Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečių dukrų A. Č. ir T. Č. gyvenamąją vietą su ja; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. Č. po 250,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai T. Č. po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. Č. 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai T. Č. 5 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 6) paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Šalys susilaukė dvejų nepilnamečių vaikų: A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gimusios (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-383/2008).

Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą: atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko; nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove; mergaitės, apklaustos išvadą teikiančios institucijos atstovės, išreiškė norą, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina; byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. Č. ir A. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, nustatytina neribota atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, konkretų laiką ir vietą suderinus su vaikų motina, laikotarpiu iki 2024 m. gegužės mėn. 31 d. nuo pirmadienio iki šeštadienio, o nuo 2024 m. birželio 1 d. visomis savaitės dienomis.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą: A. Č. po 250,00 Eur, T. Č. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2024 metais yra 924,00 Eur, t. y. apie 708,42 Eur atskaičius mokesčius.

Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nagrinėjamu atveju vaikų išlaikymo dydis (po 200 Eur/250 Eur) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad visais vaikų poreikiais rūpinasi tik ji. A. Č. išlaikymui prašoma priteisti po 250,00 Eur per mėnesį, kadangi jai išlaikyti reikia daugiau lėšų. T. Č. išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 500,00 Eur (draugų gimtadieniams, stovykloms, popamokinei veiklai ir t.t.). A. Č. išlaikymui daugiausia lėšų reikalinga transportui 180-240,00 Eur. Nereikalinga sportinė apranga. Reikalinga speciali avalynė, lėšos draugų gimtadieniams, stovykloms, žaislams, ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, vaistams. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visais vaikų poreikiais rūpinasi ieškovė, tačiau jis galėtų prisidėti prie kelionių pas gydytojus organizavimo. Manė, kad išlaikymui turėtų pakakti po 400-500 Eur kiekvienam vaikui. 2022 rugsėjo 8 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad A. Č. diagnozuotas šlaunies viršutinės epifizės pasislinkimas (netrauminis); eina šlubuodama; riboti judesiai.

Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendžia, kad T. Č. poreikiai yra – 500 Eur, A. Č. – 680 Eur. Šis dydis neprieštarauja ir formuojamoje teismų praktikoje nustatomiems nepilnamečių vaikų poreikių dydžiams, todėl tokio dydžio vaikų poreikiai negali būti laikomi per dideliais.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta 55 Eur BSI, taigi, 2024 m. išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Ieškovės šeimoje auga 8 vaikai. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato galimybę skirti papildomą išmoką vaikui už tą patį vaiką – 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. po 56,65 Eur. Bendra pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunama suma po 152,90 Eur kiekvienam vaikui.

Atsakovas pateikė į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie A. Č. išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Šalpos neįgalumo pensija buvo mokėta nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bendra išmokėta suma 2 273,03 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomonenų, jog šalpos neįgalumo pensija A. Č. yra mokama šiuo metu, kadangi ir pačioje atsakovo pateiktoje pažymoje užfiksuota, jog šalpos neįgalumo pensija už 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius nebuvo išmokėta.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, iš ieškovės minimalios vaiko poreikių sumos turi būti atimamos ieškovės gaunamos išmokos vaikui. Atėmus išmokų vaikams sumas, valstybės nepadengti vaikų poreikiai sudarytų: T. Č. poreikiai – 347,10 Eur, A. Č. – 527,10 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad gauna 513 Eur pajamų. Turto neturi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė iki (duomenys neskelbtini) draudžiama asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, draudimu valstybės lėšomis. Planuoja grįžti į darbą, atlyginimas būtų minimalus. Turi 8 išlaikytinius. Jos gaunamas pajamas sudaro socialinės išmokos, turi įsiskolinimų. Atsakovui priklauso ½ dalis buto ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi, nedirba. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo darbo santykiai Kauno savivaldybės įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ tęsėsi iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsiskolinimų. Kitų išlaikytinių neturi.

Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pasisakydamas šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Spręsdamas dėl vaikams iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas, darbingumas jam nėra apribotas; 2) atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs tris specialybes, taigi turi galimybę susirasti darbą ir gauti nuolatines pajamas; 3) jokių objektyvių veiksnių, dėl kurių atsakovas negalėtų pagerinti savo turtinės padėties, teismas nenustatė; 4) šalių vaikai gyvena su ieškove; kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis A. Č. (250 Eur per mėnesį) yra pagrįstas. Ši suma neviršija pusės valstybės nekompensuojamos A. Č. poreikių sumos, todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Valstybės nekompensuojama T. Č. poreikių suma 347,10 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą T. Č. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas įvertina tai, kad: 1) atsakovas turi nekilnojamojo turto; 2) yra įgijęs kelias specialybes, todėl turi geresnes perspektyvas įsidarbinti; 3) šalių vaikai gyvena su ieškove, todėl jos galimybės užsiimti darbine veikla yra labiau ribojamos; 4) ieškovas turi mažiau išlaikytinių; 5) atsakovas darbo santykius nutraukė jau po civilinės bylos iškėlimo, t. y. iš karto po parengiamojo teismo posėdžio; 5) duomenų, kad būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki darbo santykių pabaigos, atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jam, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkanti T. Č. poreikių sumos dalis turėtų būti didesnė.

Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo T. Č. išlaikymą po 200 Eur iki jos pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi.

Ieškovė skiriama uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. Č. 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnametei dukrai T. Č. 5 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant T. Č. po 150 Eur per mėnesį, A. Č. po 200 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu sutiko, jo neginčijo, neneigė, kad išlaikymo vaikams neteikė.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytus vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo už trejus metus priteisimo iš atsakovo A. Č. – 7 200,00 Eur; T. Č. – 5 400,00 Eur tenkinamas visiškai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2023 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje teikta 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 419,17 Eur (2024 m. vasario 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01397). Žyminis mokestis byloje sudaro 405,00 Eur už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas), 109,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš viso 514,00 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, visos šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), o T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. spalio 19 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. Č. ir T. Č. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų), o T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 419,17 Eur (keturių šimtų devyniolikos eurų 17 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 514,00 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Visos šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.