- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2-840-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00076-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016 dėl BUAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Strategy and management group“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016, kurioje BUAB „Šilo statyba“ bankrotą atsisakyta pripažinti tyčiniu. Procesą prašė atnaujinti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 8, 9 punktuose nustatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavo, kad pareiškėjos prašymas pagal CPK 367 straipsnio 1 dalį turi būti nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. Nors pareiškėjos prašyme nurodomi kiti trys proceso atnaujinimo pagrindai (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai) turėtų būti nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, teismas atsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią tokiais atvejais, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principais, yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti ir kitų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2006). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos prašymą kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui ir išaiškino pareiškėjai, kad ji pagal teismingumą su prašymu turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja UAB „Strategy and management group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą arba išsireikalauti iš pirmosios instancijos teismo visą su prašymu dėl proceso atnaujinimo susijusią medžiagą ir ją išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:
4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėtas bei prieštarauja teismų suformuotai praktikai, kad jeigu dėl vienų proceso atnaujinimo pagrindų prašymas turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui, o dėl kitų, kaip šiuo atveju pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, apeliacinės instancijos teismui, tokį prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl visų pagrindų jų neišskaidant turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas.
4.2. Teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207/2006 skiriasi tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl šioje byloje negalima ja vadovautis.
4.3. Jeigu šiuo atveju būtų tos aplinkybės arba paaiškėtų ta aplinkybė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo vis dėlto turėtų nagrinėti apeliacinės instancijos teismas, tai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais bei CPK 34 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę pats tiesiogiai perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui visą su prašymu dėl proceso atnaujinimo susijusią medžiagą nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-421-227/2016, kurioje BUAB „Šilo statyba“ bankrotą atsisakyta pripažinti tyčiniu. Apeliantė prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje, be kita ko, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
6. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas gali būti taikomas tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais būdais.
7. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kuri yra BUAB „Šilo statyba“ kreditorė, įrodinėja, kad yra pagrindas, atnaujinus procesą minėtoje byloje, pripažinti BUAB „Šilo statyba“ bankrotą tyčiniu. Įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio normos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.
8. Prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu nėra prilyginamas ieškinio pareiškimui. Tai yra bankroto byloje reiškiamas procesinis prašymas. Teismui atsisakius pripažinti bankrotą tyčiniu, tokio prašymo, grindžiamo tomis pačiomis aplinkybėmis, pakartotinis pateikimas teismui gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tačiau jeigu yra kitos aplinkybės, nei buvo nurodytos pirminiame prašyme, ir visų šių aplinkybių, pareiškėjo nuomone, pakanka pripažinti bankrotą tyčiniu, papildytas prašymas gali būti teikiamas teismui.
9. Taigi, šiuo atveju apeliantei nėra užkirstas kelias iš naujo pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui prašymą pripažinti BUAB „Šilo statyba“ bankrotą tyčiniu, papildytą kitomis aplinkybėmis, kurių teismas nenagrinėjo. Kadangi apeliantė turi galimybę apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nurodytu būdu, šiuo atveju apskritai nėra būtina taikyti proceso atnaujinimo instituto, kuris, kaip minėta, taikytinas tik išimtiniais atvejais.
10. Pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo, ginčo klausimas iš esmės išspręstas teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti šią nutartį. Atsižvelgiant į šią išvadą, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas skundžiamos nutarties motyvų pagrįstumas, neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą, dėl šių argumentų vertinimo išsamiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.