Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono apylinkės teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokatui D. K., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo D. V., dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. V. 2018-04-10 pateiktu ir 2018-04-20 priimtu ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-03-01 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180301-00012 ir 2018-03-02 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016 bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad savavališkos statybos akte nurodyta pažeidimo esmė – vieno buto gyvenamasis namas pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (statoma ne pagalbinio ūkio paskirties pirtis, o vieno buto gyvenamasis namas), pažeista LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 14 str. 1 d. 4 p., 18 str. 7 d. 3 p., 27 str. 1 d. 8 p., 27 str. 16 d. 1 p, 27 str. 22 d., pažeidimo laikas 2008-2016 m. Privalomuoju nurodymu reikalaujama nevykdyti jokių savavališkai pastatyto statinio gyvenamojo namo ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-09-01. Ieškovui nuosavybės teise priklausė 2,32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), - ūkininko ūkis. Ieškovas 2005 m. įregistravo ūkininko ūkį ir suformavo ūkininko ūkio sodybą. Nusprendė ūkininko ūkio sodyboje statyti gyvenamąjį namą. 2006-05-25 Techninio darbo projekte Nr. 06/0508 nurodyti bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv.m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 124,37 kv.m, aukštų skaičius – 1A+P, kt. Klaipėdos rajono savivaldybė 2006-05-25 išdavė statybos leidimą Nr. GN 06-287 individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Gavus leidimą statybai, 2006 m. pradėtos minėtų nekilnojamųjų turto objektų statybos. 2007 m. parengus 2,32 ha žemės sklypo detalųjį planą, žemės sklypas buvo padalintas į mažesnius žemės sklypus, tačiau ūkininko ūkio sodyba liko nepakitusi, VĮ Registrų centre pakeisti žemės sklypų kadastriniai numeriai. 2009 m. buvo nuspręsta koreguoti pirties projektą. 2009-07-09 Techninio darbo projekte (Korektūra 2009 07) Nr. 06/0508 nurodyti bendrieji statinio rodikliai – gyvenamasis namas: bendras plotas – 180,32 kv.m, aukštų skaičius – 1A+M, kt.; pirtis: bendras plotas 145,67 kv.m, aukštų skaičius – 1A+P, kt. Gautas atnaujintas statybos leidimas. Ieškovas prieš pradėdamas individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais (pirtimi) statybą gavo statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą, vėliau koreguojant pirties projektą statybos leidimas buvo atnaujintas, visi darbai atlikti turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nepagrįsti. Be to savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra neaiškūs, abstraktūs, neleidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė jų priėmimą, tai reiškia nemotyvuoti ir neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.

Ieškovas A. V. ir jo atstovas advokatas Darius Kurpavičius ieškinį palaiko.

Ieškovas A. V. papildomai paaiškino, kad yra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys. Pagal 2006 m. išduotą ir 2009 m. pakoreguotą statybos leidimą statybas pradėjo nuo pagalbinio pastato – pirties. Atėjus krizei statyti gyvenamąjį statinį nebeliko galimybių. Maždaug apie 2009 m. nusprendė, kad pirties vietoje bus gyvenamasis namas. Name su šeima apsigyveno 2010-2011 m. Siekiant įteisinti faktinę padėtį, 2017 m. buvo parengtas projekto pakeitimas, kuriuo keičiama ūkinio pastato - pirties paskirtis į gyvenamąjį namą ir panaikinamas projekte numatytas gyvenamasis namas. Pakoreguotas projektas pateiktas savivaldybei statybos leidimui pakeisti. Statybos leidimų skyriuje susipažinę su projektu ir, jo įsitikinimu neradę 2009 m. pakoreguoto statybos leidimo, remiantis 2006 m. statybos leidimu (kuriame ūkinio statinio – pirties plotas buvo kitoks) bei tuo, kad 2007 m. buvo padalintas žemės sklypas, nusprendė, kad statyba yra savavališka ir perdavė šį klausimą spręsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Esamo pastato (dėl kurio surašyti ginčijami aktai) matmenys, išplanavimas, patalpų paskirtys atitinka 2009 m. projektą, pagal kurį pirties plotas 145,67 kv.m. 2017 m. projekte skiriasi tik statinio paskirtis ir patalpų pavadinimai: salė pakeista į svetainę; miegamosios patalpos - į kambarius antrame aukšte; pirties patalpa - į katilinę. Pirties nėra, bet patalpų išplanavimas toks pat. Vienintelis neatitikimas – išorės fasadas. Dagiau niekas nesikeitė. Projekto pakeitimo poreikis atsirado tik 2017 m., nes vis tikėjosi, kad atsiras finansinių galimybių įgyvendinti 2009 m. projektą. 2017 m. jo užsakymu atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pats pateikė statybos inspekcijos specialistei, yra neįregistruoti, todėl juodraštiniai. Tai, kad jis gyvena statinyje, kurio statyba beje neužbaigta, nieko nereiškia, nes jis gali gyventi bet kur, jei nori pirtyje, jei nori ir po tiltu. Jis įpareigojimu nugriauti statinį yra per skaudžiai baudžiamas.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI arba Inspekcija) atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas turi dar 2006-05-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. GN 06-287, suteikiantį teisę statyti gyvenamąjį namą ir priklausinį (pirtį), išduotą pagal A. K. 2006 m. parengtą statybos projektą „Individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statyba (ūkininko ūkis)“ Nr. 06/05-08. Šis statybos projektas 2009 m. buvo pakoreguotas, 2009-10-07 Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje projekto korektūra suderinta ir jai išduotas statybos leidimas tuo pačiu numeriu, nurodant leidimo apačioje žymą, kad leidimas perregistruotas pasikeitus statinio techniniams rodikliams. Išanalizavus projekto ir projekto korektūros sprendinius, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad juose nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo gyvenamojo namo statybą toje vietoje, kurioje šis statinys pastatytas. Abiejų statinio projektinės dokumentacijos laidų turinys patvirtina savavališkai pastatyto gyvenamojo namo vietoje esant suprojektuotą pirties pastatą (pagalbinio ūkio). Nors gyvenamojo namo statyba ginčo sklype taip pat galima, tačiau faktinė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo vieta ir kiti techniniai duomenys ženkliai skiriasi nuo projektinių gyvenamojo namo sprendinių. Tai leidžia teigti, kad gyvenamasis namas pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Situacijos vertinimo dėl statybos savavališkumo nekeičia skirtingu laikotarpiu įvykę teisinio reguliavimo pokyčiai ir savavališkos statybos turinio pakeitimai. Sprendžiant, ar asmuo turi statybos leidimą statyti konkretų statinį, turi būti analizuojami statinio projekto sprendiniai, kurių realizacijai statybos leidimas ir išduodamas. Nesutinka su ieškovo nuostata, kad statybos leidimo turėjimas pats savaime suteikė teisę vykdyti statybos darbus, nenumatytus statybos projekte ir pakoreguotame projekte, ir kad tuo paneigiama savavališkos statybos pripažinimo galimybė tokiems statybos darbams. Šiuo konkrečiu ginčo atveju projektinėje dokumentacijoje nenumatyto statinio statyba yra tapati padėčiai, kuomet statyba vykdoma be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Ir tai pripažintina savavališka statyba net ir 2006 m. statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste. Nesutinka, kad ginčo sprendimai yra neaiškūs, abstraktūs, neleidžiantys ieškovui suvokti, kokios priežastys lėmė savavališkos statybos akto surašymą. Ieškovo nuoroda į Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų pažeidimą nepagrįsta. Šios normos taikymas, tai konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis teisės normomis. Tiek 2006 m., tiek šiuo metu galiojantis statybos teisinis reguliavimas numato statytojo pareigą neypatingos kategorijos statinį statyti tik turint statybos leidimą. Atitinkamai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. nuostatos įpareigoja Inspekciją reaguoti į savavališkos statybos atvejus ir, juos fiksavus, savavališkos statybos aktu taikyti savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemones. Ieškovui žinoma, kad 2017-12-11 buvo atliekamas ieškovo vykdytos statybos patikrinimas, tikrinant ir fiksuojant pažeidimo faktinius duomenis. Patikrinimo rezultatai įforminti 2018-02-26 užregistruotu Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) Nr. (duomenys neskelbtini) Būtent Inspekcijos atliekami statybos patikrinimai yra viena pagrindinių priemonių atliekant dalį Inspekcijos vykdomo statybos valstybinės priežiūros proceso, kurio metu, be kita ko nustatomas statybos savavališkumas. Ieškovas kartu su inspekcijos pareigūnu dalyvavo atliekant statybos patikrinimą bei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vykdė ūkinio pastato – pirties statybą. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad maždaug toje vietoje, kurioje turėjo būti statoma pirtis, pastatytas gyvenamasis namas, kurio statyba statybos leidime nenumatyta. Tą patvirtino ir paties ieškovo pateikta UAB „Vakarų inžinerija“ 2017-05-02 parengta statinio kadastro duomenų byla, kurioje fiksuoti vieno buto gyvenamojo namo kadastro duomenys. Nustačius, kad ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento pastatyto gyvenamojo namo statybai, ginčijamas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas surašyti pagrįstai ir teisėtai. Ieškovas, naudodamasis statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ 2017-11-13 ir 2017-11-20 pateikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą, siekdamas įteisinti savavališkai pastatyto gyvenamojo namo statybą. Kartu su prašymais pateiktoje pakeistos projektinės dokumentacijos laidoje ginčo vietoje suprojektuotas gyvenamasis namas, tikslu įteisinti faktinę padėtį ir nedeklaruojant to privalomai kaip savavališka statyba. Įtarus, kad statyba savavališka ir nėra sumokėta privaloma įmoka už jos įteisinimą, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas ir apie galimą savavališką statybą 2017-11-20 informacija pateikta inspekcijai. Nors ieškovas nepripažįsta savavališkos statybos fakto, tačiau atlieka veiksmus savavališkos statybos įteisinimui. Tokiais konkliudentiniais veiksmais parodomas ieškovo savavališkos statybos pripažinimas. Be to pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie sukelia juridines pasekmes Savavališkos statybos aktas nepasižymi individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais – nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t.t., todėl negali būti ginčo dalyku, byla dėl savavališkos statybos akto panaikinimo turi būti nutraukta. Prašo bylą dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje ieškinio netenkinti. Nusprendus bylos dalyje nenutraukti, prašo ieškinio netenkinti visa apimtimi.

Atsakovės VTPSI atstovas T. B. su ieškiniu nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas sau palankiai, tačiau nepagrįstai, aiškina teisinį reglamentavimą. Ieškovo pastatytas statinys neatitinka 2009 m. patikslinto projekto. Skiriasi statinio paskirtis ir techniniai statinio parametrai. Pagal 2009 m. projektą pirties bendras plotas 145,67 kv.m, faktiškai pastatytas gyvenamojo namo bendras plotas yra 138,55 kv.m, skiriasi statinio konstrukcijos - nebėra projekte numatyto balkono, stogo dalies, skiriasi išplanavimas - projekte nebuvo jokių gyvenamųjų patalpų. Statinio paskirtis yra esminis statinio projekto sprendinys. Skirtingi reikalavimai taikomi pagalbinei patalpai ir gyvenamajam namui, tai nėra to paties masto statyba. Vien statinio paskirties pakeitimas pripažįstamas savavališka statyba. Leidimo nereikia gyvenamojo namo, kurio plotas iki 50 kv.m, statybai. Ieškovo pastatytam gyvenamajam namui, pagal esamą plotą, leidimas būtinas.

Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Liudytojas A. K. parodė, kad ieškovo A. V. užsakymu 2006 m. parengė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato – pirties projektą, 2009 m. atliko 2006 m. projekto pakeitimus. Pasikeitus užsakovo norams ir jam pareiškus, kad nebenori statyti ūkinio pastato – pirties, o nori šį pastatą perdaryti į gyvenamąjį namą, liepė jam apsimatuoti ir pagal pateiktus preliminarius kadastrinius duomenis 2017 m. parengė ūkinio pastato keitimo į gyvenamąjį namą projektą. Statinio neapžiūrėjo, naują statinio projektą parengė pagal statinio nuotraukas, ieškovo pageidavimus ir jo pateiktus matavimus. Jam nebuvo pateikti duomenys apie patalpų pavadinimus. Negali paaiškinti, kodėl 2009 m. koreguojant projektą neprašė užsakovo matavimų. Nežino, koks faktiškai buvo pastatytas statinys, kai rengė 2017 m. projekto pakeitimą. Nežino, kur užsakovas gyveno. Nėra draudžiama ūkinį pastatą perprojektuoti į gyvenamąją namą. Tokiu atveju reikia peržiūrėti visą projektą, turi būti įvertinti esminiai statinio reikalavimai, būtina atsižvelgti į patalpas, vėdinimą, higieninius reikalavimus, nustatyti, ar statinys gali būti gyvenamuoju namu ar negali. Tai nėra tik patalpų pavadinimų pakeitimas. Pirmiausiai turi būti parengtas projektas, po to atliekami statybos darbai ir pakeitimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pagal A. V. užsakymą 2006-05-08 parengtas statybos projektas „Individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statyba (ūkininko ūkis)“ Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-05-25 išduotas statybos leidimas Nr. GN 06-287 (galiojimo laikas iki 2016-05-24), suteikiantis teisę statyti gyvenamąjį namą (bendras plotas 180,32 kv.m,1 aukštas+mansarda) ir priklausinį – pirtį (bendras plotas 124,37 kv.m, 1 aukštas+palėpė) pagal A. K. 2006 m. parengtą projektą. Statybos projektas 2009-07-09 pakoreguotas – pakoreguota pirties dislokacija sklype ir minimaliai pakoreguotas pirmo aukšto planas, padidinant poilsio patalpą (bendras plotas 145,67 kv.m, 1 aukštas+palėpė; pirmo aukšto plotas 80,59 kv.m, patalpos – poilsio patalpa 55,03 kv. m, sanitarinis mazgas 4,6 kv.m, holas 8,26 kv.m, rūbinė 5,74 kv.m, pirtis 7,2 kv.m, terasa 35 kv.m; palėpės bendras plotas 65,08 kv.m, patalpos – holas 8 kv.m, palėpė 28,86 kv.m, palėpė 23,82 kv.m, sanitarinis mazgas 4,4 kv.m, balkonas 23 kv.m). 2009-10-08 statybos leidimas perregistruotas tuo pačiu numeriu Nr. GN 06-287 (galiojimo laikas iki 2016-05-24), nurodant žymą, kad leidimas perregistruotas pasikeitus statinio techniniams rodikliams.

Pagal 2006 m. išduotą ir 2009 m. perregistruotą statybos leidimą, A. V. ir D. V. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotoje pagalbinio pastato – pirties vietoje pastatytas statinys, kuriame nuo 2010-2011 m. iki šiol gyvena ieškovas su šeima.

2017-03-06 atlikti nekilnojamojo daikto - statinio, kuriame nuo 2010-2011 m. iki šiol gyvena ieškovas su šeima, kadastriniai matavimai. 2017-05-02 UAB „Vakarų inžinerija“ pagal 2017-03-06 kadastrinių matavimų duomenis parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti statinio duomenys: statinio paskirtis – gyvenamoji, pavadinimas – gyvenamasis namas, statybos pradžia 2006 m., pabaiga 2016 m., baigtumas 100 procentų, bendras plotas 138,55 kv.m (pirmo aukšto plotas 75,93 kv.m, patalpos: holas 13,68 kv.m, virtuvė 7,82 kv.m, svetainė 44,38 kv.m, sanitarinis mazgas 4,04 kv.m, katilinė 6,01 kv.m; mansardos (pastogės) plotas 62,62 kv.m, patalpos: holas 4,35 kv.m, kambarys 28,58 kv.m, sanitarinis mazgas 4,47 kv.m, kambarys 25,22 kv.m).

2017-07-26 atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, UAB „Vakarų inžinerija“ žemės sklypo plane kartografuotas gyvenamasis namas.

2017 m. A. V. užsakymu, pagal statinio kadastrinius duomenis, parengta projekto 2 laida, pagal kurią nestatomas ir neprojektuojamas anksčiau suprojektuotas gyvenamasis namas, anksčiau suprojektuota ir statoma pirtis keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą.

2017-11-13 per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateiktas statytojo A. V. (dokumento kūrėjas ir pateikėjas projektuotojas A. K.) prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakingam darbuotojui, peržiūrėjus prie prašymo pateikto projekto dokumentaciją, sklypo topografinę nuotrauką bei kilus įtarimui, kad galimai bandoma įteisinti jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir tai nenurodyta prašyme, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra sustabdyta, informacija 2017-11-20 perduota VTPSI Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.

2017-12-11 atliktas patikrinimas, sudarytos situacijos schemos. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018-02-26 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. (duomenys neskelbtini)

2018-03-01 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, 2008-2016 m. pastatytas neypatingos kategorijos statinys - vieno buto gyvenamasis namas (vietoje pagalbinio ūkio paskirties pirties), pažeidžiant LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 14 str. 1 d. 4 p., 18 str. 7 d. 3 p., 27 str. 1 d. 8 p., 27 str. 16 d. 1 p., 27 str. 22 d.

2018-03-02 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies darbų Nr. PNSD-30-180302-00016.

2018-03-02 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180302-00016, įpareigojant nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2018-09-01.

Duomenų, kad privalomieji nurodymai būtų apskųsti LR ABTĮ nustatyta tvarka, byloje nėra.

Ieškovas A. V. 2018-04-10 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl 2018-03-01 savavališkos statybos akto ir 2018-03-02 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nuginčijimo.

Gyvenamojo namo (neypatingo statinio) statybai rengiamas statybos projektas. Viena iš sąlygų statytojo teisei įgyvendinti ir viena iš statytojo pareigų yra statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, įgijimas ir turėjimas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos darbai privalo būti vykdomi pagal statinio projektą. Statinio paskirtis yra vienas iš esminių statinio projekto sprendinių. Statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavališka statyba (LR Statybos įstatymo 2 d. 11 p., 46 p., 14 str. 1 d. 4 p., 18 str. 7 d. 3 p., 27 str. 22 d.).

Statybos leidimo išdavimo metu 2006 m. leidimas vykdyti naujo statinio statybą, išskyrus nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtino Vyriausybės įgaliota institucija, bei statinio paprastąjį remontą, taip pat buvo privalomas. Savavališka statinio statyba buvo laikoma statinio statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Statybos leidimas statyti naują statinį išduodamas tik tada, kai statytojas pateikia privalomus dokumentus, tarp jų statinio projektą. Statinio projektas - tai dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirti statinio statybai įteisinti ir vykdyti, ir kuriame apibrėžiamas statybos darbų mastas. Surašius savavališkos statybos aktą ir jį išnagrinėjus, priimamas vienas ir įstatyme numatytų sprendimų, tarp kurių galimas statytojo (užsakovo), parengus projektą ir gavus statybos leidimą, įpareigojimas perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą (LR Statybos įstatymo 2 str. 27 d., 71 d., 23 str. 1 d., 6 d. 4 p., 28 str. 2 p., redakcija nuo 2006-01-04). Tai, kad viena iš savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonių galėjo būti pareikalavimas perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą, rodo, kad savavališkos statybos aktą buvo galima surašyti ir statybai vykdomai, turint statybos leidimą ir statinio projektą, tačiau nesilaikant statinio projekto sprendinių.

Tiek aktualus, tiek statybos leidimo išdavimo metu 2006 m. galiojęs, reglamentavimas nustato, kad statybos leidimas yra specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti statybą statinio projekto apimtimi. Sprendžiant, ar asmuo turi statybos leidimą statyti konkretų statinį, turi būti analizuojami statinio projekto sprendiniai, kurių realizacijai statybos leidimas ir išduodamas.

Civilinės bylos nagrinėjamos rungimosi principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 12 str., 178 str.).

Byloje esančiais įrodymais bei paties ieškovo paaiškinimais akivaizdu, kad turint leidimą statybai, vietoje projekte numatytos pagalbinio pastato – pirties pastatytas kitos paskirties statinys – gyvenamasis namas. Vėliau, kai faktiškai statybos darbai buvo atlikti ir užfiksuoti statinio – gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, siekiant įteisinti faktinę padėtį, parengta nauja projekto laida, pagal kurią pirtis keičiama į vieno buto gyvenamąjį namą, ir kreiptasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi statinio, kurio statytojas ieškovas, statyba atlikta nesilaikant ir pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos metu galioję ir šiuo metu galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai tai leidžia vertinti kaip savavališką statybą.

Projektinėje dokumentacijoje nenumatyto statinio statyba yra tapati padėčiai, kai statyba vykdoma be statybos leidimo, ir tai pripažintina savavališka statyba net ir 2006 m. statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo kontekste. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais atsikirtimais, todėl daugiau jų nekartoja.

Ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas yra surašyti kompetentingų, specialių žinių turinčių valstybės pareigūnų, pagrįsti patikrinimo, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas, duomenimis, statybą reglamentuojančiomis bendromis bei specialiomis teisės normomis. Ieškovo argumentai, kad jie neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų, nes yra neaiškūs, nemotyvuoti ir (savivaldybės tarybos nariui) nesuprantami, yra nepagrįsti ir atmestini.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti savavališkai nugriautą statinį ar savavališkai išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. (LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas 14 str. 1 d.). Sąrašas yra baigtinis. Tačiau tiek pagal statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, asmeniui numatyta galimybė ir teisė teisės aktų nustatyta tvarka, parengus projektinę dokumentaciją (šiuo atveju pabaigus statybos darbus jau parengta) ir sumokėjus LR Statybos įstatyme nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Todėl ieškovo teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad jis įpareigojimu nugriauti statinį pernelyg baudžiamas, nepagrįsti.

Ginčijami sprendimai buvo priimti tinkamai įvertinus faktinę situaciją ir teisingai pritaikius norminius statybą reglamentuojančius teisės aktus.

Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ginčijamų aktų neteisėtumo.

Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.