- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-321-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00168-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- LR Generalinė prokuratūra
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi užstato davėjo advokato S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria, ištaisius rašymo apsirikimą dėl užstato dydžio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, rezoliucinėje dalyje, netenkintas užstato davėjo advokato S. B. prašymas grąžinti 6 000 Eur užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-531/2018 (teisminio proceso Nr. 1-50-1-00168-2013-8), ir užstatas perduotas valstybei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-531/2018 M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Kardomoji priemonė užstatas, kaip ir kitos M. K. taikomos kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos nepakeistos, nurodyta jas baigti taikyti pradėjus vykdyti nuosprendį ir tuomet užstatą grąžinti jį sumokėjusiam S. B., pervedant pinigines lėšas į jo nurodytą sąskaitą.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu M. K. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sušvelninta iki septynerių metų laisvės atėmimo. Nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių taikymo šiam nuteistajam palikta nepakeista.
3. 2020 m. birželio 8 d. užstato davėjas advokatas S. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas grąžinti už M. K. sumokėtą 6 000 eurų užstatą. Tokį savo prašymą užstato davėjas motyvavo tuo, kad M. K. kaip įtariamasis ir kaip kaltinamasis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 27 d. nutarime, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė užstatas, nurodytų įpareigojimų nepažeidė (t. 29, b. l. 65).
Šalies argumentai
4. 2020 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su teikimu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama priimti sprendimą dėl minėto užstato davėjo advokato S. B. prašymo (t. 29, b. l. 63).
Žemesnės instancijos teismas
5. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, ištaisęs rašymo apsirikimo klaidą dėl užstato dydžio Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, rezoliucinėje dalyje, nutarė 6 000 Eur dydžio užstato, įmokėto į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą už M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-531/2018, užstato davėjui advokatui S. B. negrąžinti ir šį užstatą perduoti valstybei. Teismas padarė išvadą, kad M. K., pasislėpdamas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo, pažeidė galiojančios jam paskirtos kardomosios priemonės – 6 000 Eur užstato – sąlygas, todėl užstatas jo davėjui nebegali būti grąžinamas ir turi pereiti valstybei.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
6. Užstato davėjas advokatas S. B. skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti jam į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2015 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėtą 6 000 Eur dydžio užstatą.
6.1. Užstato davėjas advokatas S. B. nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu M. K. paskirtas kardomąsias priemones, įskaitant užstatą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistas ir nurodė baigti jas taikyti pradėjus vykdyti nuosprendį ir tuomet užstatą grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui S. B.. Pasak advokato, teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad skiriant M. K. kardomąją priemonę užstatą jis, kaip užstato davėjas, buvo įspėtas, kad M. K. nevykdant jam nurodytų pareigų, užstatas pereis valstybei, tačiau apkaltinamuoju 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu teismas nepagrįstai praplėtė 2015 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė užstatas ribas dėl įtariamajam M. K. įpareigojimų pagal užstatą, kuriuos M. K. įvykdė. Su šiuo nutarimo pakeitimu teismas užstato davėjo nesupažindino, jo sutikimo negavo, todėl negalėjo pratęsti užstato galiojimo termino iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nes nei M. K., nei užstato davėjas iki tokio termino 2015 m. sausio 27 d. nutarimu neįsipareigojo. Panevėžio apygardos teismas, 2018 m. lapkričio 28 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu praplėsdamas kardomosios priemonės užstato sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 4 dalies nuostatas ir užstato davėjo teisėtus lūkesčius bei turtinius interesus. M. K. 2015 m. sausio 27 d. nutarimu paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai buvo pasiekti, teismų sprendimai įsiteisėję, todėl užstatas turėjo būti grąžintas užstato davėjui.
Atsiliepimas
6.2. Užstato davėjas pažymi, kad pateikdamas atsiliepimą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimą, iškėlė klausimą, ar gali teikimą nagrinėti nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje priėmęs teisėjas Valdas Ciesiūnas, tačiau teisėjas nuo teikimo nagrinėjimo nenusišalino, nutartyje apie tai nepasisakė, todėl liko nepaneigtos abejonės dėl teisėjo nešališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
Atsiliepimas
8. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras atsiliepime į užstato davėjo advokato S. B. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
8.1. Prokuroras nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti teisinį kardomųjų priemonių reglamentavimą, jų vykdymo ir pasibaigimo tvarką. Užstato davėjo skundo argumentai, jog teismas nuosprendžiu nepagrįstai praplėtė 2015 m. sausio 27 d. nutarimo ribas dėl įpareigojimų M. K. nustatymo bei kad teismas negalėjo pratęsti užstato galiojimo termino iki nuosprendžio vykdymo pradžios nes su tuo nebuvo sutikęs nei įtariamasis, nei užstato davėjas, nepagrįsti. Kardomosios priemonės skirtos ne tik užtikrinti sklandų ikiteisminio tyrimą bei įtariamojo dalyvavimą jame, bet ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skiriant kardomąją priemonę užstatą įtariamajam M. K. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o užstato davėjas buvo įspėtas, kad jei M. K. nevykdys jam nurodytų pareigų, užstatas pereis valstybei. Taigi kardomoji priemonė užstatas nebuvo paskirta tik kuriai nors proceso daliai, numatant kokią nors kardomosios priemonės termino pabaigą. M. K. skiriant užstatą buvo numatyta jo pareiga nekliudyti proceso eigos, todėl abejotina, kad nuteistojo pasislėpimas nuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo nelaikytinas netrukdymu procesui, juolab, kad M. K. paieška buvo vykdoma beveik keturis mėnesius. Užstato davėjo lūkestis atgauti užstatą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam trukdant užtikrinti bent vieną iš paminėtų proceso stadijų taip pat yra nepagrįstas.
8.2. Prokuroras taip pat pažymi, kad nutarimas dėl užstato skyrimo M. K. buvo priimtas 2015 m. sausio 27 d., o pirmosios instancijos teismo nuosprendis – 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. tarp šių sprendimų priėmimo buvo praėjęs beveik ketverių metų laikotarpis, todėl suprantama, kad prokurorui nutarimu skiriant užstatą, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, nebuvo pažodžiui nurodyta, kad užstatas tokioje tyrimo stadijoje skirtinas ir nuosprendžio vykdymui. Teismui priimant nuosprendį buvo žinoma daugiau aplinkybių, susijusių su poreikiu taikyti M. K. kardomąją priemonę, todėl nuosprendyje ir buvo detalizuota kardomosios priemonės pabaiga, o ne kaip teigiama skunde, be teisinio pagrindo praplėstos kardomosios priemonės sąlygos, nes būtent tokia kardomųjų priemonių paskirtis išplaukia tiek iš BPK 119 straipsnio, tiek iš 2015 m. sausio 27 d. nutarimo, nustatant M. K. pareigą netrukdyti procesui, todėl tam užstato davėjo sutikimas nėra reikalingas.
8.3. Atsiliepime prokuroras nurodo ir tai, kad vadovaujantis BPK 133 straipsnio 5 dalimi, įtariamajam pažeidus kardomąją priemonę užstatą, jis pereina valstybei priimant nutarimą, nutartį arba tai pažymint nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o teisėjo ar teismo nutartis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos. BPK 8¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad procesinio dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis užstato davėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2020 m. rugsėjo 30 d., tą pačią dieną užstato davėjas advokatas S. B. elektroniniu laišku patvirtino, kad šį procesinį dokumentą gavo. Taigi laikant, kad pranešimą apie nutarties, kuria užstatas pereina valstybei, priėmimą S. B. gavo po jo išsiuntimo einančią kitą dieną, nutarties apskundimo terminas baigėsi 2020 m. spalio 5 d. Todėl 2020 m. spalio 7 d. surašytas ir spalio 9 d. nutartį priėmusiam teismui pateiktas skundas laikytinas paduotu praleidus įstatymo nustatytą nutarties apskundimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Užstato davėjo advokato S. B. skundas atmetamas.
9. BPK 133 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pažeidus kardomąją priemonę užstatą, gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 5 dalis).
10. Šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė užstatas M. K. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. sausio 27 d. nutarimu, prokurorui padarius išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti taikant šiam įtariamajam švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių kompleksą. Joks konkretus šios kardomosios priemonės galiojimo terminas, juo labiau sietinas su kokia nors konkrečia proceso stadija, nutarimu nenustatytas. Iš šio procesinio dokumento turinio taip pat matyti, kad skiriant kardomąją priemonę užstatą M. K. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o užstato davėjas S. B. įspėtas, kad jei įtariamasis M. K. šių pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei (t. 19, b. l. 164–166). Taigi, priešingai nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo metu skiriant M. K. kardomąją priemonę užstatą užstato davėjas buvo įspėtas ir sutiko, kad užstatas pereis valstybei ir tuo atveju, jei M. K. nevykdys pareigos nekliudyti proceso eigos, o baudžiamasis procesas, kaip žinia, nesibaigia bylos išnagrinėjimu teisme, nuosprendžio priėmimu ar jo įsiteisėjimu, ne ką mažiau svarbi yra ir nuosprendžio vykdymo stadija. Be to, ir BPK 119 straipsnyje nurodyta, jog kardomosios priemonės skiriamos ne tik siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ar siekiant užkristi kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bet ir siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Kaip jau minėta, kad 2015 m. sausio 27 d. nutarimu skiriant M. K. užstatą, joks šios kardomosios priemonės galiojimo terminas nebuvo nustatytas. BPK 133 straipsnis, reglamentuojantis su užstato taikymu susijusius klausimus, šios kardomosios priemonės taikymo termino taip pat nenumato, taigi, kardomosios priemonės užstato taikymas pasibaigia ją panaikinus (kai kardomoji priemonė tampa nebereikalinga) ar pakeitus kita kardomąja priemone (BPK 139 straipsnio 1 dalis) arba esant BPK 139 straipsnio 3 dalyje nurodytoms kardomosios priemonės taikymo pabaigos sąlygoms – įsiteisėjo išteisinamasis nuosprendis arba pradėtas bausmės vykdymas. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais užstato davėjo skundo argumentus, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo be teisinio ir faktinio pagrindo išplėstos M. K. taikomos kardomosios priemonės užstato galiojimo sąlygos, taip pažeidžiant užstato davėjo teisėtus lūkesčius bei turtinius interesus.
11. Bylos duomenimis, įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendis M. K. atžvilgiu, kuris, kaip jau minėta, buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (t. 29, b. l. 6, 7). Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020 m. balandžio 24 d. rašto Nr. 50-S-4936 (1.30E) matyti, kad pradėti vykdyti šį nuosprendį nepavyko, nes nuteistasis M. K. pasislėpė nuo bausmės, dėl to 2020 m. balandžio 24 d. jam buvo užvesta paieškos byla (t. 29, b. l. 17). Gavus duomenų, kad M. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir slapstosi Vokietijoje, 2020 m. birželio 10 d. jam buvo išduotas Europos arešto orderis (Europos arešto orderio byla Nr. ESI-4-531/2020) ir tik 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio pateikimo vykdymui, M. K. buvo sulaikytas bei pradėta vykdyti jam paskirta bausmė (t. 29, b. l. 61). Taigi nuteistasis M. K. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės užstato sąlygas, nes, pasislėpdamas nuo bausmės atlikimo, trukdė proceso eigai. Esant tokioms aplinkybėms, už M. K. sumokėtas užstatas pagrįstai buvo perduotas valstybei, kaip tai numatyta BPK 133 straipsnio 5 dalyje.
12. Užstato davėjas skunde teigia, kad nėra paneigta abejonė dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo. Iš skundo turinio matyti, kad skundo autorius teisėjo šališkumą įžvelgia dėl, jo nuomone, netinkamai išspręsto M. K. taikomų kardomųjų priemonių klausimo apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau vien tokia užstato davėjo nuomonė negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu. Jokių kitų skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumą rodančių aplinkybių užstato davėjas savo skunde, kaip ir atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimą, neatskleidė, taip pat nenurodė kitų BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų. Skundą nagrinėjantis teismas tokių aplinkybių, dėl kurių skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas negalėtų nagrinėti užstato davėjo už M. K. sumokėto užstato likimo klausimo, taip pat nenustatė.
13. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia prokuroro dėmesį, kad šiuo atveju įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimas dėl užstato buvo nagrinėjamas ir skundžiama nutartis buvo priimta BPK 362 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką, nustatyta tvarka. Tokių nutarčių apskundimo tvarką ir terminus reglamentuoja BPK 364 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad skundas dėl nutarties paduodamas per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, kaip kad ir nurodyta skundžiamoje nutartyje. Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis užstato davėjui S. B. elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2020 m. rugsėjo 30 d., o užstato davėjo skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties buvo įteiktas paštui 2020 m. spalio 7 d. (t. 29, b. l. 80, 83, 84), taigi, nepraleidus BPK 364 straipsnio 3 dalyje numatyto apskundimo termino.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
užstato davėjo advokato S. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.