Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su ieškininiais reikalavimais, pateikė teismui patikslintą priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti tokią nepilnamečių vaikų P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieškove D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: 2.1) kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove D. P.; 2.2) atsakovas D. B. P. B. ir T. B. nuveža ieškovės D. P. gyvenamosios vietos adresu, o ieškovė vaikus P. B. ir T. B. atveža atsakovui į jo gyvenamąją vietą, nebent šalys atskirai raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) sutartų kitaip. Pasikeitus ieškovės D. P. gyvenamosios vietos adresui ji informuoja atsakovą D. B. ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nepilnamečių vaikų nuvežimo; 2.3) ugdymo įstaigų atostogų metu P. B. ir T. B. pusę atostogų nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P., likusią atostogų dalį - nepertraukiamai su atsakovu D. B.; 2.4) kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (vasaros atostogų metu) P. B. ir T. B. 1 mėnesį nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P. ir 1 mėnesį nepertraukiamai su atsakovu D. B.. Pirmenybę pasirinkti nepertraukiamų atostogų datą poriniais metais turi ieškovė D. P., neporiniais - atsakovas D. B.. Apie planuojamas atostogų datas (pradžią ir pabaigą) Šalys viena kitą informuoja raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; 2.5) ieškovės D. P. suplanuotų atostogų darbovietėje metu P. B. ir T. B. kartu pusę ieškovės D. P. atostogų laiko nepertraukiamai praleidžia su ieškove D. P., nebent šalys iš anksto susitars dėl kitokio laiko (pvz. kelionės trukmės ir pan.) ir jei tai netrukdo nepilnamečių vaikų ugdymuisi. Apie planuojamas atostogų datas ieškovė D. P. informuoja atsakovą D. B. raštu (trumpąją žinute ar elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį; 2.6) Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas P. B. ir T. B. su tėvais leidžia rotacijos principu: pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas praleidžia su ieškove D. P., Šv. Velykų šventines dienas - su atsakovu D. B., sekančių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų šventines dienas P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu D. B., o Šv. Velykų šventines dienas - su ieškove D. P. ir t. t.; 2.7) kiekvienais metais Motinos dieną P. B. ir T. B. praleidžia su ieškove D. P.; 2.8) kiekvienais metais Tėvo dieną sūnūs P. B. ir T. B. praleidžia su atsakovu D. B.; 2.9) P. B. ir T. B. gimtadienio dieną nei vienas iš tėvų nedaro kliūčių kitam tėvui pasveikinti sūnų, su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų ir pan.; 2.10) ieškovė D. P. su nepilnamečiais vaikais P. B. ir T. B. gali bendrauti telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE, FaceTime programos ir pan.) neribotai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų mokymosi ir popamokinių veiklų užimtumą; 3) priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 100 Eur per mėnesį iki P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad šalys santykius pradėjo 2008 metais, kartu buvo išvykę į Jungtinę Karalystę, ten (duomenys neskelbtini) gimė duktė P. B.. Į Lietuvą šalys su dukra grįžo 2013 m. liepos 31 d. Atsakovas už savo asmenines lėšas įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2 žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Atsakovas pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Atsakovas 2014 m. birželio 7 d. pateko į eismo įvykį, ko pasekoje buvo sunkiai sužalotas, gulėjo ligoninėje, vėliau buvo tęsiamas reabilitacijos procesas. Šiuo laikotarpiu atsakovu ir jo fizine būkle rūpinosi jo mama, ieškovė prie atsakovo slaugymo nei po eismo įvykio, nei reabilitacijos metu žymiai neprisidėjo. Tiek po gydymosi ligoninėje, tiek reabilitaciniu laikotarpiu atsakovas gyveno pas tėvus. Šalių santykiai buvo nutrūkę laikotarpiui nuo 2014 m. pabaigos - 2015 m. pradžios ir šiuo laikotarpiu šalys gyveno atskirai. Atsakovui gavus draudimo išmokas už eismo įvykį, taip pat žalos atlyginimą pareiškus civilinį ieškinį baudžiamajame procese, Gyvenamojo namo statybos vėl buvo tęsiamos, o ieškovė iniciavo šalių susitaikymą. 2015 m. šalys vėl pradėjo kurti santykius, o (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus T. B.. Dalinai įrengus Gyvenamąjį namą, šalys persikėlė į jį gyventi 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Šalių santykiai nutrūko 2019 m. liepos mėn., kuomet atsakovas iš esmės buvo išvarytas iš jam nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo, o jame liko šeimininkauti ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Tuo laikotarpiu, kai atsakovas jau buvo išsikraustęs iš Gyvenamojo namo, ieškovė naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tačiau neatliko jokių mokėjimų, ko pasekoje už sunaudotas komunalines paslaugas sumokėjo atsakovas (sutartys buvo sudarytos jo vardu). Dėl šios skolos buvo iškelta civilinė byla, kurioje pirmos instancijos teismas tenkino D. B. ieškinį ir iš D. P. priteisė 981,38 Eur skolą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1161-1136/2021). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-739/2021 pirmos instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal Ieškovės ieškinį Atsakovui bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo ir turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (c.b. Nr. 2-126-517/2021), kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-553-643/2022 ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas visada rūpinosi nepilnamečiais P. B. ir T. B.. Šalims gyvenant kartu, atsakovas juos vežiodavo į ugdymo įstaigas, kartu su jais leisdavo laiką, juos kartu su Ieškove prižiūrėjo ir jais rūpinosi. Atsakovas mokėjo už nepilnamečių vaikų ugdymosi įstaigas, popamokinės veiklos būrelius. Ieškovė šalims gyvenant kartu nei prie bendro šeimos ūkio, nei prie vaikų poreikių tenkinimo finansiškai beveik neprisidėdavo. Atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiai yra šilti, atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, kad išlaikyti artimą ir šiltą ryšį su T. B., o su P. B. šį santykį stengėsi atkurti ir toliau jį puoselėti. Su P. B. santykiai buvo komplikuoti dėl įvykio, kurio metu atsakovas dėl P. B. vagysčių iš parduotuvių, vagystės iš atsakovo tėvo namų, sudavė dukrai P. B.. Atsakovas pripažino savo kaltę, 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, yra išklausęs 50 valandų paskirtus kursus ir sumokėjęs 1 700 Eur baudą. Po įvykio atsakovas stengėsi kalbėtis su dukra P. B., nuolat kvietėsi P. B. kartu leisti laiką. Nors tarp atsakovo ir dukters P. B. buvo laikotarpis, kuomet santykiai buvo pašliję, tačiau nuo 2021 m. lapkričio mėnesio nepilnametė dukra susitinka su atsakovu ir su juo praleidžia savaitgalius, atostogas. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo darbo grafikas yra lankstus. Atsakovo darbovietėje yra įrengtos ir vaikams draugiškos erdvės, taip pat virtuvė, dušas, todėl net tuo atveju, jei atsakovui tektų dirbti iš darbovietės ofiso, nepilnamečiai vaikai galėtų būti saugiai leisti laiką Atsakovo darbovietėje. Paminėtina, kad atsakovo darbovietė yra jo šeimos verslas, todėl nepilnamečiai vaikai būtų jiems pažįstamoje aplinkoje ir su artimais asmenimis - seneliu, dėde, pusbroliais ir pusseserėmis.

Kartu priešieškinyje atsakovas nurodo, kad nepilnamečių vaikų santykiai su atsakovu yra šilti ir empatiški, atsakovas nuolat dėjo ir deda maksimalias pastangas palaikyti ir stiprinti emocinius tarpusavio ryšius. Kadangi atsakovas ir šalims gyvenant kartu nuolat rūpinosi ir prižiūrėjo vaikus, atsakovui nėra kliūties ir toliau jais rūpintis. Kaip žinia, nors atsakovo ir nepilnametės P. B. santykiai dėl įvykio, kurio metu buvo suduota dukrai dėl netinkamo jos elgesio (vagysčių), buvo suprastėję, tačiau atsakovas dėjo didžiules pastangas, kad išlaikyti santykius su dukra, o juos atstačius ir vėl pradėjus ne tik bendrauti, bet ir matytis, leisti savaitgalius ir atostogas kartu, šiuos santykius toliau puoselėja ir stiprina. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nepilnamečiai vaikai taip pat išreiškė norą būti su atsakovu, nurodydami, kad būdami kartu jaučiasi ramiai. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose, juose vaikams yra įrengti kambariai. Vaikų ir atsakovo partnerės M. P. ir jos sūnaus santykiai yra šilti, jie visi praleidžia labai daug laiko, stengiasi užsiimti ne tik aktyvia veikla, tačiau ir kūrybine veikla - kartu piešia, konstruoja, kuria žaislus, vaidina. Atsakovo darbo pobūdis jam leidžia dirbti nuotoliu, o jo darbo grafikas yra lankstus, todėl atsakovas gali tinkamai pasirūpinti, kad vaikai po pamokų ar po darželio ne tik būtų pasiimti laiku, tačiau ir būtų nuolat prižiūrimi. Net tuomet, jei atsakovui tektų dirbti darbovietės ofise, jame yra įrengtos erdvės vaikams, kuriuose jie gali leisti laiką (groti, sportuoti, yra įrengta virtuvė, dušai ir pan.). Be to, atsakovo darbovietė yra jo šeimos verslas, todėl net jei vaikams tektų praleisti laiką atsakovo darbovietėje, kol jis dirba, jie būtų tarp savo artimųjų žmonių - atsakovo, senelio, dėdės, pusbrolių, pusseserės. Taigi, atsakovas gali užtikrinti, kad vaikai visada būtų prižiūrėti ir jais būtų pasirūpinta. Atsakovas gali sukurti emociškai saugią ir pastovią aplinką, kadangi gyvenamasis namas, kuriame ir gyvena atsakovas, nepilnamečiams vaikams yra puikiai pažįstamas (jie gyveno šiame name iki Ieškovė išsikraustė), ten jiems yra įrengti kambariai.

Atsiliepimas

Ieškovė, susipažinusi su atsakovo patikslintu priešieškiniu, pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad su atsakovo patikslintu priešieškiniu aš nesutinka. Papildomai paaiškinama, kad atsakovas, teismui pateikdamas patikslintą priešieškinį nurodo, kad jis nepiktnaudžiauja teise, kad patikslinto priešieškinio pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, o patikslintas priešieškinis teikiamas, nes per bylos nagrinėjimą pasikeitė aplinkybės. Ieškovė nurodo, kad atsakovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimu savo teisėmis. 2022 m. balandžio 12 d. buvo numatytas teismo posėdis, kurio metu buvo likę užduoti klausimus atsakovui, institucija, teikianti išvadą, būtų pateikusi savo išvadą ir šalys pasakiusios baigiamąsias kalbas. O atsakovas iš vakaro, t. y. 2022 m. balandžio 11 d., paruošė teismui patikslintą priešieškinį. Atsakovas patikslinto priešieškinio pagrįstumą grindžia pasikeitusiomis aplinkybėmis, tačiau iš esmės jokios aplinkybės nėra pasikeitusios. Savo poziciją į atsakovo priešieškinį ir į patikslintą priešieškinį ieškovė yra pateikusi teismui. 2022 m. balandžio 11 d. patikslintame priešieškinyje naujų reikalavimų nėra. Teismui teikia argumentus ir paaiškinimus į atsakovo teiginius, nurodydama, kad patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodo, kad jų santykiai prasidėjo 2008 metais, o nutrūko 2019 m. liepos mėnesį, kad turi du nepilnamečius vaikus: dukrą P. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes ieškovė patvirtina. Atsakovas teigia, kad jų santykiai buvo nutrūkę laikotarpiu nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. pradžios, kuomet po reabilitacijos jis gyveno pas savo tėvus, taip pat nurodo, kad jis buvo išvarytas iš namų 2019 m. liepos mėnesį. Ieškovė nesutinka su tokiu jų santykiu vertinimu laikotarpiu, kai atsakovas buvo sužalotas eismo įvykyje. Po avarijos ieškovė atsakovu rūpinosi jam būnant ligoninėje, kasdien vežė namie gamintą maistą, juo rūpinosi, prausė, karpė nagus, kartu leido laiką. Šeiminių konfliktų tarp jų pasitaikė, buvo mažametė dukra, todėl atsakovas po gydymosi stacionare nuvyko pas savo tėvus iki pasveiko. 2019 m. liepos mėnesį atsakovas iš namų nebuvo išvarytas, jis pats susirinko daiktus ir nieko nesakęs ir nepaaiškinęs išvyko iš namų. 2019 m. gegužės 21 d. atsakovas ieškovę sumušė, dėl to kreipėsi į gydytojus, į policiją iš karto po įvykio nesikreipė tikėdamasi, kad atsakovas atsiprašys, kad jie susitaikys, nes sekančią dieną buvo jų sūnaus gimtadienis. Taigi sekančią dieną po ieškovės sumušimo buvo sūnaus (duomenys neskelbtini) gimtadienis, kurį rengė ji viena, turėjo svečių, atsakovas bendravo su svečiais, bet ieškovę ignoravo ir visai nebendravo. Nuo to laiko atsakovas su ieškove visai nebendravo, tarp jų nebuvo jokių konfliktų, ar ieškovės provokuojamo elgesio, pykčio, nes tarp jų nebuvo jokio bendravimo. Po smurto atvejo prieš ieškovę padažnėjo atsakovo vartojamas psichologinis smurtas jos vyriausio sūnaus atžvilgiu, dėl ko ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą, į vaiko teisių skyrių, atsakovas taip pat pradėjo negrįžti naktimis namo, o nuo 2019 m. liepos 1 d. pats išsikraustė iš namų. Palikti šeimą buvo paties atsakovo sprendimas. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad visada rūpinosi nepilnamečiais vaikais, juos vežiodavo į ugdymo įstaigas, mokėjo už vaikų ugdymą ir pan., kad ieškovė gyvenant kartu nei prie bendro šeimos ūkio, nei prie vaikų poreikių tenkinimo finansiškai beveik neprisidėjo. Nors atsakovas nurodo, kad vaikus prižiūrėjo ir jais rūpinosi kartu su ieškove. Paaiškina, kad jie su atsakovu gyveno kaip šeima, statėsi namą, šeimos poreikius tenkino bendrai. Atsakovas mokėdavo mokesčius, ieškovė augino vaikus, rūpinosi namais, pirkdavo maistą, kartais mokėjo ir už dukros meno mokyklą, už sūnaus darželį. Šeimoje atsakovo pajamos buvo didesnės, natūralu, kad ir jis finansiškai rūpinosi šeima. Namuose buvo vienas automobilis, todėl natūralu, kad atsakovas vežiodavo dukrą į mokyklą tuo laiku, kai ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose su jų sūnumi, o vėliau, kai ieškovė pradėjo dirbti, visi kartu vykdavo į darbus, mokyklą ir darželį, veždavo atsakovas. Atsakovas nurodo, kad jo santykiai su dukra buvo komplikuoti dėl įvykio, kurio metu atsakovas dėl dukros vagysčių iš parduotuvių, jai sudavė. Atsakovas pripažino savo kaltę. Tačiau tai nebuvo tik sudavimas, kaip kad bando aiškinti atsakovas, tai buvo atsakovo tyčiniai smurtiniai veiksmai prieš dukrą. Iš civilinėje byloje esančio baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr.el-831-517/2020 matyti, kad yra nustatyta, jog D. B. tyčia, diržu, ne mažiau kaip du kartus sudavė mažametei dukrai į kojų ir nugaros sritis ir liepė klūpoti tamsiame kambaryje, sukėlė dukrai fizinį skausmą, padarė dvi pailgas sumušimo žymes: nugaros viršutinės dalies dešinėje pusėje ir šlaunies priekiniame paviršiuje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Beveik pusantrų metų dukra vengė ilgiau pasilikti su atsakovu, dukra buvo įsibaiminusi, kad tėvo smurtas gali pasikartoti. Ieškovė neneigia, kad atsakovas nemyli savo vaikų, tačiau jis būna labai impulsyvus ir ūmus, jeigu kas nors vyksta ne pagal jį. Atsakovas teigia, kad jo darbo grafikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra lankstus, yra įrengtos draugiškos vaikams erdvės ir nepilnamečiai vaikai galėtų saugiai leisti laiką darbovietėje tuo atveju, jeigu atsakovui tektų dirbti iš darbovietės biuro. Be to, galėtų atsakovo darbe bendrauti su kitais artimaisiais, kurie dirba toje pačioje bendrovėje. Ieškovė nurodo neprieštaraujanti, kad vaikai apsilankytų atsakovo darbo vietoje, tačiau nemanė, kad vaikų laisvo laiko leidimas pas atsakovą darbo vietoje, geriausias sprendimas vaikams. Su atsakovo artimaisiais ieškovė nepilnamečiams vaikams netrukdo bendrauti, gyvendami su ieškove, jie susitinka su atsakovo tėvu, broliu, pusbroliu, pussesere. Nors atsakovo tėvo elgesys nebuvo tinkamas, kai jis nuteikinėjo vaikus prieš ieškovę, pavadino ją ir jos vaikus žiurke su žiurkiukais. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Panevėžyje, kur ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta, gyvena jos ir vaikų artimieji - seneliai, močiutė, dėdė, tetos. Ieškovė neneigia to, kad atsakovas deda pastangas palaikyti tarpusavio ryšius su vaikais. Tačiau nuo vaikų gimimo ieškovė nuolat vaikais rūpinosi, juos labai myliu, tarp jos ir vaikų yra stiprus emocinis ryšys. Gyvenant su vaikais yra kasdieninė rutina, pamokų ruošimas, tačiau jie kartu leidžia laisvalaikį: priklausomai nuo metų laiko – važinėjasi dviračiais, eina pasivaikščioti į parką, eina į kiną, baseiną, visi žaidžia stalo žaidimus, piešia, lankome Lietuvos įdomias vietas. Nepilnametė dukra ne kartą vaiko teisių specialistams yra išreiškusi norą gyventi su ieškove, kalbėdama su teismo psichologu, dukra išsakė teigiamą nuomonę apie pasibuvimą pas atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikai per Kalėdų atostogas laiką leido pas atsakovą, tai buvo šventinis laikotarpis su dovanomis, tačiau be jokių įsipareigojimų, nes nereikėjo eiti į mokyklą ar darželį, ruošti pamokas ir pan. Mažametis sūnus nori gyventi su abiem tėvais. Atsakovas teigia, kad gali sukurti emociškai saugią ir pastovią aplinką vaikams, nes vaikams pažįstamas gyvenamasis namas, kuriame atsakovas dabar gyvena. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl atsakovo ir jo dabartinės sugyventinės santykių į šiuos namus ne kartą buvo kviesta policija. Nepilnametis sūnus ir atsakovo sugyventinės nepilnametis vaikas buvo išsigandę, nes atsakovas konfliktavo su sugyventine. Tokia aplinka tikrai nėra saugi ir rami vaikams. Ieškovė nurodo, kad daug metų gyvenusi su atsakovu, pažįsta jį, žino jo ūmų būdą. Atsakovas save parodo, kaip labai rūpestingą asmenį, kuriam labai rūpi vaikų gerovė. Vis tik yra ir kiti duomenys, kurie atsakovą charakterizuoja neigiamai ir tikrai ne kaip asmenį, kuriam išimtinai rūpi vaikų gerovė: 2019 m. liepos mėnesį iš gyvenamojo namo, kuriame ieškovė ir jų nepilnamečiai vaikai gyveno, atsakovas išvežė kasdienai reikalingus buitinius prietaisus, baldus: lovas, šaldytuvą, televizorius, dujinę viryklę, skalbimo mašiną, stalą, kėdes, virdulį, skrudintuvą, kavos aparatą, dulkių siurblį, žoliapjovę, kitus daiktus. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-1404-517/2019 ir atsakovas nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnyje. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatytas atsakovo netinkamas elgesys ieškovės nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Be to, atsakovas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.el-831-517/2020 pripažintas kaltu, dėl nusikaltimo įvykdyto prieš jų dukrą padarymo. Nesutinka ieškovė su visais atsakovo 2022 m. balandžio 11 d. patikslintame priešieškinyje nurodytais atsakovo reikalavimais. Jos manymu, geriausiai prioritetiniais laikomus vaiko interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ja vaikų motina, taip būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pastovumo, brolių ir seserų neatskiriamumo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad jau beveik trys metai ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, jų nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tačiau vaikai matosi ir bendrauja su atsakovu. Po ilgokos pertraukos yra atkurtas atsakovo ir dukros ryšys, kuris buvo prarastas dėl paties atsakovo kaltės. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi geresnę finansinę padėtį, neleidžia daryti išvados, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su juo geriausiai atitiktų vaikų interesus. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, taip pat į ankstesniuose atsiliepimuose nurodytas aplinkybes ir faktus, ieškovė prašo atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Nemano, kad įmanomas taikus ginčo sprendimas, nes nei dėl vieno reikalavimo mano ir atsakovo pozicijos nesutinka (t. 4., b. l. 120-123).

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais, palaiko priešieškinio reikalavimus. Atsakovo teigimu, su ieškove pažįstami yra dvylika metų. Gyvenant Anglijoje su ieškove nuolat pykdavosi, priėmė sprendimą, kad bendras vaikas galbūt išgelbėtų šeimą, po kiek laiko gimė dukra. Grįžus į Lietuvą, turėjo santaupų, iš kurių pradėjo namo statybas, kažkiek santaupų turėjo ir ieškovė. Nurodo, kad ieškovė santykiuose buvo neištikima, nuolat bendraudavo su kitais žmonėmis socialiniuose tinkluose. Poros santykiai buvo problematiški, jis (atsakovas) buvo išėjęs iš namų, po kurio laiko grįžus, ieškovė pastojo su sūnumi. Nurodo, kad ieškovė mažai rūpinosi vaikais, jie būdavo ugdymo įstaigose, kurių lankymu ir kitais klausimais rūpinosi būtent jis, o ne ieškovė. Vaikai augo konfliktiškoje aplinkoje, ieškovė impulsyvi, konfliktiško būdo, todėl kivirčai kildavo ir matant vaikams. 2019 m. birželio mėnesį išėjus iš namų, kai suprato, kad nebegali taip gyventi, ieškovė piktybiškai pradėjo kenkti, manipuliuoti vaikais, sukeldavo konfliktiškas situacijas, nuolat priekaištaudavo dėl nederamo elgesio su ieškovės sūnumi, kai jis stengdavosi tiesiog ieškovės sūnui paaiškinti jo pareigas ir panašiai. Nuo to momento, kai išėjo iš namų, jis nenustojo rūpintis vaikais, teikė jiems išlaikymą, jais rūpinosi. Jo prioritetas, kad vaikai turėtų lygią laiko dalį su abiem tėvais, kai tuo tarpu ieškovė nori, kad vaikai su atsakovu matytųsi tik savaitgaliais. Ieškovė stengiasi paveikti dukrą, ją nuteikti tiek prieš jį, tiek prieš jo artimuosius. Ieškovei vaikai reikalingi tik dėl finansinių aspektų, kad būtų užtikrinta visų pirma jos finansinė padėtis. Aplinkybės, kad dukros mokymosi rezultatai tapo nepatenkinami, ji nustojo lankyti būrelius, praleidinėjo pamokas, rodo, kad ieškovė nesirūpino tinkamai vaiku. Taip pat dukra apsivogė parduotuvėje, buvo „pagauta apsirūkiusi“, tačiau dėl ieškovės priešiško nusiteikimo, spręsti problemas tapo ypatingai sunku. Atsakovas nurodo, kad jis niekada neatsisakė išlaikyti savo vaikus, priešingai pagal išgales stengiasi rūpintis vaikais finansiškai, nuperka jiems avalynę, drabužius. Jis aktyviai dalyvavo mediacijos procese, pateikė savo sąlygas, tačiau ieškovė vėl gi buvo priešiškai nusiteikusi. Iš namų paėmė daiktus, kadangi už juos vis dar mokėjo lizingą, o ieškovė ketino daiktus parduoti, buvo patalpinusi skelbimus. Ieškovei išėjus iš namų, teko samdyti įmonę namui sutvarkyti. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi jis gyvena nuosavuose namuose, jo gaunamos pajamos yra užtikrintos, kurios ateityje tik didės. Jis neketina uždrausti ieškovei matytis ir bendrauti su vaikais, tačiau pagal esamą situaciją vaikų gyvenimo sąlygos bus geresnės gyvenant su juo. Dėl išlaikymo vaikams, nurodė sumą, kurios iš principo jam net nereikia, nes jis pats pajėgia išlaikyti savo vaikus. Kiek ieškovė galės, tiek ir prisidės prie vaikų išlaikymo. Dėl bendravimo tvarkos, gali pasakyti, kad jam priimtinas variantas būtų bendru sutarimu sutarti, kada kuriam iš tėvų būti su vaikais, tačiau palaiko patikslintame ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Jam svarbiausia išlaikyti emocinį ryšį šioje situacijoje ir žiūrėti, kas geriau yra vaikams.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam yra skaudu dėl to, kad kažkas iš šalies turi spręsti, kaip ir kada jis gali bendrauti su savo vaikais. Nuolatiniai klausimai iš vaikų, kada jie susitiks, kada galės gyventi kartu namuose, kuriuos jis pats statė, veda į neviltį. Šioje situacijoje jam liko tik tikėjimas. Desperatiški prašymai institucijose suponavo, kad tik jam rūpi vaikų gerovė, todėl jis dėl jų stengiasi kiek išgalėdamas. Tarp jo ir vaikų yra labai stiprus tarpusavio ryšys. Nei ieškovė, nei ieškovės atstovė nepateikė jokių faktų, ką ieškovė gali padaryti geriau nei jis. Jis pasiruošęs klausyti ir girdėti savo vaikus, mokins vaikus gyvenimiškų pamokų, stengsis palaikyti tarpusavio pasitikėjimą, toliau diegs meilę mamai, pagarbą visiems be išimties šeimos nariams, bus su jais atviras, kurs jų bendrą gyvenimo istoriją. Vaikai jam yra prioritetas nors juos auklėja griežtai. Stengsis kurti aktyvų vaikų gyvenimą, produktyvų laisvalaikį. Abu vaikus myli ir mylės vienodai, nei vieno jų neišskirdamas.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja Vaida Survilė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalių ginčas dėl šio namo ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę pripažinimo ir turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (c.b. Nr. 2-126-517/2021), kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas paliko minėtą sprendimą nepakeistą. Nepilnamečiai vaikai šiame name nuolat gyveno nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. sausio mėn., kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė iš namo į nuomojamą būstą. Vėliau – vaikai atvykdavo pas atsakovą savaitgaliais, atostogų metu. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name vaikams yra įrengti kambariai – šalių duktė P. B. turi savo kambarį, o sūnus T. B. kambariu dalijasi su atsakovo gyvenimo partnerės sūnumi. Šalia gyvenamojo namo yra įrengtas kiemas vaikų veikloms, vaikai noriai laiką leidžia lauke, čia žaidžia žaidimus, būna kartu su savo draugais ir artimaisiais. Tuo tarpu ieškovė asmeninės nuosavybės teise jokio būsto neturi. Išsikėlus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Ieškovė išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad pasikeitė vaikų gyvenamoji vieta ieškovė neinformavo atsakovo. Vėliau Ieškovė kartu su vaikais nusprendė persikelti į Panevėžį ir ten išsinuomojo būstą. Apie tai, kad vėl pasikeitė vaikų gyvenamoji vieta ieškovė atsakovo neinformavo. Vadovaujantis paskutine pateikta nuomos sutartimi, Ieškovė vėl pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau apie gyvenamosios vietos pakeitimą Atsakovas taip pat sužinojo iš vaikų, kurie jam pranešė, kad kraustosi j naują vietą ir ten gyvens kartu su Ieškovės draugu. Apklausiant Ieškovės sužadėtinį D. P. 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu, pastarasis patvirtino, kad jie su Ieškove turi planų išsikelti iš dabartinio būsto į kitą. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, Atsakovė gana dažnai keičia gyvenamąsias vietas, neužtikrina stabilios gyvenamosios aplinkos vaikams. Vadovaujantis 2022 m. liepos 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. ŠTA-108, ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyveno trijų kambarių nuomojamame bute. Tačiau ieškovė nenurodė, kad kartu su jais gyvena ir jos naujasis draugas. Šiai dienai nėra žinoma kokiomis sąlygomis gyvena vaikai, byloje taip pat nėra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, iš kurio būtų galima spręsti kokiomis sąlygomis su ieškove gyvena vaikai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad stabilią ir labiau aprūpintą gyvenamąją vietą vaikams labiau užtikrina atsakovas. Paminėtina ir tai, kad atsakovas su savo gyvenimo drauge M. P. pradėjo draugauti prieš trejus metus, tačiau kartu gyventi įsikėlė tik 2020 metų lapkričio mėn. Per visą laikotarpį iki įsikeliant gyventi drauge tiek atsakovas, tiek jo draugė nuolat bendravo su atsakovo sūnumi, kartu leido laiką, kai šis būdavo pas atsakovą. Su atsakovo dukra bendravimo buvo mažiau, tačiau abu vaikai atsakovo draugę jau pažinojo iki jai persikeliant į atsakovo namus. Nors Ieškovė 2022 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių santykių neturi, tačiau paaiškėjo, kad nuo 2022 m. balandžio mėn. ieškovė kartu su vaikais įsikėlė gyventi kartu su naujuoju draugu, su kuriuo vaikai, kaip nurodė atsakovui, pažįstami net nebuvo. Tai taip pat įrodo, kad ieškovė negeba tinkamai užtikrinti emocinio saugumo vaikams – vaikai buvo pastatyti prieš naujo šeimos nario atsiradimo faktą kartu pradėjus visiems gyventi, nors pagal vaikų pasakojimus, šio žmogaus jie net nepažinojo. Nors ieškovė akcentuoja, kaip svarbu užtikrinti saugią aplinką apeliuojant į tai, jog atsakovas yra kartą panaudojęs fizinį smurtą prieš dukrą, tačiau tai, kad vaikams teko apsigyventi su jiems visiškai nepažįstamu vyru, ieškovei atrodo normalus dalykas. Iš byloje esančių duomenų – Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pateiktose išvadose, iš apklausos su teismo psichologu – matyti, kad šalių duktė ne kartą išsireiškė, kad mamai pasakius, kad su tėčiu gerai, mama supyksta, todėl ji stengiasi nekalbėti šia tema. Mergaitė taip pat nurodė, kad tą bijo pasakyti mamai, nes bijo mamą įskaudinti. Kaip matyti iš bylos duomenų — tiek teismo psichologo pagalba vykusios vaikų apklausos metu, tiek ir gavus apklausos duomenis iš teismo psichologo – ieškovė iš tiesų priekaištauja savo dukrai už jos išsakytas mintis, kas verčia vaiką užsisklęsti ir ji negali laisvai reikšti savo minčių, norų ar įsitikinimų. Iš esmės tokią pačią poziciją mergaitė nurodė ir 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad mamai išsipasakoti bijo, nes pasakius kažkokius dalykus mama užpyksta ant jos. Nors ieškovė nurodo, kad vaikai lanko užsiėmimus, popamokines veiklas, daug laiko leidžia kartu, tačiau kaip matyti iš 2022 m. sausio 6 d. vykusios apklausos, mergaitė nurodė, kad mama jai skiria mažai dėmesio, dažnai grįžusi po darbo yra pavargusi ir niekur nenori eiti, kažką veikti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų – šalių dukters P. ir atsakovo susirašinėjimo Messenger programoje, duktė yra įtraukta į šalių tarpusavio turtinių ginčų sprendimą, vaikas išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas, kad už suteiktas paslaugas sumokėjo advokatams ir pan. Tai kartu įrodo ir tai, kad įtraukdama vaiką į tarpusavio ginčus ieškovė sistemingai neigiamame kontekste formuoja vaikui atsakovo, kaip tėvo įvaizdį – nurodydama, kad atsakovas atėmė iš vaikų pinigus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jos darbo grafikas yra nuo 8 iki 17 valandos arba nuo 9.30 iki 20 valandos. Kadangi abu vaikai yra nepilnamečiai, vadinasi, didelę dalį po pamokų ir po darželio, leisdavo namuose vieni arba su vyresniuoju broliu iki ieškovei susirandant sužadėtinį. Atsakovo darbo pobūdis jam leidžia dirbti nuotoliu, o jo darbo grafikas yra lankstus, todėl atsakovas gali tinkamai pasirūpinti, kad vaikai po pamokų ar po darželio ne tik būtų pasiimti laiku, tačiau ir būtų nuolat prižiūrimi. Net tuomet, jei atsakovui tektų dirbti darbovietės ofise, jame yra įrengtos erdvės vaikams, kuriuose jie gali leisti laiką (groti, sportuoti, yra įrengta virtuvė, dušai ir pan.). Be to, atsakovo darbovietė yra jo šeimos verslas, todėl net jei vaikams tektų praleisti laiką Atsakovo darbovietėje, kol jis dirba, jie būtų tarp savo artimųjų žmonių – atsakovo, senelio, dėdės, pusbrolių, pusseserės. Taigi, atsakovas gali užtikrinti, kad vaikai visada būtų prižiūrėti ir jais būtų pasirūpinta ir jiems nereiktų vieniems būti namuose arba būti prižiūrimiems kito nepilnamečio, su kuriuo, kaip paaiškėjo iš apklausos, santykiai nėra šilti. Ieškovės kategoriškas požiūris, kad su atsakovu vaikai negali gyventi ir jis negali jų tinkamai auklėti patvirtina tą aplinkybę, kad ji nėra tinkamai pasiruošusi užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu. Negana to, pati ieškovė teismo posėdžių metu ne kartą išreiškė poziciją, kad ji neskatina vaikų bendrauti, jei šie nenori, t. y. aktyviai nededa jokių pastangų. Negana to, atsakovui bendraujant su dukra paaiškėjo, kad dalies kvietimų susitikti, paatostogauti ji net nebuvo žinojusi. Tai, kad ieškovė nededa pastangų, kad vaikai išsaugotų šiltus ryšius įrodo ir tai, kad visais kartais, kuomet ieškovė keitė gyvenamąsias vietas, atsakovui nebuvo pranešta nauja gyvenamoji vaikų vieta. Ir nors pastaruoju metu tarp šalių sumažėjo nesusipratimų dėl bendravimo tvarkos, tačiau būtina pažymėti, kad vietoj to, jog butų paskatinusi vaikus kartu su atsakovu praleisti Tėvo dieną, ieškovė pažadėjo kelionę į baseiną, į kurį, kaip paaiškėjo, taip ir nenuėjo. Akivaizdu, kad toks elgesys patvirtina, kad ieškovė neužtikrins tinkamo vaikų bendravimo su tėvu. Paminėtina ir tai, kad ieškovės dėstyta pozicija bylos nagrinėjimo metu, kad vaikų bendravimas su tėvu yra išskirtinai atsakovo reikalas taip pat neatitinka kartu su vaikais gyvenančiam tėvui keliamos pareigos užtikrinti vaikų teisę bendrauti su tėvu. Ypač turint omeny tai, kad ieškovės iniciatyva vaikų gyvenamoji vieta buvo pakeista į kitą miestą, o tai kartu iškėlė ir kitą aspektą – susisiekimo su vaikais klausimais. Ieškovė nė karto nepasidomėjo ir nesprendė vaikų susisiekimo su tėvu klausimo, teigdama, kad atsakovui reikia, tegu pats ir atvažiuoja. Paminėtina, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, buvo tik keli kartai, kuomet ieškovė pati atvežė vaikus arba juos įsodino į autobusą atvykimui į Ukmergę. Visais kitais atvejais, visa kelionių našta teko atsakovui, nes, kaip minėta, ieškovės pozicija buvo „tau reikia, tu ir važiuok“. Kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje – vaikai turi stiprų ir glaudų ryšį su abiem iš tėvų. 2022 m. sausio 6 d. apklausti vaikai nurodė, kad būdami su atsakovu jie jaučiasi ramūs, jaukiai ir jiems patinka su juo būti. P. B. nurodė, kad jos santykiai su Atsakovu yra geri, daug laiko praleidžia kartu, eina pasivaikščioti, į baseiną, apsipirkti, daro filmų vakarus, žiūri visi kartu, važiuoja pas pusbrolį, žaidžia stalo žaidimus, kortomis, kartais kartu groja gitara, pas atsakovą jaučiasi geriau, jaukiau, linksmiau, daugiau laiko praleidžia kartu, gali atsakovui išsipasakoti, tuo tarpu kalbėdama apie santykį su ieškove, P. B. nurodė, kad