Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos pagal atsakovės (pareiškėjos) M. M. prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., BUAB „Metva“, notaras E. S., notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, suinteresuotas asmuo (nagrinėjant nagrinėtus prašymus) antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės (pareiškėjos) M. M. prašymas, kuriuo prašoma pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką ir atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Dėl antstolio įpareigojimo atlikti procesinius veiksmus

16. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

19. Apeliantė pateiktame atskirajame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė įpareigoti antstolę V. D. areštuoti kito solidariojo skolininko K. M. visą turimą turtą bei pajamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai (neveikimas) nėra sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar sprendimo vykdymo atidėjimo klausimų nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra pateikta duomenų, jog apeliantė pirmiausiai su prašymu areštuoti K. M. visą turimą turtą ir pajamas kreipėsi į antstolį ir antstolis patvarkymu atsisakė šį prašymą tenkinti ar jo neišnagrinėjo (CPK 510 straipsnio 2 dalis), todėl atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė prašymą areštuoti kito solidariojo skolininko K. M. turtą ir pajamas pirmiausiai padavė tiesiogiai pirmosios instancijos teismui ir todėl nesilaikė CPK 510 straipsnyje įstatymo numatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

20. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl teismas pagrįstai atsakovės prašymą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. solidariai priteista 43 276,83 Eur, sumokėtų kredito įmokų. Šią teismo sprendimo dalį, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Remiantis vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) medžiaga byloje nustatyta, kad antstolė V. D. atlieka vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. vykdomąjį raštą, išduotą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 anksčiau minėtos dalies priverstinio vykdymo. Vykdomasis raštas išduotas išieškotojai G. B. dėl skolininkės M. M..

22. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

25. Trečiasis asmuo G. B. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, jog M. M. prašymu reikalauja pakeisti ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, o vykdytoją, motyvuodama, kad kito solidariojo skolininko K. M. turtinė padėtis yra geresnė nei skolininkės. Atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad skolininkė įvykdžiusi sprendimą turės teisę ir realią galimybę regreso tvarka išieškoti skolą iš K. M. (CK 6.9 str. 1 d.).

26. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė savo prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo iš esmės siekia, kad solidarioji jos ir ieškovo skola trečiajam asmeniui būtų išieškoma iš jos bendraskolio, t. y. buvusio sutuoktinio K. M..

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad tokia teismo sprendimo vykdymo tvarka, kuri nurodytų išieškotojui, dėl kurio (kurių) iš solidariųjų bendraskolių pradėti ar vykdyti priverstinį vykdymą, iškreiptų solidariosios prievolės prigimtį ir pobūdį (kreditoriaus teisę pasirinkti, iš kurio skolininko ar iš abiejų skolininkų gauti prievolės įvykdymą) ir kartu teismo sprendimo, kurio dalies vykdymą prašoma pakeisti, esmę.

28. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).

29. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Atsižvelgiant į CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad solidariosios skolininkų atsakomybės atveju vykdomieji raštai arba vienas iš kelių išduotinų vykdomųjų raštų išduodami tik esant išieškoto prašymui. Nagrinėjamu atveju G. B. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą tik dėl skolininkės M. M.. Pritartina, pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia jos teisė civilinio proceso normomis nėra ribojama.

30. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė, įvykdžiusi 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio K. M. lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė.

32. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliantė teismo sprendimo vykdymo atidėjimą motyvuoja savo sunkia padėtimi.

33. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

34. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006 ir kt.).

35. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (ar atidėjimo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas (atidėjimas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

36. Atsakovė teismo sprendimo vykdymo atidėjimą motyvuoja savo sunkia padėtimi. Apeliaciniame skunde nurodo, jog yra vieniša moteris, kuri išlaiko du vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą atskirajame skunde nurodyta tvarka, t. y. apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien atsakovės turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo atidėjimo, nes taip būtų paneigti išieškotojos interesai ir teismo sprendimo privalomumas.

