Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-21-1076/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-04-06
Bylos Nr.: 1A-21-1076/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00168-2013-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
Nuteistasis: Ž. J., M. K., G. Z.
Advokatai: Saulius Kučys

Kategorijos

1.1.2.1Baudžiamojo įstatymo galiojimas laike (BK 3 str.)
1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
1.2.23.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.2.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2-3 d.)
2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-1076/2020Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00168-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.2; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

gynėjams advokatams Sauliui Kučiui, Kristinai Rutkauskienei, Vytautui Kupcikevičiui, Sigitui Lukauskui, Rolandui Vaitekūnui,

nuteistiesiems Ž. J., M. K., G. Z.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nuteistųjų Ž. J. bei M. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, Ž. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jos nėra paskirtos gydytojo.

G. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. J. ir M. K. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdami organizuotoje grupėje su T. K. ir T. L., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, taip pat su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuriam paskelbta paieška, susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turint tikslą ją platinti bei kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad M. K. Ispanijos Karalystėje įgyja, laiko, gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų, Ž. J., T. K., ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą ir paskelbta paieška, Ispanijos Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje įgyja, laiko, gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų, T. L. Ispanijos Karalystėje įgyja, laiko ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena didelį kiekį narkotinių medžiagų:

laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje T. K. ir T. L., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, kartu su M. K. pirkdami įgijo ne mažiau kaip 6 818 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 8,0%–13,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurias iki 2013 m. spalio 9 d., tiksliau nenustatyto laiko, gabeno ir laikė dviejuose lagaminuose pas M. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini);

po to, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, T. L., paėmęs iš buto, adresu: (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 6 818 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 8.0%–13,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, dviejuose lagaminuose, tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu gabeno iš Ispanijos Karalystės į Kauną per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio postą;

po to, 2013 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ž. J. kartu su T. L. automobiliu „BMW 530 XD valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytus ir laikytus ne mažiau kaip 6 818 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 8,0%–13,5% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno iš Kauno į (duomenys neskelbtini), kur kartu su T. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą ir paskelbta jo paieška, laikė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. gruodžio 3 d. 11.45 val., kai kratos metu 6 818 g narkotinės medžiagos kanapių dalių rado ir paėmė policijos pareigūnai;

tęsiant nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d., tiksliau nenustatytu laiku, Ispanijos Karalystėje, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą ir paskelbta paieška, kartu su T. L. ir M. K. pirkdami įgijo ne mažiau kaip 11 991 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 12,2%–14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią iki 2013 m. lapkričio 25 d., tiksliau nenustatyto laiko, gabeno ir laikė dviejuose lagaminuose pas M. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini);

po to, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d., tiksliau nenustatytu laiku, T. L., paėmęs iš buto, adresu: (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 11 991 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 12,2%–14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, dviejuose lagaminuose tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu gabeno iš Ispanijos Karalystės į Kauną per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio postą;

po to, 2013 m. lapkričio 27 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 22.00 val., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą ir paskelbta jo paieška, kartu su T. L. tyrimo metu nenustatytu automobiliu ne mažiau kaip 11 991 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 12,2%–14,0% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno iš degalinės UAB „Luktarna“, esančios Kauno r., Kumpių k., Verslo g. 13, į (duomenys neskelbtini), kur Ž. J. kartu su T. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, laikė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. gruodžio 3 d., 11.45 val., kai kratos metu 11 991 g narkotinės medžiagos kanapių dalių rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. G. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,5820 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 11,2% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, iki 2013 m. gruodžio 5 d. 10.10 val., kai kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.1. G. Z. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą kanapių dalis, 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į T. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje, BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), užmaskuotai sutarė dėl narkotinės medžiagos įgijimo. Po to T. K. apie 11.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmęs 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno jam parduoti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) T. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. G. Z. dėl šio kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Z. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: G. Z. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims mėnesiams. Šio nuosprendžio dalį, kuria G. Z. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pakeisti, G. Z. nusikalstamus veiksmus iš BK 259 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. Z. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo penkeriems metams ir šešiems mėnesiams bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat laikyti nustatytomis kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad tęsiant nusikalstamą veiką, Ž. J., M. K., A. Š., T. L., T. K. turint bendrą tikslą platinti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabentą narkotinę medžiagą kanapių dalis, 2013 m. gruodžio 3 d., 10.27 val., (duomenys neskelbtini) G. Z. iš naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į T. K. naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) užmaskuotai sutarė dėl narkotinės medžiagos įgijimo, po to T. K. apie 11.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią gabeno parduoti G. Z., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo T. K. valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas neįvertino, kad G. Z. iš esmės prisipažino kaltu dėl pasikėsinimo įgyti iš T. K. narkotinę medžiagą, tik neigė platinimo tikslą. Tai patvirtina 2017 m. spalio 16 d. teisiamajame posėdyje užfiksuoti G. Z. paaiškinimai, kuomet į teismo posėdžio pirmininko klausimą kokia jo pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų G. Z. atsakė, kad kaltinimą supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies. Pastarasis taip pat nurodė, kad jis pripažįsta, jog bandė įsigyti narkotinių medžiagų, bet jos turėjo būti skirtos jo asmeniniam vartojimui, o ne platinimui. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo netikėti G. Z. teisme duotais parodymais, nes kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. iš T. K. turėjo įsigyti narkotikų, tačiau neįsigijo, nes pastarasis buvo sulaikytas.

3.2. Be to, G. Z. kaltę dėl pasikėsinimo įgyti narkotinę medžiagą iš T. K. patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Apklaustas teisme G. Z. laikėsi versijos, kad jis iš T. K. po 100 g narkotinės medžiagos kanapių pirkdavo kas mėnesį, du, tačiau tikslo jas parduoti ar kitaip platinti neturėjo. T. K. proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2013 m. gruodžio 3 d., apie 10.00 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 100 g kanapių ir jas gabeno perduoti G. Z., tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val. taikant procesines prievartos priemones buvo užfiksuotas G. Z. ir T. K. telefoninis pokalbis (įrašo Nr. 2830). 2014 m. liepos 25 d. papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją metu T. K. dėl minėto telefoninio pokalbio paaiškino, kad jis su G. Z. netiesiogiai kalbėjo apie narkotines medžiagas. Pokalbio metu buvo tartasi, kad T. K. jas parduos G. Z.. Dėl tikslaus narkotikų pardavimo laiko, vietos nebuvo tariamasi, tačiau T. K. suvokė, jog tai įvyks tą pačią dieną. T. K. taip pat nurodė, kad G. Z. kaskart pirkdavo po 100 g narkotikų, todėl jis suvokė, jog būtent tokio kiekio narkotikų jam reikės ir šį kartą. Tą dieną T. K. ketino važiuoti pirkti automobilio, norėjo greičiau sutvarkyti reikalus su G. Z., todėl po minėto telefoninio pokalbio nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą pasiimti narkotikų. Įėjęs į butą, T. K. paėmė apie 100 g kanapių, o išėjęs į kiemą su narkotikais buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3.3. 2014 m. kovo 13 d. apklausoje G. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnams prisipažino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. jis paskutinį kartą turėjo iš T. K. įsigyti narkotikų. Dieną prieš tai jis buvo atvykęs į T. K. namus ir prašė parduoti 100 g kanapių. Jie susitarė, kad T. K. kitą dieną pristatys narkotikus (t. 21, b. l. 82–83). Šios G. Z. nurodytos aplinkybės patvirtina T. K. parodymus, kad abiem šalims buvo aiškus 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val. vykusio telefoninio pokalbio užmaskuotas turinys. Tą pačią dieną, praėjus valandai po pokalbio su G. Z., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), T. K. buvo sulaikytas su narkotine medžiaga kanapių dalimis, gabenama G. Z.. Šios narkotinės medžiagos G. Z. neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. K. paėmus ją iš buto, pastarasis netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Aplinkybė, kad G. Z. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, teismo liko neįvertinta.

3.4. Aplinkybę, kad narkotinės medžiagos G. Z. buvo reikalingos ne asmeniškai vartoti, o platinti, patvirtina T. K. parodymai, kad G. Z. buvo asmuo, kuriam jis nuolat tiekdavo narkotinę medžiagą kanapes, t. y. G. Z. kelerius metus, kas antrą savaitę parduodavo po 100 ar 200 g šios narkotinės medžiagos. T. K. patvirtino, kad G. Z. buvo pagrindinis asmuo, kuriam jis parduodavo narkotinę medžiagą minėtais kiekiais ir laikotarpiu. G. Z. pinigus už narkotines medžiagas atiduodavo vėliau, o tai rodo, kad tik pardavęs narkotines medžiagas G. Z. galėdavo atsiskaityti su T. K.. G. Z. versija, kad jis narkotines medžiagas iš T. K. įgydavo sau vartoti, o ne platinti, paneigta ir Panevėžio priklausomybės ligų centro pranešimu, pagal kurį 2013 m. gruodžio 3 d. sulaikius G. Z. ir 2013 m. gruodžio 16 d. atlikus šlapimo testą jo organizme jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. 2014 m. lapkričio 13 d. priklausomybės ligų centras informavo, kad vartojant po 50 ar 100 gramų narkotinės medžiagos kanapių per 1–2 mėnesius, tetrahidrokanabinolio dariniai šlapime, tikėtina, randami iki 4–28 dienų po vartojimo. Vertinant G. Z. parodymus ir jo nurodomus, neva, vartotos narkotinės medžiagos kanapių kiekius akivaizdu, kad narkotinės medžiagos dariniai jo organizme turėjo išlikti, nes mėginys buvo paimtas praėjus 13 dienų po sulaikymo. Pas G. Z. kratos metu rasta narkotinė medžiaga 0,5820 g kanapių ir jų dalių buvo skirta platinti, o ne vartoti, nes jokių objektyvių duomenų, kad G. Z. būtų vartojęs narkotines medžiagas, proceso metu nenustatyta.

4. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimtą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Nuteistasis Ž. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių reikalavimus, grindžiant jas abejonėmis, nutylėjimais ir prielaidomis. Teismo išvados, kad jo kaltė įrodyta surinktų įrodymų visetu, yra deklaratyvios, nepagrįstos konkrečiais duomenimis. Teismas išsamiai motyvavo, kad jam inkriminuotos veikos padarytos organizuotoje grupėje, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu jis prisidėjo prie neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną ir kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama jo kaltė kaltinime nurodytu laikotarpiu neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

4.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo (Ž. J.) kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas iš esmės grindžiama atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų T. L. ir T. K. parodymais apie narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pastarųjų parodymai yra detalūs, sutampa tarpusavyje ir nekelia jokių abejonių, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Tačiau su tokiu T. L. ir T. K. parodymų vertinimu nėra pagrindo sutikti. Teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad J. L. priklausančiame bute, iš kurio išėjęs sulaikytas T. K., buvo rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos, taip pat specialisto išvada dėl rastos narkotinės medžiagos kiekio, telekomunikacijų bendrovių informacija, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu T. K. arba T. L. telefonai jungėsi prie įvairių Europos valstybių tinklų, patvirtina tik T. K. ir T. L. parodymų dalį apie jų pačių padarytas nusikalstamas veikas, tačiau ne jo (Ž. J.) kaltę. Tuo tarpu be atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų T. L. ir T. K. parodymų, kitų duomenų, kad jis (Ž. J.) kaltinime nurodytu laikotarpiu, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, byloje nėra. Pagal teismų praktiką, remiantis vien atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais negalima padaryti neginčijamos, pagrįstos įrodymais išvados, jog jis (Ž. J.) kaltinime nurodytu laikotarpiu padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju nebuvo įvertinta ir tai, kad T. K. įvardijus jį (Ž. J.) kaip nusikalstamų veikų organizatorių, netrukus jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į nedidelio dydžio užstatą, taip paskatinant šį aktyvų nusikalstamos veikos dalyvį toliau kurti nusikalstamų veikų aplinkybes savo parodymuose.

4.3. Apeliantas nurodo, kad jam pareikštame kaltinime nurodytus asmenis pažįsta daug metų, mažiausiai pažinojo T. L. ir G. Z., susiskambindavo kaip draugai. M. K. ir A. Š. pažįsta senai, tačiau 2013 m. spalio mėnesį su M. K. nebendravo, su A. Š. 2013 metais galėjo bendrauti, susitikti. T. K. pažįsta nuo vaikystės, tačiau jokio susitarimo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ar jų gabenimo tarp jų nebuvo. 2013 m. spalio 12 d. jis T. L. iš Kauno nevežė, savo tėvui priklausantį automobilį „BMW” yra ne kartą paskolinęs T. K.. Dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų narkotinių medžiagų nieko negali pasakyti, nes jame nėra buvęs.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie jo (Ž. J.) dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., rėmėsi bylos duomenimis apie jo skrydžius į Ispanijos Karalystę visai kitu laiku – 2012 m. liepos 3 d., rugsėjo 29 d. ir 2013 m. sausio 27 d. Kaltinimai dėl šiuo laikotarpiu atliktų veiksmų jam nėra pareikšti, o byla turi būti nagrinėjama ir įrodymai vertinami tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu bylos duomenys leidžia neginčijamai teigti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d., jis nei vienas pats, nei su kitais kaltinime nurodytais asmenimis Ispanijos Karalystėje nebuvo, šiuo laikotarpiu nei sau, nei kitiems kaltinime nurodytiems asmenims bilietų kelionei į šią valstybę nepirko.

4.5. Teismas išvadą, kad jis (Ž. J.) organizavo ir finansavo narkotinių medžiagų įsigijimą, padarė remdamasis T. K. ir T. L. parodymais, kad Ž. J. disponavo tūkstantinėmis pinigų sumomis, vien narkotinių medžiagų įsigijimui kaskart duodavo po 20 000 eurų, kad spręsdavo, kiek duoti pinigų, kaip teikti informaciją apie valstybių sienų kritimą, duodavo telefonus ir SIM korteles. Tačiau šie parodymai deklaratyvūs ir išgalvoti, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. T. K. teisme parodė, kad pinigus, gautus už narkotines medžiagas, Ž. J. laikydavo savo namuose, o narkotinės medžiagos buvo laikomos Ž. J. tėvui priklausančiame garaže. Tačiau, kaip matyti iš bylos, atlikus kratas jo (Ž. J.) gyvenamojoje vietoje ir jo motinai priklausančiame garaže nerasta ne tik narkotinių medžiagų ar joms platinti skirtų priemonių (pakuočių, svarstyklių ir pan.), bet ir pinigų, papildomų SIM kortelių ar mobiliojo ryšio telefonų, kas patvirtintų liudytųjų T. K. ir T. L. nurodytas aplinkybes.

4.6. Teismas, pripažindamas jį (Ž. J.) kaltu dėl inkriminuotų veikų padarymo, nurodė tik abstrakčius motyvus, kad jis, neva, planavo, organizavo ir finansavo narkotinių medžiagų įsigijimą, tačiau kaltinime nebuvo nurodyta, kad jis planavo, organizavo, finansavo narkotikų įgijimą, kontroliavo jų gabenimą per sieną, o kokie konkretūs įrodymai patvirtina jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, teismas skundžiamame nuosprendyje jokių motyvų nenurodė, tik išvardino byloje surinktus duomenis, tačiau jų neanalizavo.

4.7. Be to, iš pagal BK 199 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo visiškai neaišku, kokiais veiksmais jis (Ž. J.) prisidėjo prie narkotinių medžiagų kontrabandos, dėl kaltinimo abstraktumo ir nekonkretumo buvo pažeista jo teise į gynybą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Ž. J., būdamas Lietuvoje, kontroliavo T. L. veiksmus, šiam gabenant narkotines medžiagas per valstybių sienas, tačiau jam pareikštame kaltinime šios aplinkybės taip pat nenurodytos. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jo (Ž. J.) naudojami telefonai buvo kontroliuojami pareigūnų, tačiau byloje nėra duomenų, jog būdamas užsienyje T. L. jam būtų siuntęs kokius nors pranešimus, susijusius su narkotinių medžiagų gabenimu. T. K. ir T. L. parodymai, kad į Ispaniją parvežti narkotinių medžiagų T. L., be kitų kaltinime nurodytų asmenų, yra vykęs ir su Ž. J., taip pat nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų, nes bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis į Ispanijos Karalystę išvykęs nebuvo.

4.8. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina liudytojo I. L. bei atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai, kratos protokolo duomenys, specialisto išvados ir kt., šiuos duomenis vertino tik iš dalies, jų neanalizavo, nelygino tarpusavyje. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai jam (Ž. J.) pareikšto kaltinimo apimtyje nėra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes jie yra abstraktūs, neišsamūs. T. K. iš dalies kalba apie įvykius, kuriuose pats nedalyvavo, o šių asmenų parodymus patvirtinančių kategoriškų ir neginčijamų duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti įrodymais baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, baudžiamojoje byloje nėra.

4.9. Nors tiek T. K., tiek T. L. teigė, kad vykstant į Ispaniją pinigus, už kuriuos buvo perkamos narkotinės medžiagos, perdavė jis (Ž. J.), tačiau sulaikius ir atlikus kratas, pinigų sumų, kurias nurodė T. L. ir T. K., pas jį nebuvo rasta. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad būtent jis (Ž. J.) 2013 m. spalio 12 d. T. L. parvežė iš Kauno į (duomenys neskelbtini), t. y. gabeno T. L. parvežtas iš Ispanijos narkotines medžiagas, grindžiama vien tik atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes apklaustas teisme T. L. negalėjo tiksliai nurodyti, kas jį parvežė iš Kauno (A. Š. ar Ž. J.), o kiti bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Byloje esantys telefonų duomenys patvirtina, kad T. L. telefonas 2013 m. spalio 12 d. 03.24 val. 03.25 val., 03.26 val. 03.28 val. jungėsi prie bazinės stoties Kalvarijų seniūnijoje, o 05.37 val. – prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jo (Ž. J.) telefonas 2013 m. spalio 11-12 d. d. jungės tik prie bazinių stočių (duomenys neskelbtini).

4.10. Be to, jam inkriminuotas narkotinių medžiagų laikymas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau T. L. tokių duomenų nepatvirtino, jis nurodė, kad pats apie šį butą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu iš T. K. parodymų. T. K. parodė, kad Ž. J. bute nesilankė. Teisme apklaustas liudytojas I. L. parodė, kad butas buvo sekamas, bet Ž. J. apsilankymas bute neužfiksuotas, o teisme kaip liudytojas apklaustas šio buto savininkas J. L. parodė, kad bendravo su butą nuomojusiu asmeniu, tačiau to asmens teismo salėje nėra. Dar daugiau, jam inkriminuojamas veikos laikotarpis iki pat 2013 m. gruodžio 3 d., nors 2013 m. lapkričio 29 d. jis išskrido į Tailandą, iš kur grįžo tik 2013 m. gruodžio 13 d.

4.11. Byloje yra dalis užfiksuotų jo (Ž. J.) telefoninių pokalbių, vykusių kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet nė viename jų nei tiesiogiai, nei užmaskuotai nėra kalbama apie narkotinių medžiagų įgijimą. I. L. paaiškinimai yra tik šių pokalbių interpretavimas, juolab, kad šis pareigūnas visų kaltinamųjų pokalbius tendencingai atrinko ir priderino prie T. K. parodymų. Be to, skirtingai nei T. K., jis (Ž. J.) niekada nebuvo apklaustas ne tik apie šių pokalbių turinį, bet net ir apie tai, ar visuose pokalbiuose įrašytas būtent jo balsas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas tokias išvadas padarė formaliai, vien remdamasis aplinkybe, kad buvo skambinta iš jo (Ž. J.) naudojamo abonentinio numerio, tačiau kas tuo metu kalbėjosi telefonu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatinėjama.

4.12. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad T. L. ir T. K. parodymai yra patikimi, nes tarpusavyje sutampa, tačiau, kaip matyti iš bylos T. L., apklaustas 2014 m. sausio 16 d., parodė, kad nėra susijęs su narkotinių medžiagų gabenimu, o pirmieji jo parodymai apie narkotinių medžiagų gabenimą iš Ispanijos Karalystės ir kitų asmenų vaidmenį jo vykdytoje nusikalstamoje veikoje duoti tik 2014 m. gegužės 19 d., t. y. jau po 2014 m. vasario 21 d. T. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje ir pats dalyvavo.

4.13. Skirdamas jam (Ž. J.) bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įstatymo nuostatas (BK 54 straipsnį). Iš pareikšto kaltinimo matyti, jog jo vaidmuo buvo antraeilis – nei jis vyko į Ispaniją įgyti narkotinių medžiagų, nei gabeno jas per valstybės sieną, t. y. jo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo aktyvus ar reikšmingas. Apeliantas mano, kad jam paskirtos gan griežtos bausmės dydį lėmė tendencingas ikiteisminis tyrimas, grįstas suinteresuotų asmenų T. L. ir T. K., siekusių išvengti baudžiamosios atsakomybės, tikrovės neatitinkančiais parodymais, kurių pagrindu jis (Ž. J.) proceso metu buvo įvardijamas kaip nusikalstamų veikų organizatorius. Tokia šališka nuostata įtakojo jam paskirtos bausmės dydį.

5. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu priimtą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį dėl visų kaltinimų išteisinti.

5.1. Nuteistasis M. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas neparemti jokiais byloje surinktais duomenimis, grindžiami tik BK 39¹ straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų T. K. ir T. L. parodymais. Teismas skundžiamame nuosprendyje pastarųjų parodymus įvertino kaip nuoseklius ir detalius bei patvirtintus kitais bylos įrodymais, tačiau neaptarė, kokie kiti bylos įrodymai juos patvirtina. T. K. ir T. L. buvo suinteresuoti apkalbėti jį ir kitus nuteistuosius kaip, neva, organizuotos grupės narius, nes norėjo būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o be T. K. ir T. L. parodymų byloje nėra kitų tiesioginių jo kaltės įrodymų. Teismas visiškai neįvertino jį teisinančių įrodymų, kad jis nėra turėjęs reikalų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nei su Lietuvos, nei su Ispanijos teisėsaugos institucijomis.

5.2. Apeliantas nurodo, kad yra neteisingai apkaltintas, jis nėra susijęs su narkotinių medžiagų prekyba, jas tik vartoja. Jo namuose Ispanijos Karalystėje, kur gyvena jau penkiolika metų, lankėsi T. L., T. K., A. Š. ir Ž. J., kurie buvo atvykę slidinėti. Jis pats žinojo, kad T. K. atvažiuodavo pirkti narkotinių medžiagų, bet pastarasis jo namuose nenakvodavo. Kartą, lankydamasis Ispanijos Karalystėje, T. K. paprašė jo (M. K.) pavežti jį ir jo pažįstamą ispaną vardu A. automobiliu, nes norėjo nusipirkti narkotinių medžiagų. T. K. jokia informacija su juo nesidalino, jis nebuvo nuolatinis pastarojo vertėjas, tik jeigu T. K., kuris ir pats neblogai kalba ispaniškai, ko nors nesuprasdavo, jis (M. K.) jam patikslindavo.

5.3. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis suvokė bendrininkaujantis grupėje, pasižyminčioje didesniu organizuotumu, kad jam bent bendrais bruožais buvo žinoma jos sudėtis, kitų bendrininkų vaidmuo ir pan. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, pagrįsta tik spėjimais ir prielaidomis, o ne byloje nustatytais faktais. Nesant tokių duomenų, jo bendrininkavimas galėtų būti vertinamas tik kaip veikimas bendrininkų grupėje, kurioje jam buvo paskirtas vykdytojo vaidmuo.

6. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų Ž. J. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. K. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą arba sušvelninti jam paskirtą bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Nuteistasis Ž. J. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas taip pat prašė tenkinti apeliacinį skundą arba sušvelninti Ž. J. paskirtą bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o jei apeliacinis skundas bus patenkintas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, G. Z. skiriamos bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų Ž. J. bei M. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria G. Z. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 3, 4 dalys, 329 straipsnio 2 punktas). Nuosprendis nuteistųjų Ž. J. ir M. K. atžvilgiu keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai).

Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo nuteistojo G. Z. atžvilgiu

9. Susipažinusi su bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad

G. Z., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą – kanapių dalis, 2013 m. gruodžio 3 d., 10.27 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs į T. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje, BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais) naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), užmaskuotai sutarė dėl narkotinės medžiagos įgijimo, po to T. K. apie 11.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmęs 101,05 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, gabeno jam parduoti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) T. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip G. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

10. Šioje byloje G. Z. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti 2013 m. gruodžio 3 d. pasikėsino neteisėtai įgyti iš T. K. 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 13,4 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, ir kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,5820 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 11,2 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija.

11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimas G. Z. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino. Teismas nurodė, kad šis kaltinimas G. Z. grindžiamas iš esmės tik T. K. parodymais dėl pas jį sulaikymo metu rastų narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo tikslo bei jo parodymais apie tai, kad narkotines medžiagas G. Z. tiekė nuolat ir ne vienerius metus, bet nežino kokiais tikslais, taip pat aplinkybe, kad G. Z. organizme nebuvo rasta narkotinių medžiagų vartojimo požymių, kurie nėra pakankami G. Z. kaltei dėl pasikėsinimo neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą pagrįsti. Be to, teismas pažymėjo, kad kaltinime nurodytame 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val. vykusiame G. Z. ir T. K. telefoniniame pokalbyje jokios užmaskuotos informacijos nei apie reikalingą medžiagų kiekį, nei apie kainą, nei apie kokius nors kitus nusikaltimo dalyką apibūdinančius požymius nėra. Ankstesni T. K. ir G. Z. pokalbiai buvo fiksuoti tik 2013 m. lapkričio 27 ir 28 d. d., o vėliausias – 2013 m. gruodžio 2 d. 13.25 val., kuomet G. Z. skambino T. K., bet šis neatsiliepė, o tai, teismo nuomone, paneigia tiesioginį G. Z. ketinimą 2013 m. gruodžio 3 d. iš T. K. įsigyti narkotines medžiagas ir įsigyti jas būtent platinimui.

12. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismui įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

13. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas liudytojo T. K. parodymus iš esmės laikė patikimais ir jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kitiems nuteistiesiems šioje byloje. Argumentų, kodėl T. K. parodymai G. Z. atžvilgiu turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, nuosprendyje taip pat nepateikta. Be to, konstatuodamas, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pagrįsti G. Z. kaltę dėl pasikėsinimo 2013 m. gruodžio 3 d. įgyti iš T. K. 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog ne tik kaip liudytojas apklaustas T. K. parodė, kad jau ne vienerius metus sistemingai (kartą per mėnesį, kartą per dvi savaites arba kartą per savaitę) po 100 ar 200 gramų tiekė G. Z. iš Ispanijos pargabentas kanapes, ir kad 2013 m. gruodžio 3 d. 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su kuria ir buvo sulaikytas, paėmęs iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą gabeno G. Z. parduoti (t. 27, b. l. 42–45, t. 14, b. l. 93–104). Kaip matyti iš bylos, ir pats nuteistasis G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad jau kelis metus iš eilės pirko iš T. K. kanapes bei kad 100 g kanapių ketino įsigyti iš pastarojo ir 2013 m. gruodžio 3 d., tačiau nespėjo, nes T. K. su šiais narkotikais sulaikė policijos pareigūnai (t. 27, b. l. 42–45). Tokius savo parodymus nuteistasis G. Z. patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad kaltinime nurodytame 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val. vykusiame telefoniniame G. Z. ir T. K. pokalbyje, kuris užfiksuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose – 2014 m. gegužės 14 d. (įrašas Nr. 2830) (t. 5, b. l. 116–132), 2014 m. gegužės 6 d. (įrašas Nr. 580) (t. 5, b. l. 163–174) – jokių užuominų apie reikalingą narkotinių medžiagų kiekį, jų kainą ar kokius nors kitus nusikaltimo dalyką apibūdinančius požymius nėra, taip pat, kad prieš šį telefoninį kontaktą T. K. ir G. Z. pokalbiai buvo fiksuoti tik 2013 m. lapkričio 27 ir 28 d. d., o vėliausias telefoninis kontaktas – 2013 m. gruodžio 2 d. 13.25 val. Tačiau teigdamas, jog šios aplinkybės paneigia tiesioginį G. Z. ketinimą įsigyti iš T. K. narkotinių medžiagų, teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė apie byloje užfiksuotus paties nuteistojo G. Z. bei liudytojo T. K. nuoseklius parodymus, kad telefonu apie narkotikus, jų kiekį, perdavimo vietą ar laiką jie niekada nei tiesiogiai, nei užmaskuotai nekalbėdavo. Buvo įprasta, kad telefonu jie susitardavo tik dėl susitikimo, o teismo nurodytos aplinkybės (narkotikų kiekis, kaina, perdavimo vieta ir laikas), buvo aptariamos susitikimų metu, dar vėliau susitikus buvo perduodami narkotikai. Be to, tiek pats nuteistasis G. Z., tiek liudytojas T. K. nuosekliai parodė, kad dar 2013 m. gruodžio 2 d. G. Z. buvo atvykęs pas T. K. į namus (tai patvirtina ir 2013 m. gruodžio 10 d. slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole užfiksuoti duomenys, t. 5, b. l. 175) ir prašė parduoti jam 100 g kanapių, T. K. tą dieną buvo išgėręs, todėl susitarė, kad narkotikus perduos kitą dieną, t. y. gruodžio 3 d. Taigi ne tik liudytojo T. K., bet ir paties nuteistojo G. Z. parodymai, nustatytas jo apsilankymas T. K. namuose 2013 m. gruodžio 2 d. ir užfiksuoto 2013 m. gruodžio 3 d. 10.27 val. vykusio telefoninio pokalbio turinys, kuomet T. K. paskambinęs G. Z. teiravosi, ką šis veikia ir kur randasi, paaiškino, kad pats vis dar randasi namuose ir planuoja dar valandą juose pabūti, po ko abu susitaria, kad išsiruošęs iš namų G. Z. paskambins T. K. („aš už kukios valandos išlįsiu, tau pazvanis...“), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šio pokalbio metu iš esmės užmaskuotai buvo patvirtintas išvakarėse įvykęs G. Z. susitarimas su T. K. dėl 100 g kanapių įgijimo ir derinamas susitikimas dėl jų perdavimo, kuris taip ir neįvyko, policijos pareigūnams sulaikius T. K..

15. Neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismo išvada, kad byloje surinkti duomenys paneigia G. Z. ketinimą įsigyti iš T. K. narkotinių medžiagų būtent platinimui. Kaip minėta, liudytojas T. K. parodė, kad G. Z. iš Ispanijos pargabentas kanapes parduodavo jau kelis metus iš eilės. Pastarasis iš esmės buvo pagrindinis jo pirkėjas, kanapes pirkdavo po 100 g arba po 200 g, pirkimų dažnis varijavo nuo karto per mėnesį iki karto per savaitę. Nuteistasis G. Z. teigė, kad kanapes iš T. K. pirkdavo rečiau ir mažesniais kiekiais, t. y. kas mėnesį ir maždaug po 50 g, nes jos buvo skirtos ne pardavimui, bet sau vartojimui. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo G. Z. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. būtų suinteresuotas apkalbėti G. Z., su kuriuo jį siejo draugiški santykiai, todėl netikėti šio liudytojo parodymais apie kanapių pardavimo G. Z. dažnį ir kiekius nėra pagrindo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu G. Z. niekur nedirbo, gyveno iš per mėnesį gaunamos 350 litų dydžio pašalpos bei mamos teikiamos paramos, taigi, akivaizdu, kad net ir kartą per mėnesį įsigyti savo reikmėms kad ir 50 g kanapių, kainuojančių apie 700 litų, jis neturėjo lėšų. Nors G. Z. teigė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu vertėsi automobilių prekyba ir turėjo iš jos pajamų, todėl galėjo sau leisti pirkti kanapes ir didesniais kiekiais, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, jokių konkretesnių tokio jo, neva, vykdyto, bet neįvardytų draugų vardu registruoto verslo, aplinkybių jis negalėjo nurodyti. Kitų duomenų, patvirtinančių nuteistojo aiškinimą apie vertimąsi automobilių prekyba aktualiu laikotarpiu, byloje taip pat nėra.

16. Be to, taikant procesines prievartos priemones šioje byloje buvo gauti duomenys, iš kurių matyti, kad G. Z. telefoninius kontaktus su T. K. dėl susitikimų, kurie, kaip matyti iš bylos, dažniausiai buvo susiję su narkotinėmis medžiagomis, paprastai lydėjo nuteistojo G. Z. telefoniniai kontaktai ir analogiški susitarimai dėl susitikimų su T. I. (vėliau – su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu Ar.), o šis savo ruožtu tuo metu tokiu pačiu principu kontaktavo ir susitikinėjo su A. U., kuris Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, t. y. už neteisėtą kanapių dalių įgijimą, laikymą ir platinimą, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. (t. 1. b. l. 166–173). Dar daugiau, taikant procesines prievartos priemones, buvo užfiksuoti ne tik pirmiau išvardintų asmenų telefoniniai kontaktai ir susitarimai dėl susitikimų, bet ir tai, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. T. K., privažiavęs prie G. Z. namų, perdavė šiam juodos spalvos kuprinę, kurioje, kaip matyti iš T. K. parodymų, buvo 100 g arba 200 g kanapių. G. Z., paėmęs šią kuprinę nuėjo į savo namus, iš kur tuoj pat paskambino T. I. ir, šiam privažiavus, automobilyje perdavė minėtos kuprinės turinį (2013 m. rugsėjo 23 d. slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolas, t. 4, b. l. 175–176, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai – 2014 m. balandžio 29 d. (įrašo Nr. 1583) (t. 5, b. l. 1–25), 2014 m. gegužės 21 d.(įrašo Nr. 2934) (t. 4, b. l. 82–109). Be to, po šio perdavimo buvo užfiksuotas G. Z. bendravimas telefonu bei susirašinėjimas SMS žinutėmis su T. I., kurio turinys leidžia daryti išvadą, kad G. Z. priekaištavo T. I., jog šis už perduotą kuprinės turinį, t. y. kanapes, jam sumokėjo per mažai pinigų (G. Z. telefoninio pokalbio metu sako T. I.: „Girdi, prasuk tu dar, čia trūksta biški“, po to abu susitaria susiskambinti vėliau. Netrukus T. I. rašo G. Z. žinutę: „ten 7 e ir 3 lti“, o G. Z. jam atsako žinute „6 e“. Tuomet T. I. skambina G. Z., kuris jam sako: „Ne septyni, šeši“; T. I. atsako: „...aš turėjau ten septynis, karoče (keiksmažodis) žin. Tada palikau“, o G. Z. jam sako: „nežinau, žiūrėk pas save“) (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai – 2014 m. balandžio 29 d. (įrašai Nr. 1587–1590) (t. 5, b. l. 1–25), 2014 m. gegužės 21 d. (įrašai Nr. 2937, 2940–2942) (t. 4, b. l. 82–109). T. I. ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis šioje byloje buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, minėto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio turinys bei šioje byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, jog pastarasis galėjo būti tas asmuo, kuris tiekė A. U. narkotines medžiagas, o jas gaudavo iš G. Z..

17. Nuteistasis G. Z., duodamas parodymus teisme, teigė, kad kuprinėje, kurią jis nešėsi į T. I. automobilį ir kurios turinį perdavė šiam, buvo ne narkotikai, kaip kad nurodė T. K., bet drabužiai, kurie pasirodė jam netinkantys, todėl jis juos atidavė T. I.. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau minėtų taikant procesines prievartos priemones gautų duomenų, tarp G. Z. susitikimo su T. K., G. Z. skambučio T. I. ir jųdviejų susitikimo praėjo vos kelios minutės – T. K. kuprinę G. Z. perdavė 14.56 val., pastarasis T. I. paskambino 15.00 val. o susitiko su šiuo ir perdavė kuprinės turinį 15.03 val. Šie duomenys paneigia G. Z. versiją apie T. K. atvežtus, bet jam netikusius drabužius, kuriuos jis nusprendė atiduoti T. I. ir šiam dėl to paskambino, nes tam paprasčiausiai nebuvo laiko. Be to, kaip matyti iš nuteistojo G. Z. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, o taip pat apeliacinės instancijos teisme, pastarasis niekaip negalėjo paaiškinti, kaip su, neva, T. K. atvežtais ir T. I. perduotais drabužiais siejasi po jų perdavimo vykęs jau pirmiau aptartas jo bendravimas telefonu su T. I..

18. Taigi pirmiau aptartų duomenų visuma paneigia nuteistojo G. Z. aiškinimą, kad jis iš T. K. kanapes įsigydavo išimtinai savo reikmėms ir jų neplatino. Aplinkybę, kad ir 2013 m. gruodžio 3 d. G. Z. įgyti kanapes iš T. K. planavo, turėdamas tikslą jas realizuoti kitiems asmenims, be jau pirmiau aptartų įrodymų patvirtina užfiksuoti jo telefoniniai kontaktai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu Ar. Bylos duomenimis, dar 2013 m. gruodžio 1 d. minėtas nenustatytas asmuo skambino G. Z.. Sužinojęs, kad pastarasis išvykęs, susitarė susiskambinti kitą dieną. 2013 m. gruodžio 2 d. 11.50 val. nenustatytas asmuo vėl skambino G. Z., kuris tuo metu pagal pokalbio turinį dar buvo Latvijoje ir pažadėjo sugrįžęs paskambinti. 13.37 val. G. Z., kaip ir žadėjo, skambino minėtam nenustatytam asmeniui, ir abu, nieko daugiau neaptarinėdami, susitarė susitikti maždaug dešimties minučių bėgyje (2014 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (įrašai Nr. 2705, 2714, 2730, 2735, 2740) (t. 5, b. l. 116–132). Netrukus, t. y. 13.52 val., G. Z. jau skambino T. K., o šiam neatsiliepus, vyko į jo namus (2014 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (įrašas Nr. 2735), t. 5, b. l. 116–132, 2013 m. gruodžio 10 d. slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolas, t. 5, b. l. 175), kaip byloje neginčijamai nustatyta, tartis dėl 100 g kanapių įgijimo. Kad G. Z. apsilankius T. K. namuose buvo sutarta tik dėl kanapių, patvirtina itin trumpas G. Z. svečiavimosi T. K. namuose laikas – nuo 14.02 val. iki 14.05 val. O ta aplinkybė, kad po šio trumpo susitikimo su T. K. G. Z. tuojau pat (14.06 val.) paskambino minėtam nenustatytam asmeniui ir pasakė: „Ar., rytoj, žinok, bu komyte <...> rytoj, rytoj iki pietų <...> vienuoliktą, dvyliktą“ (2014 m. gegužės 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (įrašas Nr. 2740), t. 5, b. l. 116–132), leidžia daryti išvadą, jog šio pokalbio metu G. Z. informavo pašnekovą, kad galimybė gauti kanapių bus tik rytoj, nes šiuo metu jas jam tiekiantis T. K. yra neblaivus. Atitinkamai nekyla abejonių, kad būtent šiam asmeniui G. Z. ir planavo realizuoti iš T. K. įgytas kanapes.

19. Dėl kaltinimo G. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. Z. neteisėtai disponavo, t. y. laikė savo gyvenamojoje vietoje, 0,5820 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 11,2 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, bet jokie bylos įrodymai nepatvirtina tikslo platinti šią kratos G. Z. gyvenamojoje vietoje metu, jo striukės kišenėje buvusiame užspaudžiamame plastikiniame maišelyje rastą narkotinę medžiagą. Nėra paneigta, kad G. Z. ją laikė tik savo reikmėms, tai rodo ir rastas nedidelis narkotinės medžiagos kiekis. Dėl šių argumentų teismas G. Z. nusikalstamus veiksmus, neteisėtai laikant 0,5820 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį.

20. Nors G. Z. parodymai apie itin intensyvų kanapių vartojimą akivaizdžiai neatitinka tikrovės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra paneigti šio nuteistojo parodymai, jog jis vartojo narkotines medžiagas (tik, aišku, mažesniais kiekiais), bei kad gyvenamojoje vietoje kratos metu rastą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dalių laikė savo reikmėms, o ne platinimui. Prokuroras apeliaciniame skunde, ginčydamas minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas, akcentuoja aplinkybę, kad atlikus G. Z. testą narkotinėms medžiagoms nustatyti, jo organizme narkotinių, kaip ir psichotropinių, medžiagų nebuvo rasta (t. 21, b. l. 68), bei Panevėžio priklausomybės ligų centro pateiktą informaciją, kad po kanapių (tetrahidrokanabinolio) vartojimo šios medžiagos dariniai randami šlapime iki 4–28 dienų po vartojimo (t. 21, b. l. 70). Tačiau kaip matyti iš bylos, testas dėl narkotinių medžiagų G. Z. buvo atliktas praėjus net trylikai dienų nuo jo sulaikymo. Taigi, ta aplinkybė, kad jo organizme tuo metu nebuvo aptikta jokių narkotinių medžiagų, iš esmės narkotikų vartojimo fakto nei patvirtina, nei paneigia. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad G. Z. gyvenamojoje vietoje buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos kanapių dalių, nes byloje nėra tokių duomenų, kad pastarasis iš T. K. įgytas narkotines medžiagas prieš realizavimą būtų skirstęs mažesnėmis dozėmis ir jas tokias platinęs. Todėl šioje dalyje tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl paskirtos bausmės nėra pagrindo.

21. Skiriant G. Z. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pasikėsintų įgyti narkotinių medžiagų kanapių dalių kiekis – 101,05 g. G. Z. praeityje buvo teistas, bet teistumas išnykęs, dar yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu G. Z. nedirbo, tačiau nuo 2017 m. gegužės mėnesio užsiėmė individualia darbine veikla. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjusį ilgą laiko tarpą (duomenų, kad per šį laikotarpį G. Z. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiam nuteistajam skirtina baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė su skundžiamu nuosprendžiu G. Z. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme bendrinama taikant apėmimo būdą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 2 punktas).

22. Per laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, galiojo kelios BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, redakcijos. Nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip ir šiuo metu, baudžiamasis įstatymas nenumatė galimybės atidėti vykdymą bausmės, paskirtos už sunkų nusikaltimą. Tačiau laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Ši tarpinė BK 75 straipsnio redakcija (keista 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554), lengvinanti teisinę padėtį, taikytina G. Z..

Dėl nuteistųjų Ž. J. ir M. K. apeliacinių skundų

23. Nuteistieji Ž. J. ir M. K. apeliaciniuose skunduose teigia, kad yra nuteisti už nusikaltimus, kurių nepadarė, byloje nesant patikimų jų kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis Ž. J. nurodo ir tai, kad kaltinimas jam pagal BK 199 straipsnio 2 dalį abstraktus, o pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos bei konstatavęs, kad šios veikos padarytos organizuotoje grupėje, nenurodė, kokiais konkrečiai veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu jis prisidėjo prie neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną ir kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama jo kaltė kaltinime nurodytu laikotarpiu neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šie apeliacinių skundų argumentai neatitinka kaltinamojo akto, o taip pat skundžiamo nuosprendžio turinio, iš kurio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai įvardijo kiekvieno iš nusikalstamos veikos dalyvių veiksmus, įskaitant nuteistąjį Ž. J.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Ž. J., M. K., T. K., T. L. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas bei paskelbta paieška, susitarė daryti nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų tikslu jas platinti bei kontrabandos būdu gabenti jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir pasiskirstė vaidmenimis bei užduotimis, tokia jų veikla prasidėjo dar 2010 metais. Narkotinių medžiagų, t. y. kanapių dalių, pargabenimo schema buvo vienoda. Kanapių dalys dideliais kiekiais buvo įgyjamos Ispanijos regionuose, kur gyveno M. K.. Kelionės į Ispaniją buvo planuojamos – buvo sprendžiama, kuris vyks, užsakomi bilietai, Ž. J. spręsdavo, kiek kuriam duoti pinigų, kaip teikti informaciją apie valstybių sienų kirtimą, buvo duodami telefonai ir SIM kortelės, kurių, jais pasinaudojus, atsikratoma. M. K. vykdavo kartu su kitais asmenimis pirkti narkotinių medžiagų, suteikdavo patalpas narkotinių medžiagų supakavimui ir paruošimui pargabenti bei laikymui iki išvežimo, taip pat palydėdavo narkotinių medžiagų gabentoją T. L. iki išvykimo vietos. Pastarasis su kanapėmis pakrautais lagaminais grįždavo mikroautobusu, taip išvengiant krovinio patikrinimo kertant vidines Europos Sąjungos sienas, o kartu su juo vykę į Ispaniją, t. y. T. K., Ž. J. ar kiti asmenys, grįždavo atskirai, oro transportu. Būdamas Lietuvoje, Ž. J. kontroliavo T. L., šiam gabenant narkotines medžiagas per valstybės sieną, pasitikdavo jį prie Kauno, paimdavo iš jo pargabentas medžiagas ir sumokėdavo pinigus už padarytą darbą. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė ir aptarė įrodymus, kuriais grindė šias savo išvadas, taip pat išdėstė motyvus, kodėl nesivadovauja nuteistųjų Ž. J. ir M. K. parodymais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

24. Bylos duomenimis, 2013 m. gruodžio 3 d. sulaikius T. K. su narkotine medžiaga kanapių dalimis ir atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso J. L. ir kurį, kaip nustatyta, prisistatęs netikru vardu ir pavarde (T. R.), buvo išsinuomojęs A. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta paieška (t. 13, b. l. 140–141, 142–144), be kita ko, buvo rasti keturi lagaminai su juose esančia į plastikinius paketus supakuota narkotine medžiaga kanapių dalimis, kurių bendras kiekis 18 809 g, o jose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetragidrokanabinolio (THC) koncentracija – nuo 8 % iki 14 % (t. 7, b. l. 170–188, 189–190, t. 8, b. l. 128–133).

25. Kaip liudytojas apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistas T. K. parodė, kad kratos metu rastos narkotinės medžiagos buvo kontrabanda atgabentos iš Ispanijos Karalystės, turint tikslą jas parduoti Lietuvoje, tokia veikla buvo vykdoma maždaug nuo 2010 metų. Taip pat T. K. parodė, kad minėtos kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklausė jam, Ž. J. ir A. Š.. Be to, šių nusikaltimų padaryme dalyvavo M. K., kuris gyveno Ispanijoje bei turėjo kontaktų su kanapėmis prekiaujančiais vietiniais gyventojais, ir T. L., kuris atliko narkotinių medžiagų kurjerio vaidmenį. Užsiimti tokia nusikalstama veikla jam pačiam pasiūlė Ž. J., kuris rado veiklos pradžiai reikalingų pinigų ir kuris visą veiklos laiką tvarkė su narkotinėmis medžiagomis susijusius finansus. Veiklos pradžioje iš prekybos atvežtais narkotikais gautas pajamas jie vėl investuodavo į narkotikų įgijimą Ispanijoje, o vėliau jau likdavo ir pelno, kuris buvo padalinamas visiems trims lygiomis dalimis. Narkotikų gabenimas iš Ispanijos vykdavo taip: veiklos pradžioje kanapių į Ispaniją vykdavo tik A. Š., pirkdavo apie 1,5 kg. Praėjus kuriam laikui pradėjo vežti didesnius kiekius, t. y. 3–4 kg. Kiek vėliau A. Š. rado asmenį, vardu R., kuris atliko kurjerio vaidmenį, t. y. narkotikus iš Ispanijos autobusiukais gabeno nebe A. Š., bet minėtas asmuo. Ispanijoje narkotines medžiagas ir toliau įgydavo A. Š., bet į Lietuvą jis grįždavo neberizikuodamas, atskirai nuo R.. Po kurio laiko R. dingo, gali būti, kad buvo sulaikytas už kitiems asmenims gabentus narkotikus. Tuomet gabenti narkotikus nusprendė pasiūlyti vienam iš pažįstamų T. L., o šis sutiko. Iš pradžių į Ispaniją T. L. vyko kartu su A. Š., autobusiuku, o grįždavo jie atskirai. Vėliau į Ispaniją jau buvo keliaujama lėktuvais, į Lietuvą T. L. su narkotikais, kaip ir anksčiau, grįždavo autobusiuku, o A. Š. – lėktuvu. Kažkuriuo metu A. Š. pasiūlė į Ispaniją vykti ir jam bei Ž. J.. Tuomet buvo nutarta, kad vyks visi trys paeiliui ir nuo to laiko į Ispaniją vykdavo T. L. ir vienas iš jų trijų, t. y. A. Š., Ž. J. arba jis pats. Pinigus bilietams ir narkotikams duodavo Ž. J.. Taip pat, vykdami į Ispaniją, turėdavo laikinus mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles. Ispanijoje juos pasitikdavo ten (iš pradžių (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) gyvenantis M. K., su kuriuo daugiausiai kontaktavo A. Š.. Nakvodavo jie pensionatuose ar viešbučiuose, kuriuos užsakyti padėdavo M. K., taip pat nakvojo M. K. bute. Narkotikų pirkti vykdavo su M. K., šis mokėjo ispanų kalbą, todėl buvo paprasčiau rasti narkotikų pardavėjus, jis su jais suvesdavo. M. K. visada padėdavo nusipirkti jiems narkotikų, už tai gaudavo atlygį – 100 eurų nuo vieno įsigyto kilogramo. Vėliau prie M. K. prisijungė vietinis gyventojas vardu A., kuris taip pat už atlygį padėdavo surasti narkotikų pardavėjus. Su M. K. atsiskaitydavo tas, kuris atvykdavo į Ispaniją su T. L.. Jis pats ispanų kalbos nemokėjo. Nupirktus narkotikus pakuodavo į plastikinius užspaudžiamus maišus su vakuumu, kad jie neskleistų kvapo, ir dėdavo į lagaminus. Pakuodavo pensionate, kuriame gyveno, arba A. bute, pakuoti padėdavo tiek A., tiek M. K.. Iki išvykimo narkotikus laikydavo pensionate arba M. K. bute, kur juos iš pakavimo vietos taksi automobiliu nugabendavo T. L.. Po to T. L. surasdavo autobusiuką, vežantį keleivius į Lietuvą, ir juo pargabendavo Ispanijoje nupirktas kanapes. Vykdamas į Lietuvą pastarasis iš laikinų telefono numerių informuodavo apie kelionės eigą, t. y. kirtęs užsienio šalių, taip pat Lietuvos valstybės sieną, siųsdavo žinutę, kurioje parašydavo pliuso ženklą. Tai reikšdavo, kad sieną kirto sėkmingai. Grįžusį T. L. taip pat pasitikdavo vienas iš jų trijų. Būnant Ispanijoje, su Lietuvoje likusiais bendrininkais bendraudavo ir elektroniniu paštu, kurio adresą ir slaptažodžius nuolat keitė. Iš elektroninio pašto jokių pranešimų nesiųsdavo, tiesiog skiltyje „Juodraščiai“ rašydavo informaciją apie tai, kaip sekasi įsigyti narkotikus, apie užsakytus skrydžio bilietus, o vėliau tą informaciją ištrindavo. Veiklos pradžioje pargabentus narkotikus laikydavo A. Š. bute, vėliau – jo (T. K.) dėdei priklausančiame, bet negyvenamame bute, o 2012 m. vasaros pabaigoje ar tai rudens pradžioje A. Š. bendrų narkotikų laikymui išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Narkotines medžiagas platindavo jis pats, Ž. J. ir A. Š.. T. L. jas tik gabendavo iš Ispanijos ir už tai gaudavo atlygį. Jis pats kanapes daugiausiai parduodavo G. Z.. Ž. J. ir A. Š. taip pat turėjo savo nuolatinius klientus. Už narkotikus gautus pinigus tiek jis pats, tiek A. Š. perduodavo Ž. J.. Kelionių į Ispaniją, kai buvo perkami narkotikai, iš viso buvo apie 15, jis pats vyko apie 6-7 kartus. Paskutinės dvi kelionės, kurių metu įgytas ir pargabentas kanapes jų trijų naudojamame bute surado policijos pareigūnai, vyko 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Kadangi prieš tai paskutinį kartą į Ispaniją buvo nuvykęs A. Š., o Ž. J. buvo patyręs traumą, nusprendė, kad spalio mėnesį į Ispaniją vyks jis (T. K.). Trise nutarė, kad pirks 12 kg „žolės“ už 15 000–20 000 eurų. Tiek jis pats, tiek T. L. kiekvienas sau įsigijo lėktuvo bilietą skrydžiui į Malagą iš Rygos oro uosto. Pinigus bilietams, o taip pat narkotikams pirkti gavo (kiekvienas po 10 000 eurų) iš Ž. J., kuris, jo nuomone, tą kartą juos vežė į oro uostą Rygoje, bet gali būti, kad vežė A. Š.. Kadangi buvo daug kelionių, galėjo supainioti. Ispanijoje juos kaip visada pasitiko M. K., kuris kartu su ispanu A., nuveždami pas narkotikų pardavėjus bei tardamiesi su šiais, padėjo nupirkti reikiamą kiekį „žolės“. Nupirktą „žolę“ pakavo kartu su M. K. A. bute. Po to lagaminus su narkotikais T. L. nugabeno į M. K. butą. Kai viskas buvo paruošta, jis apie tai užmaskuotai ir iš laikino telefono informavo Ž. J.. Tuomet Ž. J. ar A. Š. telefonu pranešė, kad bilietas nupirktas ir nurodė pasitikrinti elektroninio pašto dėžutę. T. L., veždamas lagaminus į Lietuvą, informavo jį, kad išvyko iš Ispanijos, kad sėkmingai kirto kitų valstybių sienas, žinutėmis, siųsdamas pliuso ženklą. Kuris iš jų paskui kontaktavo su T. L., neprisimena, iš Kauno pastarąjį parsivežti vyko lyg tai Ž. J.. Lagaminai su „žole“ tą kartą buvo nuvežti į Ž. J. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), o kiek vėliau buvo pergabenti į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dar viena kelionė į Ispaniją dėl narkotinių medžiagų įvyko 2013 m. lapkričio mėnesį. Taip jie visi nutarė, nes manė, kad prieš šventes gali sustiprėti pasienio apsauga. Vykti tą kartą buvo Ž. J. eilė, bet šis vėl patyrė traumą, todėl buvo nuspręsta, kad važiuos A. Š.. Žino, kad pastarasis į Ispaniją skrido su žmona, atskirai nuo T. L.. T. L. į Rygos oro uostą vežė Ž. J.. Grįžęs A. Š. informavo, kad nupirko 12 kg „žolės“, po 1 400 eurų už kilogramą, narkotikus padėjo surasti A. ir M. K.. Praėjus 2-3 dienoms į Kauną mikroautobusu su narkotikais grįžo T. L., jį pasitiko A. Š., „žolę“ nuvežė į Ž. J. garažą, o po kelių dienų jis (T. K.) su A. Š. pervežė į išnuomotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 93–104, 106–108, t. 27, b. l. 42–45).

26. Iš esmės analogiškas jam žinomas su minėtomis kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastomis narkotinėmis medžiagomis susijusias aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistas T. L.. Jis parodė, kad T. K. ir pastarojo draugo Ž. J. siūlymu kelis metus už atlygį gabeno kanapes iš Ispanijos į Lietuvą. Šių narkotinių medžiagų gabenimo schema iš esmės visada buvo analogiška. Pirmus du kartus į Ispaniją dėl narkotinių medžiagų jis vyko ir iš jos į Lietuvą jau su kanapėmis grįžo kartu su A. Š., su kuriuo jį supažindino T. K. ir Ž. J.. Tuos pirmuosius du kartus A. Š. jam paaiškino ką ir kaip turi daryti. Po tų dviejų kartų į Lietuvą narkotikus jis pargabendavo savarankiškai. Nurodymus dėl kelionės į Ispaniją jam duodavo A. Š., T. K. arba Ž. J.. Vienas iš jų pakaitomis taip pat vykdavo su juo į Ispaniją pirkti narkotikų. Pastaruoju metu Ž. J. vyko rečiau, nes buvo patyręs traumų. Jam buvo nuperkamas lėktuvo bilietas arba duodami pinigai bilietui įsigyti. Skirsdavo iš Vilniaus arba Rygos oro uostų, ten jį nuveždavo taip pat vienas iš minėtos trijulės. Ispanijoje apsistodavo pensionate (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), teko nakvoti ir šiame mieste esančiame M. K. bute. Su M. K. jį supažindino A. Š.. M. K. visada dalyvavo jiems įsigyjant narkotikus Ispanijoje. Jis kaip vietinis gyventojas žinojo vietas, kur galima įsigyti narkotikų ar bent jau žinojo asmenis, kurie galėjo nurodyti tokias vietas, mokėjo ispanų kalbą, vertėjavo susitinkant su narkotikų pardavėjais ir gaudavo už tai atlygį. Vėliau atsirado dar vienas vyras vardu A., kuris taip pat padėdavo surasti narkotikų pardavėjus. Narkotikai buvo perkami (duomenys neskelbtini) priemiestyje, pinigus už juos mokėdavo vienas iš trijų, t. y. tas, kuris su juo būdavo atvykęs į Ispaniją. Narkotikus pakuodavo ten, kur pirkdavo, arba pensionate, kuriame buvo apsistoję. Vėliau pakuodavo ispano A. namuose arba M. K. bute. Iki išvykimo juos laikydavo pensionate, kuriame buvo apsigyvenę, taip pat M. K. bute, ten jis juos atgabendavo taksi automobiliu. Narkotikus pakuodavo į vakuuminius maišus, po to sudėdavo į lagaminus. Pakuodami visi mūvėdavo pirštinėmis, kad neliktų pirštų atspaudų. Iš pradžių kanapės buvo perkamos mažesniais kiekiais, apie 3 kg, ir tilpdavo į vieną lagaminą. Vėliau kiekis didėjo, pirkdavo apie 12 kg, kuriems reikėjo dviejų lagaminų. Iš Ispanijos jis lagaminus parveždavo susiradęs mikroautobusą, vežantį keleivius į Lietuvą, o jį lydėję A. Š., T. K. arba Ž. J. grįždavo atskirai, lėktuvu. Vienas iš jų pasitikdavo jį Lietuvoje ir kartu su narkotikais parveždavo į (duomenys neskelbtini), taip pat vienas jų sumokėdavo jam už darbą. Paskutiniu metu dažniausiai atlygį gaudavo iš Ž. J.. Kelionėse turėdavo laikinus telefonus ir SIM korteles, skirtas palaikyti ryšį ir informuoti, kaip sekasi važiuoti. Kur buvo laikomi narkotikai Lietuvoje, nežino ir jų neplatino, atliko tik kurjerio vaidmenį. Iš viso tokių kelionių buvo iki 20. Paskutinius du kartus į Ispaniją vyko 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Spalio pradžioje į Ispaniją vyko kartu su T. K., abu vežėsi po 10 000 eurų, t. y. tiek, kiek kiekvienas galėjo vežtis su savimi nedeklaruodamas. Ispanijoje kaip įprastai pasitiko M. K., automobilį vairavo ispanas. Pirkti narkotikų vyko penkiese, t. y. jis, T. K., M. K., A. ir ispanas vairuotojas, pirkime dalyvavo T. K., M. K. ir A.. Buvo nupirkta apie 12 kg kanapių, kurias T. K. ir M. K. pakavo A. bute, o jis jiems padėjo. Po to supakuotus narkotikus vienas taksi automobiliu nuvežė į M. K. butą, kur jie buvo laikomi iki jo išvykimo. T. K. į Lietuvą grįžo pirmas. Pastarasis davė jam pinigų kelionei ir nurodė telefono numerį, kuriuo turėjo pranešti apie kelionės eigą. Jis pats į Lietuvą grįžo mikroautobusu, narkotikus parvežė dviejuose lagaminuose, kelionės metu nurodytu numeriu siųsdavo žinutes su pliuso ženklu, reiškiančiu, kad kelionė vyksta sėkmingai, taip pat informavo, kai atvyko į Lietuvą. Kuris su juo bendravo šiuo numeriu – T. K., A. Š. ar Ž. J., nežino. Tą kartą jį pasitiko Ž. J., parvežęs iki savo namų, išmokėjo jam dalį atlygio, likusią dalį sumokėjo vėliau. Prieš 2013 m. lapkričio mėnesio kelionę skrydžio maršrutą (Ryga – Malaga) jam nurodė ir pinigus lėktuvo bilietui įsigyti davė taip pat Ž. J.. Pastarasis taip pat vežė jį į Rygos oro uostą, davė laikiną telefoną ir dvi SIM korteles. Skrido vienas, Ispanijoje jį pasitiko A. Š., M. K. ir tas pats automobilio vairuotojas. Kartu su A. Š. apsistojo pensionate, kambarys buvo užsakytas jo (T. L.) vardu. Narkotikų vėl vyko pirkti penkiese, tik šį kartą vietoje T. K. buvo A. Š., pirkime dalyvavo pastarasis, M. K. ir A.. Įsigijo apie 12 kg „žolės“, ją pakavo A. Š. ir M. K. A. bute, o jis jiems padėjo. Supakuotus narkotikus, sudėtus į du lagaminus, vienas taksi automobiliu nuvežė į M. K. butą, į kurį netrukus atvyko ir pastarasis su A. Š.. Šiame bute narkotikai buvo laikomi iki jo išvykimo į Lietuvą. Grįžo į Lietuva jis įprastu būdu, šį kartą jį pasitiko ir į (duomenys neskelbtini) vežė A. Š.. Praėjus vienai ar dviem dienoms telefonu susisiekė su Ž. J., pasakė, kad atvyks pas jį, Ž. J. savo namuose sumokėjo jam už darbą (t. 16, b. l. 142–148, 150–152, t. 26, b l. 150–153).

27. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji Ž. J. ir M. K. nepagrįstai teigia, kad liudytojų T. K. ir T. L. parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės ir dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, neturėjo jais vadovautis. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymas. Šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai apklausiami įprastine tvarka ir liudytojo parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, nes baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018). Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-31-511/2018, 2K-32-699/2018, 2K-281-942/2018, 2K-339-719/2018). Šiuo atveju vertinti liudytojų T. K. ir T. L. parodymus kaip nepatikimus ir nesivadovauti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistuosius, su kuriais byloje nagrinėjamu laikotarpiu juos siejo draugiški santykiai, ypač tai pasakytina apie T. K. ir Ž. J.. Be to, kaip matyti iš bylos, tiek T. K., tiek T. L. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą buvo apklausti kaip įtariamieji, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Priėmus sprendimą atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 7 punkte numatytais pagrindais, jie taip pat ne kartą buvo apklausti kaip liudytojai. Visų šių apklausų metu, taip pat apklausti teisiamajame posėdyje, jie davė nuoseklius ir detalius parodymus apie jiems žinomas jau pirmiau aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuoseklūs T. K. ir T. L. parodymai sutampa tarpusavyje, be to, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir tai ne tik kratos protokole ar specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie išnuomotame bute rastą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dalių ar telekomunikacijų bendrovių informacija apie T. K. ir T. L. telefonų jungimąsi prie įvairių Europos valstybių tinklų, kaip kad teigia nuteistasis Ž. J..

28. Visų pirma, bylos duomenys, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pavyko surinkti iš kelionių ir skrydžių organizatorių (t. 6, b. l. 157–200, t. 7, b. l. 1–79, 85–122), patvirtina ne tik T. K. ir T. L. bendras keliones į Ispanijos Karalystę, bet ir bendras T. L. ir A. Š., o taip pat T. L. ir Ž. J. keliones į šią valstybę, kai tuo tarpu nuteistasis Ž. J. teigė, kad su T. L. bendravo nedaug, tik per išgertuves, jokių bendrų reikalų neturėjo ir net neprisimena, ar turi pastarojo telefono numerį. Pagal minėtus kelionių ir skrydžių organizatorių pateiktus duomenis, T. L. ir Ž. J. skrido lėktuvu į Malagą 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. rugsėjo 28-29 d. d. ir 2013 m. sausio 27 d. Kokiu būdu ir kada Ž. J. grįžo į Lietuvą 2012 m. liepos mėnesį, žinių nėra. Tačiau pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 28-29 d. d. kartu su T. L. išvykęs į Ispaniją, į Lietuvą Ž. J. lėktuvu grįžo vienas 2012 m. spalio 6 d., t. y. išbuvo Ispanijoje maždaug tiek laiko, kiek pagal T. K. ir T. L. parodymus užtrukdavo narkotinių medžiagų pirkimas, ir grįžo be T. L.. 2013 m. sausio 27 d. kartu su T. L. išvykęs į Ispaniją Ž. J. užtruko kiek trumpiau – atgal vyko jau 2013 m. vasario 1 d., tačiau ir vėl grįžo be T. L.. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, nėra pagrindo netikėti liudytojų T. K. ir T. L. parodymais, kad į Ispaniją pirkti narkotikų kartu su T. L. vykdavo ir Ž. J., kuris, kaip ir T. K. ar A. Š., įgijus narkotikus, į Lietuvą grįždavo atskirai nuo T. L., atlikusio narkotikų kurjerio vaidmenį. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad minėti kelionių ir skrydžių organizatorių pateikti duomenys nėra tiesiogiai susiję su kaltinime nurodytomis 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesį kelionėmis į Ispaniją ir iš jos. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų T. K. ir T. L. parodymų, nusikalstama veikla, susijusi su neteisėtu disponavimu dideliais kiekais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda iš Ispanijos Karalystės, minėtu laikotarpiu neapsiribojo, o vyko jau maždaug nuo 2010 metų pabaigos. Taigi nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aptarti duomenys neturėjo būti vertinami, jie yra svarbūs tiek vertinant nuteistųjų ir liudytojų parodymų patikimumą, tiek nustatant faktines bylos aplinkybes.

29. Be to, šioje byloje taikant procesines prievartos priemones buvo užfiksuoti nuteistojo Ž. J. telefoniniai kontaktai su T. L., kurie vyko prieš pat kaltinime nurodytas 2013 m. spalio 1–12 d. d. bei 2013 m. lapkričio 17–27 d. d. T. L. ir T. K. bei T. L. ir A. Š. keliones į Ispaniją, ir po jų. Iš 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. gegužės 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (t. 5, b. l. 76–102 (įrašai Nr. 99, 160, 217, 2204, 2211, 2227), t. 5, b. l. 182–192 (įrašai Nr. 157, 159, 173)) matyti, kad Ž. J. kontaktavo su T. L. telefonu 2013 m. rugsėjo 28, 30 dienomis ir spalio 1 dieną, taip pat spalio 12 dieną, 2013 m. lapkritį užfiksuoti Ž. J. ir T. L. telefoniniai kontaktai 16 dieną bei 28 ir 29 dienomis ir tardavosi dėl susitikimų. Šie duomenys, nors ir netiesiogiai, patvirtina liudytojo T. L. parodymus, kad pastaruoju metu nurodymus dėl skrydžių į Ispaniją laiko, pinigus lėktuvo bilietams, kaip ir atlygį už narkotikų pargabenimą iš Ispanijos, jis gaudavo būtent iš nuteistojo Ž. J.. Juolab, kad pirmiau aptarti duomenys patvirtina ir tai, jog 2013 m. spalio 1 d. Ž. J. T. L. skambino ryte, 9.31 val., šio telefoninio pokalbio metu nurodė T. L. išeiti susitikti su juo. Telekomunikacijų bendrovių pateiktų duomenų analizė, išdėstyta 2017 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime, rodo, kad dar prieš šį telefoninį pokalbį, t. y. 08.52 val. ir 08.54 val. Ž. J. skambino T. K. ir T. K. skambino Ž. J. (t. 6, b. l. 152–156). Įvertinus šiuos duomenis, o taip pat byloje nustatytus 9.33 val. įvykusius Ž. J. ir T. K. abonentinių numerių prisijungimus prie tos pačios bazinės stoties (duomenys neskelbtini) bei vėlesnius T. K. ir T. L. abonentinių numerių prisijungimus (9.51 val. prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), 10.23 val. prie bazinės stoties PASVB-Panevėžio g. 21, Pasvalys, o nuo 12.11 val. prie Latvijos Respublikoje esančių bazinių stočių (t. 6, b. l. 152–156)), akivaizdu, kad 2013 m. spalio 1 d. Ž. J. buvo susitikęs su T. L. bei T. K. ir tai įvyko prieš pat pastarųjų išvykimą į Rygos oro uostą skrydžiui į Ispaniją. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo netikėti ir šių dviejų liudytojų parodymais, kad tą kartą, kaip ir įprastai, ne kas kitas, o būtent Ž. J., davė jiems pinigus, skirtus dideliems kiekiams narkotikų įsigyti. Nors nepasitvirtino liudytojo T. K. ir T. L. parodymai, kad spalio 1 d. juos į Rygos oro uostą vežė Ž. J., tačiau, kita vertus, abu šie liudytojai parodė, kad dėl kelionių į Ispaniją, kurios iš esmės būdavo vienodos, gausos jie galėjo supainioti, kuris – Ž. J. ar A. Š. – tą kartą juos vežė į Rygą. Be to, abu liudytojai nurodė, kad tuo atveju, jei į oro uostą jų nevežė Ž. J., tą galėjo padaryti tik A. Š., nes jokie kiti asmenys šioje veikloje nedalyvavo, o tai atitinka byloje nustatytą aplinkybę, kad 2013 m. spalio 1 d. 14 val. A. Š. abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios pakeliui iš Rygos oro uosto į (duomenys neskelbtini), t. y. 4358-Našlėnų g. Raubonių k., Saločių sen., Pasvalio raj. (t. 6, b. l. 152–156).

30. Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad 2013 m. spalio 11 ir 12 dienomis buvo užfiksuoti jo abonentinio numerio prisijungimai tik prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita vertus, telekomunikacijų bendrovių pateikti duomenys patvirtina, kad T. L. iš Ispanijos į Lietuvą grįžo 2013 m. spalio 12 d. naktį (spalio 10-11 dienomis jo abonentinis numeris jungėsi prie bazinių stočių, esančių Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, spalio 12 d. laikotarpiu nuo 03.24 val. iki 03.28 val. jau jungėsi prie bazinės stoties MKAVLB-Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarija, o 05.37 val. – prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai T. L. įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vyko iki (duomenys neskelbtini), jokie nuteistojo Ž. J. telefoniniai kontaktai ir jo abonentinio numerio prisijungimai prie bazinių stočių nebuvo užfiksuoti. Be to, paskutinis Ž. J. telefoninis kontaktas 2013 m. spalio 11 d. buvo fiksuotas 20.07 val., o pirmas jo kontaktas 2013 m. spalio 12 d. – 10.24 val. Taigi šie duomenys neprieštarauja liudytojo T. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad tą kartą jį su iš Ispanijos pargabentais narkotikais pasitiko ir į (duomenys neskelbtini) vežė nuteistasis Ž. J.. Nors apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu T. L. nurodė tiksliai neprisimenantis, kas konkrečiai – Ž. J. ar A. Š. – tą kartą jį pasitiko su narkotikais ir vežė į (duomenys neskelbtini), ir tai yra suprantama, įvertinus, kad liudytojas teisme buvo apklaustas praėjus ketveriems metams nuo šios kelionės. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. L. nuosekliai parodė, kad 2013 m. spalio 12 d. jį pasitiko Ž. J., be to, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, kurias, praėjus ne tiek daug laiko nuo byloje nagrinėjamų įvykių, prisiminė geriau.

31. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. L. 2013 m. lapkričio 17 d. į Malagą skrido ryte (skrydis 9.20 val.) (t. 16, b. l. 196). Pirmas Ž. J. kontaktas tą dieną buvo užfiksuotas 11.07 val., tuo metu jo abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini). Taigi šie duomenys taip pat neprieštarauja liudytojo T. L. parodymams, kad 2013 m. lapkričio 17 d. jį į Rygos oro uostą vežė nuteistasis Ž. J.. Juolab, kad pastarasis minėto 11.07 val. vykusio telefoninio pokalbio metu jam paskambinusiam nenustatytam asmeniui nurodė, jog vežė draugą (2017 m. gegužės 1 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, įrašo Nr. 2245, t. 5, b. l. 103–105).

32. Pažymėtina ir tai, jog kaip liudytoja apklausta T. L. sutuoktinė parodė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu T. L. niekur nedirbo, bet kartais vykdavo į Ispaniją, po kelionių ne kartą sakydavo, kad važiuoja susitikti su Ž. J., o po šių susitikimų T. L. turėdavo pinigų. Nors pats T. L. jai nieko neaiškino, tačiau pagal visas aplinkybes ji suprato, kad pastarasis turėjo bendrų reikalų su Ž. J. ir A. Š., susijusių su Ispanija, ir gaudavo už tai atlygį (t. 13, b. l. 93–195, t. 26, b. l. 168–175).

33. 2014 m. gegužės 5 d. ir 2014 m. gegužės 2 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuota, kad 2013 m. spalio 5 d. 21.54 val. vykusio telefoninio pokalbio metu T. K. sako Ž. J., kad neturi kaip atsispausdinti bilieto: „aš rytoj neturėsiu nei kur atsispausdint“. Netrukus perskambinęs Ž. J. užsimena apie socialinį tinklą „Facebook“, o T. K. nurodo, kad nieko nesupranta, tuomet Ž. J. nurodo T. K., jog jam tuoj perskambins. Netrukus T. K. skambina A. Š. ir nurodo T. K.: „išsiunčiau tau dovaną į feisbuką“, į tai T. K. atsako: „ai, nu viskas aišku, nu“ ir tuo jų pokalbis baigiasi (t. 5, b. l. 45–66 (įrašai Nr. 271, 272), t. 5, b. l. 76–102 (įrašai Nr. 533, 540)). Taigi, šių byloje užfiksuotų Ž. J. ir A. Š. telefoninių pokalbių su T. K., jam būnant Ispanijoje, turinys patvirtina šio liudytojo parodymus, kad paprastai jam bilietus grįžimui internetu užsakydavo Ž. J. arba A. Š., nes pats to nemokėjo padaryti. Taip įvyko ir 2013 m. spalio mėnesį, vienas iš jų užsakė jam bilietą ir informavo apie tai.

34. Galiausiai pirmiau aptartus liudytojų T. K. ir T. L. parodymus apie Ž. J. dalyvavimą bendroje nusikalstamoje veikloje patvirtina byloje nustatyti šio nuteistojo telefoniniai kontaktai su G. Z., iš kurių matyti, kad pastarasis, negalėdamas susisekti arba susitikti su T. K. (o su šiuo, kaip minėta, G. Z. dažniausiai kontaktuodavo kaip su narkotikų tiekėju, turėdamas tikslą įsigyti „žolės“, ką rodo ir jau minėti jo kontaktai su trečiaisiais asmenimis T. I., nenustatytu asmeniu vardu Ar.), kreipdavosi būtent į Ž. J.. Pavyzdžiui, 2013 m. rugsėjo 19 d. ryte G. Z., susitaręs dėl susitikimo su T. I., ir negalėdamas susisiekti su T. K., skambina Ž. J. ir susitaria dėl susitikimo (2014 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (įrašai Nr. 1543, 1551, 1555) (t. 5, b. l. 1–25)). Įvertinus jau pirmiau paminėtus duomenis, t. y. liudytojo T. K., o taip pat nuteistojo G. Z. parodymus, kad narkotikų įgijimo klausimai būdavo aptariami tik tiesioginių susitikimų metu, o telefonu buvo tik susitariama dėl susitikimų, taip pat slapto sekimu metu užfiksuotą aplinkybę, kad būtent tą dieną, tik jau vėliau, T. K. perdavė G. Z. kuprinę su narkotinėmis medžiagomis, o pastarasis jas perdavė T. I., nėra pagrindo netikėti liudytojo T. K. parodymais apie susitarimą su G. Z., kad šis, negalėdamas dėl narkotikų susisiekti su juo pačiu, tuo klausimu kreiptųsi į Ž. J.. Juolab, kad analogiški G. Z. kontaktai su Ž. J. kartojosi ir vėliau. Pavyzdžiui, 2013 m. rugsėjo 25 d. G. Z., susitaręs dėl susitikimo su T. I., skambina T. K., o jam neatsiliepus, skambina Ž. J. ir susitaria susitikti, taip pat susitinka su šiuo ir kitą dieną, t. y. rugsėjo 26 d. Po šio susitikimo G. Z. tariasi susitikti su T. I., o po jo vėl skambina Ž. J., tariasi su šiuo susitikti ir sako: „duosiu aš tau ... man bus ramu nereiks či vežiotis“. 2013 m. spalio 7 d. G. Z., susitaręs dėl susitikimo su T. I., skambina T. K., o paaiškėjus, kad pastarasis dar negrįžęs iš Ispanijos, vėl gi skambina Ž. J. ir susitaria su šiuo susitikti. Dar daugiau, po šio susitikimo G. Z. tariasi susitikti su T. I., o kiek vėliau, kaip ir 2013 m. rugsėjo 19 d., aiškinasi su T. I. dėl jo sumokėtų pinigų (G. Z. sako T. I.: „Ten penki viens ta detale <...> či penk ketur. Ti tu padavė dar du šimts litų, či pink trys...<...> nu ti dar šimts lit, nu“). 2013 m. lapkričio 15 d. G. Z., telefonu susitaręs dėl kiek vėliau įvyksiančio susitikimo su jau pirmiau paminėtu nenustatytu asmeniu vardu Ar., bet negalėdamas telefonu susisiekti su T. K., vėl gi skambina Ž. J. ir susitaria susitikti, tačiau kadangi pats T. K. netrukus paskambino G. Z., šis susitikimą su Ž. J. tuojau pat atšaukia (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai – 2014 m. balandžio 29 d. (įrašai Nr. 2041, 2068, 2069, 2082, 2146, 2184, 3024, 3025, 3026, 3032, 3034) (t. 5, b. l. 1–25), 2014 m. gegužės 14 d. (įrašai Nr. 1387, 1388, 1392, 1396, 1400, 1403, 1404 (t. 5, b. l. 116–132), 2015 m. gegužės 2 d. (įrašai Nr. 3, 22, 38, 614, 2159, 2163, 2165) (t. 5, b. l. 76–102)).

35. Nuteistasis Ž. J., apeliaciniame skunde ginčydamas liudytojų T. K. ir T. L. parodymų patikimumą, nurodo, kad jo motinai priklausančiame garaže nei narkotinių medžiagų, nei joms platinti skirtų priemonių, nei pinigų ar papildomų SIM kortelių ar mobiliojo ryšio telefonų, kas patvirtintų liudytojų T. K. ar T. L. nurodytas aplinkybes, nebuvo rasta. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamų liudytojų parodymų, narkotinės medžiagos ir jų platinimui skirtos priemonės buvo laikomos tuo tikslu išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Ž. J. garažas narkotinėms medžiagoms laikyti buvo naudojamas tik kartais ir trumpam laikui, laikini telefonai ir SIM kortelės po kelionių parastai buvo išmetamos, o ir pinigai, gauti iš prekybos narkotikais, pagal bylos aplinkybes, buvo investuoti į dvi naujas narkotikų siuntas, kurias kratos metu rado pareigūnai. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Ž. J. buvo sulaikytas ir krata akcentuojamame garaže, kaip ir jo gyvenamojoje vietoje, buvo atlikta 2014 m. sausio 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko nuo T. K. sulaikymo ir kratos bute, kuriame buvo laikomos kontrabandos būdu pargabentos ir platinimui skirtos narkotinės medžiagos, atlikimo. Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei Ž. J. garaže ar gyvenamojoje vietoje buvo laikomi kokie nors daiktai, galintys susieti jį su vykdyta nusikalstama veikla, pastarasis turėjo pakankamai laiko jais atsikratyti. Nuteistasis teisingai nurodo, kad taikant jam procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, nebuvo užfiksuoti jokie jam siųsti T. L. pranešimai, susiję narkotikų gabenimu, o stebint butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuota, kad jis būtų lankęsis šiame bute. Tačiau, kaip jau minėta, liudytojai T. K. ir T. L. nurodė, jog pranešimams apie T. L. kelionės eigą siųsti ir gauti buvo naudojamos laikinos SIM kortelės bei telefonai, taigi, kontroliuojant nuolat naudojamus abonentinius numerius minėti pranešimai ir negalėjo būti fiksuoti. Liudytojo T. K. parodymai taip pat patvirtina, kad paskutiniu metu Ž. J. bute, kuriame buvo laikomos narkotinės medžiagos, vengė lankytis, nes buvo sulaikytas vienas iš jo narkotinių medžiagų pirkėjų, bijojo, kad ir pats gali būti sekamas. T. L. jokių aplinkybių, susijusių su Ž. J. lankymusi minėtame bute nenurodė, nes, kaip matyti iš bylos, šis liudytojas atliko tik kurjerio funkciją ir apie vietas, kur buvo laikomos jo pargabentos narkotinės medžiagos, nebuvo informuojamas.

36. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojų T. K. ir T. L. parodymai apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo Ž. J. vaidmenį darant jam inkriminuojamus nusikaltimus, yra patikimi, todėl pripažįstami įrodymais.

37. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. J., neneigdamas, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kuriais grindžiamas kaltinimas, vyko naudojantis jo abonentiniu numeriu, tvirtina, kad byloje nėra nustatyta, jog šiuose pokalbiuose dalyvavo būtent jis, o ne kiti asmenys. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip matyti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų Ž. J. abonentiniu numeriu vykusių telefoninių pokalbių turinio, nė vienam jo pašnekovui, kuris arba skambino pats, arba jam buvo skambinama, nekilo abejonių, kad kalba būtent su nuolatiniu šio abonento savininku, t. y. Ž. J., todėl teigti, kad BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu galėjo būti užfiksuoti ne šio nuteistojo, o kokių nors kitų asmenų pokalbiai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

38. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. J. nurodo, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jis išvyko į Tailandą ir į Lietuvą grįžo tik gruodžio mėnesio viduryje, tačiau vien tai, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, patvirtinančioms kelių asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis, bendrą nusikalstamą veiklą, nepaneigia jo kaltės kartu su kitais bendrininkais neteisėtai disponavus ir kontrabanda gabenus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dalių, kurios kratos metu buvo rastos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pagal bendrą susitarimą kartu su T. L. į Ispaniją įgyti narkotikų 2013 m. spalio mėnesį vyko T. K., o 2013 m. lapkričio mėnesį – A. Š., todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Ž. J. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Karalystėje nesilankė, sprendžiant jo kaltės klausimą, nėra reikšminga.

