašu (1 t., b.l. 86); kompaktinį diską DVD+R su skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu (1 t., b.l. 165); kompaktinį diską „Maxell DVD-R“ su vaizdo įrašais, kurį 2023 m. spalio 2 d. L. M. pateikė Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b.l. 175); kompaktinį diską DVD+R su vaizdo įrašais, pateiktais prie 2024 m. sausio 11 d. anoniminio pranešimo (1 t., b.l. 182), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip bylos dokumentus (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo B. M. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą L. M. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo E. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo L. M. E. D. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo L. M. V. Ž. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinį mėsos kirtiklį, metalinius antrankius ir raktelius, paimtus 2023 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos apžiūros metu, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; 2) Kompaktinį diską DVD+R su nepilnamečio liudytojo E. D. apklausos įrašu; kompaktinį diską DVD+R su skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu; kompaktinį diską „Maxell DVD-R“ su vaizdo įrašais, kurį 2023 m. spalio 2 d. L. M. pateikė Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; kompaktinį diską DVD+R su vaizdo įrašais, pateiktais prie 2024 m. sausio 11 d. anoniminio pranešimo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui L. M. ir laiduotojui B. M. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.