Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (Ukmergė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo mažametę, o būtent:

jis, 2020 m. kovo 17 d., laikotarpyje nuo 20 val. 00 min. iki 21 val. 00 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, diržu, ne mažiau kaip du kartus sudavė savo mažametei dukrai P. B. į kojų ir nugaros sritis bei liepė klūpoti tamsiame kambaryje, tokiu būdu nukentėjusiajai mažametei dukrai P. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dvi pailgas sumušimo žymes: nugaros viršutinės dalies dešinėje pusėje ir šlaunies priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, D. P. yra buvusi jo sugyventinė, tarp jų šiuo metu vyksta nuolatiniai konfliktai dėl vaikų. Su D. turi du bendrus vaikus, abu vaikai auga pas D. Jis išsiskyrė 2019 metų birželio mėnesį. Tuomet, kai dar kartu gyveno, į namus tris kartus buvo kviesta policija dėl smurto, nes D. prieš jį smurtaudavo. 2020 m. kovo 15 d. buvo jo gimimo diena, vaikus jis iš atskirai gyvenančios mamos paėmė 14 dieną, gal sūnų paėmė dieną ankščiau, o P. 14 dieną. Atšventus 15 dieną gimtadienį, 17 dieną jokio konflikto su P. nebuvo. Jis išvažiavo į darbą, buvo apie 14 val., tuo metu su jo vaikais buvo tėvas V. B.. Kai grįžo namo, surado iškraustytus savo stalčius ir spintą. Matėsi, kad kažko ieškota, stalčiuose buvo ne taip daiktai sudėti. Iš karto matėsi, kad buvo lįsta į juos, nes dukra P. turėjo tokią madą lįsti į spintas. Pradėjo akylai stebėti, nes iš jo namų ne kartą yra dingę jo smulkūs pinigai. Toks įtarimas kilo, nes prieš pora savaičių D. jam paskambinusi pasakė, kad P. buvo apsivogusi parduotuvėse – „Pepko", „Norfoje" ir „Rimi". Šis įvykis policijoje užfiksuotas nebuvo. Senelis į tos dienos situaciją nesikišo ir toje situacijoje nedalyvavo, nes miegojo. Viskas vyko antrame aukšte, senelis nieko nematė. Pradžioje jis (D. B.) tik kalbėjosi gražiai su P., klausė jos ar ši lindo į stalčius ir į spintą, tačiau P. viską neigė. Po to P. prisipažino ir pasakė, kad jai buvo įdomu, ką jis spintoje laikė. Klausė, ar P. ką nors paėmė. P. pasakė: „tete, prisiekiu, nieko neėmiau". Tada situacija aprimo, nors jis P. pravedė apie 30 minučių pokalbį. Išsiaiškino ir apsikabino. Ėjo kalba, kad tik P. nustotų landžioti į spintas. Baigus pokalbį, kai P. nuėjo į antrą aukštą, jis ėjo paskui P., ir stebėjo. Pamatė, kad ant spinteles buvo padėtas P. telefono dėklas, o telefoną P. laikė rankose. Jis P. paklausė, ką veikia. Pastaroji pasakė, kad nieko neveikia ir ragino greičiau eiti. Jis pastebėjo, kad P. kažką bando slėpti. Tačiau jis su P. nuėjo į pirmą aukštą, po to jam vis tiek toks P. elgesys sukėlė įtarimą ir jis nuėjo į tą kambarį kur buvo ant spinteles P. telefono dėkliukas. Pamatęs dėkliuką apžiūrėjo ir pamatė, kad dėkliuko viduje buvo paslėptas maišelis kurio viduje buvo 4,20 Eur. Jis suprato, kad tai jo pinigai. Jis smulkių pinigų namuose turi, dažniausiai laikydavo stalčiuje. Pasikvietė P. Titas tuo metu buvo pirmame aukšte, kažką žaidė. P. liepė pasakoti, kaip viskas buvo, kodėl ji lindo į stalčius. Ši kalbėjo „mandrai", įsakmiai, tapo grubi. P. viską neigė dėl pinigų. Tuomet jis, žiūrėdamas į P., parodė dėklą. Mergaitė pasimetė. Jis priminė, kad pastaroji jam prisiekė. P. pasakė, kad nevogė, o kad jai pinigus davė N., kuri yra senelio draugė, kurios tą dieną net nebuvo namuose. Kai jis pasakė, kad skambins N., P. pasakė: „skambink". Kai pradėjo skambinti N., P. liepė neskambinti ir pasakė, kad pinigai nėra iš N. P. nepaaiškino iš kur yra pinigai. Jis tada pasakė, kad atsineš diržą ir atsinešė, nes dukra meluoja, vagia, neklauso, nesimoko ir dar iš tėčio namų ima tėčio pinigus. Pasakė P. viską, kad P. telefone pornografija, mokykloje nesimoko, mokymosi lygis patenkinamas, kad dingsta iš kiemo, kad trijose parduotuvėse apsivogė, kad rūkė. P. jam atsakė, kad ką nori, tai ir daro. Jis atsinešė savo kelnių diržą, kuris buvo kokių 2 cm pločio, vyriškas, odinis ar dermantininis. Tada jis su diržu norėjo P. tik pagąsdinti, o ne suduoti. Kai mergaitė pamatė diržą, dar labiau „pasišiaušė“, perėjo į agresyvią gynybą. Pasakė, ką norės tą darys. Tada jis privalėjo P. užkirsti kelią tokiam jos bendravimui su tėvu. Tada sudavė P. į kojas. Tiksliau taikė į kojas, norėjo pataikyti, tačiau P. griebė už diržo ir iš vis kažkaip nepataikė, nes P. išsisuko. Nebuvo jo veiksmuose tokio – „kai juosiu, tai juosiu“. Tai buvo noras tik sudrausminti. Buvo neišvengiama, norint sustabdyti P. elgesį. Antrą kartą P. bandė griebti už diržo ir jis tada P. pataikė per šlaunį. P. sukosi ir jis P. pataikė trečią kartą gal per užpakalį. Smūgis buvo nestiprus. Tačiau P. tokia mergaitiška, kad jei truputį kas, tai lieka „mėlynės“. Po pirmo smūgio, tai yra bandymo suduoti, jis (D. B.) pradėjo labai verkti, atsiprašė, P. taip pat verkė. Po to jis P. paklupdė, liepė apgalvoti elgesį, pasakė, kad jam nereikia tokios dukters, kuri taip elgiasi. Pakartojo apie P. pažymius, popamokinę veiklą, rūkymą. P. paklupdė vaikų kambaryje ant grindų. Paskui tik pagalvojo, kad P. kelnės buvo su tokiais burbuliukais, perliukais ir jai juk galėjo spausti kelius. Pats tuo metu nuėjo į kiemą parūkyti. Grįžęs liepė persimauti tamprėmis ir liepė P. apgalvoti savo elgesį. P. klūpėjo apie 5-10 minučių. Toks ten ir klūpėjimas, greičiau P. sėdėjo, o po to jis neiškentęs atėjo ir sakė pasikalbėkime. Jie kalbėjo apie 2 ar daugiau valandų, kalbėjo apie P. elgesį, jis P. atsiprašė, kad galbūt jis per daug pasikarščiavo. P. sakė, kad jį supranta ir P. jo atsiprašė. Pokalbis buvo ilgas. Jie susitaikė, jokių problemų nebekilo. Visi nuėjo miegoti, ryte mankštą padarė. Kitą dieną išvažiavo į darbą, kai grižo P. vėl nieko nekalbėjo, buvo užpykusi. Mergaitė pasakė, kad nieko nenori, kad juos su broliu jis parvežtų namo. Kaip jis suprato, P. su mama susiskambino, pasiskundė mamai. Gal mama liepė važiuoti namo. P. pasakė, kad dėl šios situacijos jiems uždraus bendrauti. Jam svarbu jo dukra, per visą gyvenimą vaiką auklėjo diržu pirmą kartą. Jis, kaip tėvas, priėmė tokį sprendimą dėl blogo P. elgesio, kuris tuo metu buvo neišvengiamas ir jam atrodė teisingas (b. l. 65-68, 73-74).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas liudytojos D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 40-42), teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 18), visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2020 m. kovo 15 d., apie 11 val., atvažiavo buvęs vyras D. B., kuris, pagal teismo sprendimą, gali pasiimti mažamečius bendrus vaikus. Vyras išsivežė P. B. ir T. B.. 2020 m. kovo 18 d., apie 14 val. jai paskambino dukra P., kuri papasakojo, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 20-21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė tėtis D., suduodamas diržu per kojas, nugarą apie 10 kartų. Be to, mergaitė papasakojo, kad tėtis ją paliko kambaryje, tamsoje klūpėti iškėlus rankas į viršų. Mergaitė paaiškino, kad tėtis ją mušė ir liepė klūpėti dėl to, kad neatsiklaususi paėmė nuo kambaryje esančio baro 2 eurus. 2020 m. kovo 18 d., apie 16 val. 30 min. jai paskambino buvęs vyras D. B. ir paklausęs jos, ar negalėtų dukrą pasilikti ilgiau pas jį namuose, kadangi ji randasi darbe ir nebus kam vaikus prižiūrėti. Kadangi ji (D. P.) žinojo apie dukros sumušimą, liepė, kad vaikus parvežtų į namus. Apie 17 val. 20 min. D. vaikus parvežė į namus, vaikus paliko laiptinėje, vaikai savarankiškai parėjo į namus. Parėjus vaikams į butą, ji pradėjo apžiūrėti vaikus ir pastebėjo, kad dukra P. yra sumušta. Ant nugaros, kojų matėsi sumušimo žymės. Apie sužalojimus pranešė policijos darbuotojams. Paskutiniu meta tokių didelių sumušimų nebūdavo, konfliktai tarp dukros ir tėvo kartojasi ne pirmas kartas (b. l. 40-42).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo išrašo, 2020 m. kovo 18 d., 18 val. 11 min. pas šeimos gydytoją kreipėsi P. B., kuri skundėsi, jog praeitą dieną ją diržu sumušė tėtis. Objektyviai žiūrint, nugaros viršutinėje dalyje dešinėje menties srityje ir šlaunies priekiniame paviršiuje matomos pailgos formos sumušimo žymės. Nustatytas šlaunies sumušimas, peties ir žasto sumušimas (b. l. 14).

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G991/2020(01), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 18 d. Ukmergės ligoninėje nustatytos dvi pailgos sumušimo žymės: nugaros viršutinės dalies dešinėje pusėje ir šlaunies (kurios šlaunies nenurodyta) priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kieto buko riboto paviršiaus, galimai pailgos formos daikto (ų) poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 18).

Kadangi nukentėjusiajai P. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nėra suėjęs 14 metų amžius, t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo mažametis asmuo, todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis D. B., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį vaiką, sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo ir savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 89-91).

Sankcijoje už kaltinamajam D. B. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Administracine tvarka baustas du kartus. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra dirbantis. Nusikalstamais veiksmais padarytą turinę žalą geranoriškai atlygino. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo D. B. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam D. B. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 47 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. B. asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2.550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 34 MGL (1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; D. B. A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.