Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Luminor bank“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir atsikirtimai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

52. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas G. B. ir atsakovė M. B. (iki santuokos sudarymo – D.) 2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (ieškinio priedas).

53. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. B. (ieškinio priedas).

54. Ieškovė turi dukrą K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas).

55. Šalys 2017 m. sausio 5 d. sudarė Povedybinę sutartį.

56. 2017 m. sausio 6 d. ieškovė įsteigė įmonę UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovė M. B. - vienintelė įmonės akcininkė. Verslo steigimui ieškovė su AB Swedbank 2017 m. sausio 2 d. sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo 6 000 Eur paskolą.

57. Valstybės įmonės Registro centro duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu iki santuokos sudarymo 2008 m. balandžio 19 d. Pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimui ieškovė 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB DnB NORD banku 49 235.40 Eur sumai, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka. Įmokas pagal sutartį ieškovė mokės iki 2046 metų, kasmėnesinė įmoka siekia 150 Eur.

58. Kelių transporto priemonių registro duomenimis 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė MERCEDES-BENZ, ML 350 Bluetec4Matic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

59. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2020-10-22 pažymą, M. B. darbo užmokestis atskaičius mokesčius laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. (už 21 mėn.) iš viso sudarė 30 284,17 Eur, t.y. apie 1594 Eur per mėnesį (ieškinio priedas).

60. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-19 Pažymos dėl registravimo laikotarpių matyti, kad G. B. buvo registruotas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 20 d., nuo 2021 m. kovo 16 d. VSDFV duomenimis laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2021-04-06 atsakovas nedirbo ir draudžiamųjų pajamų negavo (priešieškinio priedai).

Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, pavardžių ir tarpusavio išlaikymo, neturtinės žalos

62. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

63. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Jis nuo ieškovės nuslėpė, kad iki santuokos sudarymo buvo keturis kartus teistas (2005 m. teistas pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė); 2008 m. teistas pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas); 214 str. 1 d. (svetimos elektroninės mokėjimo kortelės klastojimas/disponavimas), 259 str. 1 d. (disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti); 2011 m. teistas pagal BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas); 2011 m. teistas pagal BK 259 str. 2 d. (disponavimas narkotinėmis medžiagomis), po santuokos sudarymo 2016 m. teistas pagal BK 178 str. (vagystė).

64. 2017 m. gegužės 9 d. atsakovas G. B. smurtavo sutuoktinės, ieškovės M. B. ir jos dukros, iš pirmos santuokos, K. Ž. atžvilgiu. Atsakovas sutuoktinei tyčia sudavė nemažiau nei šešis smūgius rankomis į galvos sritį, tuo padarydamas sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje bei užausyje, taip ieškovei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovės dukrai K. Ž. atsakovas tyčia vieną kartą ranka sudavė į dešinį žastą ir vieną kartą spyrė į dešinę blauzdą, taip padarydamas sumušimus nurodytose vietose ir sukėlė nežymų sveikatos sutrukdymą. 2020 m. gegužės 10 d. atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir jos dukros, įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis. Atsakovui pažeidus pritaikytą kardomąja priemonę 2017 m. liepos 27 d. buvo pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – areštą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį atsakovo atžvilgiu pagal BK 140 str. 2 d. ( nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui ), 140 str. 3 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiam), 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui, pareigūnui) ir paskyrė jam galutinę bausmę – 2 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo (bausmės pradžia 2019-03-27, bausmės pabaiga 2021-11-06). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas nuosprendį paliko nepakeistą. G. B. pasislėpė nuo bausmės atlikimo, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, kuriame nurodyta, jog likęs neatliktas bausmės laikas 3 metai 3 mėnesiai.

66. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, leidžiančių spręsti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, priešingai, byloje teikti ieškovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo lojali atsakovui, jį rėmė net ir paaiškėjus apie jo padarytas nusikalstamas veikas.

67. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Be to, ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu yra konstatuota atsakovo smurtas prieš ieškovę ir jos mažametę dukrą, todėl abejoti atsakovo kalte dėl santuokos iširimo pagrindo nėra, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

68. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

69. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

70. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

72. Ieškovė nurodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, kai dar iki santuokos neatskleidė savo kriminalinės praeities, tokiu būdu ieškovę G. B. apgavo. Po santuokos atsakovas pradėjo rodyti savo tikrąjį veidą, t.y. nesiskaityti su sutuoktine, jos negerbti. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, psichologiškai ir fiziškai smurtavo. Tik dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė negatyvius išgyvenimus: stresą, pažeminimus, emocinį ir fizinį skausmą. Nors šalys nuo 2017 m. gegužės mėn. gyvena atskirai, atsakovas nuolat siuntinėja ieškovei grasinančio turinio žinutes, paskambinęs išplūsta, grasina, reikalauja pinigų. Negalėdama kentėti nuolatinių patyčių, nesiskaitymo, psichologinio smurto ieškovė siekia nutraukti santuoką. Ieškovę nuolat lydi baimė ir netikrumo jausmas dėl savo ateities, ji išgyvena emocinę įtampą, saugumo jausmo praradimą. Ieškovė bijo dėl ateities, savo dukros saugumo, kad iš įkalinimo įstaigos išėjęs atsakovas gali kerštauti. Tik dėl ieškovo despotiškų veiksmų, nuolatinio žeminimo, užgauliojimų, sumažėjo atsakovės pasitikėjimas savimi bei kitais žmonėmis, ji nebetiki, kad kiti žmonės gali ją mylėti, gerbti. Akivaizdu, kad atsakovas savo veiksmais sutuoktinę žemino. G. B. savo aktyviais smurtiniais veiksmais pademonstravo, jog šeima bei santuoka jam – nėra vertybė. Atsakovo netinkamas elgesys, grubumas sutuoktinės atžvilgiu, jos žeminimas, psichologinis ir fizinis smurtas padarė didelės žalos ieškovės savivertei, pasitikėjimui savimi.

73. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas aplinkybes dėl atsakovo fizinio smurto ieškovės ir jos dukters atžvilgiu, kas neabejotinai lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog ieškovės argumentai, kad ji patyrė neigiamas pasekmes, sunkius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinį ir fizinį skausmą: įtampą, nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, bejėgiškumą, nerimą ne tik dėl savo, bet ir nepilnametės dukters ateities, įvairius rūpesčius, yra pagrįsti. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, įvertinus, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, atsižvelgiant teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose, bei atsižvelgus į atsakovo į bylą pateiktus ieškovės parodymus baudžiamojoje byloje apie tai, kad atsakovui dėl dalies jo netinkamo elgesio atleido, sprendžiama, kad atsakovei priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 2 000 Eur.

74. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę. Tenkinamas ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinama iki santuokos turėta pavardė D., atsakovui – B..

75. Abu sutuoktiniai yra galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nereiškia, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

76. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su M. B..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

77. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

78. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

79. Abi šalys yra pateikusios savo bendravimo su vaiku tvarką, kurios turėtų laikytis atsakovas.

80. Šioje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad jau ilgą laiką atsakovas slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, kuriame nurodyta, jog atsakovui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai ir 3 mėnesiai. Dėl šių priežasčių bendravimo su vaiku tvarka, kurią prašo nustatyti šalys, šiuo metu yra negalima, nes nėra žinoma atsakovo buvimo vieta, jis slapstosi, o jį suradus dar daugiau kaip trejus metus atsakovas privalės atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu tikslingiau yra nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kuri yra artimesnė nustatytai 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, atsižvelgiant į aplinkybę, jog tuo metu atsakovas buvo neseniai grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, ir kuria atsakovas turės galimybę įgyvendinti iš karto po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo

81. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

82. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

83. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 840 Eur, o atskaičius mokesčius – 633 Eur.

84. Ieškovė prašo priteisti vaikui 300 Eur per mėnesį išlaikymą, nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 610-707 Eur (ieškinio priedas). Šioje lentelėje nurodyta, kad per mėnesį reikia 30-60 Eur avalynei, 50-80 Eur drabužiams; 100 Eur maistui namuose, 40-50 Eur mokesčiui už darželį, 5 Eur grupės fondui, 10-12 Eur koncertams, išvykoms, spektakliams, 10-15 Eur lavinimo priemonėms (pratyboms, spalvinimo knygelėms, rašikliams, kanceliarinėms prekėms ir pan.), 15 Eur futbolo treniruotėms, 30-40 Eur žaislams, žaidimams, knygoms, 15 Eur higienos priemonėms, 10 Eur sanitarinėms priemonėms, 30 Eur laisvalaikiui, pramogoms (filmai, atrakcionai, cirkas, zoologijos sodas ir kt.), 15 Eur A. gimtadienio šventei, 50 Eur buto komunalinėms paslaugoms, 50 Eur būsto paskolai dengti, 50 Eur vaiko atostogoms, kelionėms, 7,50 Eur telefono sąskaitos papildymui, internetui, 35 Eur vaiko poreikiams gyvenimui (naujai lovai, patalynei, kompiuteriui, ausinėms ir pan.), 20 Eur transporto paslaugoms (vežimui į darželį, vykimui pas senelius), 20-30 Eur neplanuotos išlaidos (gėlės auklėtojai, dovanėlės A. draugų gimtadieniams ir pan.).

86. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad poreikių lentelėje nurodyta 50 Eur suma būsto paskolai padengti į vaiko poreikių lentelę yra įtraukta nepagrįstai, nes periodinė 150 Eur įmoka yra asmeninis Ieškovės įsipareigojimas pagal 2008 m. balandžio 30 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su tuometiniu AB DnB NORD.

87. Atsakovas kritikuoja 50 Eur dydžio sumą mokesčiams už komunalines paslaugas, nurodydamas, jog Atsakovui gyvenant minėtame būste, šeimos išlaidos už komunalines paslaugas tik žiemos sezonu siekdavo 150 Eur, tuo tarpu pavasario-rudens mėnesiais jos neviršydavo 60 Eur. Tai patvirtina ir Ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už per vienerius metus sumokėtą 978,04 Eur sumą už komunalines paslaugas (UAB „Viena sąskaita“), kurių 1/3 dalis tenkanti A. B. yra 326,01 Eur/per metus (t.y. 27,16 Eur/mėn.). Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas iš jos banko sąskaitos apie mokėjimus UAB Viena sąskaita yra už 6 mėnesius 2019-2020 m., t.y. pilnai neatspindi, kiek mokesčių buvo sumokėta per vienerius metus, be to, visuotinai žinoma, kad šiuo metu mokesčiai už elektrą, dujas, šildymą yra ženkliai padidėję, todėl ieškovės nurodoma bendra suma per mėnesį už komunalines paslaugas 150 Eur teismo vertinimu yra objektyvi ir nėra pagrindo spręsti dėl jos mažinimo.

88. Atsakovas nurodo, kad tikrovės neatitinka Ieškovės nurodomos išlaidos drabužiams ir avalynei (vaikui neva per metus skiriama po 960-1680 Eur suma vien šių poreikių tenkinimui (80-140 Eur/mėn.)). Atsakovo žiniomis, A. B. poreikiai aprangai ir avalynei tikrai nėra didesni nei 30 Eur per mėnesį (360 Eur per metus), nes nauji drabužiai ir avalynė jam nėra perkami kiekvieną sezoną. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko avalynei ir aprangai atitinka jo poreikius, Lietuvoje yra sezoniškumas, skirtingu metų laiku yra skirtingi poreikiai aprangai, vaikas auga, todėl dažnai aprangą ir avalynę tenka atnaujinti vien dėl to, kad vaikui jau nebetinka.

90. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovė dalies vaiko poreikiams numatytų išlaidų nepagrindė. Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, teismas neturi nustatyti konkrečios kiekvienam vaiko poreikiui tenkinti reikalingos sumos (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko poreikių, atsižvelgia į aukščiau nurodytą teismų praktiką, pagal kurią minimaliems, būtiniesiems žmogaus poreikiams tenkinti, skirtina minimalios mėnesinės algos dydžio sumą, kuri šiuo metu yra 633 Eur, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, tačiau ir kiti poreikiai, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį.

91. Atsižvelgiant į tai, kad poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma nuo 610 iki 707 Eur, tačiau ši suma buvo nurodyta ieškinio pateikimo metu, todėl per bylos nagrinėjimo laiką išaugus kainoms, atskaitos tašku imama viršutinė riba. Teismui pripažinus, kad 50 Eur suma būsto paskolai dengti nėra susijusi su vaiko poreikiais, šia suma mažinamas išlaikymo dydis ir nusprendžiama, kad A. B. poreikiams tenkinti kas mėnesį yra reikalinga 657 Eur suma.

92. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, nuo 2018-01-01 Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. pagrindu kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (nuo 2023-01-01 ši išmoka yra (1,75 x 49 Eur) 85,75 Eur), todėl atitinkamai 85,75 Eur suma mažintina A. B. poreikiams reikalinga suma iki 571,25 Eur. Padalinus šią suma abiems tėvams lygiomis dalimis, tai sudaro 285,63 Eur, suapvalinus- 286 Eur.

93. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

94. Ieškovė yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė, jos darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį yra apie 1594 Eur (ieškinio priedas). 2008 m. balandžio 23 d. įsigijo butą-patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimui ieškovė su AB DnB NORD bankas 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė gavo 49 235,40 Eur kreditą, kurio grąžinimo terminas yra 2046 m., kas mėnesį mokamos 150 Eur įmokos.

95. Byloje nėra duomenų apie paskutiniais metais gautas atsakovo pajamas. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-03-19 Pažymos dėl registravimo laikotarpių matyti, kad G. B. buvo registruotas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 20 d., nuo 2021 m. kovo 16 d. VSDFV duomenimis laikotarpiu nuo 2020-12-09 iki 2021-04-06 atsakovas nedirbo ir draudžiamųjų pajamų negavo (priešieškinio priedai). Atsakovo teigimu, jis dirbo užsienyje, tačiau jokių duomenų apie užsienyje gautą darbo užmokestį nepateikė. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad į įkalinimo įstaigą pateko 2019 m. kovo 27 d., nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. (t.y. 19 mėnesių) negauna jokių pajamų ir objektyviai neturi jokių galimybių jų gauti bei teikti išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuolat žada keisti savo gyvenimo būdą, pradėti dirbti ir teikti išlaikymą sūnui, teisinasi, kad nepalanki finansinė padėtis, tačiau nieko nedaro, kad padėtis pasikeistų. Jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nesiekė gyventi sąžiningo ir teisingo gyvenimo.

96. Byloje nėra duomenų apie šalių sveikatos problemas, dėl kurių būtų sumažintas jų darbingumas ir dėl kurių jos negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

97. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti mažesne dalimi, pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra. Būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui šalys kiekvieną mėnesį turi skirti po 286 Eur kiekvienas.

98. Ieškinys dalyje dėl vaiko išlaikymo tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 286 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020-11-03) iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

101. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

102. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2016 m. pradžios, tačiau įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2017 m. spalio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. už trejų metų laikotarpį. Įsiskolinimą skaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktiką, pagal minimalaus mėnesio atlyginimo dydį, nustatomą kasmet Vyriausybės nutarimais „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ ir prašo priteisti iš atsakovo 8 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą: laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 570 Eur (190 X 3); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. gruodžio 31 d. po 200 Eur per mėnesį, viso 2400 Eur (12 x 200), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio 31 d. po 215 Eur per mėnesį, viso 2580 Eur (12 x 215); laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, skaičiuoja po 300 Eur per mėnesį, viso 3000 Eur (12 x 300 Eur).

103. Atsakovas jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu teikė vaikui išlaikymą nepateikė. Ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. už 10 mėn. iki ieškinio padavimo skaičiuojant išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį, tačiau šioje byloje nustačius, kad atsakovas turėtų teikti 286 Eur išlaikymą, ši suma perskaičiuotina ir nustatoma, kad už šį laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2860 Eur, t. y. prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažinamas 140 Eur (3000-2860). Iš viso už trejų metų laikotarpį priteisiamas 8 410 Eur įsiskolinimas.

104. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

105. Šalys 2017 m. sausio 5 d. sudarė povedybinę sutartį.

106. M. B. iki santuokos sudarymo 2008 m. balandžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą-patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio turto įgijimui ieškovė su AB DnB NORD bankas 2008 m. balandžio 30 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 49 235.40 Eur kreditą. Kredito užtikrinimui įgytam turtui – butui, buvo nustatyta hipoteka. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ir povedybinės sutarties, sudarytos 2017 m. sausio 5 d. 4.1.2 punktu, turtas – butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė M. B. nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu šis turtas nedalinamas.

107. Priešieškinyje nurodoma, kad visą laikotarpį nuo santuokos sudarymo (2013 m. rugpjūčio 2 d.) iki 2017 m. sausio 5 d. (kuomet buvo sudaryta Povedybinė sutartis, kurios 4.1.8. punktu šalys susitarė, kad gaunamos pajamos yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė), t.y. 41 mėnesį, iš bendrų santuokinių lėšų buvo vykdomas asmeninis ieškovės skolinis įsipareigojimas kreditoriui AB Luminor bankui, kas mėnesį kredito įstaigai sumokant maždaug po 150 Eur. AB Luminor Bank pateikta pažyma patvirtina, jog minėtu laikotarpiu buvo sumokėta 6 465,51 Eur suma ieškovės asmeniniam kreditoriui, dėl ko atsakovas reikalauja ½ dalies dydžio piniginės kompensacijos, t.y. 3 232,76 Eur.

108. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų ir/ar policijos paieškos atsakovas didžiąją dalį laiko negavo jokių pajamų, nerėmė šeimos finansiškai ir dar daugiau - buvo išlaikomas sutuoktinės, padarė tyčinį nusikaltimą, naudojo smurtą prieš ieškovę ir jo dukrą, dėl laisvės atėmimo bausmės- tyčinio aplaidumo - neteko savo ir šeimos pajamų - yra įstatymų nustatytas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 1 ir 4 d. d.). Iš atsakovo pateiktų duomenų apie draudžiamąsias pajamas matyti, kad nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. liepos 16 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį gavo 1035,87 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai 207,17 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jo draudžiamosios pajamos UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 3548,48 Eur, t.y. vidutiniškai 147,85 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Iš viso laikotarpiu nuo santuokos sudarymo iki vedybų sutarties sudarymo (41 mėnuo) atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis gavo 1035,87 Eur draudžiamųjų pajamų, t.y. 25,26 Eur per mėnesį. Nesant kitokių įrodymų apie atsakovo gautas pajamas bei įvertinus tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, tikėtina, kad pasitvirtino ieškovės nurodomos aplinkybės, jog iš esmės visą santuokos laikotarpį atsakovas buvo jos išlaikomas. Ieškovės pateikti 2017-07-28; 2018-01-25; 2019-07-18 mokėjimo nurodymai bendrai 2900 Eur sumai advokatų bendrijai Vasiliauskas ir partneriai patvirtina, kad ieškovė už atsakovo gynybą advokatų bendrijai sumokėjo 2900 Eur. Be to, ieškovė pateikė užklausimą advokatei D.Višinskienei dėl 11 000 Eur sumos už atstovavimo G. B. paslaugas, už kurias jos tvirtinimu advokatei sumokėjo, kas taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji savo lėšomis mokėjo už G. B. suteiktas teisines paslaugas.

109. CK 3.115 str. 2 d. yra nurodoma, jog jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė prašo taikyti CK 3.123 straipsnį ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Įvertinus tai, kad nuo santuokos sudarymo iki vedybų sutarties sudarymo atsakovas dirbo tik penkis mėnesius iš 41, tai sudaro nukrypti nuo lygių dalių principo ir vertinti, kad atsakovas beveik neprisidėjo savo darbu ir pajamomis prie šeimos biudžeto, pats buvo ieškovės išlaikomas didžiąją santuokinio gyvenimo dalį, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovo prašomos 3 232,76 Eur kompensacijos nepriteisti (CPK 178 str.).

110. Atsakovo teigimu, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas santuokos metu šalių bendromis lėšomis (už daugiau nei 9 000 Eur) ir atsakovo darbu buvo pagerintas, jį suremontuojant (2016 m. buvo kapitaliai suremontuotas vienas buto kambarys, naujai įrengiant elektros instaliaciją ir apšvietimą, apšiltinant langą, išlyginant ir išdažant sienas, išlyginant grindis ir sudedant naują grindų dangą, keičiant radiatorių, ir balkonas, jį įstiklinant aliuminio rėmo stumdomais langais, apšiltinant puta ir nudažant sienas, taip pat kitame kambaryje patiesta kiliminė danga). Atsakovas reikalauja kompensuoti ½ dalį remonto darbų išlaidų, t. y. priteisti 4 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalių gyvenamajame kambaryje buvo perdažytos sienos, paremontuotas balkonas. Jokių kitų remonto darbų, ypač, kaip atsakovas mini kapitalinių, nebuvo atlikta. O ir tuos darbus ieškovė atliko iš savų, asmeninių lėšų. Be to, visą santuokos laikotarpį tik trumpus laikotarpius atsakovas turėjo pajamas, visą kitą laiką atsakovas niekur nedirbo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie atliktus remonto darbus, jų apimtį, teismas atsakovo reikalavimą priteisti jam kompensaciją už turto pagerinimą atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 str. )

Dėl kilnojamojo turto

111. Atsakovas taip pat prašo priteisti kompensaciją už santuokos metu įgytą neregistruotiną kilnojamąjį turtą (šaldytuvą, indaplovę, stalą su kėdėmis, televizorių, skalbimo mašiną, spintą, dvigulę lovą, minkštą kampą- sofą, sekciją), kurio bendra vertė 3 900 Eur, o šį turtą priteisti ieškovei.

113. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktinių įgytas santuokoje kilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip tai ir numato CK 3.117 straipsnio 1 dalis. Dalindamas sutuoktinių turtą teismas turi vadovautis CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinančią turto padalijimo natūra principą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytų baldų ir namų apyvokos reikmenų įsigijimą bei realią jų vertę. Ieškovės teigimu, santuokos metu buvo įsigyti tik vaiko kambario baldai ir skalbimo mašina. Akivaizdu, kad šie baldai yra skirti vaikų poreikiams tenkinti, todėl jie neturi būti įtraukiami į dalintino turto balansą. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad skalbimo mašina yra surūdijusi tiek iš išorės, tiek viduje, ieškovės teigimu blogai veikia, todėl akivaizdu, kad ieškinio pateikimo diena jos vertė nesudarė 400 Eur, kaip kad nurodo atsakovas, o praėjus dvejiems metams tikėtina, kad iš viso jokios turtinės vertės nebeturi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas į bylą jokių įrodymų apie dalintiną turtą nepateikė, jo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už santuokos metu įgytą neregistruotiną kilnojamąjį turtą priteisimo atmetamas.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)

117. Su AB Swedbank M. B. pagal 2017 m. sausio 2 d. sudarė vartojamojo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 0kurios paskirtis – įstatinio kapitalo įmonės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įsteigimui, įmonės veiklos pradžiai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt akcijų yra M. B. asmeninė nuosavybė, tai ir kreditas įmonės veiklos užtikrinimui po santuokos nutraukimo pripažintas asmenine M. B. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

118.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

119. Ieškovė už ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus iš viso sumokėjo 240 Eur žyminio mokesčio (ieškinio priedas). Už teisinę pagalbą ieškovė iš viso sumokėjo 2328 Eur sumą (DOK-20016 priedai). Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 2568 Eur.

120. Atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, 468 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atsakovui buvo atidėtas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi. Atsakovas įrodymų apie teisinės pagalbos išlaidas į bylą nepateikė.

121. Ieškovės nurodytos ir advokatės pagalbai sumokėtos sumos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl laikomos protingomis, yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

124.Teismas patenkino 83 procentus ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nustatė ieškovės prašomą bendravimo tvarką, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl spręstina, kad patenkinta apie 90 procentų ieškovės reikalavimų. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašė nutraukti santuoką, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti sūnui mažesnį išlaikymą, kritikuodamas prašomą priteisti ieškovės, kurį teismas atitinkamai sumažino, todėl spręstina, kad buvo patenkinta apie 10 procentų priešieškinio reikalavimų, o 90 procentų atmesta. Iš viso už priešieškinio reikalavimus atsakovo mokėtinas žyminis mokestis sudarė 518 Eur, 90 procentų nuo šios sumos sudaro 466 Eur, 10 procentų – 52 Eur. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs tik 50 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteisiama 468 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis.

125. Ieškovės reikalavimus patenkinus 90 procentų, iš atsakovo jos naudai priteisiama 216 Eur (240 x 90 proc) žyminio mokesčio ir 2095 Eur (2328x90 proc.) teisinės pagalbos išlaidos. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų tarpusavyje įskaitomi ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 2259 Eur (216+2095-52) bylinėjimosi išlaidos.

126. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 10,90 Eur, t.y. padalinus abiem šalims yra suapvalinus 5 Eur, teismas šios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

1.Nutraukti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. rugpjūčio 2 dieną, santuokos aktų registracijos knygos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos vieta Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras, dėl G. B. kaltės;

2. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš kalto dėl santuokos nutraukimo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti;

3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

4. Nustatyti atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi A. tvarką:

4.1.G. B. su sūnumi praleidžia pirmą ir trečią savaitgalius per mėnesį. Savaitgalis tai laikas nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Savaitgaliui tėvas sūnų pasiims iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasibaigus jo ugdymo procesui ar kitai užklasinei veiklai penktadienį ne vėliau nei 17.00 val. ir grąžins sūnų sekmadienį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

4.2. Kiekvienas metais Tėvo dieną (birželio mėn. pirmą sekmadienį) bei G. B. gimimo dieną (kovo 5 d.) sūnus praleidžia su tėvu.

4.3. Kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmą sekmadienį) bei mamos M. B. gimimo dieną (balandžio 12 d.) sūnus praleidžia su mama.

4.4. Tėvas su sūnumi praleis 30 kalendorinių dienų atostogų per metus. Siekiant išvengti nesutarimų, apie planuojamas atostogas G. B. ir M. B. informuos vienas kitą kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš savaitę.

4.5. A. B. su tėvu G. B. galėtų išvykti atostogų į užsienį esant rašytiniam M. B. sutikimui. Tėvas privalo iš anksto informuos mamą apie planuojamą sūnaus išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant tikslią vietą, kelionės trukmę ir tikslą.

4.6. Atsižvelgiant į sūnaus pageidavimus, jo ugdymo procesą ir/ar užklasinę veiklą (būrelius ir pan.) tėvas su sūnumi gali susitikti ir dažniau, tačiau susitikimų laikas derinamas iš anksto su M. B. SMS žinutėmis ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis.

5. Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. B. išlaikymui kas mėnesį po 286 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių) eurų sumą periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigoti atsakovą G. B. sūnaus A. išlaikymui skirtas periodines išmokas pervedinėti į M. B. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB Swedbank iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį.

6. Priteisti iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už sūnaus A. B. išlaikymą 8 410 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) sumą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn. iki ieškinio pateikimo Kauno apylinkės teismui dienos;

7. Paskirti M. B. vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

8. Nustatyti, kad Kreditorinis įsiskolinimas AB Swedbank, įm.k. 112029651, pagal 2017 m. sausio 2 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine M. B. prievole.

9. Po santuokos nutraukimo G. B. palikti jo prigimtinę pavardę „B.“; M. B. santuokos metu įgytą pavardę „B.“ pakeisti į iki santuokos buvusią pavardę „D.“.

10. Priteisti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 259 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti valstybei iš G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 468 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.