- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-589-513/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00538-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Almanto Padvelskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5922-941/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo D. V., dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-03-01 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180301-00012 ir 2018-03-02 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016.
2. Ieškovas nurodė, kad savavališkos statybos aktas jam surašytas dėl to, kad jis pastatė vieno buto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Nurodė, jog 2006-05-25 gavo leidimą statyti Nr. GN 06-287 individualų gyvenamąjį namą su priklausiniais (ūkininko ūkis). Pagal 2006-05-08 techninio darbo projektą Nr. 06/0508 bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv. m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 124,37 kv. m, aukštų skaičius – 1A+P, kt. Nurodė, jog 2007 m. parengus 2,32 ha žemės sklypo detalųjį planą žemės sklypas buvo padalintas į mažesnius žemės sklypus, tačiau ūkininko ūkio sodyba liko nepakitusi. 2009 m. nusprendė koreguoti pirties projektą, pagal 2009-07-09 techninio darbo projektą (Korektūra 2009 07) Nr. 06/0508 bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv. m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 145,67 kv. m, aukštų skaičius – 1A+P, kt., 2009-10-07 išduotas pakoreguotas statybos leidimas. Nesutiko, kad statyba savavališka, nes prieš pradėdamas individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais (pirtimi) statybą gavo statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą, vėliau statybos leidimas buvo atnaujintas, visi darbai atlikti turint statybą leidžiantį dokumentą, statinys atitinka 2009 m. projekto sprendinius, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius surašyti nepagrįstai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neginčija aplinkybių, jog 2006 ir 2009 metais ieškovui yra išduoti statybos leidimai, tačiau nei pagal 2006 metų, nei pagal 2009 metų projekto ir projekto korektūros sprendinius nėra leidžiama ginčo gyvenamojo namo statyba toje vietoje, kurioje šis statinys pastatytas, t. y. gyvenamasis namas faktiškai pastatytas suprojektuotos pirties vietoje. Argumentavo, kad statybos leidimo turėjimas pats savaime nesuteikia teisės vykdyti bet kokius statybos darbus, nenumatytus statybos projekte ir pakoreguotame projekte, todėl statyba laikoma savavališka ir taikytos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytos priemonės. Šios aplinkybės išaiškėjo ieškovui informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2017-11-13 ir 2017-11-20 pateikus prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuriais jis siekė įteisinti savavališką statybą jos privalomai nedeklaravęs ir nesumokėjęs privalomos įmokos už jos įteisinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinys atmestas.
5. Teismas konstatavo, kad pagal 2006 m. išduotą ir 2009 m. pakoreguotą statybos leidimą, A. V. ir D. V. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotoje pagalbinio pastato – pirties – vietoje pastatytas statinys – gyvenamasis namas. 2017-03-06 atlikti statinio kadastriniai matavimai, 2017-05-02 UAB „Vakarų inžinerija“ pagal 2017-03-06 kadastrinių matavimų duomenis parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti statinio duomenys: statinio paskirtis – gyvenamoji, pavadinimas – gyvenamasis namas, statybos pradžia 2006 m., pabaiga 2016 m., baigtumas 100 procentų, bendras plotas 138,55 kv. m. 2017-07-26 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo plane kartografuotas gyvenamasis namas, parengta projekto 2 laida, projekte nurodyta, kad nestatomas ir neprojektuojamas anksčiau suprojektuotas gyvenamasis namas, o anksčiau suprojektuota ir statoma pirtis keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą. 2017-12-11 atliktas patikrinimas, sudarytos situacijos schemos, patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018-02-26 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-219, surašyti ginčijami aktai – 2018-03-01 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180301-00012 ir 2018-03-02 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016 įpareigojant nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2018-09-01.
6. Teismas nurodė, jog ginčo statinio statyba atlikta nesilaikant ir pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, o tai laikytina savavališka statyba, todėl ginčijami aktai surašyti teisėtai ir pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
8. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimo tinkamai nemotyvavo, išvadų nepagrindė nustatytais faktais ir teisės normomis, netinkamai vertino įrodymus. Teigia, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi savavališka statyba pirmiausia siejama su statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, tuo tarpu, statybos leidimą jis turėjo. Pažymi, jog klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu. Nurodo, jog pagal iki 2010 metų galiojusį reglamentavimą savavališkos statybos apibrėžimas įtvirtino tris savavališkos statybos atvejus, sietinus su statybą leidžiančio dokumento neturėjimu ar negaliojimu: kai statyba vykdoma be statybos leidimo; kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios); kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Teigia, jog statybos prasidėjo 2005 metais, kai įregistravo ūkininko ūkį ir suformavo ūkininko ūkio sodybą, 2006-05-25 jam išduotas statybos leidimas Nr. GN 06-287, 2009 metais nuspręsta koreguoti pirties projektą, todėl buvo gautas atnaujintas statybos leidimas ir visus statybos darbus atliko turėdamas statybą leidžiantį dokumentą.
Šalies argumentai
9. Apeliantas taip pat nesutinka, kad statinio statyba atlikta nesilaikant ir pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nurodo, kad turėdamas leidimą statybai pastatė ne gyvenamąjį namą, o pagalbinį pastatą – pirtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais konkrečiai byloje esančiais duomenimis rėmėsi konstatuodamas, jog pastatytas kitos paskirties pastatas, o viena aplinkybė, kad jis šiame pastate gyvena, nereiškia, kad pastatytas gyvenamasis namas. Teigia, jog pirtis pastatyta pagal projekto sprendinius, o 2017 metais parengta statinio kadastro duomenų byla siekiant pakeisti statinio paskirtį, o ne įteisinti savavališkos statybos padarinius.
10. Pažymi, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą, o teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl ginčijamų aktų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nes aktai neaiškūs, abstraktūs, neleidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė jų priėmimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo situaciją sudarančias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 59 dalimi, statinio paskirtimi laikytinas viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas. Statinio paskirtis yra esminis statinio projekto sprendinys. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 5 punktą pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pirtys priskiriamos negyvenamųjų pastatų grupei ir patenka į pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupį. Argumentuoja, jog iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas pastatė ne pirtį, o gyvenamąjį namą, 2017-05-02 UAB ,,Vakarų inžinerija“ parengtoje statinio kadastro duomenų byloje fiksuota pastato patalpų planinė struktūra ir išplanavimas, kuris konkrečiai pritaikytas gyvenamojo pastato ir jame gyvenančių žmonių, o ne pagalbinio ūkio (pirties), reikmėms ir poreikiams ir atitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 10 punkto reikalavimus. Pažymi, jog UAB ,,Vakarų inžinerija“ kadastrinių matavimų byloje buvo fiksuoti esami, o ne planuojami ginčo statinio kadastro duomenys. Šios kadastrinių matavimų bylos turinys akivaizdžiai įrodo, kad ginčo statinys jau buvo pastatytas kaip gyvenamosios paskirties pastatas, jokių pagalbinio pastato (pirties) kadastro duomenų fiksuota nebuvo. Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punktą pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio reglamento nustatyta tvarka, kurio ieškovas neturėjo. Pripažįsta, kad ieškovas turi teisę keisti statinio projektą ir nustatyti kitą ginčo statinio paskirtį (parengti naują projektinės dokumentacijos laidą pakeisdamas sprendinius), tačiau tam, kad statyba nebūtų pripažinta savavališka, projektas turėjo būti pakeistas ir naujas statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas prieš atliekant statybos darbus, o ne juos baigus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui surašyto savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas argumentuoja, jog statyba nėra savavališka, nes jis turėjo statybą leidžiantį dokumentą ir statinį pastatė pagal techninio projekto sprendinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su ieškovo argumentais nesutinka.
16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės bylą išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškinio tenkinimo pagrindų taip pat nenustatė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl savavališkos statybos akto
17. Atsakovas atsiliepime argumentavo, jog 2018-03-01 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180301-00012 nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis ieškovui teisines pasekmes ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl ieškinio reikalavimo pripažinti savavališkos statybos aktą neteisėtu nenutraukė ir atsakovo argumentų šiuo klausimu iš esmės nenagrinėjo.
18. Naujausioje bendrosios kompetencijos teismų praktikoje nurodoma, jog savavališkos statybos aktas, kuriame nenurodomi jokie privalomi nurodymai, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir dėl to bylą reikia nutraukti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-896-656/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-388-262/2019). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje, t. y. nurodoma, jog kai keliamas ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, toks skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia.
19. Iš savavališkos statybos akto (e. bylos t. 1, b. l. 23-24) turinio matyti, kad jokie privalomi nurodymai nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyti nebuvo, juo konstatuota, kad vieno buto gyvenamasis namas pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. statoma ne pagalbinio ūkio paskirties pirtis, o vieno buto gyvenamasis namas. Savavališkos statybos akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai tik priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia teisines pasekmes. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir nagrinėjo šią ieškinio dalį (CPK 5 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad savavališkos statybos aktas pats savaime jokių teisinių padarinių ieškovui nesukelia, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas bylos dalį dėl savavališko statybos akto panaikinimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Todėl ši sprendimo dalis keistina (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl privalomojo nurodymo teisėtumo
20. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. To paties straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai, t. y. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (14 straipsnio 1 dalis) ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (14 straipsnio 2 dalis). Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Kaip matyti iš ginčijamo privalomojo nurodymo turinio (e. bylos t. 1, b. l. 26-27) ieškovui išaiškinta galimybė įteisinti savavališką statybą ir nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
23. Nustatyta, kad ieškovui 2006-05-25 išduotas leidimas Nr. GN 06-287 statyti individualų gyvenamąjį namą su priklausiniais (ūkininko ūkis) (e. bylos t. 1, b. l. 37). 2006-05-08 techninio darbo projektu Nr. 06/0508 suprojektuotas neypatingas statinys – gyvenamasis namas su priklausiniais. Bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv. m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 124,37 kv. m, aukštų skaičius – 1A+P, kt. (e. bylos t. 1, b. l. 36-50). 2009-07-09 parengtas pakoreguotas techninis projektas (Korektūra 2009 07) Nr. 06/0508, pagal jį bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv. m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 145,67 kv. m, aukštų skaičius – 1A+P, kt., 2009-10-07 išduotas pakoreguotas statybos leidimas (e. bylos t. 1, b. l. 8-12, 109-122).
24. Savavališkos statybos aktas surašytas ir privalomasis nurodymas duotas dėl to, kad suprojektuotoje pagalbinio pastato – pirties – vietoje pastatytas kitos paskirties statinys – gyvenamasis namas. Ieškovui neigiant šią aplinkybę ir argumentuojant, jog statinys pastatytas griežtai laikantis projekto sprendinių, pažymėtina, jog ieškovo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai ir paties ieškovo nenuosekli pozicija. Iš paties ieškovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jis pradėjo statyti pirties pastatą pagal 2009 metų projektą, tačiau apie 2010-2011 metus nusprendė suprojektuoto gyvenamojo namo nebestatyti, palikti tik pirties pastatą, kuriame gyvena, o siekdamas įteisinti faktinę padėtį 2017 m. parengė projekto pakeitimą (2 laida), statybai pagal kurį 2017-11-13 ir 2017-11-20 sistemoje Infostatyba pateikė prašymus išduoti statybos leidimą. Ieškovo teigimu, 2017 m. projekto 2 laidoje skyrėsi tik statinio paskirtis, t. y. vietoje pagalbinės paskirties pirties pastato suprojektuotas gyvenamasis namas bei kitaip įvardintos vidaus patalpos. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog projekto Nr. 06/0508 2 laida parengta užsakovo pageidavimu, nurodyta, jog nestatomas ir neprojektuojamas anksčiau suprojektuotas gyvenamasis namas, keičiama anksčiau suprojektuota ir statoma pirtis į vieno buto gyvenamąjį namą, sodyboje lieka vienas pastatas – vieno buto gyvenamasis namas (e. bylos t. 1, b. l. 128-133). Ieškovui teigiant, jog projekte tik pakeistas paskirties pavadinimas, iš liudytoju apklausto projektuotojo (projekto vadovo) A. K. parodymų matyti, kad ieškovas nebestatė atskiro gyvenamosios paskirties pastato, kuris buvo suprojektuotas 2006 ir 2009 metais, o pirties pastatą pakeitė į gyvenamąjį namą, todėl reikėjo peržiūrėti visą projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Liudytojas pažymėjo, jog paskirties keitimas nėra tik pavadinimo pakeitimas, nes turi būti realus statinio atitikimas tai paskirčiai, t. y. statinys turi atitikti tos paskirties statiniams teisės aktų nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovui teigiant, kad pastatė pagalbinės paskirties pastą – pirtį, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. teisinės šios paskirties statinio registracijos dokumentų, ieškovas nepateikė. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog pastatytą statinį jis norėjo įteisinti kaip gyvenamosios paskirties pastatą.
25. Aplinkybę, kad suprojektuoto pagalbinės paskirties pastato vietoje faktiškai pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2017-07-26 žemės sklypo plane ir 2017-09-01 topografiniame plane užfiksuota reali situacija, t. y. sklype esantis statinys (e. bylos t. 1, b. l. 13, 104). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų, atliktų 2017-03-06, byloje nurodytas statinio pavadinimas – gyvenamasis namas, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), nurodyti statybos pradžios ir pabaigos metai – 2006 ir 2016 metai, neypatingas statinys, bendras plotas 138,55 kv. m. (e. bylos t. 1, b. l. 138-147). Nors ieškovas šią kadastrinių matavimų bylą įvardija „juodraščiu“, nes kadastriniai matavimai nėra teisiškai įregistruoti, tačiau šioje kadastrinių matavimų byloje yra nekilnojamojo daikto foto nuotraukos (e. bylos t. 1, b. l. 141), kuriose užfiksuotas tas pats statinys, kaip ir Inspekcijos patikrinimo metu 2017-12-11 užfiksuotas statinys (e. bylos t. 1, b. l. 91-92). Inspekcijos pareigūnės, atlikusios patikrinimą, 2018-02-26 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte (kontroliniame klausimyne) Nr. SPA-219(16.2) nurodyta, jog vykdoma nauja statyba, statomas vieno buto gyvenamasis namas, kurio statybai leidimo statytojas neturi, nurodyta, jog statybos vietoje 2006-05-25 išduotas leidimas statyti pirties pastatą, 2009-10-08 statybos leidimas perregistruotas; nurodyta, jog pagal 2006-12-20 toponuotrauką statyba dar nebuvo pradėta; statytojas paaiškino, kad statė pirties pastatą, tačiau pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje statinio paskirtis nurodyta gyvenamoji, o pirties patalpos iš viso nėra. Patikrinimo išvadoje nurodyta, jog yra pastatytas vieno buto gyvenamasis namas neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. pastatyta ne pirtis, o gyvenamasis namas (e. bylos t. 1, b. l. 80-92).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir aptartų įrodymų pagrindu darytina labiau tikėtina ir logiška išvada, jog ieškovas suprojektuotos pagalbinis paskirties pirties pastato vietoje faktiškai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą, kurį siekė įteisinti. Pažymėtina, jog ieškovas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paklaustas, kodėl pirma pastatė gyvenamąjį namą, o tik vėliau pradėjo tvarkyti jo dokumentus, atsakė, jog taip patarė profesionalai. Baigiamosiose kalbose ieškovas taip pat pripažino, kad padarė procedūrinius pažeidimus, t. y. pirma pastatė statinį, o vėliau parengė jo projektą ir siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekdamas pakeisti statinio paskirtį, apeliantas visų pirma turėjo pastatytą statinį įregistruoti taip, kaip jis suprojektuotas, o vėliau laikantis nustatytų procedūrų pakeisti jo paskirtį.
27. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo statyba buvo savavališka, nes nei 2006 metų, nei pakoreguotame 2009 metų projekte nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo gyvenamojo namo statybą toje vietoje, kurioje šis statinys yra pastatytas. Projektinė dokumentacija patvirtina, jog pastatyto gyvenamojo namo vietoje suprojektuotas pirties pastatas (pagalbinio ūkio). Privalomasis nurodymas surašytas teisėtai ir pagrįstai pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kitiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, ir jų nekartoja bei plačiau neanalizuoja, ar statinys atitinka kitus projekto sprendinius. Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo motyvacija nėra labai išsami, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį naikinti dėl formalių reikalavimų, kai iš esmės ieškinys išnagrinėtas teisingai.
28. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, jog administracinio akto turinys gali būti išdėstytas nebūtinai viename dokumente. Nagrinėjamu atveju turi būti sistemiškai vertinamas Inspekcijos atlikto patikrinimo metu priimtų aktų (nebūtinai individualių administracinių) turinys. Kaip minėta, atlikus patikrinimą laikantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme reglamentuotos procedūros 2018-02-26 surašytas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-219(16.2),2018-03-01 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180301-00012 ir 2018-03-02 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016. Pažymėtina, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Be to, iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku už ką jam duotas privalomasis nurodymas, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad privalomasis nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
29. Apeliantui argumentuojant teisinių pasekmių proporcingumu, pažymėtina, jog, kaip minėta, nuo paties ieškovo valios ir veiksmų priklauso privalomojo nurodymo įvykdymo būdas, juo labiau, kad Inspekcija neginčija ieškovo teisės nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą. Pažymėtina, jog statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje H. prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03, pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą.
30. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas iš esmės atmestas, sprendimas pakeistas kitais pagrindais, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-03-01 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180301-00012 panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.