Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1222-1060/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-19
Bylos Nr.: e2A-1222-1060/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17041-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Žibutė Budžienė, Marius Bartninkas
Ieškovas: D. M., V. M.
Atsakovas: D. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1222-1060/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17041-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.19.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. ir atsakovės D. M. patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė nutraukti ieškovo ir atsakovės D. M. (toliau – ir atsakovė) santuoką, sudarytą 1978 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos m. CMS (įrašo Nr. 2097), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę M., atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis); individualią įmonę V. M. firmą „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė); ginklą – pistoletą SIG SAUER P 230, 9x17, Nr. S179623 (toliau – ir ginklas); 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 752,31 Eur piniginę kompensaciją; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys susituokė 1978 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie yra pilnamečiai. Nors santuokoje pragyveno beveik 45 metus, užaugino vaikus, bet santuoka nebuvo nusisekusi. Šalys susituokė labai jauni, gerai nepažinę vienas kito, todėl kurti šeimą sekėsi sunkiai – skirtingas būdas, charakteriai, gyvenimo supratimas, pomėgiai lėmė tai, kad iš esmės visą gyvenimą taip ir nugyveno kiekvienas sau – siejo tik vaikai ir su tuo susijusi bendra buitis, nebuvo bendrų pomėgių, laisvalaikio, interesų, šilto tarpusavio bendravimo, pasitikėjimo ir bendrų siekių. Šeimoje buvo šalta ir nejauku. Bendro ūkio beveik niekada nevedė – žmona savo pinigus taupė ir kaupė, sau ir turėjo, o jo uždirbti pinigai buvo skiriami visoms šeimos reikmėms, todėl ieškovui susitaupyti nelabai ir pavykdavo. Paskutiniaisiais metais ieškovas jautėsi itin blogai, vaikai gyveno savus gyvenimus, o šalys tarpusavyje nebeturėjo apie ką kalbėtis. Ypač jį įskaudino žmonos nepagrįstas kaltinimas paėmus jos pinigus, kuriuos ji buvo paslėpusi. Suprato, kad jį slegia bendras gyvenimas kartu ir jis nebenori, nebegali daugiau taip gyventi, nori bent paskutiniuosius gyvenimo metus nugyventi kitaip. Pasiūlius žmonai skirtis, ji sutiko, jeigu ieškovas padovanos kartu su ja jų turimą butą sūnui. Ieškovas sutiko. Buvo sutarę su žmona padovanoti sūnui butą ir išsiskirti abipusiu susitarimu pas notarą. Butą sūnui padovanojo, o tada žmona pasakė, kad ji skirtis nebesutinka. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove turi automobilį, kurio vertė nėra didelė, automobilis yra ieškovo žinioje, registruotas jo vardu, ieškovas vairuoja, žmona ne, todėl automobilis turėtų likti ieškovui. Taip pat ieškovo vardu yra įregistruota individuali įmonė. Įmonė turto neturi, tačiau, kadangi ji registruota ieškovo vardu, įmonė paliktina ieškovui. Taip pat turi ginklą, turi leidimą jam laikyti, todėl ginklas paliktinas jam. Visas kitas neregistruotinas turtas (baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, grynaisiais pinigais sukauptos santaupos ir t. t.) lieka žmonai, kuri ir gyvena šalių buvusiame bute, kurį bendru susitarimu padovanojo sūnui, bei viskuo naudojasi, viskas yra jos žinioje. Kadangi nuo 2023 m. gegužės 13 d. gyveno atskirai, sąskaitose sukauptos lėšos dalintinos lygiomis dalimis.

3. Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas buvo neištikimas, gyveno dvigubą gyvenimą ir tai paaiškėjo tik 2023 m. gegužės mėnesį. Atsakovė savo vyrą labai mylėjo ir myli, buvo jam ištikima, nuolaidžiavo, taikstėsi su jo nuotaikų svyravimais, grubiu elgesiu, su tuo, kai jis grįždavo lūpdažiu išteptais marškiniais ar su paaiškėjusiais neištikimybės faktais jaunystėje. Atsakovė tikėjosi darnaus gyvenimo ir senatvės kartu. Santuokoje buvo ir daugybė gražių akimirkų, laiko kartu, nuolat palaikydavo ryšį. Šalių darbai skyrėsi, tačiau laisvalaikį leisdavo kartu – keliaudavo, vykdavo į giminių susitikimus, švęsdavo šeimos šventes, lankydavo teatrus ir koncertus. Ieškovas vadovauja kapeloms, dažnai vyksta repeticijos, jis važinėja į renginius; atsakovė tikėjosi išėjusi į pensiją nebedirbti ir kartu su juo važiuoti į repeticijas, kadangi kol dirba, tik kartais galėdavo paklausyti vyro koncertų. Tačiau šį pavasarį, kai ji pasisiūlė važiuoti kartu į vieną iš renginių, ieškovas ne tik atsisakė ją vežtis kartu, bet išvažiavęs pasiimti instrumentų, paskambino atsakovei telefonu ir pareiškė, kad ją palieka. Atsakovės nuomone, jo nauja draugė buvo pagrindinė priežastis, trukdžiusi sutuoktiniui pasiimti ją kartu. Prie ieškovo individualios įmonės įsteigimo atsakovė prisidėjo pinigais (atidavė jai tėvų padovanotus 16 000,00 Lt), vėliau įmonėje dirbo vadybininke, valytoja ir atliko visus kitus darbus, kuriuos jai paliepdavo. Niekada nebuvo taip, kad vienas ieškovas leido savo uždirbtus pinigus, o ji prie šeimos poreikių neprisidėjo – abu savo uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikiams, namų ūkiui – ji pirko baldus, keliones, maistą. Atsakovės manymu, šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, dėl jo neištikimybės ir kaip sutuoktinio pareigų nesilaikymo. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad nepaisant sutuoktinio neištikimybės, jie gali išsaugoti santuoką, todėl ieškovui skambindavo, kviesdavo susitikti, pasikalbėti, siūlė grįžti namo, išsaugoti šeimą, sukurtą gražų gyvenimą. Dovanoti butą sūnui buvo bendras jų sprendimas. Su ieškovo siūlomu kilnojamojo turto padalinimo būdu atsakovė nesutiko – ji taip pat turi vairuotojo pažymėjimą ir moka vairuoti. Atsakovės vertinimu, ieškovo nurodyta automobilio ir ginklo vertė neteisinga. Atsakovė nesutiko ir su ieškovo reikalavimu dėl lėšų banko sąskaitose padalijimo 2023 m. gegužės 13 dienai. Bylos iškėlimo teisme diena laikytina 2023 m. lapkričio 22 d., todėl aktualu, kiek lėšų šiai dienai buvo šalių sąskaitose. Šiai datai likutis atsakovės banko sąskaitoje Paysera banke sudarė 96,24 Eur, o Revolut banke – 1,64 Eur; likutis ieškovo banko sąskaitoje Paysera banke – 1 070,62 Eur, o Revolut banke – 51,26 Eur. Taigi, dalintina suma sudaro 1 219,76 Eur. Iš ieškovo jos naudai turėtų būti priteisiama 512,00 Eur suma. Ieškovo banko sąskaitų išrašai liudija, kad nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. ieškovas muzikos prekių parduotuvėse išleido 1 184,5 Eur, o iki 2023 m. lapkričio 22 d. dar 26,00 Eur. Taigi, ½ tokių išlaidų ieškovas privalo kompensuoti, kadangi jo asmeniniam verslui reikalingi daiktai buvo įgyti iš šeimos lėšų. Be to, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d. ieškovas 1 519,43 Eur bendrų lėšų panaudojo savo asmeninio turto tvarkymui ir priežiūrai. Buvo įgytos durys, langai, pirktos kitos prekės, kurios buvo naudojamos ieškovo asmeninio turto pagerinimui. Ieškovo asmeninis turtas nebuvo pagerintas iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, tačiau turto priežiūrai ir gerinimui buvo naudotos bendros lėšos, kas reiškia, kad ½ dalį šių lėšų ieškovas privalo atsakovei kompensuoti. Taip pat nurodė, kad atsakovės sesuo L. L. atsakovei asmeniškai yra padovanojusi pinigų. Atsakovės teigimu, 11 000,00 Eur iš dovanų gautų pinigų, ji skyrė bendriems šeimos poreikiams tenkinti, t. y. pirkti maistą ir buities prekes, taip pat higienos prekes, vaistus ir kitas prekes namams (patalynę, rankšluosčius, skalbimo mašiną, miegamojo baldus ir pan.), apmokėti už keliones, pramogas ir dovanas vaikams ir anūkams. Tokiu būdu, jos asmeniniai 11 000,00 Eur panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, jai turi būti kompensuojami iš bendro turto. Atsižvelgiant į ieškovo skaičiavimus, jeigu 2023 m. gegužės 13 d. datai, jos banko sąskaitose buvo 16 914,84 Eur, tai atėmus jos asmenines lėšas (2 428,35 Eur + 11 000 Eur = 13 428,35 Eur), bei įvertinus faktą, kiek bendrų lėšų ieškovas skyrė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieškovo atsakovei mokėtina kompensacija sudarytų 1 351,96 Eur, todėl galiausiai iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteisiama 1 107,84 Eur suma.

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) priteisti atsakovei 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovo; 3) nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti; 4) nutraukiant santuoką ieškovo naudai natūra priteisti santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą: 4.1. automobilį, 4.2. pistoletą; 5) nutraukiant santuoką ieškovo naudai priteisti įmonę; 6) priteisti atsakovės naudai 590,00 Eur kompensaciją iš ieškovo už ieškovui natūra tenkančią jai priklausančio turto dalį; 7) nutraukiant santuoką, atsakovei palikti santuokinę pavardę – M., ieškovui palikti pavardę pagal jo pasirinkimą bei 8) priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog būnant santuokoje, jaunystėje buvo atvejų, kai ji įtarė ieškovą esant jai neištikimą. Ieškovas buvo užkrėtęs ją venerine liga, nuo kurios abu kartu gydėsi ir kt. Tačiau sutuoktinio niekada nesmerkė, jam atleisdavo, prisitaikydavo ir gyvendavo toliau. Šiuo metu jokia pinigų suma realiai nenumalšintų skausmo, kurį sukėlė ieškovo neištikimybė, nesuteiktų pakankamos satisfakcijos. Po tokios žinios griuvo jos pasaulis, iki šiol jaučiasi apgauta, pažeminta. Tiek metų kartu nugyvenus, sunku suvokti tokį ieškovo elgesį, demonstruojamą neigimą apie bendrą gyvenimą, meilę ir rūpestį.

Šalies argumentai

5. Ieškovas V. M. su priešieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, jog nesutinka su visiškai nepagrįstais atsakovės kaltinimais, kad santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Priešingai, ieškovo vertinimu, šeima iširo dėl atsakovės kaltės, jos sunkaus būdo, charakterio, beribio egoizmo, nenoro atliepti ir sutuoktinio interesus, nejautrumo, abejingumo, šaltumo. Ieškovo teigimu, jis niekada nevedė dvigubo gyvenimo, niekada neturėjo meilužės, niekada nemelavo. Visą gyvenimą atsakovė nepagrįstai jį viskuo kaltino ir pavyduliavo tikriausiai kiekvienam stulpui, niekuo dėtas kolektyvo nares vienos šventės metu išvadino nešvankiais žodžiais, iškeikė. Grubus elgesys ir nuotaikų svyravimai visada buvo būdingi būtent atsakovei. Tai ieškovas visą gyvenimą taikstėsi prie jos nuotaikų. Iš karto po santuokos sudarymo atsakovė ieškovui pareiškė, kad niekada nebūtų už jo tekėjusi, jei nebūtų buvusi nėščia, kai tapo nėščia, nebuvo kitos išeities, ir visą gyvenimą visada taip ir elgėsi, tarsi būtų buvus pranašesnė už jį, menkino ir niekino ir ieškovą, ir jų santuoką, nevertino jo rūpesčio šeima, vaikais. Atsakovė visada pirmiausia rūpinosi tik savimi, jai nereikėjo nei ieškovo, nei vaikų, kartą yra net naktį su mažais vaikais išvažiavęs pas tėvus, kadangi jai vaikai trukdė ir nerūpėjo. Nors ji nedirbdavo, nors vaikus ieškovas vedė į darželį, jais rūpinosi daugiau nei ji, ji norėjo vaikus atiduoti į savaitinį darželį, kas ieškovui buvo siaubinga. Dar vaikams esant mažiems ieškovas ne kartą norėjo nutraukti santuoką, nes atrodė, kad nebeištvers atsakovės būdo, bet vis nugalėdavo pareigos jausmas vaikams. Ir suaugusios dukros anūkus jis prižiūrėjo, padėjo juos auginti. Su dukra ieškovą sieja labai artimas ir šiltas ryšys. Su sūnumi santykiai taip pat buvo geri, nors paskutiniaisiais metais jam ir nepatiko ieškovo priekaištai, kad 40 metų vyrui laikas pradėti gyventi savarankiškai, o ne tėvų išlaikomam jų sąskaita. Ieškovo paaiškino, kad jo vardu įsteigta įmonė buvo steigiama kaip šeimos verslas, bet tada, kada sekėsi, pinigai buvo naudojami šeimos reikmėms, o kai būdavo blogai, tada likdavo tik jo vieno problemos ir rūpestis. Atsakovė įmonėje dirbti nepadėjo, buvo tik oficialiai įdarbinta, kad nenutrūktų jos darbo stažas, viską darė vienas ieškovas. Kai buvo sunku, sesuo iš Anykščių buvo atvažiavusi padėti. Žmonai „paliepti“ ką nors atlikti buvo tiesiog neįmanoma – net ir gražiai paprašyta ką nors padėti, ji rasdavo, ką atšauti, kad nieko nedarytų, tad ieškovas nustojo prašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1978 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2097, tarp V. M. ir D. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2023 m. gegužės 13 d., ir nuo šios dienos taikė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „M.“, atsakovei – „M.“. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) 1C8GYN4765Y518360; individualią įmonę V. M. firmą „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); ginklą – pistoletą Sig Sauer P 230, 9x17, Nr. S179623, ginklo pažymėjimo Nr. 0007437-12825. Priteisė atsakovei iš ieškovo 560,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą. Padalijus lėšas šalių banko sąskaitose, ieškovui priteisė iš atsakovės 5 068,14 Eur kompensaciją. Atlikus tarpusavio įskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovės 4 508,14 Eur. Likusioje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 3 290,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

6.1. Santuoka iširo dėl abipusės kaltės: dėl ilgalaikio nesutarimų pobūdžio, kuris kilo iš esminių charakterio, gyvenimo būdo ir vertybių skirtumų. Apklausus liudytojus paaiškėjo, kad ieškovas buvo linksmas, aktyvus, mėgo keliauti, bendrauti, kviesdavo sutuoktinę vykti į koncertus ir kitas pramogas, tuo tarpu atsakovė – itin rami, uždara, dažnai atsisakydavo bendrų veiklų, nurodydama įvairius pasiteisinimus (pvz., migreną). Šalių dukra patvirtino, kad tėvas stengėsi palaikyti aktyvų bendravimą, tačiau motina vengė tokių pasiūlymų. Atsakovė buvo perdėtai įtari – tiek jos, tiek jos sesers parodymais grindžiami įtarimai dėl ieškovo neištikimybės buvo paremti tik moteriška nuojauta ir seniai įvykusiu neištikimybės faktu. Atsakovė ne tik ilgai nepaleido praeities, bet ir pasakojo apie šį įvykį plačiam ratui žmonių, dėl ko ieškovas jautė gėdą, patyrė neigiamų emocijų. Tarpusavio bendravimo problemos atsispindėjo ir tame, jog atsakovė linkusi asmeninio pobūdžio klausimus (dėl aborto, pinigų dingimo, įtarimų dėl neištikimybės) spręsti ne su pačiu sutuoktiniu, bet su pašaliniais – seserimi, kitais giminėmis. Nors atsakovė teigė, kad ieškovas siūlė pasimylėti liudytojai J. Š., ši liudytoja teismo posėdžio metu nesugebėjo aiškiai įvardyti, ką konkrečiai jai siūlė ieškovas, o intymių santykių tarp jų nebuvo nustatyta. Ta pati liudytoja nurodė, jog yra dalyvavusi daugelyje bendrų švenčių, ir nepastebėjo nederamo ieškovo elgesio su moterimis. Bylos medžiaga rodo, kad tarp šalių dažnai kildavo konfliktai – pasak kartu gyvenančio sūnaus, ginčai kartodavosi 2–3 kartus per savaitę. Ieškovas norėdavo kalbėtis, ieškoti sprendimų, tačiau atsakovė paprastai užsidarydavo kambaryje, vengdavo bendravimo, teigdavo: „Nepatinka – skirkis“. Anot ieškovo, jis net buvo išėjęs iš namų, nes nebegalėjo pakęsti esamos situacijos, ir šios aplinkybės atsakovė neneigė. Nors atsakovė save pristatė kaip ramią, teismo posėdžių metu ji elgėsi kandžiai, piktai, ypač prarasdama savitvardą. Tai leido teismui daryti išvadą, kad namų aplinkoje ji galėjo būti pakankamai priekabi, nepasitikinti ir įžeidi. Pvz., atsakovė viešai pareiškė, kad nieko negali padaryti, jei vyras jai sakęs esąs impotentas, nors ieškovas bandė išreikšti nepasitenkinimą dėl intymaus gyvenimo stokos. Papildoma įtampa kilo ir dėl to, kad kartu su tėvais gyveno suaugęs sūnus. Šalys turėjo skirtingus požiūrius – vienas sutuoktinis norėjo, kad sūnus pradėtų savarankišką gyvenimą, kitas jį palaikė ir net finansavo. Gyvenimas trise dviejų kambarių bute, ypač esant bent vienam asmeniui, nepatenkintam tokia situacija, buvo potencialus konfliktų šaltinis. Sutuoktiniai ilgą laiką nesprendė iškilusių problemų, nesiekė kompromisų, vengė konstruktyvaus bendravimo. Nors atsakovė teigė siūliusi lankytis pas psichologą, ieškovas ilgą laiką prašė kalbėtis, o atsakovė į tai nereagavo, todėl tokia pagalba jau būtų buvusi pavėluota. Net jei bendro gyvenimo metais būta gražių akimirkų, tai nepaneigia bendro nesutarimų ir nesutarimų gilėjimo fakto. Pvz., ieškovo dalyvavimas atsakovės gimtadienyje ar dovanota siuvimo mašina rodo tik elementarią pagarbą bendriems gyvenimo metams, bet ne darną. Tai, kad ieškovo gyvenime galimai atsirado kita moteris dar iki oficialaus santuokos nutraukimo, nėra santuokos iširimo priežastis – greičiau pasekmė pašlijusių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad nėra vieno kaltininko, atsakovei neturtinės žalos atlyginimas nepriteistas.

6.2. Ieškovas teismui suformulavo reikalavimą padalinti šalių sąskaitose buvusias lėšas 2023 m. gegužės 13 d., t. y. pažodžiui reikalavimas nustatyti teisinių pasekmių taikymo šalių turtinėms teisėms ir pareigoms datą nesuformuluotas, tačiau iš ieškovo ir jo atstovės pasisakymų teismo posėdžių metu galima spręsti, jog reiškiamas būtent toks reikalavimas. Ieškovas nurodė, jog šalių gyvenimas skyriumi prasidėjo 2023 m. gegužės 13 d., t. y. kai jis pasakė atsakovei, kad ją palieka. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo teiginiais, nurodė, jog tą dieną jis tik pasakė ją paliekantis, tačiau galutinai išsikraustė iš namų po keleto savaičių. Kita vertus, abi šalys neneigė, jog po 2023 m. gegužės 13 d. šalys, nors kurį laiką dar gyveno viename bute, tačiau bendros buities nebevedė. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti šalių vaikai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laikė, jog šalių santuoka nutrūko ieškovui pasakius atsakovei, kad ją palieka, t. y. 2023 m. gegužės 13 d., todėl laikytina, kad nuo šios dienos santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

6.3. Ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nekyla, atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir ieškovui paliko pavardę „M.“, atsakovei – santuokos metu įgytą pavardę „M.“.

6.4. Byloje nagrinėtas ginčas dėl kilnojamojo turto – ginklo – vertės ir šalių turimų lėšų padalijimo po santuokos nutraukimo. Ieškovas ginklo vertę įvertino 300,00 Eur, atsakovė – 420,00 Eur. Abi šalys pateikė po skelbimą su analogišku ginklu, tačiau skirtumas buvo tas, kad vienas skelbimas nurodė priedų buvimą (dėtuvės), kitas – jų neturėjo. Teismas vertino, kad vien pirkimas ginklų parduotuvėje neįrodo, kad ginklui buvo įsigyti priedai, todėl nustatė ginklo vertę pagal skelbimų vidurkį – 360,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atiteko turto už 1 120 Eur, atsakovė turi gauti 560,00 Eur kompensaciją. Esminis šalių ginčas kilo dėl piniginių lėšų padalijimo. 2023 m. gegužės 13 d. ieškovo sąskaitose buvo 4 350,21 Eur, atsakovės – 16 914,84 Eur, bendra suma – 21 265,05 Eur. Atsakovė tvirtino, kad dalis jos turimų lėšų buvo asmeninės: 2 428,35 Eur iš antstolės kaip žalos atlyginimas ir 11 000,00 Eur, padovanoti sesers. Teismas pripažino, kad žalos atlyginimas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, tačiau dėl sesers dovanotų lėšų konstatavo, kad jos nepateko į banko sąskaitas, atsakovė nepateikė jų panaudojimo įrodymų, todėl šios sumos nevertino. Atsakovė taip pat siekė, kad būtų kompensuotos ieškovo išlaidos muzikos ir statybinių prekių parduotuvėse, tačiau teismas nusprendė, kad šios lėšos laikytinos jo asmeninėmis, nes instrumentai ir jų priežiūra reikalingi profesinei veiklai. Statybinėms prekėms ieškovas išleido 1 519,43 Eur, tačiau teismas nustatė, kad šios išlaidos susijusios su šalių gyvenamuoju butu, kurio priežiūra rūpinosi ieškovas, ir tik nedidelė jų dalis galėjo būti susijusi su ieškovo asmeniniu turtu – 2,00 Eur, todėl atsakovei priteistina kompensacija sudaro 1,00 Eur. Kadangi atsakovė nepareiškė atskiro turtinio reikalavimo dėl kompensacijos, nėra pagrindo priteisti jai papildomas sumas ar mažinti bendrų lėšų dydį. Bendra sutuoktinių bendrai valdomų lėšų suma siekia 18 836,70 Eur, todėl kiekvienam priklauso po 9 418,35 Eur. Kadangi ieškovas turėjo 4 350,21 Eur, atsakovė privalo jam sumokėti 5 068,14 Eur. Įvertinus 560,00 Eur kompensaciją, kurią ieškovas turi mokėti atsakovei už turto dalį, galutinai atsakovės ieškovui mokėtina suma sudaro 4 508,14 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovė D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą, pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, perskirstyti turto padalijimą taip, kad būtų atsižvelgta į realius atsakovės ir ieškovo finansinius įnašus į šeimos biudžetą, pripažinti ieškovo reikalavimą sumokėti jam kompensaciją kaip nepagrįstą ir jo prašymą atmesti. Skunde nurodoma:

7.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame nebuvo įvertinti esminiai įrodymai, pateikti atsakovės, ir buvo remiamasi vienašališka ieškovo pozicija. Teismas ignoravo prieštaringus ieškovo liudijimus, kurie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nors ieškovas teigė, kad buvo šeimos išlaikytojas, tačiau banko išrašai rodo, kad atsakovė lygiavertiškai prisidėjo prie šeimos išlaidų, o bendrai net daugiau prisidėjo prie šeimos finansinės gerovės. Įrodymai (garso įrašai, liudininkų parodymai) patvirtina, kad ieškovas buvo neištikimas ir jau dvejus metus slėpė santykius su kita moterimi.

7.3. Turto padalijimas neatitiko sąžiningumo principo, nes buvo neatsižvelgta į tai, kad didžiąją dalį šeimos finansinių įsipareigojimų dengė atsakovė.

Atsiliepimas

8. Ieškovas V. M. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, išklausė abi šalis, liudytojus, vertino visus pateiktus įrodymus, todėl apeliantės teiginiai, jog teismas rėmėsi tik ieškovo pozicija, yra nepagrįsti. Apeliantės kaltinimai dėl ieškovo neva melagingų teiginių, neištikimybės ar netinkamo elgesio šeimoje yra subjektyvūs, neatitinka faktų ir buvo paneigti tiek dokumentais, tiek liudytojų parodymais. Ieškovas akcentuoja, kad apeliantė dažnai iškraipo faktus, manipuliuoja situacijomis, o jos kaltinimai neparemti objektyviais įrodymais. Be to, apeliantė nesinaudojo galimybe pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos metu, o dabar bando plėsti ginčo ribas pateikdama naujus argumentus ir įrodymus, kurie neturėtų būti priimami. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo komentaruose reiškiami žeminantys, neetiški pasisakymai (neretai ne pačios apeliantės, o jos sūnaus), kurie negali būti laikomi teisėtu pagrindu sprendimo keitimui. Visą gyvenimą ieškovas dirbo šeimos labui, paisė žmonos pageidavimų ir bandė taikiai spręsti konfliktą, tačiau atsakovė buvo suinteresuota ne sutarimu, o konflikto eskalavimu ir finansinės naudos siekimu, todėl teismo sprendimas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo yra visiškai pagrįstas. Ieškovas pažymi, kad apeliantės teiginiai, kad turto padalijimas prieštarauja sąžiningumo principui atmestini kaip nepagrįsti – byloje nėra įrodymų apie šeimos finansinius įsipareigojimus ar jų dengimą atsakovės lėšomis, o tokie argumentai nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme. Taip pat nepagrįsti apeliantės reikalavimai dėl kompensacijų už tariamas ieškovo išlaidas maistui, rūbams ar pramogoms – šie klausimai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o ir pagal įstatymus tokios išlaidos nekompensuojamos. Profesinės veiklos įrankiai, tokie kaip muzikos instrumentai, laikomi asmenine nuosavybe, todėl kompensacijos už juos nereikalaujamos. Kiti apeliantės teiginiai, išdėstyti įvairiuose prieduose, laikomi deklaratyviais, nesusijusiais su bylos esme, grindžiami subjektyviais vertinimais ir nebuvo tinkamai pateikti pirmosios instancijos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos reikalavimus, o apeliacinis skundas bei jame nurodyti nauji reikalavimai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta data, nuo kada santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, padalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas tarp sutuoktinių po ½ dalį, priteista kompensacija už sutuoktiniui tenkančią didesnė turto dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, teisinių pasekmių sukėlimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms datos, turto padalijimo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovė prie apeliacinio skundo kaip priedus pridėjo dokumentus: garso įrašų transkripcijas, ieškovo ir kitų liudininkų melagingų teiginių analizę; audio įrašus ir kitus priedus; ieškovo banko išrašų suvestinę ir išlaidų ne šeimos poreikiams vertinimą; ieškovo nuostolius santuokoje, kur pateikiama ieškovo finansinių įsipareigojimų analizė, pagrindžianti, jog ieškovo finansinis indėlis į šeimą buvo ženkliai mažesnis nei atsakovės; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo analizę. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su pridedamų dokumentų priėmimu apeliacinės instancijos teisme, kadangi šie įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti laiku, tai yra pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

13. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

14. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

15. Ieškovės pridedami dokumentai pagal savo turinį atitinka šalies rašytiniams paaiškinimams keliamus reikalavimus (CPK 42, 177 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo priimti šių dokumentų kaip naujų įrodymų. Visų pirma, atsakovė nenurodė motyvų, kodėl dokumentai nebuvo ir (arba) negalėjo būti pateikti anksčiau. Dėl CPK 306 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos nesilaikymo, teisėjų kolegija neturi galimybių įvertinti naujų įrodymų (ne)priėmimo pagrįstumo. Antra, iš šalių procesinių dokumentų turinio, kuris apibrėžia pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas ir kurių negali peržengti apeliacinės instancijos teismas, matyti, kad atsakovės prašomi priimti dokumentai yra skirti atsakovės procesiniuose dokumentuose įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti ir papildomai išplėsti bylos nagrinėjimo ribas, įtraukiant naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad šie dokumentai būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, kaip jau nurodyta aukščiau, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantė nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).

17. Atsakovė apeliaciniame skunde nedetalizuoja savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, dėl to teisėjų kolegija pasisakys dėl (ne)tinkamo įrodymų vertinimo, kiek tai susiję su atsakovės reikalavimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais.

18. Atsakovė atsikirtimų į ieškinį ir priešieškinio reikalavimų pagrindu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas: atsakovė prašė nustatyti, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės dėl neištikimybės fakto; priteistas neturtinės žalos atlyginimas; nustatyta, kad šalys nustojo kartu vesti bendrą ūkį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. (bylos iškėlimo teisme); padalintas turtas: priteista ieškovui transporto priemonė, dėl kurios vertės tarp šalių nekilo ginčo (760,00 Eur), pistoletas, dėl kurio vertės tarp šalių kilo ginčas (ieškovo siūloma vertė – 300,00 Eur, atsakovės siūloma vertė – 420,00 Eur), V. M. firma „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), dėl kurios vertės tarp šalių nekilo ginčo (0,00 Eur); priteista atsakovei iš ieškovo 590,00 Eur ((760,00 + 420,00)) / 2) kompensacija už ieškovui natūra tenkančią atsakovei priklausančio turto dalį; padalintos 2023 m. lapkričio 22 d. esančios 1 219,76 Eur lėšos šalių banko sąskaitoje per pusę (atsakovės banko sąskaitose – 97,88 Eur; ieškovo banko sąskaitose – 1 121,88 Eur); pripažintas nepagrįstu ieškovo reikalavimas padalinti 2023 m. gegužės 13 d. 21 265,06 Eur esančias lėšas šalių banko sąskaitoje ir vietoje šio reikalavimo priteista iš ieškovo atsakovei 1 107,84 Eur, nes 2 848,35 Eur suma yra asmeninės lėšos dėl priteistos žalos atlyginimo; 607,40 Eur suma turi būti kompensuota atsakovei, nes įgyti daiktai (muzikos instrumentai) asmeniniam verslui iš šeimos lėšų; 759,71 Eur suma turi būti kompensuota, nes išleisti pinigai ieškovo asmeninio turto tvarkymui ir priežiūrai; 11 000,00 Eur yra asmeninė dovana iš sesers, kuri panaudota šeimos poreikių tenkinimui ir turi būti kompensuota iš bendro turto (el. b. t. 3, l. 45 – 48, 119 – 123, 168 – 169).

Žemesnės instancijos teismas

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi 2023 m. gegužės 13 d., ir nuo šios dienos taikė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, ieškovui priteisė transporto priemonę, individualią įmonę, ginklą, padalijus 2023 m. gegužės 13 d. esančias lėšas šalių banko sąskaitoje ir atlikus įskaitymą, priteisė ieškovui iš atsakovės 4 508,14 Eur kompensaciją.

20. Tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytinos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl sutuoktinio(-ių) kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, turto padalinimo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. rungimosi principas – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

23. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

26. Atsakovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas apie du metus iki sužinojimo buvo jai neištikimas. Apie šią aplinkybę ji sužinojo 2023 m. gegužės 13 d. Ieškovui tą dieną buvo koncertas, ji norėjo vykti kartu, tačiau jis pasakė, kad turi kitą moterį. Vaikams apie ją pasakė anksčiau, prašė, kad vaikai atsakovę palaikytų, kai sužinos. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nepakankamai atsakingai sudarė santuoką, nepažinę vienas kito bruožų ir charakterio savybių, nesugebėjo prisitaikyti, sukurti šiltų savitarpio santykių.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, kad šalių santykiai jau ilgą laiką buvo konfliktiški. Iškilusių problemų šalys nesprendė laiku, kas juos atitolino ir iš esmės nutraukė tarpusavio ryšį. Būtent šios aplinkybės lėmė, kad santuoka iširo. Vien tai, kad jau esant tokiai situacijai ieškovo gyvenime galėjo atsirasti kita moteris, savaime nereiškia, kad būtent ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo – kito žmogaus atsiradimas ieškovo gyvenime šiuo atveju yra šalių tarpusavio santykių konfliktiškumo pasekmė, o ne priežastis.

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta visapusiškai ir iš esmės įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos sutuoktiniui išreiškus valią nutraukti santuokinius santykius jos sutuoktinio gyvenime buvo kita moteris, tačiau atsakovė neįrodė, kad šis faktas lėmė santuokos nutraukimą.

29. Pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo priežasčiai nustatyti, atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Atsakovė ieškovo neištikimybės faktą, apie kurį sužinojo 2023 m. gegužės 13 d. pačiam sutuoktiniui pranešant, įrodinėjo paaiškinimais, kad jaunystėje buvo atvejų, kai ji įtarė ieškovą esant jai neištikimą; ieškovas ne kartą namo grįžo lūpdažiu išterliotais marškininiais, buvo užkrėtęs ją venerine liga, nuo kurios abu kartu gydėsi ir kt. Atsakovė taip pat rėmėsi liudytojų parodymais. Liudytoja J. Š., kuri yra atsakovės pusbrolio žmona, paaiškino, kad iš ieškovo prieš 5-7 metus gavo pasiūlymą, kuris ją šokiravo, ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, ir ji nesakė, kad suprato, jog tai intymaus pobūdžio pasiūlymas. Liudytojas G. M., kuris yra šalių sūnus, paaiškino, kad 3-4 metus vykdavo kapelos baliukai, tėvas grįždavo girtas. Pradėjo puoštis, pirkti drabužius, klausė, ar sūnus rastų, kaip mamą nuvežti mėlyniauti prie jų mėgstamos vietos; nurodė, kad yra matęs, kaip per pusseserės vestuves tėvas gan ilgai į lūpas pabučiavo jo pamergę.

30. Vertinant atsakovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jų ryšys su įrodinėjimo dalyku (neištikimybės faktu santuokos pabaigoje), ar tie įrodymai yra leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

31. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad liudytojos J. Š. ir liudytojo G. M. paaiškinimai yra nepatikimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos J. Š. parodymai yra nekonkretūs, prieštaringi ir neturi jokio ryšio su atsakovės įrodinėjamu faktu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino liudytojo G. M. paaiškinimus, kadangi tarp tėvo ir sūnaus yra konfliktiški santykiai dėl to, kad ieškovas laikėsi pozicijos, jog 40 metų sulaukęs sūnus turi pradėti gyventi savarankišką gyvenimą ir nebūti tėvų išlaikomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio liudytojo parodymai taip pat stokoja konkretumo, neturi ryšio su atsakovės įrodinėjama aplinkybe.

33. Toliau vertinant, ar pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės buvo paneigtos pačios atsakovės paaiškinimais. Ji nurodė, kad ieškovą myli ir mano, kad santykius galima atkurti. Tokią poziciją atsakovė išdėstė jau žinant, jos teigimu, apie ieškovo neištikimybės faktą. Be to, atsakovė po šiltų jausmų pareiškimo, ypač neigiamame fone apibūdino ieškovą artimų sutuoktinių santykių srityje. Tokie atsakovės paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas inicijavo santuokos nutraukimo bylą, ne atsakovė. Toks veiksmų eiliškumas rodo, kad ne dėl atsakovės įrodinėjamo fakto bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas pateikė įrodymus ir nurodė faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl ieškovo neištikimybės. Abipusės pagarbos stoką, nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamą nusistatymą, nuolatinius konfliktus, kurie reikiamu atveju buvo slepiami arba viešinami, nuosekliai patvirtina liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, atsakovės pateikta vaizdo medžiaga. Pats ieškovas paaiškino, kad jis pripažįsta, jog kartą prieš 40 metų buvo vienkartinis neištikimybės atvejis (po jo teko gydytis abiem), dėl to visą gyvenimą buvo prikaišiojama, apie tai žinojo ne tik visi giminės, bet ir visi kaimynai; šeimos iširimo priežastimi nebuvo kita moteris, anksčiau nesiskyrė dėl vaikų, po to – dėl anūkų, padėjo užauginti dukters vaikus. Liudytoja G. J., kuri yra šalių dukra teismo posėdyje paaiškino, kad mama užpykdavo, tėtis bandydavo taikytis, tėvų nesutarimai kildavo iš skirtingų jų būdų. Liudytoja J. A., kuri yra kapelos „Žirginėliai“ dainorėlė, paaiškino, kad atsakovė neigiamai vertindavo situacijas, kai ieškovui kas nors rodydavo palankumą. Liudytojas G. M., kuris yra šalių sūnus, ir kuris gyveno kartų su tėvais, taip pat paaiškino, kad tarp tėvų kildavo konfliktai 2 – 3 kartus per savaitę. Vaizdo medžiagoje išoriškai atsispindi šalių draugiški santykiai. Tačiau šiomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtos ieškovo įrodinėjamos aplinkybės apie nesuderinamus charakterius, trukdžiusius palaikyti darnius santuokinius santykius daugiau nei 40 metų. Taigi, atsakovė neįrodė, kad santuoka iširo būtent dėl neištikimybės fakto.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog dėl iširusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl turto padalinimo

35. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

36. Ieškovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė 2023 m. gegužės 13 d., kai jis išėjo iš namų, o atsakovė – nuo 2023 m. lapkričio 22 d. – bylos iškėlimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo 2023 m. gegužės 13 d., nes nuo šios dienos šalys nebevedė bendro ūkio.

37. Laikoma, kad santuoka faktiškai iširusi, jeigu sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnis). Susipažinusi su bylos medžiaga, liudytojų parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniai nors kurį laiką po konflikto ir gyveno faktiškai kartu, tačiau nuo 2023 m. gegužės 13 d. kiekvienas savarankiškai tvarkė savo asmeninį ūkį. Tik faktinis gyvenimas kartu netvarkant bendro ūkio ir negyvenant santuokinio gyvenimo negali būti prilyginamas santuokiniam gyvenimui kaip juridiniam faktui ir iš tokio fakto kylančioms teisinėms pasekmėms.

38. Sprendžiant klausimą dėl dalintino turto vertės, šalys nesusitarė dėl ginklo vertės. Ieškovas įrodinėjo, kad ginklo vertė – 300,00 Eur, atsakovė – 420,00 Eur (el. b. t. 1, l. 23 – 25, 98). Abi šalys ginklo vertę įrodinėjo skelbimais. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad nėra įrodymų, jog ginklas turėjo priedų, kurie didintų jo vertę, kad ginklas ieškovo įgytas 2014 m. gegužės 29 d., tačiau galimai buvęs prižiūrėtas, laikė, kad vertė yra 360,00 Eur (šalių pateiktų verčių pasiūlymų vidurkis).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas).

40. Patikimumo reikalavimas susijęs su tikrovę atitinkančių duomenų atsispindėjimu įrodinėjimo priemonėje. Atsakovės pateiktame skelbime ginklas yra su dėtuvėmis, mažai naudotas, dėl to pardavimo kaina 420,00 Eur. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo daryti išvados, kad ginklo vertė yra 420,00 Eur. Atsakovės pateiktame įrodyme neatsispindi ginklo be priedų (realaus dalintino turto) vertė. Šio įrodymo įrodomoji reikšmė negali būti vertinama kaip didesnė dėl patikimumo trūkumo. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai nustatė ginklo vertę pagal šalių pateiktų verčių vidurkį.

41. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad 2023 m. gegužės 13 d. šalių banko sąskaitose buvo 21 265,06 Eur suma. Atsakovė nesutinka, kad ši visa suma būtų padalinta per pusę, motyvuodama tuo, kad dalis sumos yra jos asmeninė nuosavybė, kita dalis turi būti jai kompensuota, nes ieškovas išleido iš bendrų lėšų savo asmeniniams poreikiams.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2023 m. gegužės 13 d. antstolė D. M. pervedė 2 428,35 Eur žalos atlyginimą į ieškovės banko sąskaitą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendį (el. b. t. 3, l. 2 – 17, 19 – 44, 161 – 166). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2 428,35 Eur lėšos yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Teisėjų kolegija pritaria, kad 2 428,35 Eur yra žalos atlyginimas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir nepatenka į dalintino turto apimtį (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

43. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytu, kad 11 000,00 Eur padovanotos sesers lėšos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad gautas sumas pagal pinigų dovanojimo sutartis (el. b. t. 3, l. 124 – 125) ieškovė būtų įnešusi į banko sąskaitas. Antra, atsakovė visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo pareigą įrodyti, kad būtent 11 000,00 Eur asmeninių lėšų grynais pinigais išleido šeimos poreikių tenkinimui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovė grynųjų pinigų sumas laikydavo namuose seife. Taigi, nustatytų duomenų visuma, nesudaro pagrindo išvadai, kad 11 000,00 Eur suma turi būti mažinama dalintino turto vertė.

44. Ieškovė įrodinėjo, kad 1 184,50 Eur ieškovo išleista suma muzikos prekėse turi būti padidinta dalintino turto vertė, nes ši bendrų lėšų suma buvo išleista asmeniniams poreikiams patenkinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra muzikantas ir verčiasi muzikavimo veikla. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) ir lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui užsiimant muzikanto veikla ir iš to gaunant pajamas, kurios buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, jo gautų pajamų dalis, skirta instrumentų įsigijimui ir priežiūrai laikytina jo asmeninėmis lėšomis ir neturi būti kompensuota atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimo asmeninės sutuoktinių nuosavybės teise sąlygas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo didinti dalintino turto vertę.

45. Atsakovė laiko, kad 1 519,43 Eur suma išleista ūkinėse prekėse turi būti pripažinta išlaidomis ieškovo asmeninio turto pagerinimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/500 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 8 – 17). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs banko sąskaitos duomenis, kad visos išlaidos patirtos Vilniuje, šalių šeima gyveno Vilniuje ir ieškovas rūpinosi šeimos turtu, kad Anykščiuose išleista suma yra Vėlinių dieną, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad lėšos išleistos asmeninio turto pagerinimui ir nėra pagrindo atsakovei šioje dalyje priteisti kompensacijos ar atitinkamai mažinti dalintinų lėšų sumos. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad įrodymų turinio loginio ryšio su ieškovės įrodinėjama aplinkybe, jog bendros lėšos panaudotos ieškovo asmeninio turto pagerinimui, prasme byloje pateikti duomenys neturi jokio sąsajumo, t. y. nepatvirtino ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bendrą dalintiną banko sąskaitose esančių pinigų sumą padarė skaičiavimo klaidą ir neteisingai apskaičiavo atsakovei mokėtinos kompensacijos dydį. Dalintinų lėšų suma – 17 652,20 Eur (21 265,05 – 2 428,35 – 1 184,50). Abiem sutuoktiniams tenkanti dalis yra 8 826,10 Eur. Ieškovo banko sąskaitose 2023 m. gegužės 13 d. buvo 4 350,21 Eur, todėl atsakovės ieškovui mokėtina suma sudaro 4 475,89 Eur. Ieškovas turi sumokėti atsakovei 560,00 Eur kompensaciją už jam atitekusią didesnę turto dalį, todėl atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisiama 3 915,89 Eur suma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

48. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, tačiau apskaičiuodamas dalintinų piniginių lėšų sumą padarė aritmetinę klaidą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 89 proc. (1. nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės – 100 proc., 2. priteisti automobilį, įmonę, ginklą – 100 proc., 3. priteisti 5 752,31 kompensaciją – 68 proc.). Ieškovas patyrė 4 321,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 5 348,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovės priteisiama 3 845,69 Eur (4 321,00 x 89 proc. / 100 proc.). Kadangi apeliacinio skundo dalyko nesudaro bylinėjimosi išlaidų bazinis apskaičiavimas, teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, t. y., kad ieškovo reikalavimai patenkinti 91 proc., o atsakovės – 12 procentų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikoma, kad atsakovės reikalavimai patenkinti 14 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 748,80 Eur (5 348,63 x 14 / 100 proc.). Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 096,89 Eur suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 28,11 Eur, dėl to iš atsakovės priteisiama 25,02 Eur suma. Iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija minimalios priteistinos 8,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnis).

50. Atsakovės apeliacinis skundą tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (reg. Nr. DOK-10117). Ieškovo patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 335,9 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur pagal 2025 m. balandžio 7 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 13/2025). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 6 proc. (apeliacinis skundas grindžiamas dviejų pagrindinių argumentų grupe, kurios vienos grupės patenkinta tik 13 proc. (turtinis reikalavimas panaikinti priteistą kompensaciją ((4 508,14 Eur – 3 915,89 Eur ) x 100 proc. / 4 508,14 Eur)), ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1 128,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovė sumokėjo 210,00 Eur žyminio mokesčio, kai mokėtinas žyminis mokestis 191,00 Eur. 19,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinama atsakovei, o 7,14 Eur (119,00 x 6 / 100 proc.) žyminio mokesčio dalis priteisiama atsakovei iš ieškovo. Atlikus įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteisiamas 1 120,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Padalijus lėšas šalių banko sąskaitose, ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 475,89 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt devynių centų) kompensaciją.

Atlikus tarpusavio įskaitymą, priteisti ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 915,89 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų ir aštuoniasdešimt devynis centus).

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 096,89 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 25,02 Eur Eur (dvidešimt penkių eurų ir dviejų centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.“

Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 120,86 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimties eurų ir aštuoniasdešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolikos eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. vasario 4 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasŽibutė BudžienėAgnė Vyliaudaitė