Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 357-53 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo Ž. J. bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 27 d., bausmės pabaiga – 2027 m. lapkričio 3 d.(užskaityti 5 mėnesiai 24 dienos). Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2020 m. gegužės 14 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti darbinę veiklą, vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginus su ankstesniais ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę Alytaus kalėjime mokėsi, įgijo keletą specialybių, tačiau pirminio vertinimo metu reiškė abejones dėl darbo laisvės atėmimo įstaigoje. Iki suėmimo nuteistasis dirbo, pinigų pakakdavo kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau pastarasis nusikaltimas padarytas dėl finansinių motyvų, siekiant materialinės naudos, todėl, Komisijos vertinimu, šis kriminogeninis veiksnys gali būti susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo nusikaltimas įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje. Ankstesni nusikaltimai taip pat įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis dabar teigia, kad kaltę pripažįsta, tačiau teisme kaltės nepripažino. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir yra vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nereiškia, tačiau praeityje palaikė ryšį su asmenimis, kurie užsiėmė nusikalstamumu ir tai parodo dviprasmiškas nuostatas į kriminalinį elgesį. Nuteistasis praeityje į paskirtos priežiūros reikalavimus žvelgė atsainiai, įvykdė naują nusikaltimą, todėl buvo siųstas bausmę atlikti į įkalinimo įstaigą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai tokie kaip: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, priklausomybių neturėjimas, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. J., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo Ž. J. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos lapai 74-75).

Teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija, pažeidžiant BVK 84 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatos) 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 4 Komisijos nariams, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, todėl konstatuojama, kad Nuostatų 21 punkto, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui.

Nuteistasis Ž. J. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo keletą specialybių, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2022 m. sausio 6 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo Ž. J. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2020 m. birželio 6 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Po to sekančių dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo Ž. J. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus dalį bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas tris kartus, nusikaltimai sunkėja), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę nuo 2022 m. sausio 6 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis yra du kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis sugebėjo įvardinti veiksnius, privedusius jį iki dabartinės laisvės atėmimo bausmės – tai pernelyg didelis pasitikėjimas savo tuo metu geriausiu draugu, geraširdiškumas, tačiau savęs vertinimo anketoje nesugebėjo įvardinti probleminių sričių. Vertinimo metu nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nereiškia, tačiau praeityje palaikė ryšį su asmenimis, kurie užsiėmė nusikalstamumu, žinodamas, ką jie daro. Tai parodo dviprasmiškas nuostatas į kriminalinį elgesį bei visuomenei daromos žalos atžvilgiu. Diskriminacinių nuostatų nereiškia. Būdamas laisvėje dirbo. Vertybių sistemoje pabrėžia darbo, mokslo, šeimos svarbą savo gyvenime, tačiau įstaigoje bausmės pradžioje nebuvo pernelyg motyvuotas dirbti dėl mažo uždarbio. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Nuosprendžio duomenimis nusikaltimas įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje, tačiau kaltę dėl nusikaltimo teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neigė, šiuo metu teigia pripažįstantis kaltę. Dėl nusikaltimo kaltina draugus. Ankstesni nusikaltimai taip pat įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistojo teigimu, jaunas amžius ir draugai turėjo pagrindinę įtaką nusikaltimams. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) raštą, patvirtinantį, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje bus įdarbintas. Visgi vertinant aplinkybę, kad nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis įvykdė siekiant materialinės naudos, leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėtas raštas nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be to, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (raštų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis Ž. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Ž. J. veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, bei kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną. Ž. J. teistas tris kartus, nusikaltimai sunkėjo. Taigi, vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis Ž. J. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad Ž. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus Ž. J. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. kovo13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo Ž. J. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. J. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo Ž. J. asmens bylą Nr. 16768 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.