39. Atitinkamai nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų T. L. ir T. K. parodymais apie nuteistojo M. K. vaidmenį ir atliktus veiksmus, dalyvaujant šioje jų bendroje nusikalstamoje veikloje. Juolab, kad ir pats nuteistasis M. K., nors ir teigdamas, kad jokio nusikaltimo nepadarė, pripažino kartu su T. K. vykdavęs pas narkotikų pardavėjus. Nors M. K. nurodė, jog pats narkotikų pirkime nedalyvavo, tačiau jo aiškinimas, kad T. K. vykdavo pirkti narkotikų kartu su dar keliais savo pažįstamais ispanais, kurie ir nurodydavo, pas ką reikia važiuoti, bet vis dėl to prašydavo jo vykti bijodami būti apgauti narkotikų prekeivių, yra nelogiškais ir neįtikinantis. Ypač turint omenyje M. K. teiginius, kad jis su prekyba narkotikais niekaip nebuvo susijęs. Be to, kaip minėta, byloje surinkti duomenys rodo, jog nusikalstamoje veikloje dalyvavo ir kiti M. K. draugai – Ž. J. ir A. Š., kurie, kaip matyti iš bylos, į Ispanijos regioną, kuriame šis gyveno, vykdavo įvairiais metų laikais, o tai paneigia ir nuteistojo M. K. aiškinimą, kad šie asmenys pas jį atvykdavo slidinėti.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. J., T. K., T. L., M. K. ir asmuo, kuriam tyrimas išskirtas ir paskelbta paieška, kontrabanda gabendami ir neteisėtai disponuodami labai dideliais kiekiais narkotinės medžiagos kanapių dalių veikė pavojingesne bendrininkavimo forma, t. y. organizuota grupe. Byloje surinkti, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje išdėstyti vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad grupės nariai buvo iš anksto susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, buvo atliekami įvairūs paruošiamieji darbai, vis jie veikė pagal bendrai suderintą nusikalstamos veiklos planą, pasiskirstę vaidmenimis, laikėsi konspiracijos (telefonu bendravo tik tardamiesi dėl susitikimų, kelionių į Ispaniją metu tarpusavio bendravimui naudojo laikinus telefonus ir SIM korteles arba laikinus elektroninio pašto adresus), veiklą vykdė jau ne vienerius metus. Kiekvieno iš grupės narių veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo, ką nuteistieji Ž. J. ir M. K., kaip ir kiti jų bendrininkai neabejotinai suvokė. M. K. byloje nagrinėjamu laikotarpiu gyveno Ispanijos Karalystėje ir pagal bylos duomenis jo vaidmuo apsiribojo pagalba įgyjant narkotines medžiagas šioje valstybėje, taip pat užtikrinant patalpas narkotinių medžiagų supakavimui ir jų laikymui iki išvežimo į Lietuvos Respubliką. Kita vertus, jau vien dėl grupuotės narių atvykimo dažnumo, jų vykimo pakaitomis ir nuolatinio narkotikų kurjerio buvimo bei vis didėjančio įgyjamų narkotinių medžiagų kiekio, šis nuteistasis negalėjo nesuvokti dalyvaujantis aukštesniu organizuotumo laipsniu pasižyminčios grupės nusikalstamoje veikloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat teisėjų kolegijos nustatytas G. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip visų grupės narių veikos neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabentos narkotinės medžiagos kanapių dalių ir turint bendrą tikslą šią narkotinę medžiagą platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis) tąsa laikytini ir byloje nustatyti T. K. veiksmai 2013 m. gruodžio 3 d. gabenant ir pasikėsinant parduoti G. Z. 101,05 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija.

Dėl Ž. J. ir M. K. paskirtų bausmių

41. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje Ž. J. ir M. K. gynėjai prašė švelninti šiems nuteistiesiems paskirtas bausmes, atsižvelgiant į pernelyg ilgą proceso trukmę.

42. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011; 2K-7-45/2007; 2K-107-489/2017; 2K-215-895/2019). Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (EŽTT 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.).

43. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2013 m. gegužės 9 d. (t. 1, b. l. 2) iki šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo iš viso užtruko beveik septynerius metus. Proceso trukmė dėl nuteistojo Ž. J., skaičiuojant nuo jo sulaikymo 2014 m. sausio 16 d., ir dėl nuteistojo M. K., skaičiuojant nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį 2014 m. kovo 20 d., yra daugiau kaip šešeri metai. Taigi, nuteistųjų gynėjai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad baudžiamasis procesas šioje byloje vyksta jau ilgą laiką.

44. Bylos duomenimis, 2013 ir 2014 m. buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, plečiamas įtariamųjų asmenų ratas, atliekami sekimo, telekomunikacijų stebėjimo veiksmai, atliekamos kratos, gaunamos specialistų išvados, ieškomi įtariamieji M. K. ir A. Š. (K. 2014 m. kovo 20 d. sulaikomas Ispanijoje, t. 19, b. l. 72-77), išsiunčiamos užklausos dėl teisinės pagalbos Ispanijos Karalystės (dėl nuteistųjų veiklos ten įgyjant narkotines medžiagas), Nyderlandų, Prancūzijos (dėl pas Ž. J. kratos metu rastų valčių variklių), taip pat Vokietijos Federacijos bei Šveicarijos Konfederacijos institucijoms (dėl ten tiriamų įrangos vagysčių iš automobilių, be kitų asmenų įtariami T. K., T. L. ir Ž. J.). Pažymėtina, kad įtariamųjų veikiant organizuotoje grupėje sąrašas siekė 10 asmenų, buvo tiriamos tarptautinio pobūdžio veikos, be to, intensyvių tyrimo veiksmų reikalavo įtariamųjų konspiracija vykdant nusikalstamas veikas. 2015 m. tyrimo dėl šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį apimtys sumažėjo (gaunami teisinės pagalbos atsakymai iš Ispanijos Karalystės, apklausiami kai kurie liudytojai), tuo tarpu dėl vagysčių iš Vokietijos Federacinės Respublikos perimamas baudžiamasis persekiojimas, taip pat susižinoma su Šveicarijos institucijomis (t. 12, b. l. 84-89; 129-150), o 2016 m. tyrimas dėl narkotinių medžiagų, jau smarkiai sumažėjus įtariamųjų skaičiui dėl ikiteisminių tyrimų nutraukimo ar atskyrimo (t. 1, b. l. 62-63; 65-66; 148-150), beveik nurimo. Sprendžiant iš bylos medžiagos, tai buvo sąlygota teisinės pagalbos procedūrų susižinant su Šveicarijos Konfederacija dėl ten galimai padarytų vagysčių iš automobilių (t. 12, b. l. 55-200; t. 13, b. l. 1-5). Tik 2017 m. ikiteisminis tyrimas vėl intensyvėja, atskiriamas tyrimas dėl vagysčių Vokietijoje ir Šveicarijoje (t. 1, b. l. 174), taip pat dėl A. Š. (t. 1, b. l. 192), dar kartą apklausiami T. K. ir T. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas BK 39¹ straipsnio pagrindu (t. 1, b. l. 79; 127), pateikiamos 2013 m. vykusio įtariamųjų bendravimo telekomunikacijos priemonėmis analizės (t. 6, b. l. 147-156). 2017 m. birželio 21 d. byla su kaltinamuoju aktu perduodama apygardos teismui (t. 26, b. l. 108). Nors šiuo atveju nepagrįsto ikiteisminio tyrimo vilkinimo nebuvo, visgi, savalaikių sprendimų dėl minėtų tyrimų atskyrimo priėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo reikšmingai sutrumpinti ikiteisminio tyrimo trukmę.

45. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paskirta dvylika posėdžių, tačiau net septyni iš jų neįvyko dėl gynėjų ar nuteistųjų ligos arba proceso dalyvių neatvykimo (t. 26, b. l. 136; t. 27, b. l. 12; 17; 26; 32; 58; 64). Be to, dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ir gynėjų užimtumo, atostogų, pertraukos tarp posėdžių kai kuriais atvejais tęsėsi ilgiau nei du mėnesius. Apeliacinės instancijos teisme byla taip pat buvo nagrinėjama gana ilgai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirta vienuolika posėdžių, iš kurių net aštuoni neįvyko. Nors dveji posėdžiai (2019 m. gegužės 16 d. ir rugpjūčio 28 d.) neįvyko dėl to, kad nuteistasis Ž. J., o vėliau ir nuteistasis M. K. pakeitė gynėjus (t. 28, b. l. 107, 131), o šie nespėjo susipažinti su baudžiamąja byla iki artimiausių numatytų teismo posėdžių, kita vertus, šeši teismo posėdžiai neįvyko dėl proceso dalyvių ligos ar užimtumo, bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininko ligos, liudytojo T. L. neatvykimo, kuris į kitą teismo posėdį buvo atvesdintas (2019 m. vasario 13 d., kovo 8 d., balandžio 18 d., birželio 5 d., spalio 15 d. ir rugsėjo 11 d.). Be to, kai kuriais atvejais ilgesnes pertraukas tarp teismo posėdžių sąlygojo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narių ir gynėjų užimtumas kitose bylose.

46. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė šiuo atveju viršijo įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į nuteistųjų Ž. J. ir M. K. kardomajame kalinime išbūtą laiką (virš 5 mėn. ir virš 10 mėn.), bei vėliau ilgą laiką jiems taikytų kitų kardomųjų priemonių kompleksą (užstatas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti), taip pat aplinkybę, kad M. K. nebuvo įtariamas vėliau atskirtame tyrime dėl vagysčių Vokietijoje ir Šveicarijoje, yra pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytų ir minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas šiems nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nustatant Ž. J. ir M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtinos bausmės dydį, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus organizuotoje grupėje, jų veiksmai buvo aktyvūs, o Ž. J. vaidmuo narkotinių medžiagų prekyboje, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, buvo svaresnis negu M. K.. Charakterizuojant nuteistuosius greta apygardos teismo nustatytų aplinkybių papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. J. 2019 m. gegužės 23 d. susituokė, tuo tarpu M. K. 2018 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. savo reikmėms įsigijo metamfetamino („Liteko“ sistemos duomenys). Be to, M. K. apeliacinio proceso metu sistemingai pažeidinėjo kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, dėl ko buvo įspėtas ir teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria G. Z. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį.

Pripažinti G. Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę G. Z. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. Z. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jos nėra paskirtos gydytojo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį Ž. J. ir M. K. atžvilgiu pakeisti.

Pripažinti įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, aplinkybėmis ir tai, kad tęsiant nusikalstamą veiką, Ž. J., M. K., asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta paieška, T. L. ir T. K., turint bendrą tikslą platinti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabentą narkotinę medžiagą – kanapių dalis, 2013 m. gruodžio 3 d., 10.27 val., (duomenys neskelbtini) G. Z. iš naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus į T. K. naudojamą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir užmaskuotai susitarus dėl narkotinės medžiagos įgijimo, T. K. apie 11.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė 101,05 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių su jose esančia 13,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, ir ją gabeno parduoti G. Z., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo T. K. valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2013 m. gruodžio 3 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Ž. J. už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausme ir galutinę subendrintą bausmę Ž. J. paskirti 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. liepos 10 d.

M. K. už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šią bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) paskirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. kovo 20 d. iki 2015 m. sausio 28 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta