- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-229-651/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-3-00009-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Alius Galminas, Egidijus Vilkys, Alminas Galminas
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-651/2018
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00009-2017-9
2018 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Iš A. L. priteista 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur proceso išlaidų, iš viso 800 Eur nukentėjusiajam D. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. L. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo: 2015-08-07, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), prie A. L. priklausančių ūkinių pastatų pastarasis, nenorėdamas mokėti sutarto užmokesčio, sudavė D. R. ne mažiau kaip 3 kartus į galvą bei krūtinę, tuo padarė daugybinius galvos plaukuotosios dalies sumušimus su minkštųjų audinių patinimais kairėje viršugalvinėje dalyje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, lūžo apatinio dešiniojo 42 danties vainikas, sumušta krūtinės ląsta krūtinkaulio projekcijoje. Dėl padaryto sužalojimo D. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
2. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta, ir veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo.
2.1. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisė neturtinę žalą, kurią įvertino 600 Eur. Žala priteista įvertinus nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patirtus sužalojimus (nežymus sveikatos sutrikdymas) bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
2.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas A. Galminas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir išteisinti nuteistąjį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Nurodo, kad nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas rėmėsi D. R. duotais melagingais, prieštaringais parodymais bei jo motinos A. R. bei jo sugyventinės S. S. duotais parodymais, kurios tariamo konflikto nematė ir yra suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojo R. A. ir nuteistojo duotų parodymų. Visas aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijų. Mano, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
3.2. Teismas nurodo priešingas konflikto aplinkybes. Nukentėjusysis D. R. privataus kaltinimo skunde bei teismo posėdžio metu nurodė skirtingas vietas, kur neva buvo padaryta nusikalstama veika. Skunde nukentėjusysis nurodė, kad sumuštas buvo prie A. L. priklausančių ūkinių pastatų, o teismo posėdžio metu tvirtino, kad smurtas pavartotas būnant traktoriaus kabinoje. Į šiuos prieštaravimus teismas neatsižvelgė.
3.3. Anot apelianto, liudytojas R. A. paneigė nukentėjusiojo D. R. duotus parodymus. Jis matė, kad A. L. kalbėjosi su D. R. ir jokio smurto nebuvo, tik abu kalbėjosi pakeltu tonu. Teismas šiais parodymais visiškai nesivadovavo.
3.4. Mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo remtis liudytojų A. R. (nukentėjusiojo motinos) ir S. S. (nukentėjusiojo sugyventinė) parodymais, nes jos konflikto nematė.
3.5. 2015-08-15 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi. Nukentėjusysis patvirtino, kad jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Nukentėjusysis nei policijoje, nei privataus kaltinimo metu nenurodė, kad jam būnant traktoriuje buvo pavartotas smurtas. Skundą nukentėjusysis pateikė tik po 2 metų, ir tai, pasak apelianto, rodo, kad jis nebuvo sumuštas. Be to, apie tai, kad jis sumušė nukentėjusįjį, jam niekas nepranešė nei 2015-08-06, nei 2015-08-07. Tik po 2 metų sužinojo, kad neva jis vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį.
3.6. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, nes jis nuteistas nepagrįstai. Kadangi turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, prašo atmesti ir reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis D. R. prašo A. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi jo nuosekliais parodymais, liudytojų A. R. ir S. S. parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2278.15(03).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į kai kurių liudytojų parodymus, išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiojo ir jo šeimos narių parodymais, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų, paties nukentėjusiojo parodymų. Be to, teismas neatsižvelgė ir į policijos nutarime nurodytas aplinkybes, kurios taip pat nesutampa su nukentėjusiojo nurodytomis. Pasak apelianto, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, tai yra jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.
7. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai A. L. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Apeliantas kaltinamas tuo, kad jis nežymiai sutrikdė D. R. sveikatą, t. y. konflikto metu sudavė D. R. ne mažiau kaip 3 kartus į galvą bei krūtinę. Apeliantas visiškai nesutinka su kaltinimu ir tvirtina, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas ir jokio smurto jis nevartojo, tačiau tai patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga, patvirtinanti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, liudytojų parodymai.
9. Apelianto tvirtinimu, nukentėjusiojo parodymuose yra neatitikimų dėl neva padaryto nusikaltimo vietos. Skunde tvirtino, kad prieš jį buvo smurtauta prie A. L. priklausančių pastatų, o teisme jau tvirtino, kad traktoriaus kabinoje, tačiau teismas dėl šio prieštaravimo visiškai nepasisakė. Sutiktina su apeliantu, kad nukentėjusysis skunde nenurodė, kad smurtauta buvo traktoriaus kabinoje, tačiau šiuo atveju vien tikslus vietos nenurodymas nepaneigia paties smurtavimo fakto. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad konfliktas buvo prie A. L. priklausančių pastatų, dėl to iš esmės ginčo nėra. Aplinkybės patikslinimas, kad tai įvyko traktoriaus kabinoje, nekeičia vietos. Be kita ko, skunde nenurodyta, kad smurtauta buvo lauke, tokią prielaidą padarė apeliantas. Vietos patikslinimas šiuo atveju nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.
10. Apeliaciniame skunde išreiškiamos abejonės dėl liudytojų A. R. ir S. S. parodymų. Tvirtina, kad jų parodymais teismas vadovavosi nepagrįstai, nes jos konflikto nematė, be to, jos yra nukentėjusiojo artimi žmonės: motina ir sugyventinė, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi. Sutiktina su apeliantu, kad artimųjų giminaičių parodymai gali kelti pagrįstų abejonių dėl jų suinteresuotumo, tačiau šiuo atveju jų parodymai sutampa su rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina jų nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Todėl jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad D. R. į medikus dėl padarytų sužalojimų kreipėsi 2015-08-07, t. y. tą pačią dieną. Nustatyta diagnozė: galvos sumušimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistas R. P. P., 2015-12-08 atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad D. R. padaryti šie sužalojimai: daugybiniai galvos plaukuotosios dalies sumušimai su minkštųjų audinių patinimais kairėje viršugalvinėje dalyje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, apatinio dešiniojo 42 danties vainiko lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas krūtinkaulio projekcijoje (b. l. 9–10). Specialistas įvertino ir medicininius dokumentus, kuriuose nusikaltimo padarymo dieną buvo užfiksuoti padaryti sužalojimai. Padaryta išvada, kad sužalojimai buvo padaryti 2015-08-07 15.50 val. (nurodyta kreipimosi į gydymo įstaigą data ir laikas). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. R. 2018-08-07 buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybes dėl D. R. patvirtino ir liudytojos A. R. ir S. S.. Jos nurodė, kad D. R. į darbą išvyko sveikas, o apie 14.00 val. grįžo sumuštas. Nurodė, kad nuo ausies buvo nuvarvėjęs kraujas, galvoje gumbai buvo, lūpa patinusi. Šie sumušimai užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose. Taigi netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo.
11. Be kita ko, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nepaneigia ir 2015-08-15 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos faktinės aplinkybės, jog neva buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Kaip matyti, sužalojimai padaryti 2015-08-07, tą pačią dieną nukentėjusysis kreipėsi į medikus ir nustatė jam padarytus konkrečius sužalojimus. Nutarime nurodyta, kad tik kalbantis telefonu 2015-08-14 nukentėjusysis nurodė, kad sužalojimų nebuvo padaryta, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau tai nepaneigia medikų padarytų išvadų dėl patirtų sužalojimų, kurie užfiksuoti įvykio dieną. Kita vertus, baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį užtraukia ir fizinio skausmo sukėlimas.
12. Apelianto manymu, liudytojo R. A. parodymai paneigia nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog prieš jį buvo vartojamas smurtas, tačiau teismas nepagrįstai į jo parodymus neatsižvelgė. Su tokia argumentacija nesutiktina.
13. Nustatyta, kad liudytojas R. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tą dieną matė, kaip A. L. bendrauja su žmogumi tarp pastato ir traktoriaus. Nurodė, kad A. L. kalbėjo pakeltu tonu. Tačiau pažymėjo, kad nuolat jų nestebėjo, žvilgtelėjo ir viskas (b. l. 84). Taigi liudytojas tik patvirtina, kad nuteistasis A. L. konfliktavo su nukentėjusiuoju. Visiškai nesutiktina su nuteistuoju, kad liudytojo R. A. parodymai paneigia smurto vartojimo faktą. Kaip nurodė liudytojas R. A., jis nuolat nestebėjo A. L., o tik žvilgtelėjo, todėl galėjo nematyti paties smurtavimo fakto. Tačiau jo parodymus, patvirtinančius, kad A. L. su nukentėjusiuoju kalbėjo pakeltu tonu, vertinant kartu su aplinkybėmis, patvirtinančiomis nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. L. smurtavo prieš nukentėjusįjį. Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsižvelgė į šio liudytojo parodymus ir juos palyginęs su kitais įrodymais padarė pagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
14. Dėl kreipimosi į teismą praėjus keleriems metams po įvykio, nurodytina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato senaties termino, per kurį asmuo gali pranešti apie nusikaltimo padarymą, todėl pareiškimo padavimas teismui praėjus po įvykio keleriems metams, neturi jokios įtakos aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, juolab, kad rašytinai įrodymai surinkti iš karto po įvykio. Kita vertus, matyti, kad nukentėjusysis apie prieš jį pavartotą smurtą policijai pranešė tą pačią dieną. Gavęs 2015-08-15 nutarimą, kuriame nurodyta dėl padarytos nusikalstamos veikos kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusysis kreipėsi į teismą 2015-12-17, tačiau teismas 2015-12-21 nutartimi pareiškėjo D. R. skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui bei išaiškino, kad ištaisius nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus, jis gali vėl kreiptis į teismą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo (bylos Nr. PK-236–586/2015). Po to pareiškimą privataus kaltinimo tvarka nukentėjusysis pateikė 2017-08-09. Tokie nukentėjusiojo veiksmai rodo jo siekį nuo pat pradžių ginti savo pažeistas teises.
Dėl civilinio ieškinio
15. Apeliantas prašo atmesti civilinį ieškinį, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos. Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio jokių argumentų nenurodė.
16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 600 Eur. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį – 600 Eur nukentėjusiajam D. R., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje už tokius sužalojimus nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-147-651/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-109-976/2018), todėl didinti ar mažinti kolegija nemato teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą.