Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-651/2017

Teisėja Irena Vilkienė Teisminio proceso Nr. 1-43-3-00009-2016-9

NUOSPRENDIS

2017 m. birželio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. gynėjo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausta viešaisiais darbais šešeriems mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisė iš R. S. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 350 Eur už teisines paslaugas L. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad ji 2015-08-03 apie 09:30 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), šaukdama, vartodama necenzūrinius žodžius ir kitokiais būdais provokuodama konfliktinę situaciją, priėjo prie nukentėjusiosios ir iš ašarinių dujų balionėlio papurškė nukentėjusiajai į veidą, tuo padarė jai I laipsnio akių, kaklo kairės pusės, kairio žasto bei alkūnės cheminius nudegimus. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiosios L. G. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pripažino R. S. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Anot teismo tokią išvadą patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, eksperto parodymai duoti teisme, kur patvirtino savo išvadą, bei kitų liudytojų parodymai. Liudytojų G. S. ir A. S. parodymų, duotų notarui, teismas nevertino, nes jie nebuvo apklausti teisme, o baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės parodymus duoti notarui. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendė, jog yra pagrindas iš nuteistosios nukentėjusiajai priteisit 1 000 Eu neturtinei žalai atlyginti.Apeliaciniu skundu nuteistosios R. S. gynėjas advokatas L. Strauka prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – R. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.Nesutinka, jog R. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad nuteistoji jokių veiksmų, nurodytų šio straipsnio dispozicijoje, nėra atlikusi, t. y. jos veiksmuose nėra objektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad yra nustatyti nukentėjusiosios kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai, kraujosruvos, tačiau nuteistajai dėl šių sužalojimų jokių kaltinimų pateikta nebuvo. Nukentėjusioji savo skundu reiškė reikalavimą nuteisti nuteistąją dėl to, kad esą ji purškė nukentėjusiajai dujų, daugiau jokių kaltinimų pateikta nebuvo. Mano, kad nukentėjusioji, pateikdama privatų kaltinimą, tik siekė atkeršyti R. S. už tai, kad dėl jos pačios sužalojimų buvo priimtas nuosprendis L. G. ir dar kitiems asmenims. Tvirtina, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai turėjo įtakos nepagrįstam nuosprendžiui priimti. Anot apeliantės, nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, pateiktos įvykių versijos keitėsi, todėl teismas neturėjo jais vadovautis, juolab, kad jie nepatvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis. Mano, kad teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymų pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tuo metu vyko baudžiamoji byla, kurioje kaltinamoji buvo pati nukentėjusioji dėl R. S. sužalojimo. Liudytojų A. G., S. Š. parodymai taip pat abejotini. A. G. parodymai keitėsi, o S. Š. dirba jų įmonėje, todėl jais remtis teismas taip pat negalėjo. Tvirtina, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino liudytojų, buvusių įvykio vietoje ir tiesiogiai jį mačiusių, parodymų, t. y. G. S. ir A. S., kurie buvo apklausti policijoje. Pažymi, jog nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, tokių kaip dujų papurškimas, suknelės suplėšymas, nuplėštas auskaras, nepatvirtino į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Priešingai, iš bylos medžiagos matosi, kad policijos pareigūnai, betarpiškai bendravę su nukentėjusiąja, neužfiksavo tokių duomenų. Be to, jei nukentėjusiajai būtų buvę papurkšta dujų ir ji dėl to būtų ašarojusi ir nieko nemačiusi, policijos pareigūnai nebūtų leidę jai iškarto važiuosi su automobiliu. Anot apeliantės, tai paneigia nukentėjusiosios parodymus dėl neva prieš ją panaudoto smurto. Nesutinka su nustatyta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. S. buvo neblaivi. Šį faktą konstatuoti tik nukentėjusiosios vyro parodymais, negalima, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nenustatė neblaivumo fakto nė vienam įvykio dalyviui. Nesutinka su R. S. paskirta bausme. Nurodo, jog teismo sprendimas paskirti viešuosius darbus yra visiškai neproporcinga bausmė ir be to, toks sprendimas yra visiškai neargumentuotas. Dėl civilinio ieškinio nurodo, jog jis nėra pagrįstas įrodymais, todėl taip pat turi būti atmestas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Martinaitis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendį palikti galioti be pakeitimų, o nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, eksperto R. P. parodymai apie sužalojimų pobūdį, VšĮ Šilutės ligoninės gyd. P. P. įrašai apie suteiktą medicininę pagalbą L. G.. Nuteistosios veiksmai – ašarinių dujų purškimas į veidą, akivaizdžiai rodo, kad jos tiesioginė tyčia buvo nukreipta sužaloti nukentėjusiąją bei sukelti jai fizinį skausmą. Teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Fizinio skausmo sukėlimas ir sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai šiuo atveju buvo padarytas papurškus dujų į akis. Dėl to ašarojo akys, jos veidas buvo raudonas. Sužaloti gyvybiškai svarbūs organai – akys. Dėl šio įvykio nukentėjusiajai pablogėjo regėjimas, atsirado kairės akies tvinkčiojimas bei maudimas. Teismo posėdžio metu nuteistoji R. S. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neištyrė liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo, neatsižvelgė į tai, kad atvykę policijos pareigūnai nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių dėl jos sužalojimo neužfiksavo. Nuteistosios gynėjas advokatas L. Strauka teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, neanalizavo nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymų prieštaringumo, jų neatitikimo kitiems bylioje esantiems duomenims. Neatsižvelgė į nukentėjusiosios nurodytas melagingas aplinkybes dėl darbo, todėl tiek jos, tiek liudytojų, patvirtinančių, kad ji į darbo vietą atvyko sužalota, parodymai, patvirtinantys, jog ji grįžo į darbą sužalota, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Martinaitis teismo posėdžio metu nurodė, jog nors ir vertinant liudytojų parodymus kritiškai, bet kokiu atveju nukentėjusiosios nurodytas faktines aplinkybes apie dujų papurškimą, patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji prašo ją išteisinti, nes nepadarė veikos, kuria yra kaltinama. Teigia, jog jos veiksmuose nenustatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. R. S. nuteista už tai, kad ji šaukdama, vartodama necenzūrinius žodžius ir kitokiais būdais provokuodama konfliktinę situaciją, priėjo prie nukentėjusiosios ir iš ašarinių dujų balionėlio papurškė nukentėjusiajai į veidą, tuo padarė jai I laipsnio akių, kaklo kairės pusės, kairio žasto bei alkūnės cheminius nudegimus. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiosios L. G. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar nuteistosios atliktus veiksmus galima prilyginti smurtiniam veiksmui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas papurškiant į akis dujų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks veiksmas atitinka minėto straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. kitaip smurtavo.Apeliantės manymu, byloje apskritai nėra įrodyta, jog ji turėjo dujas ir jas papurškė nukentėjusiajai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Padarytos išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių R. S. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1405/15(03) matyti, kad L. G. buvo padaryti paviršiniai odos nubrozdinimai kairio dilbio, kairio riešo srityse, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairio kelio sąnario išoriniame paviršiuje, kliniškai nustatytas pirmo laipsnio akių, kaklo kairės pusės, kairio žasto, alkūnės cheminis nudegimas. Odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą L. G. galėjo patirti dėl traumos, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant, nustatytus pirmo laipsnio cheminius nudegimus galėjo įgauti paveikus nurodytas kūno vietas kokia tai chemine medžiaga. Šie sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Išvardintus sužalojimus L. G. galėjo patirti jos nurodytu laiku ( b. l. 8-9). Ekspertas R. P. teisme patvirtino savo išvadą, surašytą sekančią dieną po įvykio. Nurodė, jog išvadą surašė remdamasis nukentėjusiosios apžiūra bei tyrimui pateiktais medicininiais dokumentais. Patvirtino, kad tiek fiziniai sužalojimai, tiek cheminiai atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 107).Gydytojas P. P., apžiūrėjęs nukentėjusiąją po valandos laiko po įvykio (2015-08-03 10.30 val.) konstatavo, kad yra paraudimai kairiojo žasto, alkūnės, kaklo pusės, smakro srityse, nežymus paraudimas abiejų akių obuolių srityse. Diagnozė – pasikėsinimas naudojant dujas. Nukentėjusioji nusisiųsta konsultacijai pas akių gydytoją (t. 1, b. l. 5-6).Nukentėjusioji tą pačią dieną buvo apklausta ligoninėje, ją apklausė ir parodymus užfiksavo tyrėja R. E. (t. 1, b. l. 43), kuri teismo posėdyje patvirtino, jog nukentėjusioji buvo su perplėšta suknele.Iš pateiktos Šilutės rajono PK medžiagos Nr ROIK 0015000430899 matyti, kad nukentėjusioji L. G. sekančią dieną po įvykio kreipėsi į Policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiuau jį atsiskayta pradėti. Šie objektyvūs duomenys patvirtina pačios nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Be to, netiesiogiai tai patvirtina ir liudytojų S. Š. bei E. G. parodymai. Nors apeliantė mano, jog jų parodymai yra abejotini dėl neatitikimo su nukentėjusiosios parodymais, tačiau pažymėtina, kad jie iš esmės neprieštarauja byloje pateiktiems objektyviems įrodymams. Apeliaciniame skunde nemažai nurodyta argumentų dėl ko teismas neturi vadovautis pačios nukentėjusiosios bei jos versiją patvirtinančių liudytojų parodymais. Vienas iš jų, kad nukentėjusioji nedirba buhaltere A. G. IĮ, todėl neturėjo jokio pagrindo važiuoti į darbovietę, kur neva ją paraudusiomis akimis pamatė ten dirbantis S. Š., o po to atvažiavo ir sūnus E. G.. A. G. IĮ yra šeimos verslas, ten dirba ir nukentėjusiosios sūnus, todėl vien faktas, kad nukentėjusioji galbūt oficialiai nėra įdarbinta, nepaneigia nurodytos versijos, kad ji ten važiavo. Be to, kaip minėta, jos bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, priešingai nei teigia apeliantė, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Esminių neatitikimų tarp nukentėjusiosios bei nurodytų liudytojų parodymų, nenustatyta, todėl jais nesiremti teismas neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai neužfiksavo nukentėjusiosios sužalojimų, akių ašarojimo, suplėšytų rūbų, nuplėštų auskarų, o tai paneigia nukentėjusiosios nurodytas faktines aplinkybes. Nustatyta, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, buvo apklausti teismo posėdyje ir nė vienas negalėjo nei patvirtinti nei paneigti nukentėjusiosios ar nuteistosios nurodytų aplinkybių. Liudytojas A. M. nurodė, kad nepamena jokių aplinkybių, nebuvo išskirtinio atvejo, kad kas įstrigtų atmintin. Liudytoja I. K. taip pat neprisiminė jokių aplinkybių (t. 1, b. l. 143–148). Šiuo atveju teigti, kad pareigūnai paneigė nukentėjusiosios parodymus dėl neva prieš ją panaudoto smurto, nėra jokio pagrindo. Remiantis prielaidomis daryti priešingą išvadą, negalima.Dėl liudytojų G. S. ir A. S. parodymų vertinimo nurodytina, jog jų parodymai neatitinka byloje pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai buvo papurkšta dujų į veidą. Be to, liudytojas G. S. paties purškimo fakto nematė, nes kai jis grįžo į namus, jau grumtynės vyko (t. 1, b. l. 50). Liudytoja A. S. pati dalyvavo konflikte ir vadovautis jos parodymais kaip patikimais, nėra pagrindo. Be to, abu liudytojai yra nuteistosios vaikai, todėl jie suinteresuoti padėti motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės.Byloje ginčo, kad nuteistoji konflikto metu turėjo kontaktą su nukentėjusiąja, nėra. Pati nuteistoji patvirtino, jog ji puolė skirti nukentėjusiąją su savo dukra. Iš Pranešimo policijai apie konfliktą matyti, kad pranešta apie kieme vyksiantį konfliktą ir muštynes tarp dviejų moterų. Nurodyta, kad konflikte dalyvauja pranešėjo motina, jos sugyventinis ir atvažiavusi buvusi žmona (t. 1, b. l. 62). Policijai apie vyksiantį konfliktą, muštynes pranešė nuteistosios sūnus G. S.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nuteistosios nurodyta versija, kad smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, laikytina kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad nukentėjusiajai nuteistoji papurškė dujų į veidą ir taip sukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.Apeliantė nesutinka, jog yra įrodyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Tvirtina, jog nėra įrodyta jos tyčia. Su tokia pozicija nesutiktina. Pažymėtina, kad asmens tyčia nustatoma vadovaujantis ne tik pačios nuteistosios parodymais, kaip ji suprato, suvokė savo veiksmus, bet ir analizuojant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, atliktų veiksmų intensyvumą, priežastis ir pan. Nustatyta, kad grumtynėse nuteistoji dalyvavo. Nors ji tvirtina, jog tik norėjo išskirti dukterį su nukentėjusiąją, tačiau jos tyčią sukelti nukentėjusiajai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius įrodo jos atlikti veiksmai. Be to, įvertintina tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios iki tol buvo vykę konfliktai, todėl turint pranašumą prieš nukentėjusiąją, nuteistoji nepagrįstai ėmėsi veiksmų, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Objektyviais duomenimis įrodyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotos dujos, nors tam jokios objektyvios priežasties nebuvo. Nukentėjusioji pas nuteistąją atvyko viena ir siekė pakalbėti su savo sutuoktiniu. Duomenų, kad L. G. elgėsi itin agresyviai, kad ji būtų sužalojusi jos dukrą, nėra, todėl nuteistosios puolimas, žinant, kad prieš tai tarp jų kilo didelis konfliktas, rodo, jos tyčią sužaloti nukentėjusiąją. Nuteistoji, matydama, kad į jos kiemą atvyko nukentėjusioji, kuri su savo sūnumi ją buvo sužalojusi anksčiau, iš karto nekvietė policijos, o pasinaudojo pranašumu, jog pas ją atvykę vaikai ėmėsi aktyvių veiksmų prieš nukentėjusiąją.Kolegijos įsitikinimu, byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytinais įrodymais bei juos atitinkančiais liudytojų parodymais, pagrįstai pripažino R. S. kalta padarius šią veiką.