Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-102-744/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-23Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-10-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
1S-102-744/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45599-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laisvydas Zederštremas (pirm.), Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-102-744/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45599-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui V. R.,kaltinamosios M. P. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios M. P. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria palikta galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartis kaltinamajai M. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 3 dalyje, tai yra tuo, kad ji 2018 m. rugsėjo 17 d., laike nuo 18.30 val. iki 21 val., apleistame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupėje su R. Š., R. D., L. L. ir V. G., seksualiai prievartavo nepilnametę E. D., tai yra ji kartu su R. D. ir L. L. paėmę už E. D. rankų ją prievarta įvedė į apleisto pastato vidų prieš nukentėjusiosios valią ir, per prievartą ją laikant namo antro aukšto palėpėje, liepė stebėti, kaip M. P. lytiškai santykiauja su R. Š., tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, o V. G., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, taip pat tenkino lytinę aistrą, tai yra trynėsi ir glaustėsi savo priekine kūno dalimi į nukentėjusiąją E. D., po to tęsdami nusikalstamą veiką, R. Š. toliau tenkino savo lytinę aistrą, nes apnuogintais lytiniais organais trynėsi į E. D. kūną, kišo savo lytinį organą prie E. D. lytinių organų, o šiai priešinantis, M. P. toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampydama nukentėjusiąją E. D. už plaukų, čiupo jai už dešinio peties ir plėšė megztinį bei spyrė koja jai į kairę pilvo šono pusę, taip E. D. sukeldama fizinį skausmą, po ko L. L., įbaugindamas nukentėjusiąją, metė kėdę į lango stiklą, bei pasinaudodamas smurtu palaužta E. D. valia, tenkino savo lytinę prieš jos valią, tai yra nusimovė kelnes ir savo lytinį organą atkišo į nukentėjusiosios veidą reikalaudamas jį čiulpti, tuo pat metu R. Š., taip pat pasinaudodamas smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, tenkino savo lytinę aistrą ir reikalavo nukentėjusiosios čiulpti jam lytinį organą, o tuo pačiu metu M. P., taip pat pasinaudodama smurtu palaužta nukentėjusiosios E. D. valia, suėmusi rankomis jos galvą lenkė ją link savo apnuogintų lytinių organų reikalaudama juos laižyti, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą, po to nurodė visiems patalpoje buvusiems vaikinams - R. Š., L. L., V. G. ir R. D. nusimauti kelnes ir apnuoginti savo lytinius organus bei suėmusi ranka E. D. galvą už plaukų lenkė ją prie vaikinų apnuogintų lytinių organų, jais lietė ir trynė E. D. lūpas, taip panaudojant fizinį ir psichinį smurtą, atėmus galimybę priešintis bei pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilname nukentėjusiąja E. D..

2. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2018 m. rugsėjo 20 d. 2018 m. rugsėjo 21 d. M. P. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugsėjo 22 d. nutartimi M. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 15 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. 2018 m. spalio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimais M. P. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant ne mokymosi laikotarpiu nepasišalinti iš tėvų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, kaltinamoji M. P. be pateisinamų priežasčių neatvyko į paskirtus teisiamuosius posėdžius 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. Į 2021 m. balandžio 29 d. teisiamąjį posėdį policijos pareigūnams kaltinamosios nepavyko atvesdinti, nes gyvenamosios vietos adresu nebuvo surasta. Šaukimas į 2021 m. gegužės 5 d. teismo posėdį kaltinamajai M. P. išsiųstas elektroniniu paštu, kaltinamoji patvirtino, kad šaukimą gavo, tačiau į teisimąjį posėdį 2021 m. gegužės 5 d. neatvyko. Kaltinamajai M. P. pažeidus jai paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, be pateisinamų priežasčių neatvykus į paskirtus teisiamuosius posėdžius ir nepavykus jos atvesdinti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta jos paieška. Nustačius, kad paieškoma M. P. slapstosi (duomenys neskelbtini) ir ketina vykti į vieną iš Europos Sąjungos valstybių, 2021 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jos atžvilgiu išduoti Europos arešto orderis ir Arešto orderis. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi byla dėl kaltinamosios M. P. buvo išskirta ir atidėta. 2021 m. lapkričio 18 d. pagal išduotą Arešto orderį M. P. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei čia sulaikyta. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi palikta galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartis kaltinamajai M. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. Teismas, palikdamas galioti kaltinamajai M. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jo terminą, konstatavo, kad kaltinamoji M. P., būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamosios M. P. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, kuria kaltinamajai M. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

3.1. Skunde kaltinamosios M. P. gynėjas nurodo, kad suėmimas nėra auklėjamoji priemonė, todėl ji turėtų būti skiriama ne deklaratyviai nurodant suėmimo pagrindus, bet preciziškai atsižvelgus į bylos aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3.2. Gynėjas skunde taip pat tvirtina, kad teismas, nagrinėjamu atveju skirdamas suėmimą, turėjo nurodyti suėmimo skyrimo sąlygas (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir suėmimo skyrimo pagrindą (pagrindus) bei motyvus dėl kiekvieno pagrindo. Taip pat turėjo būti nurodyti motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, BPK 121 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės, tačiau į šias privalomas aplinkybes teismas neatsižvelgė.

3.3. Gynėjas skunde pažymi, kad M. P. nusikaltimą, kuriuo yra kaltinama, padarė būdama nepilnametė, todėl baudžiamasis procesas ir su juo susiję klausimai įskaitant ir bausmę privalo būti sprendžiami laikantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumu kontekste. Nepilnamečiams asmenims kardomoji priemonė – suėmimas, ypatingai tęsiant šią kardomąją priemonę, turi būti sprendžiamas preciziškai. Įvertinant tai, jog M. P. suėmime jau yra daugiau nei 7 mėnesiai ir atsižvelgiant į tai, kad jai bausmės vykdymas gali būti atidėtas, gynėjo nuomone, suėmimo terminas yra akivaizdžiai per ilgas, todėl privalo būti naikinamas.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamosios M. P. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, o prokuroras V. R. prašė kaltinamosios M. P. gynėjo advokato skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Patikrinus aukštesniajam teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiosios E. D. parodymai, iš dalies pačios kaltinamosios M. P., nuteistųjų R. D., R. Š., L. L. ir V. G. (jų atžvilgiu atskira byla išnagrinėta ir 2022 m. birželio 1 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose užfiksuotos aplinkybės, kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji M. P. galėjo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.

7. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamajai M. P. šioje baudžiamojoje byloje buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygas ji pažeidė: be pateisinamos priežasties neatvyko į paskirtus teisiamuosius posėdžius ir taip trukdė bylos nagrinėjimui, dėl to bylą nagrinėjančio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta jos paieška. 2021 m. lapkričio 18 d. pagal išduotą Arešto orderį M. P. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei sulaikyta. Ją sulaikius, vadovaujantis BPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, per 48 valandas buvo surengtas teismo posėdis, į kurį pristatyta ir apklausta kaltinamoji M. P. bei spręstas klausimas dėl 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi jai paskirto suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo bei jo termino nustatymo. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi palikta galioti kaltinamajai M. P. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jo terminas 3 mėnesiams. Teismas, palikdamas galioti kaltinamajai M. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jo terminą, konstatavo, kad M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (rašytinis pasižadėjimu neišvykti ir nepilnamečio atidavimu prižiūrėti), tačiau bylą nagrinėjant teisme kaltinamoji M. P. neatvyko į teismo posėdžius, jai neatvykus be pateisinančių priežasčių į teisiamuosius posėdžius, nepavyko jos atvesdinti, nes ji pasišalino iš nurodytos gyvenamosios vietos ir pasislėpė, paskelbta jos paieška, pagal išduotą Arešto orderį M. P. 2021 m. lapkričio 18 d. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. perduota (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamosios M. P. nei darbiniai, nei kitokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra labai tvirti. M. P. nėra sukūrusi šeimos, neturi vaikų, byloje nėra oficialių duomenų, patvirtinančių jos faktinės gyvenamosios vietos adresą ar oficialų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad būdama laisvėje ir siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamoji M. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. kaltinama padariusi vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 150 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamoji M. P., suvokdama laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, kaip jau minėta, M. P. pažeidė jai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas ir, nepranešusi teismui, išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį, dėl to buvo paskelbta jos paieška. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje M. P. nurodė, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo ten susiradusi darbą, ten didesnis atlyginimas, būtų grįžusi ir dalyvavusi teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau negrįžo. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) gyveno pas draugę (duomenys neskelbtini), dabar bendrauja su mama ir viena drauge, jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) pas tėvus, bet dabar ji nežino, ar yra ten registruota, ar tėvai priims ją gyventi, todėl gyventų (duomenys neskelbtini) pas draugę. M. P. yra jauno amžiaus, netekėjusi, Lietuvos Respublikoje nedirba, nesimoko. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad M. P. neturi stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje.

10. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji M. P., būdama laisvėje ir suvokdama jai gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamosios M. P. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (jauno amžiaus, netekėjusi, Lietuvos Respublikoje nesimoko, nedirba), kaltinamosios galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis (jai inkriminuojamas vienas sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), aplinkybės, kad kaltinamoji M. P., kuriai ikiteisminio tyrimo metu jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bylą nagrinėjant teisme du kartus be pateisinančių priežasčių neatvyko į teisiamuosius posėdžius ir nepavyko jos atvesdinti, nes ji pasišalino iš nurodytos gyvenamosios vietos, išvyko į užsienio valstybę, išvykdama iš savo gyvenamosios vietos teismo neinformavo, neinformavo ir apie naują gyvenamąją vietą, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąją M. P. į laisvę ar skirti jai kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajai M. P. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamosios M. P. dalyvavimas procese. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamosios patiriamais suvaržymais.

12. Kaltinamosios M. P. gynėjas skunde nurodo, kad M. P. suėmime jau yra ilgiau nei 7 mėnesius ir atsižvelgus į tai, kad jai bausmės už galimai padarytą nusikalstamą veiką vykdymas gali būti atidėtas, suėmimo terminas yra akivaizdžiai per ilgas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 127 straipsnio 10 dalis numato, jog pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Nagrinėjamu atveju M. P. buvo sulaikyta 2022 m. rugpjūčio 12 d., kai buvo konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d., kaip tai nurodyta skundžiamoje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. Laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 18 d., kai pagal išduotą Arešto orderį M. P. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., kai ji buvo konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, nagrinėjamu atveju bus įskaitytas į paskirtą bausmę, jei M. P. atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

13. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kaltinamajai M. P. inkriminuojamas sunkus nusikaltimas (BK 150 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pagrįstai palikta galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nutartis kaltinamajai M. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, tačiau nepaisant to, kad suėmimas M. P. taikomas pagrįstai, apylinkės teismas, nustatydamas šios kardomosios priemonės taikymo terminą, pažeidė BPK 127 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai suėmimo terminą nustatė trims mėnesiams. M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, todėl jos atžvilgiu taikytinos BPK 127 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, jog suėmimas nepilnamečiams iš karto negali būti skiriamas ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui, ir suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ištaisytinas ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas keistinas, tai yra sutrumpintinas iki dviejų mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamosios M. P. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutarties tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajai M. P. nustatytą paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė