- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 2-1429-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00120-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- I. G., E. G.
- Ieškovas
- Van Merksteijn Fencing Systems Baltics
- Kreditorius
- Montesta
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų I. G. ir E. G. pareiškimas dėl nemokumo administratorės atsistatydinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto byloje Nr. B2-39-569/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Tvorų tiekimas“ iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Idėjų rinka“. 2017 m. spalio 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai I. G. ir E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės atsistatydinimo.
3. Nurodė, kad nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ ir jos įgaliotas asmuo turi suinteresuotumą BUAB „Tvorų tiekimas“ bylos baigtimi. Nemokumo administratorė kartu su UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ aktyviais, nesąžiningais veiksmai pažeidė teismo nutartimi patvirtintą draudimą bendrovei skolintis lėšas iš trečiųjų asmenų. Kreditorė UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ apmokėjo ekspertizės išlaidas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-74-440/2020, taip įgydama reikalavimo teisę į BUAB „Tvorų tiekimas“. Nemokumo administratorė, pažeisdama teismo patvirtintą sąmatą, imituoja paslaugų pirkimą iš išorės konsultantų, taip didindama administratorės atlyginimą bei neteisėtai finansuodama savo darbuotojus iš BUAB „Tvorų tiekimas“ lėšų. UAB „Idėjų rinka“ atžvilgiu yra pradėta civilinė byla, kurioje reikalaujama žalos dėl neteisėtų nemokumo administratorės veiksmų atlyginimo BUAB „Tvorų tiekimas“ naudai.
Atsiliepimas
4. Kreditorė UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti ir skirti įstatymo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ neturint pakankamai lėšų, administratorė kreipėsi į visus įmonės kreditorius, siūlydama prisidėti prie atitinkamų įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo, todėl kreditorė atliko mokėjimą įmonės ir jos kreditorių interesams, apmokėdama teismo ekspertizei būtinas išlaidas.
5. Nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškimą pateikė netinkami pareiškėjai, nes E. G. yra buvęs įmonės vadovas ir akcininkas, o I. G. reikalavimas yra tik 2 950 Eur, t. y. sudaro 0,67 proc. nuo visų kreditorių reikalavimų sumos. Administratorė neturi jokių paskolinių, komercinių ar kitų verslo santykių su kreditore UAB „Van Merksteijn Fencings Systems Baltics“. Kreditorės atliktas mokėjimas už ekspertizę yra jos teisė ir prisiimta rizika prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo. Patirtos buhalterinės išlaidos išimtinai susiję su BUAB „Tvorų tiekimas“ poreikiais bankroto byloje ir susijusiose civilinėse bylose bei ikiteisminiame tyrime; jų poreikį ir apimtį lemia buhalterinės apskaitos netvarkingumas ir klaidingumas, neperduoti administratorei buhalterinės apskaitos dokumentai, civilinės bylos ir ikiteisminis tyrimas, kuriuos lėmė nesąžiningi ir nekvalifikuoti, nekompetentingi pareiškėjo, įmonės vadovo veiksmai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų I. G. ir E. G. pareiškimo dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“ atstatydinimo.
7. Dėl pareiškėjų teisės prašyti atstatydinti nemokumo administratorę. Teismas sprendė, kad nors atskiro kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, ar bankrutuojančios įmonės dalyvio teisė kreiptis į teismą dėl administratorės atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), tačiau, nepaisant to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, kuriuos teismas turi svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama. Todėl teismas neturėjo procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens, įskaitant įmonės dalyvio, įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą atstatydinti administratorę.
8. Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 31 d. kreditorių susirikime patvirtinta pakeista administravimo išlaidų sąmata, kurioje numatytos lėšos teismo ekspertizėms. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-74-440/2020 pagal ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“, ieškinį atsakovams E. G. ir I. G. dėl žalos atlyginimo. 2020 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje paskirta Apskaitos ir finansų ekspertizė. 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovę į teismo depozitinių lėšų sąskaitą įmokėti 5 000 Eur dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kadangi BUAB „Tvorų tiekimas“ neturėjo pakankamai lėšų apmokėti paskirtos teismo ekspertizės išlaidas, o nemokumo administratorė taip pat neturėjo galimybės atlikti minėto mokėjimo, nemokumo administratorė 2020 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į visus įmonės kreditorius, siūlydama prisidėti prie atitinkamų įmonės bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo. Kreditorė UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ atliko 5 000 Eur mokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-74-440/2020.
9. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-74-440/2020 išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl kreditorės UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ įmokėtų 5 000 Eur lėšų grąžinimo bei atskirosios nutarties priėmimo nemokumo administratorės atžvilgiu ir Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos informavimo apie administratorės veiksmus. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovų nurodytos aplinkybės dėl kreditorės 5 000 Eur sumos ieškovės kreditorių interesais sumokėjimo už ekspertizės atlikimą, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti pradėtą procesą dėl ekspertizės atlikimo. Teismas taip pat vertino, kad nėra pagrindo priimti atskirą nutartį ir apie nemokumo administratorės veiksmus informuoti Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybą.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nemokumo administratorę ir BUAB „Tvorų tiekimas“ sieja neteisėti paskoliniai santykiai su kreditore UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigia pareiškėjai, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilėje byloje Nr. B2-304-569/2020 įmonei neleista gauti tik tikslinės paskolos, skirtos bankroto administravimo lėšoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ sumokėta 5 000 Eur suma ekspertizės išlaidoms, nelaikytina tiksline paskola.
11. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, jog nemokumo administratorė, pažeisdama teismo patvirtintą sąmatą, imituoja paslaugų iš išorės konsultantų pirkimą, taip didindama administratorės atlyginimą. Pažymėjo, kad dėl administravimo išlaidų sąmatos ir jos naudojimo bei administratorės veiklos jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-440-781/2019. Be to, patirtos buhalterinės išlaidos išimtinai susijusios su bankrutavusios įmonės poreikiais bankroto byloje, kitose nagrinėjamose susijusiose civilinėse bylose bei ikiteisminiame tyrime. Nemokumo administratorė lėšas naudoja vadovaudamasi kreditorių susirinkimuose patvirtintomis bankroto administravimo išlaidų sąmatomis. BUAB „Tvorų tiekimas“ yra atskiras juridinis asmuo, todėl jai turi būti teikiamos buhalterinės paslaugos. Byloje administratorė pateikė įrodymus – sudarytą sutartį su A. D. I. įmone dėl buhalterinių paslaugų teikimo BUAB „Tvorų tiekimas“. Įstatymai nenumato ribojimo su tuo pačiu buhalterines paslaugas teikiančiu asmeniu sudaryti sutartį ir bankrutavusios įmonės nemokumo administratorei kaip atskiram juridiniam asmeniui. Pasak teismo, pareiškėjų pateikti duomenys yra nepakankami konstatuoti, kad nemokumo administratorė A. D. I. nemoka darbo užmokesčio, o vietoje to pinigus A. D. I. išmoka per jos individualią įmonę iš bankrutavusios įmonės, o ne iš nemokumo administratorės, sąskaitos.
12. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-464-856/2020 pagal ieškovų E. G. ir I. G. netiesioginį ieškinį, pareikštą BUAB „Tvorų tiekimas“ interesais, atsakovei UAB „Idėjų rinka“ dėl administratorės padarytos žalos atlyginimo ir BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Idėjų rinka“, priešieškinį ieškovui E. G. dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, nesant priimto įsiteisėjusio procesinio sprendimo šioje byloje, vien pareikštas ieškinys nemokumo administratorės atžvilgiu negali būti pagrindas preziumuoti jos veiksmus vykdant bankrutavusios įmonės administravimą nesąžiningais ir pažeidžiančiais bankrutavusios įmonės interesus šios bylos nagrinėjimo aspektu.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad labiau tikėtina, jog nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas yra kilęs ne siekiant apginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau pačių pareiškėjų asmeninius interesus.
14. Teismas, įvertinęs, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto byla yra iškelta 2017 m., nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ ją administruoja jau daugiau nei tris metus, byloje nesant objektyvių pagrindų dėl administratorės atstatydinimo, sprendė, kad jos atstatydinimas prieštarautų ekonomiškumo ir proceso operatyvumo principams. Byloje nėra duomenų, kad kiti įmonės kreditoriai reikštų nepasitikėjimą nemokumo administratore ar siektų ją atstatydinti, taip pat nėra kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administratorės atstatydinimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos atstatydinimo priežastys nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymo.
Šalies argumentai
15. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, jog vien pareiškimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad 2020 m. birželio 17 d. jie pateikė procesinius reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-74-440/2020 iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir šioje byloje nagrinėjamas prašymas, savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atskirajame skunde pareiškėjai I. G. ir E. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti nemokumo administratorę UAB „Idėjų rinka“ iš BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo administratorės pareigų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. JANĮ iš visų galimų nutarčių dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo išskiria vieną nutarčių rūšį – teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis). Šis atstatydinimo pagrindas įtvirtintas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tuo tarpu pareiškėjai savo prašymą grindė JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl nutarties apskundimui jokie JANĮ numatyti ribojimai nėra taikytini.
17.2. Teismui atmetus prašymą, asmenys nebeturi teisės pakartotinai kreiptis remdamiesi tais pačiais nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindais, todėl iš pareiškėjų negali būti atimama teisė į instancinę procesinio sprendimo teisėtumo kontrolę.
17.3. UAB „Idėjų rinka“ ir jos įgaliotas asmuo turi suinteresuotumą BUAB „Tvorų tiekimas“ bylos baigtimi, nes nemokumo administratorė BUAB „Tvorų tiekimas“ vardu neteisėtai skolinasi lėšas iš UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“. Aplinkybė, jog nemokumo administratorė pasirinko kitą finansavimo formą nei tikslinė paskola, neturi reikšmės. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-304-569/2020 aiškiai konstatavo, kad bankrutavusios įmonės įsipareigojimų didinimas neatitinka bankroto proceso tikslų.
17.4. Nemokumo administratorė, pažeisdama teismo patvirtintą sąmatą, imituoja, kad perka paslaugas iš išorės konsultantų, tačiau realiai didina administratorės atlyginimą. Nemokumo administratorė savo darbuotojai nemoka darbo užmokesčio iš administratorės atlyginimo, o vietoje to pinigus darbuotojai išmoka per jos individualią įmonę iš bankrutavusios įmonės, o ne iš nemokumo administratorės sąskaitos, dirbtinai jas priskirdama prie „teisinių / finansinių išlaidų“. Vien pats faktas, kad nemokumo administratorė pasitelkė savo darbuotojos A. D. I. įmonę, o ne kitą, nepriklausomą asmenį, patvirtina interesų konfliktą.
17.5. UAB „Idėjų rinka“ atžvilgiu yra pradėta civilinė byla, kurioje reikalaujama žalos dėl neteisėtų nemokumo administratorės veiksmų atlyginimo BUAB „Tvorų tiekimas“ naudai. Nors byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, tačiau nemokumo administratorės suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad administratorės kompetencijai priskirtini visi klausimai, susiję su bankrutavusios įmonės valdymu, o tokių veiksmų atlikimas gali užkirsti kelią žalos realiam išieškojimui BUAB „Tvorų tiekimas“ naudai.
Atsiliepimas
18. Kreditorė UAB „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
18.1. Įmonės kreditorių susirinkimas ne kartą absoliučia balsų dauguma patvirtino nemokumo administratorės veiklos ataskaitas, kuriose buvo pateikta informacija apie bylą, kurioje yra pareikštas apeliantams reikalavimas dėl 314 672,30 Eur žalos atlyginimo, pripažindamas, kad byla ir, atitinkamai, joje atliekami administratorės veiksmai, ginant įmonės ir visų jos kreditorių interesus, atitinka įmonės ir jos kreditorių interesus bei yra tinkamas administratorės funkcijų vykdymas.
18.2. Kreditorė atliko teisėtą įmonės kreditorių susirinkimo nutarimais numatytose administravimo sąmatos ribose mokėjimą įmonės ir visų jos kreditorių interesais vedamoje byloje dėl žalos iš apeliantų priteisimo, prisiimdama tas pačias rizikas, kurias prisiimtų nemokumo administratorė, savo sąskaita apmokėjusi trūkstamas (įmonės neturimas) bankroto administravimo išlaidas, kas pripažinta teisėtu įmonės bankroto byloje priimtoje 2020 m. sausio 16 d. nutartyje. Įmonei minėta nutartimi neleista gauti tikslines paskolas, skirtas bankroto administravimo lėšoms apmokėti, tačiau nėra uždrausta finansuoti įmonės administravimo proceso išlaidas kitais teisėtais būdais. Kreditorę su įmone dėl atlikto mokėjimo nesusiejo jokie paskolos santykiai, t. y. įmonei neatsirado jokios papildomos prievolės, pvz., mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės sumokėta suma ar netesybas, savalaikiai jos negrąžinus.
18.3. Bylą dėl žalos priteisimo nagrinėjantis teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu pareikštą pareiškėjų atsiliepimą, pripažino, kad kreditorė teisėtai, visų įmonės kreditorių interesais atliko mokėjimą į teismo depozitinę sąskaitą ir šį mokėjimą priėmė.
18.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnyje numatytu teisėtu būdu 2020 m. birželio 15 d. atlikus mokėjimą (įvykdžius šią mokėjimo atlikimo metu jau egzistavusią įmonės finansinę prievolę), pačios prievolės dydis nepasikeitė, taigi, ir įmonės finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, tiktai vietoje reikalavimo teisės į pačią sumą vietoje bylą dėl žalos nagrinėjančio teismo ir (ar) teismo paskirtos ekspertinės įstaigos įgijo mokėjimą atlikusi kreditorė.
18.5. Apeliantai jokiomis leistinomis priemonėmis nepagrindė, kad iš viso turi (E. G.) arba turi tik itin mažareikšmį (I. G.) interesus įmonės bankroto bylos baigtimi ir, atitinkamai, reikšti prašyme bei atskirajame skunde keliamus reikalavimus, bei nepaneigė teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, jog faktinis pareiškėjų interesas yra pasiekti įmonei ir jos kreditoriams nepalankaus sprendimo byloje, kurioje jiems pareikštas 314 672,30 Eur ieškinys dėl žalos atlyginimo.
19. Nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
19.1. Pareiškėjai dirbtinai, be jokio teisinio pagrindo, kreditorės atliktą mokėjimą už teismo ekspertizę prilygina paskolai ir paskolos santykiams tarp kreditorės ir administratorės. Kreditorė UAB „Van Merksteijn Fening Systems Baltics“ mokėjimą atliko už BUAB „Tvorų tiekimas“ ir prisiėmė riziką dėl galimo administravimo išlaidų neatgavimo. Jei mokėjimą už teismo ekspertizę būtų atlikusi nemokumo administratorė UAB „Idėjų rinka“, tai BUAB „Tvorų tiekimas“ skola taip pat būtų padidėjusi nurodyta 5 000 Eur suma.
19.2. Paskirta teismo ekspertizė turėtų padėti nustatyti objektyvią tiesą civilinėje byloje, greičiau išspręsti ginčą, tokiu būdu prisidėtų prie įmonės bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo. Administratorės suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tik kaip galima ekonomiškiau ir operatyviau įvykdyti įmonės bankroto procedūras (likvidavimą), maksimaliai užtikrinti įmonės ir kreditorių interesus.
19.3. Įmonių bankroto procese patirtos buhalterinės išlaidos, jų dydis ir kita yra tvirtinamos kreditorių susirinkime, t. y. kreditorių susirinkimas tokiu būdu įgyvendina autonomijos principą, tikrina išlaidų pagrįstumą, jų naudojimo tikslingumą. Dėl bankroto administravimo išlaidų, tame tarpe buhalterinių išlaidų, BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto byloje, būtent po pareiškėjo skundų, yra pasisakęs tiek Šiaulių apygardos teismas (2019 m. sausio 4 d. nutartis bankroto byloje B2-245-569/2018), tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas (2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje e2-440-781-2019).
19.4. Įstatymų leidėjas JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje specialiai atskyrė patiriamų administravimo išlaidų kategorijas, tuo tarpu pareiškėjai siekia visai kitokio teisės aktų ir normų interpretavimo.
19.5. Nėra ginčo, kad pareiškėjai dar 2018 m. yra inicijavę civilinę bylą nemokumo administratorės atžvilgiu dėl tariamo žalos padarymo, tačiau pareiškėjai nenurodo, kad byloje yra pareikštas priešieškinis vieno iš pareiškėjų atžvilgiu dėl to paties dalyko. Minėta byla nėra išnagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-223-943/2020 priteisė žalą būtent iš pareiškėjo E. G., dėl ko pradėta vykdomoji byla. Pareiškėjai yra atsakovai ir kitose civilinėse bylose Nr. e2-74-440/2020 bei Nr. e2-448- 856/2020, toliau tebetęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kuriame įtarimas pareikštas pareiškėjui E. G.
19.6. Pareiškėjai yra suinteresuoti, kad būtų pakeista administratorė, dėl ko atitinkamai užsitęstų tiek bankroto, tiek kitos nagrinėjamos civilinės bylos. Pareiškėjų nuolatinis skundų teikimas tiek dėl kreditorių nutarimų panaikinimo, tiek dėl administravimo išlaidų klausimu priimtų teismo nutarčių teisėtumo, yra bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų pažeidinėjimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
21. Apeliacijos dalyką sudaro skundžiamos nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios įmonės dalyvio ir kreditoriaus prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
22. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
23. BUAB „Tvorų tiekimas“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau sprendimas dėl nemokumo administratorės (ne) atstatydinimo priimtas galiojant JANĮ, t. y. teisė kelti klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo įgyvendinama jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administratorės pareigų spręstinas vadovaujantis JANĮ nuostatomis.
24. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
25. Priešingai nei teigia apeliantai, tiek prieš tai galiojęs ĮBĮ, tiek dabar galiojančio JANĮ 39, 40 straipsniai bei kiti JANĮ straipsniai, nenustato išimties dėl apskundimo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ĮBĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d. JANĮ) atskirai nereglamentuoja, kokios dėl atskirų bankroto procedūrų teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos teismui, o kokios ne – atskirose šio įstatymo nuostatose yra pasisakyta tik dėl konkretaus veiksmo apskundimo. Taigi, dėl kreditorių (atskiro kreditoriaus) ar administratoriaus bankroto proceso metu atliktų atskirų veiksmų atlikimo ir jų apskundimo, jei jie nereglamentuoti ĮBĮ (JANĮ) normomis, turi būti sprendžiama pagal CPK taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017, 15 punktas).
27. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar JANĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis neįvardijo nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas.
28. Teismo nutarties, kuria atmestas buvusio bendrovės dalyvio ir kreditoriaus prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei JANĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Šios teisinės pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888-401/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1008-450/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754-798/2020; 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942-450/2020).
30. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas apeliantų (buvusio įmonės dalyvio ir kreditoriaus) prašymas atstatydinti bendrovės nemokumo administratorę, pagal įstatymą negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
32. Apeliacinį procesą nutraukus, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų dėl nemokumo administratorės suinteresuotumo BUAB „Tvorų tiekimas“ bylos baigtimi nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinį procesą nutraukus, apeliantui I. G. grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
34. Kreditorė UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ prašė jos naudai priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
35. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
36. Apeliacinio teismo vertinimu, nors apeliacinio proceso nutraukimo tiesiogiai nelėmė apeliantų procesiniai veiksmai ar neveikimas, tačiau toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantams I. G. ir E. G.. Taip pat vertintina, kad pareiškėjai apeliacinį procesą inicijavo, esant pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“, kurios teisinis suinteresuotumas nagrinėjamu klausimu yra akivaizdžiai priešingas nei apeliantų, įgijo teisę į dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditorei UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ iš pareiškėjų I. G. ir E. G. priteistina po 250 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjų I. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų I. G. ir E. G. pareiškimas dėl nemokumo administratorės atsistatydinimo.
Grąžinti apeliantui I. G. 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 188 akcinėje bendrovėje SEB banke.
Priteisti iš apeliantų I. G. ir E. G. uždarosios akcinės bendrovės „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltic“ naudai iš kiekvieno po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.