su ieškove irgi gerai sutaria, eina į baseiną, buvo Turkijoje praeitais metais, bet kai būna pas mamą daugiau laiko praleidžia su draugėmis. P. B. taip pat nurodė, kad jausmais drąsiausia dalinasi su tėčiu, kuris padrąsina ir paguodžia, kad viskas bus gerai, kad reikia labiau pasistengti, paguodžia, kad ji nusiramintų, tuo tarpu ieškovei pasako, kad viskas gerai, bet detaliau nesipasakoja, neatsiveria, neturi drąsos išsipasakoti. Taip pat nurodė, kad ieškovei išsipasakoti bijo, nes pasakius kažkokius dalykus ieškovė užpyksta ant jos. Apibendrinant, akivaizdu, kad P. B. emocinis santykis su atsakovu yra tvirtesnis, vaikas labiau juo pasitiki, drąsiau atsiveria, taip pat jaučiasi emociškai su juo saugesnė, gali pasidalinti bet kokiais ją neraminančiais klausimais, jaučiasi suprasta, padrąsinama. Tuo tarpu ieškovei mergaitė neatsiveria, siekdama išvengti ieškovės pykčio, nedetalizuoja ir nesivelia į jokius pokalbius, kurie galėtų iššaukti ieškovės pyktį jos atžvilgiu. Nors Ieškovė teigia, kad santykiai tarp vaikų ir J. S. yra geri, tačiau patys vaikai 2022 m. sausio 6 d. apklausos metu patvirtino, kad su J. S. kartu neleidžia kokybiško laiko, nemėgsta būti kartu. Todėl teigti tarp J. S. ir šalių vaikų yra susiformavęs stiprūs ryšys – pagrindo nėra. Tuo tarpu tarp vaikų ir Atsakovo partnerės M. P. ir jos sūnaus O. santykiai yra šilti, jie visi praleidžia labai daug laiko, stengiasi užsiimti ne tik aktyvia veikla, tačiau ir kūrybine veikla - kartu piešia, konstruoja, kuria žaislus, vaidina. 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu, T. B. nurodė, kad O. jo santykiai labai geri, gyvendamas pas atsakovą, su O. galėtų eiti į mokyklą, futbolą kartu eitų žaisti. T. B. nurodė O. kaip savo geriausią draugą. P. B. taip pat nurodė, kad su M. P. sūnumi O. sutaria gerai, kaip su broliu. Tai, kad vaikai tarpusavyje labai gerai sutaria patvirtino ir liudytoja apklausta M. P.. Tuo tarpu apibūdindami savo ryšį su J. S., vaikai 2022 m. sausio 6 d. apklausos metu nurodė, kad su juo nelabai gerai sutaria. P. B. nurodė, kad su J. S. prastai, nelabai gerai sutaria, nelabai mėgsta su juo būti. 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu P. B. nurodė, kad su J. S. sutaria neblogai. Apibūdindama savo santykius su atsakovo drauge M. P., P. B. nurodė, kad tai yra labai geri santykiai, jos kaip geriausios draugės. Daug laiko praleidžia kartu, eina apsipirkti, padeda valgyti daryti, labai gerai sutaria. Taip pat tarpusavio santykius apibūdino ir M. P. 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu, nurodydama, kad abi sutaria gerai, daug bendrauja, kartu leidžia daug laiko, P. B. jai išsipasakoja. Papildomai pažymėtina ir tai, kad su seneliais iš Ieškovės pusės vaikai taip pat neturi glaudaus ryšio, susitinka ir matosi nedažnai, ką patys patvirtino apklausų metu. P. B. nurodė, kad pas Atsakovo tėvą nori nuvažiuoti, bet paklausta ar bendrauja ir nori nuvažiuoti pas senelius Panevėžyje, nurodė, kad nenuvažiuoja pas senelius Panevėžy. Tuo tarpu su atsakovo šeima yra glaudus tarpusavio ryšys. Vaikai daug laiko praleidžia su pusbroliais ir pusseserėmis, taip pat su seneliu, dėdės šeima. Atsakovo šeima nuolat kartu leidžia daug laiko, švenčia įvairias šventes, organizuoja susitikimus, tad šeimos santykiai tamprūs. Vaikai taip pat turi šiltesnį ir artimesnį ryšį ir su atsakovo gimine – seneliu, dėdėmis, tetomis, pusbroliais ir pusseserėmis, su kuriais nuolat palaiko ryšį. P. B. nurodė, kad su pusbroliais/pusseserėmis sutaria gerai, kaip brolis ir sesuo. Atsakovo darbo sąlygos leidžia jam dirbti lanksčiu grafiku. Atsakovo darbo vietoje yra įrengtos erdvės vaikams, todėl esant neatidėliotiniems darbo reikalams, atsakovas būna su vaikais darbo vietoje. Dėl atsakovo lankstaus grafiko, jam nekiltų problemų nei vaikų nuvežti į ugdymosi įstaigas, iš jų pasiimti, taip pat vaikus vežioti į popamokines veiklas. Paminėtina, kad dar šalims gyvenant kartu, būtent atsakovas ir rūpinosi vaikų vežiojimu. Tuo tarpu dėl ieškovės darbo pobūdžio ir darbo valandų (ieškovė pagal pateiktus grafikus dirba slenkančiu grafiku kartais net iki 20 val.), vaikai namuose po ugdymo įstaigų lankymo būdavo vieni, prižiūrimi kito nepilnamečio Ieškovės sūnaus, su kuriuo vaikai nelabai gerai sutaria. Nors ieškovė teigė, kad jos sužadėtinis taip pat dirba lanksčiu grafiku, tačiau liudytoju apklausus D. P., paaiškėjo, kad jo darbo pobūdis neleidžia jam dirbti iš namų. Kaip matyti iš apklausų, šalių duktė P. B. dėl ieškovės elgesio atsakovo atžvilgiu, taip pat dėl nuolatinio klausinėjimo, nesijaučia komfortabiliai kartu su ieškove, bijo išsakyti savo nuomonę, kad neskaudintų mamos, bijo klausimų apie buvimą pas tėtį ir nenori girdėti tokio pobūdžio klausimų, matyti mamos supykusios ar nepatenkintos. Tai įrodo, kad aplinka ieškovės namuose, kiek tai susiję su vaiko galimybėmis reikšti savo poziciją atsakovo atžvilgiu, nėra tinkama ir traumuojanti vaiką. Nors Ieškovė akcentuoja, kad su ja vaikai gyvena jau nuo 2019 metų, todėl keisti vaikų gyvenamąją vietą yra netikslinga, kadangi vaikai apsiprato su nauja aplinka, naujomis ugdymo įstaigomis, tačiau akcentuotina, kad vaikų gyvenamoji vieta su ieškove buvo nustatyta laikinai taikant laikinąsias apsaugos priemones ir ši aplinkybė negali turėti esminės įtakos sprendžiant ginčą iš esmės, nors vaikai ir gyvena su ieškove ilgesnį laiką. Todėl ieškovės teiginiai, kad vaikai jau ilgą laiką gyvena su ja ir nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos yra nepagrįsti, nes vaikai su ieškove gyvena pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o ne išsprendus ginčą iš esmės. Be to, nei gyvenamoji vieta, nei miestas vaikams nėra naujas, ko priešingai nebuvo galima pasakyti apie ieškovės sprendimą išsikelti gyventi į Panevėžio miestą. Atsakovo draugė M. P. su vaikais sutaria gerai, kartu praleidžia daug laiko ir užsiima tiek aktyvia, tiek pasyvia veikla, daug bendrauja, žaidžia, keliauja. Atsakovo draugės sūnus O. gerai sutaria su T. B., berniukai daug laiko leidžia kartu, žaidžia žaidimus, kartu konstruoja ir padeda atsakovui darbuotis. Atsakovo draugės požiūris į atsakovo vaikus yra teigiamas, ji neprieštarauja gyvenimui kartu su jais. Tuo tarpu su ieškovės sužadėtiniu D. P. vaikai susipažino praktiškai prieš pat jiems įsikeliant kartu gyventi. Įsikėlus gyventi, šis asmuo jiems buvo praktiškai svetimas, ieškovė nedėjo jokių pastangų supažindinti vaikus su savo nauju gyvenimo draugu, padėti jiems apsiprasti būnant ir laiką leidžiant kartu. Vaikai nurodė, kad su D. P. sutaria gerai. Visgi, bendravimas nėra šiltas, atviras, vaikai netgi nežinojo, kad ieškovės sužadėtinis turi dukrą iš pirmos santuokos, su jo vaikais nei P. B., nei T. B. kontaktų nepalaiko. Nors ieškovė nuolat akcentuoja, kad atsakovas yra piktas, emocingas