Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria nutarta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šios bylos teismingumo klausimas jau buvo išspręstas neskundžiama Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria nutarta bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Apelianto teigimu, apylinkės teismui nėra suteikta kompetencija ginčyti aukštesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14. CPK 29 straipsnyje yra numatyta bendroji teritorinio bylos teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

15. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 25 d. privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), kuriais ieškovas įpareigotas iki 2017 m. liepos 25 d. nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai yra susiję su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu ir ieškovo nuosavybės teisės ribojimu, todėl byla CPK 31 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisminga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

16. Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą, be kita ko, grindžia tuo, kad nagrinėjamos bylos teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė, kad šioje byloje kilęs ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla pagal ieškovo A. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 36 straipsnio 3 dalies nuostatas tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. CPK 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas. Įvertinus aptartas CPK nuostatas, darytina išvada, kad Specialioji teisėjų kolegija sprendžia tik bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, tačiau nesprendžia klausimo, kuriam Lietuvos Respublikos teismui byla yra teisminga teritoriniu požiūriu. Iš Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutarties turinio matyti, kad joje nebuvo sprendžiamas klausimas, kuriame iš bendrosios kompetencijos teismų turi būti nagrinėjamas ieškovo ieškinys, nutartyje nenurodyta jokių motyvų, pagrindžiančių bylos perdavimą Klaipėdos apylinkės teismui. Vadinasi, nors Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą byla ir buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau ši aplinkybė neapribojo pirmosios instancijos teismo teisės ir pareigos tinkamai išspręsti ieškovo pareikšto ieškinio teritorinio teismingumo klausimą pagal CPK įtvirtintas civilinio proceso teisės normas.

18. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė išimtinį teismingumą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Apelianto nuomone, šioje byloje yra ginčijami atsakovės priimti privalomieji nurodymai, tačiau nėra pareikšta ieškinio dėl daiktinių teisių į nuotekų tinklus, taip pat nėra ginčo dėl naudojimosi nuotekų tinklais, nes šie tinklai nėra ieškovo nuosavybė, todėl išimtinio teismingumo taisyklės šioje byloje netaikytinos. Kadangi ginčijami privalomieji nurodymai buvo priimti Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, kurio buveinė yra Klaipėdoje, byla yra teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl privalomųjų nurodymų nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra susiję su ieškovo, kaip ginčo buitinių nuotekų tinklų savininko, nuosavybės teisės ribojimu. Nors apeliantas atskirajame skunde ginčija savo, kaip turto savininko statusą, tačiau ši aplinkybė nekeičia ieškovo reikalavimo pobūdžio ir jo teisinio vertinimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su nekilnojamojo daikto naudojimu, todėl bylos teismingumas nustatytinas taikant CPK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, šiuo atveju – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

20. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl ieškinio teritorinio teismingumo nagrinėjant bylas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pažymima, jog tokio pobūdžio reikalavimai yra susiję su naudojimusi nekilnojamuoju daiktu ir yra išimtinai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-786-560/2019, 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1611-881/2014, 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-705-340/2011). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas). Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti analogiškose bylose suformuota praktika dėl bylos teritorinio teismingumo nagrinėjant ginčus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

21. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo Klaipėdos apylinkės teisme buvo iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl skundžiama nutartimi civilinė byla pagrįstai pagal teismingumą perduota nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (CPK 31 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors skundžiamoje nutartyje yra klaidingai nurodytas civilinės bylos perdavimo kitam teismui teisinis pagrindas, t. y. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tačiau šis netikslumas neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.