Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams S. B., E. P. dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys S. M., Z. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus lakinai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečiams vaikams, atskirti tėvą nuo jo nepilnamečio vaiko, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad yra išnykusios visos aplinkybės, lėmusios vaikų paėmimą iš šeimos, ir sudarančios pagrindą laikinai apriboti motinos valdžią. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atskirti nepilnametį sūnų nuo jo tėvo (atsakovo). Teismas, įvertinęs, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su laikinaisiais globėjais, yra pagrindas nustatyti jų gyvenamąją vietą su laikinaisiais globėjais. Teismas padarė išvadą, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas iš atsakovės po 200,00 Eur, iš atsakovo 150,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl motinos valdžios laikino apribojimo

27. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, tačiau laikinas tėvų valdžios apribojimas, kuris buvo taikytas nagrinėjamoje byloje, dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

29. Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

30. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas nustatė, kad atsakovė S. B. nuo 2018 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo; vaikai iš šeimos paimti ne pirmą kartą dėl tos pačios priežasties – atsakovės girtavimo. Kadangi atsakovei dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo sunku užtikrinti saugias vaikų auginimo sąlygas, vaikai buvo atskirti nuo šeimos. Nepaisant to, atsakovei ir toliau buvo teikiamo socialinės paslaugos, tačiau jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę buvo menkas, realias pastangas ji rodydavo tik tuomet, kai vaikams būdavo nustatoma laikinoji globa. Padėtis pasikeisdavo neilgam, vaikus sugrąžinus atsakovei, ji toliau netinkamai gyveno, girtaudavo, vaikus vesdavosi į aplinką, kuri vaikams buvo nesaugi, kur buvo girtaujama, arba apeliantė prie vaikų elgdavosi amoraliai, arba vaikus palikdavo kitų asmenų priežiūrai, t. y. atsakovė neužtikrino vaikams saugios ir nuolatinės gyvenamosios vietos, tinkamo reguliaraus vaikų ugdymo įstaigų lankymo (nesirūpino E. papildoma veikla po pamokų, vaikas nelankė dienos centro, neregistravo į organizuojamas vasaros stovyklas). Šios aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: motina vengė atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiavo tėvų valdžia; darė žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpino vaikais. Visų šių nustatytų aplinkybių atsakovė neginčijo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu.

31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei, buvo apklausti nepilnamečiai vaikai. E. B. nurodė, kad jai gyventi su globėja patinka, pasiilgsta mamos, nori, kad mama grįžtų, nori gyventi su mama. E. P. nurodė, kad nenorėtų gyventi su mama. Ji daug kartų buvo jam padariusi skaudžiai. Nelaukia, kad mama paskambintų, nes jį suerzina. Su tėčiu bendrauja telefonu, norėtų su juo susitikti.

32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

34. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Tai, kad atsakovė deda pastangas ir pradėjo keisti savo gyvenimą (įsidarbino, kuria tinkamas gyvenimo sąlygas), nustatė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šių aplinkybių egzistavimą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsižvelgiant į atsakovės nepastovų elgesį, jai turi būti paskirtas konkretus veiksmų planas, kurio ji turi laikytis, norėdama susigrąžinti vaikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turi įgyti socialinių įgūdžių ir atsakomybės auginant savo vaikus, kad galėtų savarankiškai užtikrinti vaikų poreikius. Atsakovė turi siekti bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, parodyti pažangą (iniciatyvą) realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais, jų auginimo ir išlaikymo įgūdžius. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas manyti, kad atsakovės elgesio pasikeitimas yra pastovus ir duodantis realių rezultatų. Svarbu ir tai, kad iš nepilnamečio vaiko E. P. pateiktos nuomonės matyti, kad nors atsakovės ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, tačiau vaikas nenori gyventi su mama dėl praeityje patirtų nuoskaudų. E. B. nurodo, kad pasiilgsta mamos, nori su ja gyventi, bet ir gyvenimas su globėja jai patinka. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nesukels neigiamų emocinių pasekmių vaikams, juo labiau, kad ir laikino motinos valdžios apribojimo atveju bendravimo su vaikais teisė išlieka, todėl atsakovė ir toliau nuosekliais, ne epizodiškais ir teigiamais veiksmais keisdama savo elgesį gali išlaikyti artimą ryšį su vaikais ir sustiprinti ryšį su berniuku.

35. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad bylos duomenys nepatvirtino, jog vaikai gali būti grąžinti į atsakovės šeimą ir atsakovė šiuo metu yra pajėgi jais tinkamai pasirūpinti, atsakovė neįrodė, kad ji yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemą, byloje nėra neabejotinų duomenų, kad atsakovė sugebės užtikrinti vaikams tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas. Dėl to konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas laikinai apriboti atsakovės, kaip vaikų motinos, valdžią. Deklaratyvaus pobūdžio atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės elgesiui pasikeitus iš esmės, ji bet kada gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

38. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu, ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

39. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) (nagrinėjamu atveju ieškovas) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

41. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

42. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

43. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

44. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, reikalavimo pagrindu nurodė šias aplinkybes – atsakovė darbinga, duomenų apie sveikatos problemas nėra, todėl iš atsakovės vaikų išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Vertindamas tai, kad atsakovui galimybės dirbti apribotos, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

45. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė dirba užsienyje ir gauna pajamas, o atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi ribotas galimybes gauti pajamas, įvertinęs ieškovo reikalavimą, vaikų poreikius, nusprendė, kad iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymas priteistinas po 200,00 Eur, o iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 150,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl vaiko išlaikymo, konstatavo, kad nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti nepilnamečių vaikų poreikiai.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovo ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nepateikta vaikų būtinųjų ir kitų poreikių analizė, neindividualizuoti kiekvieno vaiko poreikiai atskirai, apsiribojant abstrakčiu vertinimu, kad būtinųjų poreikių įrodinėti nereikia, o prašoma priteisti išlaikymo suma nėra didelė ir neproporcinga. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymą vaikams teiks tokio dydžio, kokį nustatys teismas, tačiau pirmosios instancijos teismas konkrečius atveju negalėjo apsiriboti vien abstrakčiu vertinimu, o turėjo įvertinti, nustatyti ir pateikti konkretesnę išvadą dėl kiekvieno vaiko poreikių, šią išvadą motyvuoti. Atsižvelgiant į tai, aptariamuoju aspektu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta.

49. Be kita ko, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tėvų turtinės padėties, todėl nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, taip pat nesivadovavo teismų praktika, kad vaikams priteistino išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamos vaikų išmokos dydžiu. Teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą pagrįstu.

50. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį.

51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio ir vertindamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė dirba ir gauna pajamas, o atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl, teismo vertinimu, turi ribotas galimybes gauti pajamas, tačiau nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant tikrąją tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, t. y. tėvo gaunamas pajamas, jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, galimybę dirbti ir gauti pajamas bausmės atlikimo įstaigoje, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir kt.

52. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktą).

53. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

54. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas iš dalies netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (jo dalį), įvertinusi tai, kad ginčo dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties turinio nustatymas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

57. Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio, be kita ko, turėtų: 1) nustatyti / individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius ir jų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį; 2) nustatydamas tėvų turtinę padėtį, nustatyti šios nutarties 51 punkte nurodytas aplinkybes ir įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis; 3) nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustačius visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį, įvertinus valstybės mokamas vaikui išmokas, nustatyti tėvų teiktino išlaikymo dalis, įvertinus aplinkybes ir tuo aspektu, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nepilnamečiams vaikams priteistinu išlaikymu ir jo dydžiu, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis dėl išlaikymo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

60. Kadangi bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi bus patenkinti šalių reikalavimai, išsprendus išlaikymo priteisimo klausimą, nagrinėjamu atveju nėra galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teisme iš naujo ir nustačius tikslias ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.