Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

12. Nuteistasis K. I. prašo jį išteisinti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos V. V. ir viena nuskalstama veika R. R. atžvilgiu), nes, jo nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis kelia abejones nukentėjusiųjų V. V. ir R. R. parodymų patikimumu.

13. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš mažamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Be to, lytinė aistra gali būti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Pagal teismų praktiką, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas. Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, Nr. 2K-50-511/2022, Nr. 2K-199-648/2023, Nr. 2K-226-594/2023).

14. Seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Mažamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-232/2013, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-221-697/2021, Nr. 2K-199-648/2023, Nr. 2K-67-495/2024).

15. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-287/2014, Nr. 2K-370/2014, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.). Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-287/2014, Nr. 2K-494-677/2015, Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023).

16. Nuteistasis K. I. pirmosios instancijos teisme neigė seksualiai prievartavęs nukentėjusiąsias V. V. ir R. R. bei parodė, kad jų lytinių organų nelietė, lytinės aistros netenkino. Pasak nuteistojo, nukentėjusiosios jį apkalba dėl keršto, įtakotos savo motinos, nes skyrybų metu trijų vaikų globa buvo priteista jam bei skyrybų metu paliko savo buvusią žmoną be turto, dėl to ji turėjo daug skolų, taip pat nukentėjusiosios jį apkalba dėl pinigų, nes pateikė du civilinius ieškinius (t. 7, b. l. 15–17). Analogiškus parodymus nuteistasis K. I. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, papildomai nurodydamas, kad jis niekada neprašė, jog V. V, laikytų jo nuogą lytinį organą (t. 6, b. l. 55–58). Tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas: nukentėjusiųjų V. V. ir R. R. parodymai, nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės E. E. parodymai, liudytojų D. S. ir G. G. parodymai, akistatos protokolas tarp K. I. ir V. V. (t. 6, b. l. 71–73), E. E. savanoriškai pateikti šeši vaizdo ir garso įrašai bei jų apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 116–117, 119–123), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai (t. 3, b. l. 33–42, 73–80), psichologo išvados (t. 3, b. l. 108–109; t. 7, b. l. 30), kita bylos medžiaga.

19. Iš nukentėjusiosios V. V. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad ji pakankamai gerai, detaliai prisiminė apie 2007 metais įvykusį jos seksualinį prievartavimą (K. I. lytinio organo laikymą), kai jai buvo 3-4 metai, ir kuris inkriminuotas nuteistajam K. I., o motina jai papasakojo apie visai kitus patėvio seksualinio pobūdžio veiksmus atliktus jos (V. V.) atžvilgiu, kurių ji neprisimena. Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. V,, būdama 3 metų, jai pasakojo, jog K. I. jai „čiupinėjo putę, bet nekišo“ (t. 7, b. l. 18–22), t. y. motinos papasakotas įvykis ne tas pats, kuris inkriminuotas nuteistajam K. I..

20. Nukentėjusioji V. V, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos patėvis K. I., kai jai buvo apie 4 metus, jiems gyvenant name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasiūlė „kinderį“, kad palaikytų jo lytinį organą. Ji prisimena, kad patėviui tada išsiliejo sperma, pats įvykis buvo namo didesniame kambaryje, gal svetainėje, tuo metu jos motinos nebuvo namuose. Nukentėjusioji V. V, žino, kad namas, buvęs (duomenys neskelbtini), sudegė. Nors ji neprisimena gaisro šiame name aplinkybių, tačiau prisimena kelis įvykius, buvusius šiame name, tarp jų minėtą jos seksualinį prievartavimą, jog po gaisro grįžo gyventi į K. I. tėvų namus (t. 7, b. l. 33–41). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji V. V, parodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodydama, kad, kai jai buvo 3-4 metai, K. I. jai pasiūlė „kinderį“ už tai, kad palaikytų jo lytinį organą. Gerai atsimena, kad jisai stovėjo kambaryje priešais ją, iki kelių nusimovęs savo kelnes ir apatines kelnaites, o ji tik laikė jo nuogą lytinį organą, jokių veiksmų neatliko. Prisimena, kad jis jau buvo susijaudinęs prieš jai paimant jo lytinį organą į ranką. Jo lytinį organą laikė tol, kol jam išsiliejo sperma. Kai buvo maždaug 15 metų amžiaus, iš motinos sužinojo, kad būdama 4 metų amžiaus jai papasakojo, kad K. I. per drabužius lietė jos lytinius organus. Ji pati neatsimena nei tokių veiksmų, nei tokio pasakojimo motinai. Motina nurodė, kad po to ji buvo uždraudusi K. I. vienam likti su ja, nepalikdavo jos vienos su K. I. (t. 1, b. l. 92–96). Akistatos metu su K. I. nukentėjusioji V. V, parodė, kad pirmą kartą K. I. ją seksualiai prievartavo, liepė laikyti jo lytinį organą, kai jai buvo apie 3 metus. Kaltinime nurodyta apytikslė data (laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2007 m. gruodžio 31 d.), nes tikslios datos neprisimena, bet metai nurodyti teisingai (t. 6, b. l. 71–73). Nukentėjusioji V. V, tokias pačias aplinkybes apie patėvio K. I. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus nurodė ir ekspertams, kurie atliko jos ekspertizę. Iš 2023 m. birželio 8 d. – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-112/2023 matyti, kad tyrimo metu V. V, atsiminė vieną „smagią sceną“ su K. I., kai jai buvo apie 3-5 metus, jis paklausė, ar ji „nori kinderio“, o jai atsakius, kad nori, K. I. davė jai palaikyti „kinderį“, nusimovė kelnes ir davė savo „kiaušus“ palaikyti rankoje. Motina jai sakė, kad dar prieš tai, ji (V. V,) pasakojo, kad K. I. ją čiupinėjo, bet ji pati to neatsimena, tik motina jai pasakojo. Tačiau atvejį, kai ji laikė K. I. lytinį organą rankoje, atsimena (t. 3, b. l. 39).