38. Atsakovė M. M., teigdama, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši padėtis ateityje pasikeis, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad „nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nurodyti vykstantys teisminiai ginčai, neužbaigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, nepagrindžia atsakovės realaus galimo turtinės padėties pagerėjimo ateityje, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ateityje, suėjus teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminui, atsakovės turtinė padėtis pasikeis ir ji galės įvykdyti teismo sprendimą.

39. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pagal atsakovės M. M. prašymą pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.

40. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės teisėtus lūkesčius, taip pat atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo, vykdytinumo principus, darytina išvada, kad atsakovės M. M. nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien atsakovės turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo atidėjimo, nes taip būtų paneigti išieškotojos interesai ir teismo sprendimo privalomumas.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas negali būti grindžiamas išieškotojo galimybėmis išieškoti iš solidariojo bendraskolio, nes tai iškreiptų solidariosios prievolės prigimtį ir pobūdį (kreditoriaus teisę pasirinkti, iš kurio skolininko ar iš abiejų skolininkų gauti prievolės įvykdymą) ir kartu teismo sprendimo, kurio dalies vykdymą prašoma atidėti, esmę.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog prašymas atidėti bylos nagrinėjimą kitai dienai dėl įgaliotos atstovės T. Ž. ligos nebuvo patenkintas, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta nešališkai ir neteisingai. Šis apeliantės argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

43. Bylos duomenimis nustatyta (duomenys neskelbtini), jog 2018 m. rugsėjo 11 d. M. M. pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs M. M. prašymą ir jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nustatė, jog M. M. antrinė pagalba teiktina 50 procentų. Teikti antrinę teisinę pagalbą paskirta advokatė A. Z..

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nebuvo teisinio pagrindo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nes M. M. atstovavo ir jos interesus gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus paskirta advokatė A. Z.. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dėl atstovavimo procese, atsakovė galėjo pati dalyvauti procese, teikti įrodymus, paaiškinimus, tad jos teisė į teisminę gynybą nebuvo apribota (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

45. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog apie šios bylos nagrinėjimo datą ir laiką nebuvo pranešta trečiajam asmeniui V. M..

46. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarta atsakovės M. M. prašymus nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. spalio 17 d. 9.30 val. ir pranešti apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims, pasiūlyti iki bylos nagrinėjimo pateikti teismui atsiliepimus. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta įteikti procesinius dokumentus ir pranešti apie būsimą žodinį teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“ paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis byloje nustatyta, kad pranešimas dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu įteiktas 2018 m. rugsėjo 7 d. Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje V. M. nedalyvavo, o sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtinas iki 2018 m. spalio 24 d.

47. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad trečiasis asmuo V. M. (M. M. ir K. M. sūnus) nebūtų buvęs bent kartą tinkamai ir laiku informuotas apie vykstantį procesą. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie civilinę bylą, procesinius dokumentus ir teismo posėdžius informuoti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, procesinių dokumentų įteikimas atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 130 straipsnis, 123 straipsnio 3 dalis).

48. Atskirajame skunde nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neapgynė nepilnamečio vaiko teisių.

49. Byloje nustatyta, jog 2018 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įgaliojimas dėl V. S. dalyvavimo bylose. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 17 d. žodiniame teismo posėdyje dalyvavo ir nepilnamečio vaiko interesus gynė trečiojo asmens atstovė advokatė G. K. (duomenys neskelbtini) ir vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S.. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

50. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. dėl atsakovei paskirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatės A. Z. tinkamo atstovavimo civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Vadovaudamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Trečiojo asmens G. B. atstovas advokatas A. J. pateikė prašymą priteisti trečiajam asmeniui-išieškotojai G. B. iš atsakovės M. M. 108,90 Eur išlaidų advokato paslaugoms už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prie prašymo prideda PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Mokėjimo nurodymą (duomenys neskelbtini), kurie patvirtina pinigų už teisinių paslaugų suteikimą sumokėjimą.

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

54. Trečiojo asmens G. B. prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atmetus atsakovės M. M. atskirąjį skundą iš jos trečiajam asmeniui G. B. priteistina 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės M. M. (M. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. M. trečiajam asmeniui G. B. 108,90 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.