Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dianos Voskoboinikovos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams,

- pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.

Į bausmę R. D. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais ir 3 dalies 5 punktu, R. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais ir 3 dalies 5 punktu, L. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. (BK 48 straipsnio 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija).

Į bausmę R. Š. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. ir laikyta, kad R. Š. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. palikta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Iš nuteistųjų V. G., R. D., L. L., R. Š. solidariai priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) E. D. neturtinės žalos.

Iš nuteistųjų priteistos valstybės naudai proceso išlaidos už nukentėjusiajai E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą: iš V. G. 102,56 Eur (vienas šimtas du eurai 56 ct), iš R. D., L. L., R. Š. po 205,12 Eur (du šimtus penkis eurus 12 ct).

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lipnios juostos gniužulus – 3 vnt., popierinius žiedus – 2 vnt., lipnios juostos daleles, lipnią juostą, prezervatyvą ir pakuotės dalį, virvutę, prezervatyvą, virvę, moteriškos kelnaites, marškinėlius, pavyzdžius lyginamajam tyrimui – sunaikinti;

- R. D. kuprinę grąžinti R. D.;

- pas R. D., V. G., R. Š., L. L. saugomus jų telefonus palikti savininkams.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. D., L. L. ir R. Š. pripažinti kaltais pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, kartu su V. G. ir M. P., kurios atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, kurie neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, turėdami vieningą tikslą neteisėtai atimti nepilnametei E. D. laisvę, iš anksto pasiruošę tam tikslui priemones, 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30 val., turėdami tikslą nusivesti E. D. iš mokyklos teritorijos į apleistą pastatą, M. P. pakvietė E. D. pasivaikščioti, ir einant pro apleistą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), liepė nukentėjusiajai eiti į pastato vidų, tačiau jai atsisakius ten eiti, M. P. kartu su R. D. ir L. L. panaudojo fizinį smurtą: paėmę už E. D. rankų, ją prievarta įvedė į namo vidų, o namo viduje R. D. užvyniojus iš anksto atsineštomis lipniomis juostomis praėjimą, bei L. L., R. D., V. G. stovint prie išėjimo ir saugant, kad nukentėjusioji iš patalpų nepabėgtų, M. P. tampė nukentėjusiąją už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairio klubikaulio sparno projekcijoje, odos nubrozdinimą dešiniajame žaste, taip nežymiai sutrikdant nepilnametės nukentėjusiosios E. D. sveikatą, po to R. D., veikdamas kartu su ten buvusiais asmenimis, surišo nukentėjusiajai rankas su iš anksto L. L. atsinešta virve, bei nukentėjusiajai toliau aktyviai priešinantis ir šaukiant, L. L. užklijavo nukentėjusiajai burną su iš anksto R. D. atsinešta lipnia juosta, nukentėjusiajai prašantis paleidžiamai, nurodė kad neišleis ir R. Š. su M. P., bijodami, kad nukentėjusioji kam nors pasiskųs, jai grasino, kad išveš nukentėjusiąją į mišką, kad ją išžagins, kad galės eiti nuoga per visą miestą, taip laikė nukentėjusiąją apleistame pastate nuo 18.30 val. iki 21 val., kol nukentėjusiajai E. D. buvo leista išeiti iš pastato, taip, panaudojant smurtą, neteisėtai atėmė nepilnametei nukentėjusiajai E. D. laisvę.

2. Be to, R. D., L. L. ir R. Š. pripažinti kaltais pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, kartu su V. G. ir M. P., 2018 m. rugsėjo 17 d., laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 21.00 val. apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo nepilnametę E. D., t. y. R. D. kartu su M. P. ir L. L. paėmę už E. D. rankų ją prievarta įvedė į apleisto pastato vidų prieš nukentėjusiosios valią ir, per prievartą ją laikant namo antro aukšto palėpėje, M. P. liepė stebėti, kaip ji lytiškai santykiauja su R. Š., tokiu būdu M. P. tenkino savo lytinę aistrą, o V. G., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, taip pat tenkino lytinę aistrą, tai yra, trynėsi ir glaustėsi savo priekine kūno dalimi į nukentėjusiąją E. D., po to, tęsdami nusikalstamą veiką, R. Š. toliau tenkino savo lytinę aistrą, nes apnuogintais lytiniais organais trynėsi į E. D. kūną, kišo savo lytinį organą prie E. D. lytinių organų, o šiai priešinantis, M. P. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampydama nukentėjusiąją E. D. už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį, bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukeldama fizinį skausmą, po ko L. L., įbaugindamas nukentėjusiąją, metė kėdę į lango stiklą, bei pasinaudodamas smurtu palaužta E. D. valia, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią, t. y., nusimovė kelnes ir savo lytinį organą atkišo į nukentėjusiosios veidą, reikalaudamas jį čiulpti, tuo pat metu R. Š., pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, tenkino savo lytinę aistrą ir reikalavo nukentėjusiosios čiulpti jam lytinį organą, o tuo pačiu metu M. P., taip pat pasinaudodama smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, suėmusi rankomis jos galvą lenkė ją link savo apnuogintų lytinių organų reikalaudama juos laižyti, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, po to nurodė visiems patalpoje buvusiems vaikinams: R. Š., L. L., V. G. ir R. D. nusimauti kelnes ir apnuoginti savo lytinius organus, bei suėmusi ranka E. D. galvą už plaukų lenkė ją prie vaikinų apnuogintų lytinių organų, jais lietė ir trynė E. D. lūpas, taip panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, atėmus galimybę priešintis, bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilname nukentėjusiąja E. D..

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos. Prokurorės skunde keliami bausmių individualizavimo ir bausmių bendrinimo klausimai nuteistiesiems R. D., L. L. ir R. Š., todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečiams R. D. ir L. L. paskirtų bausmių

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. D. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą – jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 150 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad R. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis ((duomenys neskelbtini)), būdamas neteistas (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. D. įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2020 m. rudens iki 2022 m. sausio 2 d.) (3 t., b. l. 89), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 90), nevedęs, nedirbantis (3 t., b. l. 91), besimokydamas (duomenys neskelbtini), turėdamas nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad R. D. į psichiatro įskaitą neįrašytas, tačiau (duomenys neskelbtini) konsultuotas gydytojo psichiatro dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 103), 2019 m. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad objektyvių medicininių duomenų, jog R. D. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra (3 t., b. l. 104). (duomenys neskelbtini) mokykla 2018 m. ir 2021 m. pateikė R. D. charakteristikas, nurodydama, kad R. D. nustatyti dideli ugdymosi poreikiai dėl nežymaus intelekto sutrikimo, jis mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, per mokslo metų dienas gyvena mokyklos bendrabutyje, savaitgaliais išvyksta į namus, mokykloje jam paskirtos socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijos. Charakteristikose teigiama, kad R. D. pasiekimai yra silpni dėl mokymosi motyvacijos stokos, negebėjimo laikytis nustatytos tvarkos pamokose, pamokų metu jis trukdo kitiems, provokuoja konfliktus, vengia atlikti užduotis, atsikalbinėja, pasižymi silpna valia ir nedėmesingumu. Suvokia ir skiria, kas yra blogai ir gerai, tačiau renkasi destruktyvų elgesį, negeba atsispirti neigiamai įtakai, bendrauja su vyresnio amžiaus draugais, labai dažnai meluoja, nevykdo susitarimų. Į mokyklą atvyksta nešvarus, netvarkingais drabužiais, neturėdamas pakankamai mokymosi priemonių (3 t., b. l. 95; 5 t., b. l. 110). Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-2018 m. buvo vykdytos trys jo paieškos (vaikas, pabėgęs iš namų specialiųjų auklėjimo ir kitų globos įstaigų, kuris kompetentingos institucijos sprendimu turi būti integruotas) (3 t., b. l. 87–88), o 2018 m. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas užfiksuota, kad R. D. gyvena su mama ir jos sugyventiniu, nuo 2006 m. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, motina bausta dėl sūnaus mokyklos nelankymo. Socialinių darbuotojų teigimu, R. D. motina nesilaiko socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo plane numatytų įsipareigojimų, namuose ne visada švaru, tvarkinga, su sūnumi bendrauja minimaliai, su mokyklos pedagogais bendrauja nenoriai. R. D. dažnai namuose nenakvoja, motina nesirūpina, kur sūnus būna (3 t., b. l. 99–100).

15. Skirdamas bausmes L. L., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą – jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 150 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad L. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis ((duomenys neskelbtini)), būdamas neteistas (4 t., b. l. 6), administracine tvarka nebaustas (po nusikalstamos veikos padarymo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį – smulki vagystė) (4 t., b. l. 8–9), nevedęs, nedirbantis (2019 m. gegužės-birželio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), gynėjos teigimu, šiuo metu dirba privačiai pas dėdę, tačiau patvirtinančių duomenų byloje nėra) (4 t., b. l. 10), besimokydamas (duomenys neskelbtini) mokykloje, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad L. L. į psichiatro įskaitą neįrašytas, tačiau 2013 m. ir 2018 m. konsultuotas gydytojo psichiatro dėl (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 23), 2019 m. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad objektyvių medicininių duomenų, jog L. L. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra (4 t., b. l. 24). (duomenys neskelbtini) mokykla 2018 m. pateikė L. L. charakteristiką, nurodydami, kad L. L. nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo ir dideli ugdymosi poreikiai, mokykloje jam paskirtos socialinio pedagogo ir psichologo konsultacijos, mokyklą lanko patenkinamai, savivertė aukšta, komunikabilus, turi sukaupęs žinių apie save ir artimiausią aplinką, bendraudamas su bendraamžiais siekia lyderystės, pripažinimo, mėgsta būti dėmesio centre, kartais provokuoja konfliktus, pavartoja fizinę jėgą, greitai pasiduoda kitų įtakai, draugų ratas nedidelis, tačiau jie pasižymi destruktyviu elgesiu, dažnai apgaudinėja mokytojus, globėją, į pastabas reaguoja impulsyviai, turi žalingų įpročių (rūko, retkarčiais vartoja alkoholio). Dėl blogų tarpusavio santykių su tėvu keletą kartų buvo apgyvendintas Bendruomenės pagalbos vaikams centre, higienos ir savitvarkos įgūdžiai patenkinami. Globėja rūpinasi, kad L. L. lankytų mokyklą, tačiau mokymosi priemonėmis aprūpintas minimaliai (4 t., b. l. 14). Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. buvo vykdytos dvi jo paieškos (vaikas, pabėgęs iš namų specialiųjų auklėjimo ir kitų globos įstaigų, kuris kompetentingos institucijos sprendimu turi būti integruotas) (4 t., b. l. 87–88), o 2018 m. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas užfiksuota, kad šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, L. L. gyvena su tėvu ir močiute, gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros (4 t., b. l. 19–20).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvuotai įvertino L. L. kaltės turinį, tačiau už atskirus nusikaltimus bausmes paskyrė nepažeisdamas bausmių skyrimo nepilnamečiams asmenims taisyklių ir atsižvelgdamas į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskyręs L. L. laisvės atėmimą dviem mėnesiams, o pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą vieniems metams trims mėnesiams, pažeidė BK 80 ir 91 straipsnių reikalavimus. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už sankcijose numatytus šios bausmės vidurkius, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apibūdinančias L. L. neteisėtų veiksmų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (nusikalstamos veikos padarytos prieš neįgalų asmenį, atliekant išskirtinai žeminančius veiksmus bendrininkų grupe – tiek matant ir suprantant bendrininkų atliekamus veiksmus, tiek pačiam juos atliekant), jo asmenybę, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl nepakankamo ryšio su artimais suaugusiais asmenimis, nesant susiformavusiems pakankamiems savarankiško gyvenimo įgūdžiams, vertybėms, gebėjimui bendrauti), nėra aiškiai per švelnios dydžiu, todėl griežtinti paskirtų bausmių prokurorės skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, nurodytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, bei BK 90 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, o BK 61 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Vadinasi, minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, tačiau, kai laisvės atėmimo bausmė skiriama nepilnamečiui, jos minimumą sudaro 1 mėnuo 15 dienų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi minėtomis nuostatomis ir, parinkdamas bausmių dydžius nepilnamečiams R. D. ir L. L. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje nėra numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai R. D. ir L. L. taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

19. BK 92 straipsnio 1 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Teismų praktikoje akcentuojama, jog sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiui asmeniui, įvertintini ne tik byloje esantys duomenys, tiesiogiai apibūdinantys nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, tačiau ypač atkreipiamas dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo, koks kaltininko elgesys po jų padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. D. ir L. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistųjų asmenybės, elgesys po nusikaltimų padarymo bei ikiteisminio tyrimo metu sudaro pagrindą manyti, kad švelnesnių baudžiamųjų teisinių priemonių, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, taikymas yra pakankamas tam, kad jie daugiau nenusikalstų.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės R. D. ir L. L. atžvilgiu atidėti bausmės vykdymą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų iniciatoriais buvo ne jie, nusikalstamas veikas padarė būdami neteisti ir administracine tvarka nebausti, nusikalto būdami jauno amžiaus, jų atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, proceso metu jie neneigė savo kaltės, abu mokosi. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manymui, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti R. D. ir L. L. atžvilgiu atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Nuteistiesiems nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminai bei paskirti įpareigojimai individualizuoti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų griežtinti, tokių pagrindų skunde nenurodė ir prokurorė.

Dėl R. Š. paskirtų bausmių

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia prieiti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

25. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes R. Š., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą: jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 150 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažino iš dalies) ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), neteistas (2 t., b. l. 85–86), 2015-2019 m. baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą autobusu be bilieto (2 t., b. l. 87–98), nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs (5 t., b. l. 96), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad R. Š. į psichiatro įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 108), 2015 m. konsultuotas gydytojo psichiatro, jam skirtas gydymas dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 114), 2019 m. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje R. Š. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus (2 t., b. l. 114). Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. Š. 2018 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) virėjo specialybės, charakterizuojamas patenkinamai, elgėsi mandagiai ir pagarbiai, stengėsi įsisavinti ir suprasti virėjo keliamus reikalavimus, darbo specifiką (2 t., b. l. 117).

26. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. Š. nusprendė skirdamas bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės motyvuojant tuo, kad nuteistasis nebuvo nusikaltimų organizatorius ar iniciatorius, aktyviai bendradarbiavo su pareigūnais dėl nuo teismo pasislėpusios kaltinamosios paieškos, yra neteistas, dirbantis, sukūręs šeimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėtais skundžiamo nuosprendžio argumentais.

27. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama R. Š. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, yra jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu jis nenaudojo – nuteistojo neteisėtas elgesys pasireiškė grasinimais nukentėjusiajai, jis taip pat nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko jokių tiesioginių veiksmų, susijusių su lytinės aistros tenkinimu prieš nukentėjusiosios valią. Todėl paminėtos aplinkybės duoda objektyvų pagrindą, atsižvelgiant ir į tai, kad R. Š. nebuvo šių nusikaltimų organizatorius ar iniciatorius, nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas laikyti mažiau pavojingomis. Kitos svarbios aplinkybės yra tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, po nusikalstamų veikų padarymo jis įsidarbino, vedė, aktyviai bendradarbiavo su pareigūnais, o tai rodo ne tik, kad nuteistasis padarė teigiamas išvadas, bet leidžia daryti ir išvadą, jog R. Š. padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo mažesnis pavojingumas. Ir nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jas vertinant atskirai, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-303/2020) ir išvada, kad net ir minimalių BK 146 straipsnio 2 dalies ir 150 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų bausmių skyrimas R. Š. neatitinka teisingumo principo, todėl pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskreciją nustatyti nuteistajam teisingą bausmę, tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Šioje vietoje taip pat pabrėžtina, kad nuteistojo R. Š. jaunas amžius reikalauja ne kaltininko nubaudimo izoliuojant jį nuo visuomenės, o suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, dirbti ir būti naudingu šeimai bei visuomenei. Taigi, nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, laikytina teisinga bei padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei proporcinga bausme, o bausmių dydžiai pagrįstai nustatyti artimas šios bausmės vidurkiui ir maksimalus.

28. Nepagrįstas prokurorės skundo teiginys, kad pilnamečiui R. Š. ir nepilnamečiams R. D. bei L. L. skiriamos bausmės turi būti lyginamos bei derinamos tarpusavyje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė kiekvienam asmeniui turi būti individualizuojama atskirai, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad laisvės apribojimo bausmės tikslams pasiekti R. Š. paskirtas BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nėra pakankamas ir gali sudaryti formalaus teisingumo bei formalios bausmės įspūdį. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Š. teigiamą įtaką gali daryti prokurorės siūlomas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 100 valandų (iš įstatyme numatytų 200 val.) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija). Šio ir pirmosios instancijos teismo paskirto įpareigojimo kompleksas padėtų R. Š. keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, ir ateityje nebenusikalsti. Dėl to skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl R. Š. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimo

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistiesiems paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 4 dalį ir dėl to nuteistiesiems R. D., L. L. ir R. Š. paskyrė neteisingas galutines subendrintas bausmes. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai nuteistiesiems paskirtų bausmių.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti R. D., L. L. ir R. Š., sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kasacinėje praktikoje idealia sutaptimi pripažįstami ir tokie atvejai, kai padaromos kelios veikos, jos padaromos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Nustačius, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu bausmių apėmimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-355/2009, 2K-345-507/2015).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, sieja bendras nuteistųjų sumanymas, sunkesnis nusikaltimas padarytas tęsiant jau prieš tai pradėtą neteisėtą laisvės atėmimą, taigi, nusikalstamos veikos padarytos vienu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, tų pačių asmenų ir to paties asmens atžvilgiu. Todėl, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistiesiems R. D., L. L. ir R. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos (kvalifikuotas neteisėtas laisvės atėmimas ir kvalifikuotas seksualinis prievartavimas) sudaro idealią sutaptį, todėl nuteistiesiems paskirtos bausmės už dvi nusikalstamas veikas turi būti subendrintos taikant ne dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), kurį taikė pirmosios instancijos teismas, o bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymas Nr. APD-2022-09558, Nr. APD-2022-09592 ir Nr. APD-2022-09662, kuriomis prašoma priteisti valstybei iš R. D. 100 Eur, L. L. 235,01 Eur ir R. Š. 236,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, atitinkamai už gynėjų advokatų Nainos Lanzbergienės, Kristinos Adomavičienės, Sofijos Kručienės, nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (8 t., b. l. 37, 41, 46).

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

34. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji R. D., L. L. ir R. Š. patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nuteistiesiems buvo paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktos gynėjos advokatės Naina Lanzbergienė, Kristina Adomavičienė ir Sofija Kručienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Tačiau, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis ir nuteistųjų paskutiniu žodžiu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. D., L. L. ir R. Š. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. D. bausmes, paskirtas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. L. bausmes, paskirtas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. bausmes, paskirtas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), R. Š. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti papildomą įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir šį įpareigojimą paskirti prie galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės 2 (dvejiems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš R. D. 100 Eur (vieno šimto eurų), L. L. 235,01 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 1 ct) ir R. Š. 236,67 (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.