21. Nukentėjusioji V. V, viso proceso metu davė nuoseklius ir pakankamai detalius parodymus apie jos seksualinį prievartavimą, įvykusį 2007 metais, kai jai buvo 3-4 metai. Iš 2023 m. balandžio 30 d. specialisto išvados matyti, kad iš V. V. pasakojimo nepastebėta, kad ji galėtų fantazuotų ir pasakotų nebuvusias įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 108–109). 2023 m. birželio 8 d. – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-112/2023 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad pas V. V. akivaizdžių atminties, dėmesio sutrikimų nestebima. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad V. V,, atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, įvykio vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. E. I. nenustatytas nei padidintas polinkis įtaigumui, nei padidintas polinkis fantazuoti. Iš pasakojimo nebuvo pastebėta, kad V. V, galėtų naudotis fantazija ir pasakoti nebuvusias įvykio detales. Kalbant ir galvojant apie įtariamąjį, tiriamoji pasijunta pažeidžiama, jai kyla somatiniai simptomai (pykinimas, galvos skausmas). Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį V. V. parodymams negauta. Duodama parodymus V. V, rėmėsi asmenine patirtimi. Jos emocinė būsena atitinka duodamų parodymų turinį (išlieka išreikštas psichotraumuojantis byloje tiriamų įvykių poveikis), parodymus ji duoda jai būdingu žodynu, parodymų turinyje atskleidžia jai būdingus individualius ypatumus. Vertinant V. V. parodymus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kad kai įvykiai yra dažni, pasikartojantys, tęstiniai, nurodyti tikslias laiko, trukmės bei kitas su kiekybinėmis išraiškomis susijusias aplinkybes tampa neįmanoma (t. 3, b. l. 33–42). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji V. V, galėjo prisiminti ir papasakoti apie 2007 metais buvusį seksualinio prievartavimo įvykį bei kitas K. I. inkriminuotas nusikalstamas veikas.

22. Nukentėjusioji V. V, pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad po 2007 metų įvykio K. I. prie jos ilgai nelindo, kol po įvykusio gaisro, negrįžo gyventi į K. I. tėvų namus ir K. I. neišsiskyrė su jos motina, jai tuo metu buvo apie 12 metų. Iš pradžių K. I. jai siūlydavo pinigus, daiktus (telefoną, kompiuterį, planšetę), kad ji pastovėtų prieš jį nuoga, o jis, žiūrėdamas į ją, pats masturbuodavosi. Paskui K. I. su savo lytiniu organu liesdavo jos krūtinę, pilvą, užpakalį ir rankas, laižė jos lytinius organus, prašydavo laikyti ir masturbuoti jo lytinį organą, paimti į burną ir čiulpti jo lytinį organą, kišdavo savo lytinį organą jai į išangę. Ji nurodė, kad K. I. ją seksualiai prievartavo analiniu būdu koridoriuje, jai stovint keturiomis ant grindų ir laiptuko, K. I. būdavo iš galo, prieš tai patepdavo savo lytinį organą aliejumi, margarinu ar skystu muilu, uždengdavo ranka jos burną, kad ji nerėktų ir neverktų iš skausmo, jog nepažadintų kitų, ir tai darydavo, kol neišsiliedavo sperma jai į užpakalį, ant nugaros ar krūtinės. Kai ji pirmą kartą nežinojo, kaip reikia čiulpti lytinį organą, K. I. jai parodė pornografinį filmą ir papasakojo kaip tai daryti. K. I. ją seksualiai prievartavo beveik kiekvieną ar kas antrą dieną, kol ji, sulaukusi 16 metų, išsikraustė. Jos sesuo R. R. pasakojo, kad K. I. ir ją seksualiai prievartavo tokiu pat būdu. Kita sesuo G. G. taip pat pasakojo, kad K. I. ir jai buvo pasiūlęs tai daryti, bet ji nieko nedarė (t. 7, b. l. 33–41). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji V. V, nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, parodydama, kad K. I. ją seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, lietė jos nuogą krūtinę, lietė, bučiavo jos lytinius organus bei bandė santykiauti natūraliu būdu. Laikotarpiu nuo motinos išsikraustymo iki Ž. atsiradimo, K. I. pradėjo prie jos lįsti. Iš pradžių K. I. apsiribodavo tik žiūrėjimu į jos nuogą kūną: krūtinę, lytinius organus ir sėdmenis. K. I. jai liepdavo nusirengti nuogai ir stovėti, o jis tuo metu nusismaukęs kelnes ir apatines kelnaites išsitraukdavo savo lytinį organą ir jos akivaizdoje pats masturbuodavo tol, kol išsiliedavo sperma. Tai vykdavo beveik kiekvieną ar kas antrą dieną. Po to K. I. pradėjo ne tik žiūrėti į jos nuogą kūną, bet ir ranka čiupinėdavo jos visą nuogą kūną: krūtinės, sėdmenų, lytinių organų srityje, o pats tuo metu kita ranka masturbuodavo savo lytinį organą, kol jam išsiliedavo sperma. Vėliau jau ir su savo lytiniu organu pradėjo liesti jos nuogą kūną krūtinės arba pilvo srityse. Jai pačiai nieko nereikėdavo daryti, tik stovėti nuogai. Kiekvieną kartą už tai jis vis kažką pažadėdavo nupirkti arba duoti pinigų. Dažniausiai duodavo po 5-10 litų už kiekvieną kartą arba pažaisti savo telefonu, vėliau ir kompiuteriu. K. I. ją prievartavo analiniu būdu. K. I. kviesdavo ją naktį į koridorių, pats pažadindavo arba iš anksto pranešdavo žinutėmis, kad reikės palaukti, kol užmigs sesė su Ž. ir eiti koridorių. Naktį koridoriuje liepė jai nusirengti visiškai nuogai, o K. I., nusimovęs savo kelnes ir apatines kelnaites, liepė jai užsisukti ir pasilenkti. Jai pasilenkus jis kišdavo savo lytinį organą jai į užpakalį. Tuo metu jai labai skaudėjo, sakė apie tai K. I., tačiau jis liepė kentėti, nesustojo, prievartavo ją tol, kol jo sperma išsiliejo jai ant nugaros. Taip pat K. I. prievartavo ją oraliniu būdu. Tai vykdavo arba koridoriuje, arba kambaryje, kai R. R. ir Ž. būdavo išvažiavusios. K. I. paaiškino, kaip reikia tai daryti, sakė paimti jo lytinį organą į burną ir čiulpti. Čiulpiant jo lytinį organą kartais reikėdavo būti nuogai, kartais užtekdavo tiesiog čiulpti jo lytinį organą. Kiekvieną kartą turėdavo čiulpti tol, kol jam išsiliedavo sperma. Iš pradžių K. I. stengdavosi spermą išlieti ant tualetinio popieriaus, po to išliedavo ant jos kūno, galiausiai spermą išliedavo jos burnoje. K. I. yra bučiavęs ir laižęs jos lytinius organus. Tai vykdavo jų kambaryje, jo lovoje, kai nieko nebūdavo kambaryje. K. I. ją nurengdavo visiškai nuogai, paguldydavo ją ant nugaros savo lovoje ir pasilenkęs bučiuodavo, laižydavo jos lytinius organus. Tuo pačiu metu K. I. būdavo nuogas ir pats masturbuodavo savo lytinį organą, kol išsiliedavo sperma. Vieną kartą K. I. bandė su ja santykiauti natūraliu būdu. Nakties metu, jų kambaryje K. I. liepė jai nusirengti ir ateiti į jo lovą, K. I. buvo visiški nuogas, masturbavo savo lytinį organą, jai stovint ant keturių, bandė įkišti savo lytinį organą jai į makštį. Pajutusi tai, ji pasitraukė ir atsigulė lovoje ant nugaros, K. I. vėl pradėjo bandyti kišti lytinį organą jai į makštį, todėl ji pradėjo garsiai verkti ir jis nustojo. Ryte senelė S. paklausė jos, kas vyko naktį, nes girdėjo ją šaukiant, o tuo metu šalia buvęs K. I. pasakė, kad ji naktį susapnavo košmarą (t. 1, b. l. 92–96). Akistatos metu su K. I. nukentėjusioji V. V, parodė, kad K. I. liesdavo jos krūtinę, užpakalį, makštį, seksualiai ją prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, liepdavo masturbuoti jo lytinį organą arba jis pats sau masturbuodavo žiūrėdamas į ją nuogą (t. 6, b. l. 71–73). Iš susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje tarp E. E. ir V. V. matyti, kad 2022 m. gruodžio 13 d., 23.48 val., V. V, prisipažino motinai, kad K. I. ją taip pat seksualiai prievartavo kaip ir jos seserį R. R. (t. 3, b. l. 130, 141, 192–193).

23. Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad K. I. ją seksualiai prievartavo ir duodavo už tai pinigus arba kažką nupirkdavo. Kai jai buvo 5 metai, K. I. daug kartų prašė jos masturbuoti jo lytinį organą ir parodė, kaip tai daryti, ir ji tai darė, kol jam išsiliedavo sperma. Po metų, kai dar nėjo į pirmą klasę, beveik kiekvieną dieną K. I. ją seksualiai prievartavo oraliniu būdu. Taip pat K. I. ją du kartus seksualiai prievartavo analiniu būdu. Pirmą kartą prieš du metus, kambaryje jai klūpint ant kelių, jis įkišo savo lytinį organą jai į užpakalį, labai skaudėjo, K. I. išbėgo sperma. Antrą kartą, vakare, lauko tualete, K. I. ją nurengė, apsuko ją ir įkišo lytinį organą jai į užpakalį, labai skaudėjo, liepė jai pabaigti su ranka. Kai ji mokėsi 4 klasėje, K. I. du kartus bandė savo lytinį organą įkišti jai į makštį, bet ji nenorėjo, jai gulint lovoje ant nugaros, jis laikė jos išskėstas kojas, bet jam nepavyko įkišti, nes ji ranka laikė uždengtą savo lytinį organą. Ji apie K. I. veiksmus papasakojo savo vyresnei sesei E. I., kuri pasakė, kad ir su ja taip pat buvo (t. 2, b. l. 39–41). Nukentėjusioji R. R. tokias pačias aplinkybes apie tėvo K. I. jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus nurodė specialistams ir ekspertams, kurie atliko jos tyrimus ir ekspertizę. Iš 2024 m. sausio 16 d. psichologo išvados matyti, kad R. R. nurodė, kad tėvas prie jos seksualiai priekabiavo, kai jai buvo 5-10 metų (t. 7, b. l. 30). Iš 2023 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G47/2023(02) tiriamosios dalies matyti, kad tėvas pradėjo lįsti prie jos, kai jai buvo maždaug 5 metai, paskutinis toks įvykis buvo prieš 1-2 metus. K. I. ją nuo 5 metų kiekvieną dieną graibydavo, liepdavo stovėti nusirengusiai, o jis masturbuodavo savo lytinį organą, kol „baigdavo“. Ji daug kartų tenkino tėvą su ranka ir oraliniu būdu. Kartais K. I. laižydavo jos lytinius organus. Vieną kartą, prieš 1-2 metus (tiksliai nepamena ir negali įvardinti, tačiau metai tikrai praėjo), jos tėvas „lindo prie užpakalio“. Liepė nusirengti, tuomet atsistoti į tam tikrą pozą (atsiklaupti ir plaštakomis atsiremti į žemę), į užpakalį kišo varpą, kišo ne kartą, pabaigė aktą iki galo ir baigė joje, buvo be prezervatyvo, jai skaudėjo apie savaitę. Nuo tada, kai grįžo K. I. dabartinė žmona, įvykiai nesikartojo (t. 4, b. l. 24–27). Iš 2023 m. birželio 8 – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-111/2023 matyti, kad R. R. apie byloje nagrinėjamus įvykius pasakojo su pauzėmis, graudindamasi, buvo stebimos išreikštos vegetacinės reakcijos (išrausta oda). K. I. pradėjo prie jos seksualiai priekabiauti kai jai buvo 5 metai, visa tai vykdavo, kai jie namuose būdavo dviese, prašė niekam apie tai nesakyti, žadėdavo duoti pinigų, nupirkti telefoną. Iš pradžių K. I. prašė paimti jo lytinį organą ir laikyti, ji tai darė labai daug kartų. Paskui K. I. ją nurengdavo nuogai, jam sperma išsiliedavo į ranką. Kai jai buvo 6-7 metai, K. I. daug kartų prašė jį tenkinti oraliniu būdu, sperma išsiliedavo jai į burną, jai buvo labai nesmagu, nemalonu, nejauku, gėda, labai pykindavo, o jis sakydavo nuryti. Tiriamosios akyse pasirodė ašaros, ji dar labiau išraudo, susigūžė. Dar vėliau, K. I. ją seksualiai prievartavo analiniu būdu, kol išsiliejo sperma, jai skaudėjo, buvo labai nejauku. Ji niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo K. I., tik vieną kartą pasakė E. I., kuri taip pat sakė, kad K. I. ir su ja taip darė. Apie tokius tėvo veiksmus papasakojo motinai 2022 m. gruodžio 9 d. (t. 3, b. l. 73–80). Iš daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas 2022 m. gruodžio 9 d. telefoninio pokalbio tarp motinos E. E. ir R. R. turinys matyti, kad R. R. pasakojo, kad jos tėvas K. I. ją ir jos seserį V. V. seksualiai prievartavo kai joms buvo 4-5 metai. K. I. R. R. prievartavo beveik kiekvieną dieną oraliniu ir analiniu būdu (t. 3, b. l. 119–123). Iš 2020 m. lapkričio 3 d. susirašinėjimo tarp R. R. ir V. V. matyti, kad R. R. parašė E. I., kad K. I. prie jos lenda, seksualiai prievartauja oraliniu būdu, grasina telefoną sudaužyti, išvežti į vaikų koloniją. 2022 m. gruodžio 12 d. R. R. parašė E. I., kad K. I. ją seksualiai prievartavo ir analiniu būdu (t. 3, b. l. 178–181, 184).

25. Tai, kad K. I. seksualiai prievartavo savo podukrą V. V. ir dukrą R. R., nukentėjusiosios papasakojo ir kitiems asmenims, t. y. savo motinai – įstatyminei atstovei E. I. ir liudytojams D. S., E. I.. Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie K. I. seksualinės prievartos veiksmus iš pradžių papasakojo R. R., o po to ir V. V, nurodė, kad ir ją K. I. seksualiai prievartavo. V. V, anksčiau apie tai nepasakojo, nes bijojo K. I.. 2022 m. gruodžio 9 d. R. R. telefoninio pokalbio metu jai nurodė, kad nuo 5 metų amžiaus, kiekvieną dieną K. I. ją seksualiai prievartavo naktimis verandoje, kai jo žmona užmigdavo, laikydamas užčiaupęs R. R. burną, kad neišgirstų senelė. K. I. laižė R. R. lytinius organus, kišo du pirštus, priešais ją atsistojęs masturbavo, savo lytiniu organu lietė jos veidą, kišo savo lytinį organą jai į užpakalį (t. 7, b. l. 18–22). Liudytojas D. S., V. V. sugyventinis, parodė, kad 2022 m. gruodžio mėn. V. V,, sužinojusi apie tai, jog K. I. seksualiai prievartavo jos jaunesnę seserį R. R., tą patį vakarą pasakė, kad jos patėvis ją taip pat seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, kaip ir jos seserį R. R.. V. V, pasakojo, kad jos sesuo R. R. ranka masturbavo K. I. lytinį organą, K. I. kišdavo savo lytinį organą E. I. į burną, į užpakalį, ir tai darydavo, kol „nebaigdavo“, t. y. tol, kol neišsiliedavo jam sperma R. R. burnoje ar išangėje (t. 2, b. l. 135–136; t. 7, b. l. 41–43). Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad iš motinos ir sesers R. R. pasakojimų žino, kad jos tėvas seksualiai prievartavo R. R. analiniu būdu. Iš V. V. pasakojimo žino, kad tėvas daug kartų liepdavo jai nusirengti, masturbuoti jo lytinį organą, kišdavo savo lytinį organą jai į burną. K. I. tai darydavo naktį koridoriuje, kai jo žmona miegojo. Ji tiki, kad tėvas taip elgėsi su jos seserimis, kaip jos pasakoja, nes tėvui patinka maži vaikai. K. I. jai pačiai (E. I.) yra tik pasiūlęs už atlygį „būti bloga mergaite“ ir laikyti tai paslaptyje, tačiau ji nesutiko (t. 2, b. l. 51–53).

26. Apeliantas kelia abejones dėl jam inkriminuoto laikotarpio seksualiai prievartaujant R. R. nuo 2015 metų iki 2022 m. gruodžio 10 d. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, K. I. inkriminuotas trumpesnis laikotarpis, o būtent, kad jis nukentėjusiąją R. R. seksualiai prievartavo nuo 2015 metų iki 2021 m. gruodžio mėn. Nukentėjusioji R. R. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad K. I. pradėjo ją seksualiai prievartauti nuo 5 metų amžiaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Todėl K. I. pagrįstai inkriminuota, kad jis R. R. pradėjo seksualiai prievartauti nuo 2015 metų. Taip pat nutankėjusioji R. R. 2023 m. sausio 9 d. specialistams nurodė, kad paskutinį kartą K. I. ją seksualiai prievartavo prieš 1-2 metus (t. 4, b. l. 24–27), t. y. maždaug 2021-2022 metais. Iš 2020 m. lapkričio 3 d. susirašinėjimo tarp R. R. ir V. V. matyti, kad R. R. parašė E. I., kad K. I. prie jos lenda, seksualiai prievartauja oraliniu būdu (t. 3, b. l. 178–181, 184), t. y K. I. seksualiai prievartavo R. R. ir iki 2020 m. lapkričio 3 d. Iš 2024 m. sausio 16 d. psichologo išvados matyti, kad R. R. nurodė, kad tėvas prie jos seksualiai priekabiavo, kai jai buvo 5-10 metų (t. 7, b. l. 30), t. y. K. I. ją seksualiai prievartavo maždaug iki 2021 m. gruodžio 27 d. (R. R. gimusi (duomenys neskelbtini)). Taip pat R. R. nurodė, jog nuo tada, kai grįžo K. I. žmona, įvykiai nesikartojo (t. 4, b. l. 24–27). Liudytoja Ž. M. parodė, kad su K. I. išsiskyrė 2019 m. spalio mėn., bet 2022 m. rugpjūčio 15 d. vėl grįžo gyventi pas jį (t. 2, b. l. 154; t. 7 b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad K. I. seksualiai prievartavo R. R. maždaug iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., o jam inkriminuota, jog iki 2021 m. gruodžio mėn. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad K. I. papildomai inkriminuoti du metai nusikalstamos veikos darymo. Nuteistajam K. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2021 m. gruodžio mėn. nukentėjusioji R. R. buvo mažametė (duomenys neskelbtini).

27. Nuteistasis K. I. apeliaciniame skunde teigia, kad neįtikėtina, kad per 12 metų, kai jis seksualiai išnaudojo vaikus, niekas to nematė. Liudytoja Ž. K., K. I. žmona, pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nepastebėjo, jog K. I. būtų priekabiavęs prie vaikų, V. V, ir R. R. jai nesiskundė (t. 7, b. l. 43).

28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, nuteistasis K. I. buvo labai atsargus, kad niekas iš aplinkinių nepamatytų jo neteisėtų veiksmų, taip pat jis grasino, manipuliavo nukentėjusiosiomis, kad pastarosios niekam apie tai neprasitartų. Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Ž. K. nežinojo, kas su ja vyksta. Tėvas ją seksualiai prievartavo, kai nieko nebūdavo kambaryje. Tėvas jai grasino paviešinti jos nuogos nuotraukas „Facebook“, paskųsti senelei, draugams. Ji apie tėvo veiksmus papasakojo ir senelei, tačiau pastaroji nepatikėjo (t. 2, b. l. 39–41). Iš 2024 m. sausio 16 d. psichologo išvados, 2023 m. sausio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G47/2023(02) ir 2023 m. birželio 8 – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-111/2023 matyti, kad R. R. niekam nepasakojo apie tėvo veiksmus, nes jis liepė niekam nepasakoti, be to, ji jo bijojo. Tėvas grasino, kad jeigu ji kam nors papasakos, tai jis paskus ją senelei, kad kažką blogo padarė, už tai senelė stipriai mušdavo. R. R. skundėsi senelei apie tėvo besikartojantį prievartos elgesį, bet senelė ja nepatikėjo (t. 3, b. l. 73–80; t. 4, b. l. 24–27; t. 7, b. l. 30). Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. R. telefoninio pokalbio metu jai nurodė, kad K. I. ją seksualiai prievartavo naktimis verandoje, kai jo žmona užmigdavo, laikydamas užčiaupęs R. R. burną, kad neišgirstų senelė (t. 7, b. l. 18–22). Nukentėjusioji V. V, pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. I. seksualinio pobūdžio veiksmus atlikdavo, kai namuose nieko nebūdavo, arba naktimis, kai visi miegodavo, paprastai namo koridoriuje, virtuvėje, priestate. Jei K. I., norėdavo tai daryti naktį, tai parašydavo jai telefonu SMS žinutę. Parašydavo tai neutraliai, kad, jei pašalinis asmuo pamatytų susirašinėjimą, tai nesuprastų apie ką kalba. Tame pačiame name gyveno senelė ir per sieną viskas girdėjosi, o vieno seksualinio prievartavimo metu ji pradėjo isteriškai verkti, senelė pradėjo į sieną baladoti ir klausti, kas darosi, tačiau K. I. sumelavo, kad ji (V. V,) susapnavo košmarą, todėl apsiverkė. Be to, naktimis K. I., ją seksualiai prievartaudamas analiniu būdu, laikė uždengtą savo ranka jos burną, kad ji nerėktų ir neverktų iš skausmo, jog nepažadintų kitų. Kai atsikraustė pas juos gyventi nauja K. I. žmona Ž. K., K. I. ją (V. V.) ir toliau seksualiai prievartavo, tik labiau saugojosi, kad neužkluptų. Iš pradžių ji nesuprato K. I. veiksmų pobūdžio, jog tai, ką jis darė, buvo nenormalu. Vieną kartą ji apie tai, kad K. I. prie jos lenda, papasakojo senelei, bet senelė labai supyko ant jos, nes neva ji meluoja. Tada ji niekam daugiau apie tai nepasakojo. Be to, ji bijojo kažkam pasakyti apie patėvio seksualinę prievartą, nes K. I. grasino pasikarti ar nusižudyti, jei kažkas sužinotų. Paskui K. I., bijodamas, kad ji niekam nepapasakotų, už seksualinį prievartavimą duodavo daugiau pinigų, žadėdavo daugiau kažko nupirkti. K. I. tėvai žinojo, kad jis seksualiai prievartavo ir priekabiavo prie savo dukrų, tačiau nieko nedarė, nes nenorėjo pakenkti savo sūnui, padaryti jam problemų (t. 7, b. l. 33–41). Nukentėjusioji V. V, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad K. I. taip elgdamasis stengdavosi, kad niekas nematytų: darydavo tai anksti ryte arba nakties metu, kai visi miegodavo. Jeigu R. R. būdavo kur nors išvažiavusi su senele, K. I. su ja taip elgdavosi jų kambaryje. K. I. prašydavo jos niekam nepasakoti apie tai, ką jis daro su ja, nes grasino pasikarti. Tuo metu ji laikė K. I. savo tėvu ir bijojo, kad jis gali sau ką nors padaryti. Kai jai buvo 12-13 metų, papasakojo senelei, kad K. I. lindo prie jos. Senelė buvo labai išsigandus, įkalbinėjo ją niekam daugiau apie tai nesakyti, nes K. I. gali būti suimtas. Senelė kaltino ją, kad galbūt ji išsigalvoja. Po jų pokalbio senelė vienai nakčiai pasiėmė ją miegoti į savo kambarį, tačiau kitą dieną vėl grįžo į K. I. gyvenamą namo dalį. Senelė daugiau jokių veiksmų nesiėmė ir jai nepadėjo (t. 1, b. l. 92–96). Tai patvirtino ir liudytojas D. S., kuris parodė, kad V. V, skundėsi senelei dėl patėvio veiksmų, kad jis prie jos lenda, tačiau senelė jai pasakė, niekam nesakyti, nes jį pasodins į kalėjimą, o ji to neištvers, ir nieko nedarė. Be to, V. V, buvo prigąsdinta, jeigu kažkam pasakys, tai bus blogai, niekur negalėjo išeiti iš namų, tik į mokyklą (t. 7, b. l. 41–43).

29. Liudytoja Ž. K. pirmoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad V. V, melagingai apkaltino K. I.. R. R. jai pasakojo, kad V. V, mokė savo seseris meluoti, kad tėvas priekabiavo ir lindo prie jų, nes tada jas paimtų gyventi į vaikų namus, kur joms nieko nereikėtų daryti, galėtų žaisti telefonais, o kai joms sueitų 18 metų, iš savivaldybės gautų namą arba butą (t. 2, b. l. 153–155). Pažymėtina, kad liudytoja Ž. K. yra K. I. žmona, todėl ji suinteresuota duoti palankius parodymus savo vyro – nuteistojo K. I. atžvilgiu, nes kaip ji pati parodė antros apklausos metu, ji tuo metu tikėjo K. I., jog jis negalėjo savo dukrų seksualiai prievartauti, kol pati nesurado jo telefone ir planšetiniame kompiuteryje interneto naršymo istorijose ieškotos pornografinio turinio medžiagos įvedant žodžius „tėtis užsiima grubiu seksu su savo dukra“, nuo tada ji pradėjo abejoti K. I. (t. 2, b. l. 159–160). Be to, tokius liudytojos Ž. K. parodymus paneigė nukentėjusioji V. V,, kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji papasakojo savo seserims, kad K. I. vėl prie jos lindo, tada visos trys nuėjo pas senelę ir pasakė, kad nori važiuoti į vaikų namus, jog ten joms bus geriau, tokiu būdu norėdama išvengti K. I. seksualinio prievartavimo, nes anksčiau pasiskundusi senelei, kad K. I. prie jos lenda, ji nieko nedarė (t. 7, b. l. 37). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirma apie tėvo K. I. seksualinio pobūdžio veiksmus papasakojo ne V. V,, o R. R., kuri, pasak liudytojos Ž. K., labai mylėjo savo tėvą, buvo labai prisirišusi prie K. I., visur su juo vaikščiodavo (t. 7, b. l. 44).

30. Priešingai nei teigia nuteistasis K. I., nukentėjusiosios apie jo seksualinę prievartą ir priekabiavimą papasakojo ne įkalbėtos ar kitaip įtakotos savo motinos E. E., o savo iniciatyva. Iš pradžių apie tai E. I. papasakojo dukra R. R., o praėjus kelioms dienoms ir V. V,. Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nenuteikė dukrų duoti melagingus parodymus prieš K. I., jam nekerštavo, priešingai ji buvo dėkinga K. I. ir jo antrai žmonai, jog jie rūpinosi jos vaikais ir niekada neįtarė, kad K. I. seksualiai prievartavo jos dukras. Taip pat iš įstatyminės atstovės E. E. parodymų matyti, kad įtaką mergaitėms mėgino daryti K. I. tėvai, kurie buvo atvažiavę prie G. G. mokyklos ir prašė, kad ji tylėtų ir nepasakotų apie tėvą K. I., jam atleistų. Taip pat K. I. tėvai ne kartą buvo atvažiavę pas ją į namus su saldainiais, norėjo susitarti, kad jų sūnui K. I. nebūtų iškelta byla (t. 7, b. l. 18–22). Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. ikiteisminio tyrimo pareigūnui papildomai nurodė, kad senelė S. I. grasino E. I. paviešinti jos nuogos nuotraukas, jei G. G. papasakos, kas vyko jų šeimoje (t. 2, b. l. 61–64). Iš 2022 m. gruodžio 12 d. susirašinėjimo tarp R. R. ir V. V. matyti, kad R. R. parašė, kad senelė E. I. buvo pasakiusi, jog jeigu ji papasakos apie K. I., tai paviešins „Facebook“ G. G. nuogos nuotraukas (t. 3, b. l. 185). Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad motinai papasakojo apie tėvo K. I. veiksmus, nes negalėjo daugiau kentėti. Anksčiau nepapasakojo, nes jai grasino K. I. (t. 2, b. l. 40–41). Nukentėjusioji V. V, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos motina atsiuntė jai įrašą, kuriame R. R. papasakojo apie K. I. seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Motina paklausė, ar ir jai tai buvo. Nors iš pradžių ji tai neigė, tačiau praėjus kelioms dienoms prisipažino motinai, kad ir jai taip buvo, nes ji daugiau negalėjo tylėti. Motina apie tai informavo tyrėją, kuri ją iškvietė į apklausą (t. 7, b. l. 39). Nukentėjusioji V. V, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad apie tokį K. I. elgesį su ja papasakojo tik po to, kai sužinojo, kad jis tokiu pat būdu elgėsi ir su jos seserimi R. R.. Ji niekam anksčiau apie tai nepasakojo. Pati niekada nebūtų išdrįsusi apie tai papasakoti, tačiau ją paveikė tai, kad ir sesuo R. R. patyrė tą patį. Apie K. I. veiksmus su R. R. sužinojo 2022 m. gruodžio 11 d. iš motinos E. E. per „Messenger“ programėlę, gavusi šešis garso įrašus, kuriuose girdėjosi jos sesers R. R. pasakojimas. Garso įrašuose R. R. pasakojo apie savo tėvą K. I., kuris ją seksualiai prievartavo oraliniu ir analiniu būdu, ją pastoviai čiupinėjo. Tuo metu prisiminė ir savo patirtis (t. 1, b. l. 92–96). Akistatos metu su K. I. nukentėjusioji V. V, parodė, kad ji apie K. I. seksualinio pobūdžio veiksmus papasakojo praėjus keliems metams, nes sužinojo, kad jis tą patį darė ir su jos seserimi (t. 6, b. l. 71–73). Iš 2023 m. birželio 8 d. – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-112/2023 matyti, kad V. V, pasakė, kad ji nieko neišsigalvojo, nes neturi jokios priežasties meluoti. Apie atsiskleidimą V. V, papasakojo, kad jos motina įrašė R. R. pasakojimą apie K. I. seksualinį prievartą ir šį įrašą nusiuntė tyrėjai. Tą dieną jai buvo baisu motinai pasakyti, kad K. I. ir ją seksualiai prievartavo, tačiau po kelių dienų motinai pasakė tiesą (t. 3, b. l. 33–42).

31. Apeliantas, siekdamas sukelti abejones nukentėjusiųjų parodymų patikimu, teigia, kad po tokių įvykių nukentėjusiųjų elgesys būtų tapęs seksualizuotas, o toks elgesys yra vienas iš pagrindinių įrodymų šios kategorijos bylose. Tačiau tokius nuteistojo K. I. argumentus paneigė apeliacinės instancijos teisme apklausta teismo psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė, kuri paaiškino, kad seksualizuotas elgesys gali būti kaip specifinis netinkamos seksualinės patirties požymis. Šiuo atveju toks požymis nukentėjusiosioms nebuvo nustatytas. Šis požymis neprivalo pasireikšti visiems nukentėjusiesiems nuo seksualinės prievartos.

32. Iš 2024 m. sausio 16 d. specialisto išvados matyti, kad iš R. R. pasakojimo nepastebėta, kad ji galėtų fantazuoti ir pasakoti nebuvusias įvykio aplinkybes (t. 7, b. l. 30). Iš 2023 m. birželio 8 – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-111/2023 matyti, kad E. I. atminties sutrikimų nenustatyta. Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad R. R. intelektiniai gebėjimai ir pažintinės veiklos ypatumai yra pakankami, kad ji galėtų būti liudytoja ir duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes. R. R., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai, įvykio vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Jai nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis įtaigumui, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.) ar kitų susiklosčiusių aplinkybių ar veiksnių (galimai kitų asmenų daromas poveikis; galimas tiriamosios lankymasis pornografinėse svetainėse; galimas įtariamojo ir jo tėvų reiklumas) turėtų įtakos jos duodamų parodymų turiniui. Apie galimai kitų asmenų daromą poveikį R. R. parodymams negauta. R. R. parodymus davė iš asmeninės patirties – duodama parodymus ji kalba jai būdingu žodynu ir būdu (stengiasi bendradarbiauti, neišreikšti emocijų), ekspertizės metu ji pakartoja esmines apklausos metu nurodytas aplinkybes, o kilusios emocijos atitinka pasakojimo turinį (atskleidžia psichotrauminę patirtį). Vertinant R. R. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl jos nurodomų daugkartinių byloje tiriamų įvykių epizodų ji negalėjo ir negali įvardinti tikslesnio šių epizodų skaičiaus, jų datų. Taip pat reikšminga, kad detaliau duoti parodymų ji negalėjo ir negali dėl savo emocinės – vengimas naudoti seksualinio turinio žodžius, vengimas prisiminti / kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, atkaklios pastangos užsimišti apie visa tai, o atgaminus – negebėjimas suvaldyti pratrukusio ašarojimo, negebėjimas nurimti ir kt. indikuoja jos pasichotraumines patirtis, susijusias su byloje tiriamais įvykiais (t. 3, b. l. 73–80). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertizės akte taip pat buvo nustatyta, kad negauta jokių duomenų, jog konkretūs veiksniai (tame tarpe, galimas lankymasis pornografinėse svetainėse) turėtų įtakos R. R. parodymams.

37. Nuteistasis K. I. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, prašo jį išteisinti, nes, jo nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

39. Nuteistasis K. I. pirmosios instancijos teisme neigė tvirkinęs nukentėjusiąsias V. V. ir R. R. bei parodė, kad nuogas nevaikščiojo. Buvo vienas atvejis, kai jis žiūrėjo filmą apie seksą, o V. V, buvo šalia. Jis pastebėjo, kad dukros lankėsi pornografinio turinio svetainėse, todėl atimdavo iš jų telefonus. Jis negalėjo paaiškinti, kaip jo kompiuteryje ir planšetėje atsirado pornografinio turinio dalykai. Galimai jo antra žmona, norėdama jį sukompromituoti, galėjo įkelti pornografinio turinio vaizdus (t. 7, b. l. 15–17). Analogiškus parodymus nuteistasis K. I. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, papildomai nurodydamas, kad savo dukroms nerodė nuogo lytinio organo ir pats savęs netenkino dukrų akivaizdoje Jis, naudodamasis nešiojamuoju kompiuteriu, lankėsi pornografinio turinio svetainėse (t. 6, b. l. 55–58, 82). Tačiau tokius nuteistojo K. I. parodymus paneigia nukentėjusiųjų V. V. ir R. R. parodymai, liudytojų G. G. ir Ž. K. parodymai bei kita bylos medžiaga.

40. Nukentėjusioji V. V, pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš pradžių K. I. jai siūlydavo pinigus, daiktus (telefoną, kompiuterį, planšetę), kad ji pastovėtų prieš jį nuoga, o jis, žiūrėdamas į ją, pats masturbuodavosi. Kai ji pirmą kartą nežinojo, kaip reikia čiulpti lytinį organą, K. I. jai parodė pornografinį filmą ir papasakojo kaip tai daryti (t. 7, b. l. 33–41). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji V. V, nurodė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, parodydama, kad iš pradžių K. I. apsiribodavo tik žiūrėjimu į jos nuogą kūną: krūtinę, lytinius organus ir sėdmenis. K. I. jai liepdavo nusirengti nuogai ir stovėti, o jis tuo metu nusismaukęs kelnes ir apatines kelnaites išsitraukdavo savo lytinį organą ir jos akivaizdoje pats masturbuodavo tol, kol išsiliedavo sperma. Jai pačiai nieko nereikėdavo daryti, tik stovėti nuogai. K. I. per nešiojamąjį kompiuterį žiūrėdavo suaugusiųjų pornografiją. Jis nesistengdavo žiūrėti pasislėpęs. Ne mažiau kaip penkis kartus K. I. nešiojamame kompiuteryje įjungdavo pornografinius filmus bei liepdavo jai žiūrėti ir mokytis. Kartais liepdavo tiesiog žiūrėti, o kartais pažiūrėjus liepdavo tenkinti jį oraliniu būdu. Jie žiūrėdavo tik dviese, sesių šalia nebūdavo arba kai R. R. miegodavo. Pornografinio turinio filmus žiūrėjo kai buvo jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus (t. 1, b. l. 92–96). Akistatos metu su K. I. nukentėjusioji V. V, parodė, kad K. I. pats sau masturbuodavo lytinį organą žiūrėdamas į ją nuogą (t. 6, b. l. 71–73). Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tėvas K. I. rodė jai pornografinio turinio vaizdo įrašus, kaip tenkinama lytinė aistra analiniu, oraliniu būdu, su ranka, ir sakė, kad jai taip reikia padaryti (t. 2, b. l. 39–41).

41. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytoja G. G., kuri ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad K. I. žiūrėjo pornografinio turinio vaizdo įrašus per savo planšetę, girdėjo kaip moteris aimanuoja. R. R. telefone rado vaizdo įrašą, kuriame R. R. buvo nuoga ir masturbavosi, R. R. sakė, kad tėvas jai liepė taip daryti. Tėvas leisdavo E. I. žiūrėti pornografiją, tačiau po to ištrindavo naršymo internete istoriją, kad senelė nepamatytų (t. 2, b. l. 51–53). Liudytoja Ž. K., K. I. žmona, parodė, jog peržiūrėjusi K. I. planšetiniame kompiuteryje ir telefone naršymo internete istorijas, rado pornografinių puslapių, kuriuose buvo ieškoma pornografinio turinio medžiagos įvedant rusų kalba „tėtis užsiima grubiu seksu su savo dukra“. Tuos įrašus nufotografavo ir pateikė tyrėjai (t. 2, b. l. 159–160; t. 7, b. l. 42–44). Iš 2023 m. vasario 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. K. pateikė vaizdo įrašus ir nuotraukas iš planšetinio kompiuterio ir telefono apie K. I. naršymo internete istorijas, iš kurių matyti, kad K. I. lankėsi pornografinio turinio puslapiuose ir žiūrėjo vaizdo įrašus apie mažas, jaunas, miniatiūrines mergaites ir „tėtis užsiima grubiu seksu su savo dukra“ (t. 4, b. l. 50–64, 67–84).

43. Nuteistasis K. I. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, prašo jį išteisinti. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiųjų V. V. ir R. R. psichinės sveikatos būklei įtaką turėjo kiti veiksniai, o ne jų seksualinis prievartavimas ir tvirkinimas.

44. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį savo šeimos narį. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs psichiniais sutrikimais, atsiranda dėl prievartinių santykių, kaip ir nagrinėjamu atveju, tai kaltininko nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip ideali sutaptis pagal BK 150 straipsnį su BK 138 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-294-648/2017 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-105-307/2017, Nr. 1A-417-483/2018, Nr. 1A-123-518/2020 ir kt.).

46. Iš 2023 m. birželio 8 – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-111/2023 išvadų matyti, kad objektyvių duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R. R. būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. R. R. psichikos būsena byloje tiriamų įvykių laikotarpiu atitiktų emocijų sutrikimo vaikystėje klinikinius simptomus. Šiuo metu E. I. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) su potrauminiam streso ir depresijos sutrikimams būdingais simptomais, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su jos atžvilgiu galimai įvykdyta nusikalstama veika (dėl nuteistojo K. I. veiksmų). Byloje nagrinėjami įvykiai sutrikdė R. R. psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. R. R. psichikos sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. R. R. vengimas naudoti seksualinio turinio žodžius, vengimas prisiminti, kalbėti apie byloje tiriamus įvykius, atkaklios pastangos užsimišti apie visa tai, o atgaminus visa tai – negebėjimas suvaldyti pratrukusio ašarojimo, negebėjimas nurimti ir kt. indikuoja jos psichotraumines patirtis, susijusias su byloje tiriamais įvykiais. E. I. reikalinga psichiatro, psichoterapeuto pagalba. Byloje nagrinėjami įvykiai neabejotinai turės ilgalaikes pasekmes R. R. asmenybės formavimuisi, savivertei bei gebėjimui užmegzti intymius santykius (t. 3, b. l. 73–80).

48. Apeliantas teigia, kad tokie patys ligos požymiai buvo nustatyti ir E. I., kuri nebuvo seksualiai prievartaujama ir tvirkinama. Pažymėtina, kad šioje byloje G. G. nebuvo nukentėjusioji, todėl jos atžvilgiu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nebuvo atliekama. Tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir ekspertė psichiatrė Ramunė Drazdauskienė, kuri nurodė, kad ji nieko negali paaiškinti apie G. G., nes jai ekspertizės neatliko ir jos psichikos būsenos nevertino.

52. Nuteistasis K. I. pirmosios instancijos teisme prisipažino smurtavęs prieš vaikus ir parodė, kad rėkdavo ant vaikų ir mušdavo V. V. bei R. R., dažniausiai per užpakalį, per rankas suduodavo. Vaikai verkdavo ir pykdavo (t. 7, b. l. 15–17). Nuteistasis K. I. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad naudojo fizinį smurtą R. R. atžvilgiu, ją mušdavo dėl blogo elgesio, nepaklusimo, nesimokymo. Po mušimo ant dukros R. R. kūno sužalojimų nebūdavo, tik paraudonavimas (t. 6, b. l. 82).

53. Nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad K. I. ją mušė diržu per nuogą užpakalį, bėgo kraujas ir labai skaudėjo. Skaudžiausias atvejis buvo, kai mokėsi 1- 2 klasėje. Tai matė vyresnioji sesė. K. I. fiziškai smurtavo ir kitų seserų atžvilgiu (t. 2, b. l. 39–41). Iš 2023 m. birželio 8 – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-111/2023 matyti, kad R. R. ekspertizės metu taip pat nurodė, kad tėvas ją ir jos seseris mušė diržu, rykštėmis ir ranka. Prisimena, kad tėvas ją taip stipriai sumušė, kad bėgo kraujas, labai skaudėjo, buvo mėlynės ant užpakalio (t. 3, b. l. 73–80). Tai patvirtino ir nukentėjusioji V. V,, kuri pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. I. mušė jas visas tris – ją ir jos dvi seseris V. V. ir G. G.. K. I. jas mušdavo naudodamas diržą, rykštes, laidus, dilgeles ir kitus daiktus. Jis mušdavo per rankas, užpakalį, kojas. K. I., mušdamas visiškai numaudavo kelnes, apatines kelnaites, būdavo kraujo, mėlynių, 4-5 dienas negalėjo sėdėti ant užpakalio, nes skaudėjo. Tai matė jos motina ir senelė (t. 7, b. l. 39). Iš 2023 m. birželio 8 d. – liepos 7 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-112/2023 matyti, kad V. V, tyrimo metu pasakė, kad K. I. jos ir seserų atžvilgiu smurtavo, bausdavo, mušdamas diržu ir dilgelėmis (t. 3, b. l. 33–42). Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tėvas daug kartų mušdavo diržu per nuogą užpakalį, skaudėdavo kelias paras ir mušimo vieta būdavo raudona (t. 2, b. l. 51–53). Nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė E. E. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. I. dukras mušdavo diržu (t. 7, b. l. 18–22).