ir smurtaujantis asmuo, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad atsakovas dėl savo poelgio su dukra yra ne tik atsiprašęs, tačiau ir atlikęs visą jam paskirtą bausmę – sumokėjęs baudą ir atlankęs paskirtas kursų valandas. Negana to, visą šį laikotarpį atsakovas bandė išlaikyti santykius su dukra, dėjo maksimalias pastangas, kad ryšys tarp jų nenutrūktų. Tai buvo vienkartinis poelgis, dėl kurio atsakovas gailisi. Atsakovas paaiškina, kad šis netinkamas auklėjimo būdas buvo pasirinktas dėl to, kad dukra pradėjo vagiliauti iš parduotuvių ir rūkyti, be suaugusiųjų žinios leisdavo laiką gatvėse, parduotuvėse. Nors ieškovė teigia, kad pati fizinio smurto nėra naudojusi kaip auklėjimo priemonės, tačiau akivaizdu, kad susirašinėjimai tarp P. B. ir J. S. įrodo, kad pati ieškovė taip pat nevengė fiziškai auklėti J. S., suduodant jam per veidą. Todėl vien tik atsakovo smurtinių veiksmų akcentavimas siekiant, kad teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ir neatskleidžiant tiesos apie savo pačios netinkamus auklėjimo pasirinkimus, klaidinant teismą, nėra sąžiningas elgesys. Nors atsakovui yra nustatytas 70 procentų darbingumo lygis, tačiau tai niekada netrukdė ir toliau netrukdys atsakovui nei dirbti, nei rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad iki šalių gyvenimo skyriumi dienos, būtent atsakovas didele dalimi rūpindavo vaikais – juos vežiodavo į ugdymo įstaigas, kartu leisdavo didelę dalį laisvalaikio. Tai, kad atsakovas rūpinosi šalių vaikais ne mažiau nei ieškovė yra konstatuota Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 126-517/2021. Iš išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad būtent atsakovo suteikiamos sąlygos ne tik finansine prasme, bet ir emocine prasme, užtikrinant vaikams jaukumą, saugumą, galimybes vystytis, bendrauti ir palaikyti šiltus santykius su giminaičiais yra palankesnės vaikams, labiau atitinka jų interesus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateiktos kelios Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, atliktos nepilnamečių vaikų apklausos tiek per teismo psichologą, tiek teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių duktė P. B. kiekvieno pokalbio metu išdėstydavo, kad vaikai turi gyventi su mama, nes mama juos pagimdė. Apklausiant vaikus per teismo psichologą, P. B. nurodė, kad mama sakydavo, kad vaikai turi augti su mama. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad vaikai staiga pakeitė nuomonę dėl gyvenamosios vietos, nėra tikslios. Vaikams buvo formuojama nuomonė apie gyvenimą su vienu iš tėvų, t. y. su ieškove, tačiau apklausos metu duktė išreiškė kitokią nuomonę. Dėl kurios, pastebėtina, vėlgi, sulaukė priekaištų – netrukus po gautos išvados iš teismo psichologo, ieškovė P. B. išsiuntė žinutę, kad ji ją įskaudino. Šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu apklausus abu vaikus, tiek T. B., tiek P. B. nurodė, kad mama neleis gyventi su tėčiu, nes ji juos išnešiojo ir pagimdė. Negana to, prieš numatytą vaikų apklausą, 2023 m. kovo 5 d. vakare ieškovė abiem vaikams darė psichologinį poveikį, pasakodama T. B. apie tai, kad neleis gyventi su atsakovu, nes ji pagimdė T. B., pasakojo, kad jei T. B. liks gyventi pas tėtį, jis nebebus toks geras, su diržu užmuš. Taip pat rodė įvairias nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti galimai sumuštos ieškovės atvaizdai. Tą patvirtino ir T. B., ir P. B.. Apklausiant P. B., pastaroji nurodė, kad jos nuomone Ieškovė tokias nuotraukas T. B. rodė su tikslu pakeisti jo nuomonę dėl noro gyventi su tėčiu ir liktų gyventi su mama. Taigi, kaip matyti ir iš bylos procesiniuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių, ir iš vaikų apklausos, ieškovė tendencingai, iš esmės visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepilnamečiams vaikams nuolat kartojo, kad neleis gyventi su atsakovu, kad vaikai privalo gyventi su Ieškove, nes ji juos išnešiojo ir pagimdė. 2022 m. sausio 6 d. vykusios vaikų apklausos metu, P. B. konkrečiai nenurodė su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, tačiau nurodė, kad savo atsakymais nenori įskaudinti. 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu P. B. prieš išsakydama savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, vaikas nurodė, kad jai neramu dėl to, kad jos atsakymai įskaudins. Iš to galima daryti išvadą, kad ir 2022 m. sausio 6 d. apklausos metu P. B., nenorėdama atsakymais įskaudinti ieškovės, tiesiogiai nenurodė, kad nori gyventi pas atsakovą. 2023 m. kovo 6 d. vykusios vaikų apklausos metu, tiek T. B., tiek P. B. nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu. Atsakydama į teismo klausimą, jei nebūtų jokio pokalbio nei su mama, nei su tėčiu apie gyvenimą pas kurį nors, ir jei reiktų pačiai nuspręsti iš širdies, P. B. atsiprašė tų, kuriuos įskaudins ir atsakė, kad geriau būtų su tėčiu. P. B. nurodė, kad jos santykiai su atsakovu yra geri, daug laiko praleidžia kartu, eina pasivaikščioti, į baseiną, apsipirkti, daro filmų vakarus, žiūri visi kartu, važiuoja pas pusbrolį, žaidžia stalo žaidimus, kortomis, kartais kartu groja gitara, pas atsakovą jaučiasi geriau, jaukiau, linksmiau, daugiau laiko praleidžia kartu, gali atsakovui išsipasakoti. P. B. taip pat nurodė, kad jausmais drąsiausia dalinasi su tėčiu, kuris padrąsina ir paguodžia, kad viskas bus gerai, kad reikia labiau pasistengti, paguodžia, kad ji nusiramintų, tuo tarpu ieškovei pasako, kad viskas gerai, bet detaliau nesipasakoja, neatsiveria, neturi drąsos išsipasakoti. Taip pat nurodė, kad ieškovei išsipasakoti bijo, nes pasakius kažkokius dalykus ieškovė užpyksta ant jos. Apibendrinant, akivaizdu, kad P. B. emocinis santykis su atsakovu yra tvirtesnis, vaikas labiau juo pasitiki, drąsiau atsiveria, taip pat jaučiasi emociškai su juo saugesnė, gali pasidalinti bet kokiais ją neraminančiais klausimais, jaučiasi suprasta, padrąsinama. Tuo tarpu ieškovei mergaitė neatsiveria, siekdama išvengti ieškovės pykčio, nedetalizuoja ir nesivelia į jokius pokalbius, kurie galėtų iššaukti ieškovės pyktį jos atžvilgiu. P. B. yra pakankamai brandaus amžiaus, kad į jos nuomonę būtų atsižvelgta, todėl vertinant visumą įrodymų ir aplinkybių, manytina, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į išsakytą norą gyventi su atsakovu. T. B. tiek 2022 m. sausio 6 d. apklausos metu, tiek 2023 m. kovo 6 d. apklausos metu, nurodė, kad norėtų gyventi su atsakovu. Berniukas nurodė, kad jei jam reiktų pasirinkti iš širdies, jam būtų geriau su tėčiu. Taigi, vaikas savo nuomonės iš esmės nekeitė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Pripažįstant, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės, darytina išvada, kad vaikų interesus atitiktų jų gyvenimas su atsakovu, kadangi vaikai su juo jaučiasi jaukiau, saugiau, vaikams nėra daromas psichologinis spaudimas, ko pasėkoje jie nebenori atsiverti, bijo pasidalinti savo nuomone, išgyvenimais, vengia bet kokio gilesnio pokalbio. Tai, kad vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu pritarė ir išvadą byloje teikianti institucija. Atsakovo siūlomas modelis, kuomet vienas iš tėvų pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o kitas atvyksta jų pasiimti ir parsiveža į gyvenamąją vietą, leidžia abiem tėvams būti motyvuotiems, kad vaikai bendrautų su skyriumi gyvenančiu tėvu ir tokiu būdu kartu įgyvendinti kartu gyvenančio tėvo pareigą skatinti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais. Atkreiptinas dėmesys, kad P. B. 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad norėtų gyventi su atsakovu, nurodė ir kokia tvarka norėtų bendrauti su ieškove. P. B. nurodė, kad pas mamą norėtų savaitgaliais atvažiuoti (kas antrą savaitgalį, tik mamos savaitgaliais), per vasaros atostogas mažiausiai dvi savaites, per šventes pasveikinti, per gimtadienius. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui mokant periodinėmis išmokomis. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad prašo iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, kadangi jo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad ieškovė gauna apie 1200 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, taip pat gauna įvairias išmokas už vaikus. Atsakovo darbo užmokestis nedidele suma viršija ieškovės gaunamas pajamas, todėl nėra aišku, dėl kokios priežasties atsakovas turėtų mokėti didesnę išlaikymo dalį. Negana to, Ieškovė net ir teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti vaikų poreikiams reikalingų ir jos faktiškai išleidžiamų sumų, kad būtų galima spręsti, kokia didesne dalimi, jei visgi, reikėtų, atsakovas turėtų prisidėti. Taip pat visiškai neaišku, kokia dalimi pati ieškovė prisideda prie vaikų išlaikymo. Nors ieškovė pateikė prekių pirkimo kvitus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad čekiuose nurodytos sumos yra, greičiausiai, skirtos visos šeimos poreikių tenkinimui (pvz. maistas), o dalyje drabužių kvitų matyti, kad buvo pirktos moteriškos prekės (pvz. moteriška striukė). Todėl net iš į bylą pateiktų čekių nėra aišku, kokia dalis šių išlaidų priskirtina nepilnamečiams vaikams P. B. ir T. B.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė gauna „vaiko pinigus“ ir papildomai skiriamą išmoką vaikui, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 136,22 Eur (išmoka vaikui – 85,75 Eur, papildomai mokama išmoka vaikams iš gausių šeimų –50,47 Eur, viso – 132,22 Eur). Nors J. S. jau yra pilnametis, tačiau iki šiol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, todėl išmoka mokama kaip vaikams iš gausios šeimos. Ieškinyje ieškovė nurodžiusi, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui reikiama suma per mėnesį yra 380 – 400 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 200 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui. Taigi, jei vaikų poreikiams per mėnesį reikiama suma ieškovės teigimu, sudaro 380 – 400 Eur, iš šios sumos turėtų būti atimamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos, kadangi tai tikslinės išmokos, skirtos būtent vaiko poreikių tenkinimui. Išmokos vaikams 2023 m. sudarė 132,22 Eur, vadinasi, skaičiuojant poreikių tenkinimui reikiamą sumą, iš 400 Eur sumos reikalinga atimti 132,22 Eur. Gaunama, kad tėvams tenkanti našta vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį sudaro 267,78 Eur. Dalijant šią sumą abiem tėvams po lygiai, vienam vaikui per mėnesį skirtina suma sudarytų 133,89 Eur. Ieškovės prašomas priteisti 200 Eur išlaikymo dydis kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui, iš viso – 400 Eur, reikštų, kad ieškovė iš esmės yra visiškai atleidžiama nuo pareigos išlaikyti vaikui. Jai tenkanti dalis sudarytų 67,78 Eur. Kaip minėta, neegzistuojant jokioms aplinkybėms, kad ieškovės dalis vaikų išlaikyme turėtų būti mažesnė, ieškovės reikalavimas priteisti po 200 Eur išlaikymo dydį iš atsakovo, yra nepagrįstas ir turėtų būti mažintinas. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė ieškiniu reikalaujamų išlaikymo sumų pagrįstumo, o aplinkybė, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo – nepagrįsta. Tuo atveju, jei teismas nustatytų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės turėtų būti priteisiamas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui mokomomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šias išlaidas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti atsakovą. Atsakovas supranta, kad didesnė vaikų išlaikymo našta paprastai tenka tėvui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, todėl vaikų poreikiams padidėjus (pvz. dėl reikiamų brangesnių pirkinių ar pan.), atsakovas prisiima šią finansinę atsakomybę. Be to, atsakovui apskaičiuojant prašomo priteisti išlaikymo dydį, atsakovas įvertino išmokas mokamas vaikams, todėl atsakovo prašoma priteisti suma iš esmės yra panaši į apskaičiuotą (133,89 Eur). Svarbu paminėti ir tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį skiria 400 Eur, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgus į pateiktus skaičiavimus, per visą šį laikotarpį ieškovė iš esmės tik minimaliai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo pati, kadangi gaunant išmokas vaikams, atsakovo teikiamą išlaikymą, ieškovės dalis, priklausomai nuo metų (kadangi išmokų dydžiai vaikams skyrėsi kiekvienais metais), yra labai minimali. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą nuo 2019 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 722 Eur. Jau minėta, kad ieškovė skaičiuodama atsakovui tenkančio išlaikymo dydį, neatėmė jos gaunamų išmokų už vaikus. 2019 m. išmoka vaikui su papildoma dalimi siekė 70 Eur/mėn. Vadinasi, vieno vaiko poreikių tenkinimui atsakovui tenkanti dalis – 400-70=330/2=165 Eur. Abiem vaikams mokėtinas išlaikymo dydis – 330 Eur. Atsakovas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį vykdydamas laikinąsias apsaugos priemones mokėjo gerokai didesnę dalį vaikų išlaikymui nei tokia našta teko ieškovei. Palyginimui, 2023 m. ieškovės dalis vaikų išlaikymui sudarė tik 67,78 Eur/mėn vienam vaikui. Akivaizdu, kad tokia disproporcija yra nesąžininga ir nepagrįsta. Atsakovui visą bylos nagrinėjimo laikotarpį mokant didesnę vaikų išlaikymo dalį, laikytina, kad įsiskolinimas vaikams nėra susidaręs. Be to, ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas taip pat rūpinosi vaikais, jie gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame name. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismą prašo atmesti ieškovės ieškinį, o patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai yra pateikti į šią bylą.