Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-420-883/2020, kuria netenkintas apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ prašymas atnaujinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ tyčinio bankroto procesą dalyje dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, suinteresuotas asmuo byloje – E. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tvorų tiekimas“ (toliau – ir pareiškėja, ir apeliantė) 2020 m. kovo 16 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu procesą dalyje, kurioje atmestas bankroto administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu).

2. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. bankroto administratorė pateikė prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, inter alia (liet. be kita ko), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-643-450/2019 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas minėtas prašymas pripažinti BUAB „Tvorų tiekimas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 3 dalies 2 punkto pagrindais.

3. Pareiškėjos teigimu, įmonės bankroto administratorius, perėmęs pradinius apskaitos dokumentus, negalėjo visiškai nustatyti tikrosios įmonės veiklos, turto, todėl inicijavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46657-18 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. lapkričio 18 d. buvo parengtą Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) specialisto išvada Nr. 04/13-2-9-12038, kurioje konstatuota, jog iš dalies negalima nustatyti faktinės įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2017 metus, tuo paneigiant byloje teismų padarytas išvadas, kad įmonės bankroto administratorius galėjo nustatyti faktinę įmonės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Apeliantės teigimu, specialisto išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-420-883/2020 atmetė pareiškėjos BUAB „Tvorų tiekimas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktų specialisto išvadų nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kadangi išvados padarytos dokumentų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bankroto administratorei bylos nagrinėjimo metu, pagrindu.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktos specialisto išvados yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktų specialisto išvadų reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė BUAB „Tvorų tiekimas“ pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu procesą dalyje, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė nepagrįstą išvadą, jog specialisto išvadoje nurodyti nauji bylos nagrinėjimo dalyku nebuvę 2013–2017 metais (iki bankroto bylos iškėlimo) padaryti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir specialiųjų žinių turinčio asmens – FNTT specialisto – padaryta išvada, jog dėl minėtų buhalterinės apskaitos pažeidimų objektyviai nėra įmanoma nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas įmonės bankroto administratoriaus pareiškime pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nenurodytais, bankroto administratoriaus nebuvusiais nustatytais) ir bylos nagrinėjimo dalyku nebuvusiais (teismų nevertintais) įmonės buhalterinės tvarkos pažeidimais, padarytais 2013–2017 metais (t. y., egzistavusiais bylos nagrinėjimo metu iki atitinkamų teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo).

6.2. FNTT specialistas atliko tyrimą bei parengė išvadą remdamasis ne tik įmonės bankroto administratoriui suinteresuoto asmens perduotais įmonės apskaitos dokumentais ir (ar) duomenimis, tačiau ir kitais būdais surinktais duomenimis – atlikdamas priešpriešinius dokumentų patikrinimus su įmonės kontrahentais (pvz., UAB „Elga“) ir kitų, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus gautų, dokumentų (duomenų) pagrindu, nustatydamas papildomus pažeidimus (pvz., suinteresuoto asmens iš įmonės kasos paimtų, tačiau pagal nurodytą paskirtį – atsiskaitymui su kreditore UAB „Elga“ – nepanaudotų 9842,30 Eur faktą).

6.3. Specialisto išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės, jog dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų įmonės bankroto administratorius neturėjo galimybių nustatyti faktinės įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra pakankamas pagrindas suabejoti byloje priimtų teismų sprendimų dėl minėto tyčinio bankroto požymio pagrįstumu ir (ar) teisėtumu.

6.4. Suinteresuotas asmuo E. G. – kaip vienintelis įmonės akcininkas ir tuometis vadovas – žinojo ir (ar) turėjo žinoti apie netinkamai tvarkomą įmonės apskaitą bei pats asmeniškai prisidėjo prie to, kad įmonės apskaitos duomenys neatspindėtų tikrojo įmonės verslo, turto, nuosavo kapitalo ir (ar) įsipareigojimų dydžio ir (ar) struktūros. Pats suinteresuotas asmuo turėjo ir turi prieigą prie įmonės buhalterinės apskaitos programos duomenų bazės – t. y. galėjo bet kuriuo metu patikrinti tiek pradinių apskaitos duomenų suvedimo faktą, tiek jau suvestinius duomenis ir, atitinkamai, bet kuriuo metu palyginti savo, kaip įmonės vadovo, turėtus duomenis su įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotais duomenis. Bankroto administratoriui nebuvo perduoti ir, atitinkamai, preziumuotina, įmonėje nebūdavo pildomi, konkrečių užsakymų vykdymui panaudotų medžiagų, atsargų ir (ar) prekių sunaudojimo dokumentai (lokalinės sąmatos, technologinės kortelės ar pan.), kurie leistų nustatyti konkrečių įmonės sudarytų sandorių (įvykdytų užsakymų) naudingumą įmonei. Suinteresuotam asmeniui, kaip tuomečiam įmonės vadovui ir kasininkui, buvo žinoma ir apie netinkamą įmonės operacijų grynaisiais pinigais – įtraukiant į įmonės apskaitą jokiais dokumentais nepagrįstas finansines operacijas ir (ar) neįtraukant dokumentais pagrįstų finansinių operacijų, fiksavimą.

7. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė šiuos atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentus:

7.1. Pareiškėjai pripažįstant, kad nauja aplinkybė nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, tarp šalių nelieka ginčo, jog specialisto išvada neturi reikšmės išnagrinėtai bylai.

7.2. Pareiškėja nei prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindžia išimtinės proceso atnaujinimo instituto taikymo būtinybės.

7.3. Specialisto išvados, kaip baudžiamojo proceso instituto, paskirtis yra vertinimo tam tikru klausimu pateikimas, bet ne juridinių faktų sukūrimas. Specialisto išvados pagrindu neatsiranda, nepasikeičia ir nepasibaigia jokie civiliniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, vertinamojo pobūdžio dokumentas – specialisto išvada ir joje nurodytos aplinkybės – nėra naujas juridinis faktas. Tai yra įrodymas, kuriame išdėstytas tam tikrų faktų vertinimas.

7.4. Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybių vertinimas remiantis administratoriaus pateiktais dokumentais, kuriuos administratorius turi nuo 2017 m. balandžio mėn., yra tik vėliau atliktas faktų vertinimas, nesutampantis su faktų vertinimu, pateiktu įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-643-450/2019. Kitoks tam tikrų faktų įvertinimas nei nustatyta įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime negali būti laikomas pagrindu atnaujinti procesą.

7.5. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą dėl vertinamojo pobūdžio dokumento, parengto po bylos išnagrinėjimo, turinčio tik paprasto rašytinio įrodymo galią, būtų formuojamas ydingas precedentas, paneigiantis proceso atnaujinimo instituto išimtinę paskirtį. Atnaujinus bylą dėl paprasto rašytinio įrodymo, kuriame tik vertinamos tam tikros aplinkybės, galėtų susiformuoti praktika, kad bylą pralaimėjusi šalis kreiptųsi į privačius ekspertus, kurie parengtų teismo sprendimą ar byloje esančius įrodymus kritikuojantį vertinimą, ir įgytų teisę į pakartotinį bylinėjimąsi. Tokios situacijos neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Suinteresuotas asmuo E. G. 2020 m. birželio 8 d. pateikė prašymą dėl papildomo įrodymo prijungimo, kuriame prašo prijungti prie bylos Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46657-18.

10. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašomas prijungti įrodymas priimtas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad apeliantės skundas grindžiamas FNTT specialisto išvada priimta ikiteisminiame tyrime, kuris suinteresuoto asmens prašomu prijungti nutarimu (nors ir neįsiteisėjusiu) yra nutrauktas, sprendžia prijungti suinteresuoto asmens pateiktą papildomą įrodymą.

Dėl rašytinių paaiškinimų priimtinumo

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2020 m. birželio 17 d. suinteresuotas asmuo E. G. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Taip pat rašytinius paaiškinimus 2020 m. birželio 18 d. pateikė ir apeliantė.

13. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apeliantės BUAB „Tvorų tiekimas“ rašytinių paaiškinimų turinį, nustatė, kad jais iš esmės pateikiama apeliantės pozicija dėl suinteresuoto asmens pateikto ir prie bylos prijungto Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46657-18. Atsižvelgdama į tai, kad šis nutarimas prijungiamas prie bylos, teisėjų kolegija sprendžia priimti apeliantės UAB „Tvorų tiekimas“ pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip užtikrinant rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą apeliaciniame procese.

15. Tuo tarpu, įvertinusi suinteresuoto asmens E. G. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį ir juos palyginusi su į byla pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis paaiškinimuose nurodomų argumentų yra nauji, atsiliepime į atskirąjį skundą, nebuvę nurodyti (pavyzdžiui, dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1421-381/2019 suformuotos praktikos ir jos vertinimo). Tai prieštarauja CPK 323 straipsnyje įtvirtintam draudimui, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (pildyti) šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, todėl suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu proceso, kuriame įmonės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, atnaujinimo

16. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar apeliantės pateikta FNTT specialisto išvada ir joje konstatuoti faktai sudaro pagrindą atnaujinti apeliantės BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu procesą dalyje dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

18. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

19. CPK 366 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto ir restruktūrizavimo bylose.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad praktikoje gali susidaryti situacija, kai bankroto pripažinimas tyčiniu gali būti nulemtas liudytojų melagingų parodymų, žinant, jog jie melagingi, melagingos eksperto išvados, žinant, kad ji melaginga, ar suklastotų dokumentų, vėliau nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat dėl į bylą nepateiktų tam tikrų įrodymų dėl šalių nežinojimo apie jų egzistavimą, kuriuose galėjo būti atspindimos reikšmingos bylai aplinkybės, paneigiančios aplinkybes, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Atsižvelgdama į bankroto pripažinimo tyčiniu sukeliamas teisines pasekmes, į tai, kad ĮBĮ nenustato teisinio mechanizmo kaip ištaisyti pirmiau aptartas klaidas, galinčias lemti neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, išplėstinė teisėjų sprendė, kad egzistuoja objektyvus poreikis persvarstyti kasacinio teismo poziciją dėl proceso atnaujinimo galimybės dėl teismo nutarties įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

21. Pagal CPK nuostatas kasacinis teismas vienodą teismų praktiką formuoja ne pagal nutylėjimą, o tik peržiūrėdamas skundžiamus apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, laikydamasis kasaciniu skundu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nebent konkrečioje byloje būtų konstatuotas pagrindas šias ribas peržengti (CPK 353 straipsnis). Taigi, tuo atveju, jei tam tikros teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimas nėra konkrečios bylos kasacijos dalykas, jokie šios teisės normos taikymo išaiškinimai kasacinio teismo nėra pateikiami ir šios normos aiškinimo ir taikymo praktika nėra formuojama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020 17 punktą).

22. Šios nutarties 20 punkte nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kurioje bankrutavusios įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, aiškinimo ir taikymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos išaiškinimas dėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose taikytinas tik tiems bankroto pripažinimo tyčiniais procesams, kuriuose buvo priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Atitinkamai, tiems procesams, kuriuose įmonės bankrotas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nebuvo pripažintas tyčiniu, minėtas kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas netaikytinas, todėl tokiais atvejais galioja CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose.

23. Nagrinėjamu atveju, apeliantė prašo atnaujinti bankroto pripažinimo tyčiniu procesą dalyje, kurioje buvo netenkintas BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administratorės pareiškimas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Įvertinus tai, kas nurodytą šios nutarties 17–22 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje bylose susiklosčiusi procesinė situacija neatitinka tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuotų tyčinio bankroto proceso atnaujinimo pagrindų.

24. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas įmonės bankroto administratoriaus pareiškime pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nenurodytais, bankroto administratoriaus nebuvusiais nustatytais ir bylos nagrinėjimo dalyku nebuvusiais (teismų nevertintais) įmonės buhalterinės tvarkos pažeidimais, padarytais 2013 – 2017 metais.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip minėta šios nutarties 17 punkte, proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarus pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. jis taikomas tuomet, nėra galimybės asmens pažeistų teisių ir interesų ginti kitais būdais.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu nėra prilyginamas ieškinio pareiškimui. Tai yra bankroto byloje reiškiamas procesinis prašymas. Teismui atsisakius pripažinti bankrotą tyčiniu, tokio prašymo, grindžiamo tomis pačiomis aplinkybėmis, pakartotinis pateikimas teismui gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tačiau jeigu yra kitos aplinkybės, nei buvo nurodytos pirminiame prašyme, ir visų šių aplinkybių, pareiškėjo nuomone, pakanka pripažinti bankrotą tyčiniu, papildytas prašymas gali būti teikiamas teismui (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-840-407/2019 8 punktą).

27. Tai reiškia, kad paaiškėjus naujoms faktinės aplinkybėms (pasikeistus faktiniam pareiškimo pagrindui), bankroto administratoriaus nuomone, sudarančioms pagrindą pripažinti bankroto procesą tyčiniu, ir kurios nebuvo ginčo dalyku pirminiame bankroto pripažinimo tyčiniu procese, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodydamas naują (ginčo nagrinėjimo dalyku nebuvusį) faktinį pagrindą. Tokiu atveju, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nėra tapatus ankstesniais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtiems bankroto pripažinimo tyčiniu klausimams pagal visas ginčo tapatumo sąlygas (šalis, faktinį pareiškimo pagrindą ir pareiškimo dalyką). Nustatęs, kad pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybės, teismas tokį pareiškimą turi priimti nagrinėti.

28. Pažymėtina, kad tyčinio bankroto atveju nepakanka nustatyti pavienių veiksmų, o turi būti vertinama jų visumą, todėl nustačius, kad iš naujo teikiamas pareiškimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas naujai paaiškėjusiomis ir ginčo dalyku anksčiau nagrinėtoje byloje nebuvusiomis aplinkybėmis, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų egzistavimo teismas privalo vertinti ne pavienes naujai nurodomas pareiškimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu faktines aplinkybes, bet ir ankstesnėje byloje nagrinėtas aplinkybes ir tik įvertinęs šių aplinkybių visumą spręsti, ar egzistuoja pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi, bankroto pripažinimo tyčiniu procese, kuriame įsiteisėjusiais teismų sprendimais apeliantės bankroto procesas nepripažintas tyčiniu, negalėjo būti sprendžiamas tokio proceso atnaujinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir iš esmės pasisakė dėl apeliantės pateikto prašymo atnaujinti bankroto pripažinimo tyčiniu procesą dalyje, kurioje atmestas bankroto administratorės prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (CPK 366 straipsnio 3 dalis), skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas, CPK 366 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Apeliantės BUAB „Tvorų tiekimas“ pateikė prašymą priteisti 528,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (38 Eur žyminio mokesčio ir 490,05 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai) atlyginimą.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

33. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė BUAB „Tvorų tiekimas“ inicijavo proceso atnaujinimą, ją teisminiame procese apeliantę atstovavo bankroto administratorius ir profesionalus teisininkas – advokatas, kuriems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia netenkinti apeliantės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kadangi civilinės bylos nutraukimo priežastis – apeliantės netinkamai pasirinktas galimai pažeistų jos teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad bylos nutraukimo niekaip nelėmė suinteresuoto asmens procesiniai veiksmai ar neveikimas, taip pat toks procesinis sprendimas iš esmės yra nenaudingas apeliantei BUAB „Tvorų tiekimas“.

34. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 5 dalimi, apeliantei BUAB „Tvorų tiekimas“ grąžinamas 38 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 9 punktu, 334-338 straipsniais, 366 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal apeliantės BUAB „Tvorų tiekimas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu proceso atnaujinimo nutraukti.

Grąžinti apeliantei BUAB „Tvorų tiekimas“ 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) už paduotą atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį.