- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-1097-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00459-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- Ž. D.
- Atsakovas
- K. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. D. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-3532-829/2023 pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui K. R. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo K. R. priešieškinį ieškovei Ž. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2021, patvirtintą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. R. ir nustatyti ieškovės prašomą skyriumi gyvenančio atsakovo K. R. bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku.
2. Ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo su vaiku bendravimo tvarką: 1. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo lankomoje ugdymo įstaigoje vykstančių užsiėmimų su (duomenys neskelbtini) ar kitais specialistais metu. Galimybes dalyvauti tokiuose užsiėmimuose atsakovas derina su ugdymo įstaigos specialistais ar administracija. 2. Iki 2023 m. gegužės 31 d. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po visų užsiėmimo pabaigos, o jei vaikas dėl kokių nors priežasčių jos tą dieną nelanko – iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. 3. Nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po visų užsiėmimo pabaigos, o jei vaikas dėl kokių nors priežasčių jos tą dieną nelanko – iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. Vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos metu vaikui atsisakant bendrauti su atsakovu, atsakovas privalo padėti ieškovei aprengti vaiką ir / ar įtikinti jį eiti su atsakovu. 4. Atsakovas Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 16.00 val. 5. Atsakovo bendravimas su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje vaiko ar atsakovo ligos atveju nevyksta. Vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę slaugyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, iš anksto raštu (SMS žinute ar el. paštu) informuodamas apie tai ieškovę ir nurodydamas atvykimo laiką bei vaiko slaugymo trukmę. Apie vaiko ligą ieškovė informuoja atsakovą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai atsirado ligos simptomai. Jei dėl vaiko ligos buvo kreiptasi į ligoninę ar gydymo įstaigą, kuri nesutampa su ta, kurioje vaikas registruotas, kartu turi būti nurodyta ir gydymo įstaiga, jos adresas. Apie atsakovo ligą atsakovas ieškovę informuoja raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai atsirado ligos simptomai. 6. Esant poreikiui, ieškovė turi teisę prašyti atsakovo padėti vaiko arba atsakovo gyvenamojoje vietoje slaugyti vaiką jo ligos metu ar prižiūrėti vaiką ieškovės ligos, visuotinai įvesto karantino metu ar dėl kitų svarbių priežasčių. Atsakovas, esant galimybei, įsipareigoja nurodytais atvejais slaugyti ar prižiūrėti vaiką. Apie poreikį slaugyti ar prižiūrėti vaiką ne atsakovui tenkančio bendravimo su vaiku metu, ieškovė atsakovą informuoja raštu (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki numatomo atsakovo atvykimo į vaiko gyvenamąją vietą, o atsakovas apie galimybę slaugyti ar prižiūrėti vaiką ieškovės nurodytu laiku ieškovei atsakymą pateikia raštu (SMS žinute ar el. paštu) praėjus ne daugiau kaip 24 valandoms nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo momento. 7. Esant poreikiui, ieškovė turi teisę prašyti atsakovo nuvežti ir / ar paimti vaiką į / iš ugdymo įstaigos, jei ji pati to negali atlikti dėl ligų ar su darbu susijusių priežasčių. Atsakovas, esant galimybei, įsipareigoja nuvežti ir / ar paimti vaiką į / iš ugdymo įstaigos. Apie šį poreikį ieškovė atsakovą informuoja raštu (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigoje pradžios arba pabaigos (ugdymo įstaigoje – vakarienės), o atsakovas apie galimybę nuvežti ar paimti vaiką į / iš ugdymo įstaigos ieškovei atsakymą pateikia raštu (SMS žinute ar el. paštu) praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms nuo ieškovės pranešimo išsiuntimo momento. 8. Kiekvienas iš tėvų jiems tenkančio bendravimo metu su vaiku privalo nuvežti jį į gydymo įstaigą, jei vaikui yra paskirtas vizitas pas gydytoją / -us. Ieškovė atsakovui informaciją apie vaikui paskirtą vizitą atsakovui tenkančio bendravimo su vaiku metu pateikia SMS žinute ar el. paštu, nedelsiant, kai vaikui toks vizitas paskiriamas. 9. Atsakovas bendravimo su vaiku metu įsipareigoja suduoti vaikui visus jam paskirtus medikamentus pagal gydytojo nurodymus, vartojamus papildus, laikytis vaiko dienotvarkės, užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, maisto, poilsio režimą, laikytis gydytojų rekomendacijų, atlikti ugdymo ar gydymo įstaigų skirtas užduotis. Atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę el. paštu apie tai, kaip pavyko ar dėl kokių priežasčių nepavyko atlikti paskirtų užduočių. 10. Bendravimo su vaiku metu atsakovas privalo užtikrinti telefoninį ryšį, taip pat nedelsiant informuoti ieškovę apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimą, imtis priemonių, reikalingų skubiai pagalbai vaikui teikti. 11. Atsakovas privalo nedelsiant raštu (SMS žinute ar el. paštu) suteikti visą informaciją apie tai, ko vaikui reikia / trūksta ugdymo įstaigoje, kai pasiima vaiką iš jos. 12. Atsakovas, pasiimdamas vaiką į savo gyvenamąją vietą, pasirūpina vaikui reikalingais daiktais, ugdymo priemonėmis, žaislais. Ieškovė įsipareigoja vaiko tėvui perduoti tik vaiko bendravimo su atsakovu metu reikalingus medikamentus, papildus, atsarginių rūbų komplektą, specialiąsias priemones, pvz. pasunkinta liemenė). 13. Jeigu nesusitariama kitaip, atsakovas turi teisę, nepažeisdamas vaiko poilsio, ugdymosi ir lavinimosi režimo, bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 19.00 val. (jeigu vadovaujantis medikų rekomendacijomis ir / ar nurodymais tai leidžiama), tačiau atsakovas privalo pats aprūpinti vaiką tomis priemonėmis. 14. Apie vaiko sveikatą atsakovas domisi savarankiškai sekdamas portale www.e.sveikata.lt esančius įrašus. Apie vaiko ugdymą atsakovas domisi savarankiškai, reikalingos informacijos teiraudamasis ugdymo įstaigos ir / ar auklėtojų ar skelbiamą informaciją sekdamas ugdymo įstaigoje nurodytuose šaltiniuose. 15. Apie pasikeitusią ugdymo ar mokymo įstaigą ar gyvenamąją vietą ieškovė informuoja atsakovą raštu (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip 3 darbo dienas nuo ugdymo ar mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pasikeitimo. 16. Apie pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovas informuoja ieškovę raštu (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip 3 darbo dienas nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo. 17. Visą šioje tvarkoje nurodytą informaciją vaiko tėvas ir vaiko motina vienas kitam raštu (SMS žinute ar el. paštu) siunčia nuo 07.00 val. iki 18.00 val., išskyrus šioje tvarkoje numatytus atvejus, kai informacija teikiama nedelsiant ar per nustatytą terminą. 18. Vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos metu vaikui atsisakant bendrauti su atsakovu, atsakovas privalo padėti ieškovei aprengti vaiką ir / ar įtikinti jį eiti su atsakovu. Teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė taip pat prašė 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti pereinamąją atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarką.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad galiojanti bendravimo tvarka nesuderinama su vaiko emocine būkle, nes vaikas jo paėmimo metu verkia ir kartoja, kad nenori pas atsakovą, o grįžęs iš susitikimų verkia, klausia, kodėl jį pasiėmė atsakovas, nors jis to nenorėjo. Ieškovės nuomone, galbūt taikant laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašomą nustatyti laikiną atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarką būtų atkurtas atsakovo ir vaiko ryšys, pagerėtų vaiko savijauta ir būtų galimi dažnesni atsakovo ir vaiko susitikimai. Tarp šalių kyla konfliktai, galiojančios bendravimo tvarkos laikomasi tik iš dalies, vyksta nuolatiniai tėvo ir vaiko susitikimo dienų derinimai, atsakovas pasyviai elgiasi laukdamas automobilyje pasiimant vaiką, atsakovei ne visuomet pavyksta vaiką atvesti ir t. t.
Šalies argumentai
4. Atsakovas K. R. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, ir A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu jo nuolatinėje gyvenamoje vietoje; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, ir iš ieškovės A. R. priteisti išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymą uzufrukto teise skiriant tvarkyti atsakovui. Taip pat atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. Laikiną A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 2. Iš ieškovės A. R. priteisti laikiną išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą ir einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymą uzufrukto teise skiriant tvarkyti atsakovą.
5. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas grindė tuo, kad ieškovė neteisėtai elgiasi nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, trukdo vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, tai daro sąmoningai, piktybiškai, yra gavusi baudų už teismo sprendimo nevykdymą. Nėra jokiais objektyviais duomenimis pagrįstos tikimybės, kad jos elgesys gali pasikeisti. Tai lemia nuolatinį ir ilgai trunkantį nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti A. R. gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – (duomenys neskelbtini) skyrius) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje išvados surašymo metu yra užtikrintos tinkamesnės gyvenimo sąlygos nepilnamečiui, vaikas turi atskirą jo poreikiams pritaikytą kambarį, taip pat išklausius nepilnamečio nuomonę bei vertinant vaiko turimą sutrikimą, (duomenys neskelbtini) skyriuje gauti pranešimai yra susiję išimtinai su tėvų konfliktais dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl (duomenys neskelbtini) skyrius mano, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neturėtų būti įgyvendinamas. Teismui patenkinus atsakovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš ieškovės nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui turėtų būti priteistas laikinas išlaikymas, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko tėvui. Atsižvelgiant į tai, kad tarp nepilnamečio tėvų nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021 patvirtinta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau tėvų nesutarimai ir konfliktai intensyvėja, į juos įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, tėvo ir vaiko susitikimai nevyksta reguliariai, neužtikrinamas saugus ir pastovus vaiko ir tėvo emocinis ryšys, tikslinga byloje nustatyti laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tačiau, įvertinus šalių itin konfliktiškus santykius, vaiko turimus specialiuosius poreikius, ieškovės prašoma nustatyti laikina skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko teisių ir geriausių interesų. Atsakovo bendravimas su vaiku jo ugdymo įstaigoje vykstančių užsiėmimų su (duomenys neskelbtini) ar kitais specialistais metu ne tik neužtikrins vaiko interesų gauti kokybišką specialistų pagalbą dėl vaiko turimų specialiųjų poreikių, tačiau galimai nebus užtikrintas ir kokybiškas vaiko ir tėvo bendravimas, taip pat gali būti trukdoma ir kitiems ugdymo įstaigos nariams. Tėvo bendravimas su vaiku neturėtų vykti ieškovės gyvenamojoje vietoje dėl tėvų konfliktiškų santykių. (duomenys neskelbtini) skyriaus nuomone, atsakovas darbo dienomis su vaiku galėtų bendrauti, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą / kitą rytą vaiką pristatydamas į ugdymo įstaigą. Nedarbo dienomis tėvas su vaiku galėtų bendrauti, vaiką pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ieškovė turėtų būti įpareigojama vaiką aprengti ir perduoti tėvui lauke ir / ar kitoje neutralioje vietoje, po bendravimo su vaiku savaitgalį vaiką pristatant į ugdymo įstaigą. Vaiko ligos atveju, jeigu vaiko liga nėra ūmi, atsakovas vaiką galėtų slaugyti savo gyvenamojoje vietoje. Vaiko pristatymą / pasiėmimą iš ugdymo įstaigos turėtų organizuoti tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaiko bendravimo laikas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai išdėstyti šios nutarties 14-28 punktuose).
Šalies argumentai
8. Atsakovas K. R. 2023 m. birželio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1. Laikiną A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 2. Iš ieškovės A. R. priteisti laikinąjį išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatant, kad ši suma turėtų būti sumokama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymą uzufrukto teise skiriant tvarkyti atsakovą. Nurodė, kad ieškovė, pasinaudodama tuo, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ja, pakeitė savo ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą ir tuo pačiu pakeitė vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tai iš esmės pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo metu buvusias sąlygas ir dabartiniu metu galiojanti laikinoji bendravimo tvarka objektyviai negali būti įgyvendinama. Šie ieškovės veiksmai nebuvo sąlygoti jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių ir yra siekis neleisti atsakovui bendrauti su vaiku. Tokiais savo veiksmais ieškovė pakeitė sūnaus socialinę aplinką, sutrikdė jo ugdymo procesą ir jam reikalingų paslaugų teikimą. Ieškovės neteisėtas elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu yra sąmoningas, piktybinis ir ilgai trunkantis, nėra tikimybės, kad jos elgesys gali pasikeisti. Tokiu būdu ieškovė nuolat ir ilgą laiką pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl tai sudaro pagrindą nustatyti laikiną A. R. gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti iš ieškovė laikiną išlaikymą.
9. Ieškovė Ž. D. posėdžio metu nurodė, kad su atsakovo prašymu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdo 2023 m. gegužės 25 d. teismo nutartį. Jos nevykdo atsakovas, nes pats nebendrauja su sūnumi. Kai vaikas būna pas atsakovą, atsakovas neteikia ieškovei informacijos, nenupirko vitaminų, neapmokėjo specialistų paslaugų, nurodydamas, kad ieškovė turi tai padaryti. Siūlė atsakovui pakeisti gyvenamąją vietą ir taip matyti vaiką, arba jei kiekvieną dieną vaiko vežiojimas kelia nepatogumų, gali pasiimti vaiką penktadienį ir parvežti pirmadienį. Gyvenamąją vietą pakeitė dėl mokyklos. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė yra dirbanti ir (duomenys neskelbtini) rajone gyveno viena, negalėtų vaiko paimti po pamokų. Tokio amžiaus vaiko vieno pagal įstatymą palikti namuose negalima. Reikėjo svarstyti, ar ieškovės tėvams atsikelti gyventi pas ją, ar ieškovei su vaiku keltis į (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovę nuolat terorizuoja, persekioja, filmuoja, skundžia. Dabar ieškovė turi ramybę, kurios neturėjo keturis metus. Vaikui persikėlimas yra tik į naudą. Sprendimas persikelti įvyko per dvi dienas, kai parašė prašymą ir gavo atsakymą, kad vaikas gali eiti į darželį. Rutina vaikui nesikeitė. Pasikeitė tik specialistai, kurie įvedinėjami po vieną, palaipsniui.
10. Išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. birželio 30 d. pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kurioje nurodė, kad dabartinės ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), yra užtikrintos tinkamesnės gyvenimo sąlygos nepilnamečiui. Išklausius nepilnamečio A. R. nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad vaikas ilgą laiką gyvena su mama, į tai, jog nėra duomenų, kad motinos šeimos aplinka, kurioje vaikas auga, jam būtų fiziškai ar emociškai netinkama bei nesaugi, A. R. gyvenamosios vietos pakeitimas nėra tikslingas. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei teismas tenkins atsakovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iš nepilnamečio motinos vaiko poreikių tenkinimui priteistinas laikinas išlaikymas, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko tėvui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino (pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai išdėstyti šios nutarties 29–41 punktuose).
Šalies argumentai
12. Atsakovas K. R. 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę A. R. vesti į atsakovo pasirinktą ugdymo įstaigą jos darbo metu, perduoti atsakovui A. R. pasą, (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ir pažymą dėl A. R. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2023 m. liepos 14 d. nutartimi A. R. gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, atsakovas ne kartą ieškovės prašė jam perduoti vaiko dokumentus. Dokumentų perdavimas priklauso išskirtinai nuo ieškovės valios ir jokios kitos aplinkybės to neįtakoja ir negali įtakoti. Taip pat nurodė, kad ieškovė sąmoningai nevykdo nei 2023 m. gegužės 25 d., nei 2023 m. liepos 14 d. nutarčių, imituoja bandymus atsakovui perduoti sūnų, kai būna atsakovo bendravimo su sūnumi laikas, neveda sūnaus į atsakovo parinktą darželį. Akivaizdu, kad ieškovė sūnaus į darželį neveda tik todėl, kad atėjus atsakovo bendravimo su sūnumi savaitei, sutrikdytų atsakovo ir sūnaus bendravimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino (pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai išdėstyti šios nutarties 42–48 punktuose).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
14. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė – nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1. Tėvas bendrauja su vaiku metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką pirmą savaitės dieną (pirmadienį) iš ugdymo įstaigos. 2. Motina bendrauja su vaiku metų nelyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaiką pirmą savaitės sieną (pirmadienį) iš ugdymo įstaigos. 3. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra, savaitės pirmą dieną (pirmadienį) nuo 17.00 val. iki 18.00 val. sūnų nuveža ir perduoda kitam iš tėvų į šio nuolatinę gyvenamą vietą. Vaiko perdavimas gali vykti ir tėvų artimiesiems asmenims, jei tuo metu namo nėra grįžęs pats vaiko tėvas ar motina. 4. Jei į tėvo ar motinos bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz. gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką – šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą savaitę numatytas bendravimo su sūnumi laikas. 5. Skyriumi nuo vaiko esantis tėvas ar motina turi teisę su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val., prieš vaiko poilsį. Apie ketinimą su vaiku bendrauti tėvas ar motina kitą iš tėvų iš vakaro informuoja SMS žinute ar elektroniniu paštu. 6. Nuraminti vaiką, jei jam kyla pykčio priepuolis (nenorėjimas šnekėti, zyzimas, verkimas, rėkimas, mušimąsi, kvėpavimo sulaikymas, nenorėjimas važiuoti ir pan.), bandyti susitarti su vaiku, įtikinti pabendrauti, pirmiausiai tenka tam iš tėvų, kuris tuo metu su vaiku fiziškai būna. 7. Bendravimui neįvykus dėl vaiko nenoro bendrauti, atskirai nuo vaiko esantis tėvas ar motina SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuojami apie priežastis dėl kurių bendravimas neįvyko. Neįvykęs bendravimas perkeliamas į kitą grafike nustatytą dieną. 8. Jei kartu su vaiku būnantis vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių (darbas, išvyka, vaiko liga) negalintis suorganizuoti atskirai nuo vaiko esančio tėvo / motinos ir vaiko bendravimo, bendravimo diena persikelia į sekančios dienos vakarą. Apie šias priežastis tėvas ar motina kitą iš tėvų iš karto informuoja SMS žinute, elektroninių paštu ar telefonu. 9. Vaikui savarankiškai išreiškus savo nuomonę ir norą paskambinti tėvui ar motinai, kurio tuo metu kartu su juo nėra, jo bendravimas su skyriumi esančiu tėvu ar motina yra neribojamas ir priklauso nuo vaiko noro bei jo poreikio bendrauti. 10. Vaiko ligos atveju sūnų slaugo tas iš tėvų, su kuriuo jis tuo metu būna, kitą iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuojant apie vaiko sveikatos būklę, jos pokyčius. 11. Vaiko perdavimas negalimas tik dėl vaiko ligos, kai jo transportavimas pagal gydytojų rekomendacijas nėra galimas (pvz.: aukšta temperatūra, gulimas rėžimas ir pan.). Vaiko perdavimas tėvui ar motinai vyksta vaikui pasveikus aukščiau nustatyta tvarka, nedelsiant po vaiko pasveikimo informuojant su vaiku nesantį tėvą / motiną SMS žinute, elektroniniu paštu ir susitariant dėl konkrečios vaiko perdavimo dienos. 12. Tėvas ir motina kuo operatyviau privalo pranešti vienas kitam apie nenumatytas svarbias aplinkybes, kurios kliudo pasirūpinti vaiku jam priskirtą savaitę. Tokiu atveju vaiku rūpinasi kitas iš tėvų. Neįvykęs bendravimo laikas nekompensuojamas. 13. Vienas iš tėvų perduoda vaiką kitam tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo / ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan. 14. Tėvas ir motina iš karto SMS žinute ar elektroniniu paštu informuoja kitą iš tėvų pasikeitus vaiko darbotvarkei – laisvalaikio, papildomo ugdymo užsiėmimų laikui ir vietai, užregistravus vaiką vizitui pas gydytojus ar planuojamą vaiko stacionarų buvimą gydymo įstaigoje, nurodant vietą bei laiką. 15. Kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute ar elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina šalių vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
15. Teismas taip pat sumažino 2021 m. kovo 30 d. sprendimu iš atsakovo priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, nustatant, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas teikia nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur, indeksuojamą įstatymo nustatyta tvarka, ir nurodė, kad laikiną bendravimo su vaiku tvarką teismas taiko nuo 2023 m. gegužės 29 d. Iki to laiko šalys turi laikytis 2021 m. kovo 30 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.
16. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 30 d. sprendimu nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka iš esmės nėra vykdoma, šalių santykiai konfliktiški, vaikas yra tėvų konfliktų liudininkas.
17. Teismas nenustatė, kad vaiko tėvų elgesys, jei tai nėra susiję su teismo nustatyta vaiko bendravimo tvarka ir jos įgyvendinimu, prieštarautų vaiko interesams – abu tėvai turi įgūdžių ir gebėjimų rūpintis vaiku, abiejų ryšys su vaiku yra artimas.
18. Teismas padarė išvadą, kad siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, siekiant kaip galima labiau apsaugoti vaiko emocinę, psichinę ir fizinę būklę.
19. Teismas nenustatė, kad atsakovas negebėtų planuoti laiko ir suformuoti vaikui tinkamiausios paros, savaitės ritmo, negebėtų užtikrinti, kad jo bendravimo metu vaiko būtiniausi ir papildomi poreikiai dėl jo sveikatos būtų tenkinami tinkamai.
20. Teismas konstatavo, kad vaiko ir jo tėvo – atsakovo – bendravimas yra neteisėtai ir nepagrįstai ribojamas, tačiau šalių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių vaiko geriausių interesų. Ieškovės siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, neišspręs kylančių problemų, dar labiau apribos atsakovo bendravimą su vaiku, nors tėvo ir sūnaus ryšys yra stiprus ir artimas.
21. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – laikinas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, neatitiks geriausių vaiko interesų bei pažeis vaiko teises, nes šioje proceso stadijoje nepateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovė darytų ypatingą žalą vaikui, negebėtų vaiku rūpintis. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali daryti vienareikšmės išvados, kurio iš tėvų namuose vaikui yra (bus) sudarytos saugesnės sąlygos, kuris iš tėvų geba geriau (blogiau) pasirūpinti vaiku.
22. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie vieno iš tėvų elgesį, gyvenimo būdą, kuris keltų grėsmę esminiams vaiko interesams, todėl išnaudojus daugybę priemonių šiai situacijai išspręsti, išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas, teiktą pagalbą, taip pat ir nuobaudų skyrimą vykdymo procese, kurie neduota teigiamos įtakos, priėmė išvadą, kad nuosaikesnis bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, kai vaikas gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, galėtų pašalinti pasikartojančius vaiko teisių pažeidimus.
23. Teismas nenustatė tokių vaiko specialiųjų poreikių, kurių negalėtų patenkinti atsakovas. Teismo vertinimu, nėra būtinas socialinio darbuotojo ar psichologo dalyvavimas vaiko perdavimo / pasiėmimo metu.
24. Teismas pažymėjo, kad, siekiant, jog šalių sūnus galėtų pilnavertiškai bendrauti su atsakovu ne tik darbo dienomis kelias valandas, puoselėti brolių tarpusavio ryšį, kuris yra taip pat ribojamas, nustatyta laikina bendravimo tvarka yra sąžininga ir teisinga šalių sūnaus atžvilgiu, visiškai suderinama su jo įprastu dienos ritmu, be to, padės išsaugoti bei išlaikyti atsakovo ir sūnaus emocinį ryšį, užkirsti kelią tokio ryšio susilpnėjimui, leis įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sūnui. Tokia bendravo tvarka yra įmanoma, nes tėvai gyvena maždaug 16 km atstumu nuo vienas kito, vaikas galės lankyti tą pačią ugdymo įstaigą.
25. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, tačiau, jog tėvo ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, nedarytų neigiamos įtakos jo vystymuisi, sveikatos būklei ir pan.
26. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog nustačius dažnesnę atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Tokia nustatyta laikina bendravimo tvarka išlaikys ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei atsakovo, nei nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimam ir globojamam, nėra pažeidžiami.
27. Teismas nepasisakė dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo per šventines / religines nedarbo dienas, nurodydamas, kad šis klausimas bus sprendžiamas priimant teismo sprendimą byloje, o atsiradus poreikiui ir pakankamam pagrindui dėl konkrečių atvejų (vasaros atostogų, žiemos švenčių), šalių prašymu galės būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo.
28. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 29 d. vaikas po vieną savaitę gyvens su kiekvienu iš tėvų, vaiko tėvui taip pat reikės nupirkti vaikui būtinų daiktų (daiktų vaiko miego vietai įrengti, patalynės, miego drabužių, rankšluosčių, higienos priemonių ir pan.), kurių kiekvieną kartą perdavinėti vienas kitam objektyviai nėra įmanoma, taip pat vežioti pas medikus, maitinti, papildomai pirkti ugdymo ar laisvalaikio leidimo priemones, sprendė laikinai sumažinti priteistą ir šiuo metu atsakovo mokamą materialinį išlaikymą per pusę, mokamą pinigų sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.
29. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – iki teismo sprendimo byloje priėmimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatė laikiną nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą su atsakovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir priteisė iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R. nuo 2023 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą. Teismas šia nutartimi nepakeitė 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytos laikinos šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.
30. Teismas nurodė, jog nenustatė, kad atsakovas ieškovės ir vaiko atžvilgiu naudotų psichologinį smurtą, juos terorizuotų, persekiotų, būtų naudojęs fizinį smurtą, kaip ieškovė vaizdo įraše paaiškina sūnui, atsakovui nėra pareikštų įtarimų ar kaltinimų fizinio smurto prieš ieškovę naudojimu ir pan. Priešingai, nustatyta, kad ieškovė šiuo atveju apie atsakovą vaiko akivaizdoje atsiliepia netinkamai (vadina silpnapročiu), vaikui pasakoja, kad tėvas prieš ją naudoja smurtą, taip jį prarėkindama, o paskui bando nuraminti.
31. Teismas konstatavo, kad dėl tyčinių ieškovės veiksmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartis nėra realiai vykdoma.
32. Teismas pažymėjo, kad ieškovei kylantys nepatogumai negali būti pripažinti priežastimi, leidžiančia riboti ar keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarkos apimtį, be to, tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
33. Teismas nenustatė objektyviai pagrįstų aplinkybių dėl būtinybės iš karto po 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo keisti vaiko gyvenamąją vietą, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko aplinka (duomenys neskelbtini) rajone jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam yra sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą.
34. Teismas ieškovės veiksmus pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą laikė tyčiniais, nes (duomenys neskelbtini) rajone vaikas gavo, galėjo ir būtų gavęs visas jam reikiamas paslaugas, turėjo nustatytą ir įprastą dienotvarkę ir aplinką, o ieškovė nors ir persikėlė į (duomenys neskelbtini), tačiau toliau dirba (duomenys neskelbtini) mieste.
35. Teismas sprendė, kad kol vaikas pamačius abu tėvus patiria lojalumo konfliktą, taip pat siekiant jį apsaugoti ir vaiko psichologiškai netraumuoti, kol situacija tėvų tarpusavio bendravime nepasikeis, vienintelė išeitis tėvams tarpusavyje nesusitikti ir vaiką pasiimti iš darželio ir grąžinti į jį.
36. Teismas, nenustatęs objektyvios būtinybės šiuo metu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, sprendė, kad ieškovė savo veiksmais toliau sistemingai pažeidinėja vaiko interesus, o tai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nes abu tėvai gali auginti savo nepilnametį sūnų, turi tam tinkamas sąlygas, tačiau vienos iš svarbiausių vaikų teisių – užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu – ieškovė negali.
37. Teismas priėmė išvadą, kad ieškovė nededa pakankamai pastangų, jog mažamečiui sūnui būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos bendrauti su abiem tėvais, nes tėvams esant kartu vaikui kyla lojalumo problema ir jis natūraliai renkasi mamą, nes su ja gyvena, o ieškovė nededa pastangų elgtis taip, kad būnant tėvams kartu vaikui nereikėtų rinktis vieno iš tėvų.
38. Teismas nenustatė, kad atsakovas negebėtų planuoti laiko ir suformuoti vaikui tinkamiausios paros, savaitės ritmo, negebėtų užtikrinti, kad jo bendravimo metu vaiko būtiniausi ir papildomi poreikiai dėl jo sveikatos būtų tenkinami tinkamai, nes atsakovas nori dalyvauti vaiko priežiūroje, jo ugdyme, rūpinasi, kad vaikas gautų visas jam būtinas paslaugas, vykdo specialistų teikiamas rekomendacijas, su jais bendradarbiauja geranoriškai, todėl taip pat gali užtikrinti visus vaiko poreikius ir užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais.
39. Teismas konstatavo, kad nutartis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo lieka realiai įvykdoma, nes ieškovė turi darbo vietą (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat ir gyvenamąjį butą, kuriame savo bendravimo su vaiku metu gali gyventi, vaikui aplinka pažįstama, nes jis joje gyvenęs nuo pat gimimo.
40. Teismas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta išvada nesiremia, nes siūlymai teismui niekaip nesprendžia susidariusios situacijos ir neturi pagrindo išvadai, jog daugiau nebus nustatoma vaiko teisių pažeidimų.
41. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 29 d. vaikas po vieną savaitę turi gyventi su kiekvienu iš tėvų, todėl ir ieškovė patirs išlaidų būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau svarbiausius klausimus spręs, tame tarpe ir finansiškai, atsakovas (dėl apmokėjimo už specialistų, paslaugas, būrelius, rūbų, vaistų, nupirkimas ir kt.), sprendė laikinai priteisti iš ieškovės materialinį išlaikymą sūnui, mokamą nuo 2023 m. liepos 14 d. iki teismo sprendimo priėmimo arba iki laikinosios apsaugos priemonės bus pakeistos, po 100 Eur, priteistą pinigų sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.
42. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – įpareigojo ieškovę iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. perduoti atsakovui sūnaus A. R. pasą, (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ir pažymą dėl A. R. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat šia nutartimi pakeitė 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytos laikinos šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos 1–4 punktus ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nustatė: 1. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis, pasiimdamas vaiką pirmą savaitės darbo dieną (pirmadienį) po ugdymo proceso iš ugdymo įstaigos pagal vaiko laikiną gyvenamąją vietą. 2. Motina bendrauja su vaiku metų kiekvienos savaitės nedarbo dienomis, pasiimdama vaiką paskutinę darbo dieną (penktadienį) po ugdymo proceso iš ugdymo įstaigos pagal vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir grąžindama savaitės pirmą darbo dieną (pirmadienį) iš ryto į ugdymo įstaigą pagal vaiko laikiną gyvenamąją vietą. 3. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos, tas iš tėvų, su kuriuo vaikas yra, savaitės pirmą dieną (pirmadienį) nuo 17 iki 18 val. sūnų nuveža į kito iš tėvų nuolatinę gyvenamą vietą ir perduoda vaiką kitam tėvui nuvesdamas jį iki tėvų gyvenamojo būsto lauko durų. Vaiko perdavimas gali vykti ir tėvų artimiesiems asmenims, jei tuo metu namo nėra grįžęs pats vaiko tėvas ar motina. 4. Jei į tėvo ar motinos bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką – šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas; panaikino 2023 m. gegužės 25 d. nutarties 5 punktą; kitą 2023 m. gegužės 25 d. nutarties dalį ir 2023 m. liepos 14 d. nutartį paliko nepakeistas.
43. Teismas sprendė, kad ieškovė savo interesą matyti vaiką ir būti su juo iškelia aukščiau vaiko interesų, nors likęs vienas su tėvu vaikas jaučiasi puikiai, mamos nepasigenda.
44. Teismas nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 14 d. nutartimis nustatytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo padėti išspręsti nuolat tarp šalių kylančius konfliktus, užkirsti kelią daromiems vaiko teisių pažeidimams, kurių nustatyta daugiau nei 40, ir konstatavo, kad dėl ieškovės veiksmų, kuriuos teismas laiko tyčiniais, priimtos nutartys nėra realiai vykdomos.
45. Teismas pažymėjo, kad konkrečios ugdymo įstaigos parinkimas yra išimtinai vaiko tėvų pareiga, tačiau teismas, nustatęs, jog šalių sūnui nutarties priėmimo metu nėra užtikrinamas ikimokyklinis ugdymas, kas yra būtina vaiko raidai, tarp šalių toliau vyksta konfliktai, teismo nutartys realiai nėra vykdomos, sprendė, kad atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsauga gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ieškinio / priešieškinio patenkinimo atveju ir sureguliuoti šalių ginčą iki jo išsprendimo, todėl atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės tenkino.
46. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 14 d. nutartimis nepavyko išspręsti nuolat tarp šalių kylančių konfliktų, užkirsti kelią daromiems vaiko teisių pažeidimams, sprendė savo iniciatyva, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į tai, kad ieškovė vis dar gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) mieste, išėjo iš darbo, kuris buvo (duomenys neskelbtini) mieste, vaikui nutarties priėmimo metu iš motinos pusės nėra užtikrinamas ugdymas pagal jo laikiną gyvenamąją vietą, kas yra būtina vaiko raidai, o tėvas šią pareigą vykdo tinkamai, pakeitė 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pakeitė laikino bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu / motina tvarkos 1–4 punktus, panaikino 5 punktą.
47. Teismas nurodė, kad šia nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrins ieškovei pakankamai ilgą laiko tarpą bendrauti su sūnumi ir juo rūpintis, nei vaiko, nei ieškovės teisių ir interesų nepažeis, tik padės išspręsti susidariusią situaciją, ir pažymėjo, jog nutartis dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bus realiai įvykdoma, jei iki šios jos vykdymas ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą buvo apsunkintas, mažametis vaikas tik du kartus per savaitę bus vežamas iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą (apie 60 km), šalys išvengs susitikimų ir galimai konfliktų vaiko akivaizdoje.
48. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė be objektyviai pateisinamos priežasties pakeitė gyvenamąją vietą, nustatė ieškovei pareigą pasiimti ir grąžinti vaiką į jo ugdymo įstaigą pagal laikiną jo gyvenamąją vietą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
49. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo išlaikymo, teiktino A. R., sumažinimo bei taikyti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
49.1. Nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos priemone atsakovo ir vaiko ryšiui atkurti, kadangi tai savo esme atitinka ne tik bendravimo tvarkos pakeitimą, bet ir vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimą. Esant neigiamoms vaiko reakcijoms į atsakovą, buvo būtina ne intensyvinti bendravimą tvarką, bet imtis priemonių tas reakcijas pašalinti, t. y. organizuoti vaiko pasiėmimą per tarpininką ir įgyvendinti kitas ieškovės laikinojoje bendravimo tvarkoje numatytas sąlygas.
49.2. Teismas, nustatydamas „50:50“ bendravimo tvarkos modelį iš esmės rėmėsi ne vaiko geriausiais interesais, o atsakovo ir ieškovės interesais. Teismas niekaip nepasisakė, kaip tokia bendravimo tvarka yra suderinama su vaiko sveikatos ir emocine būkle. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaikui yra diagnozuotas ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), o vaikas turi ypatingai stiprų ryšį su ieškove, todėl tokios trukmės išsiskyrimas kas antrą savaitę vaikui neabejotinai kels stresą, neigiamus išgyvenimus ir vers jaustis nestabiliai.
49.3. Nustačius „50:50“ bendravimo tvarkos modelį, vaiko gyvenimo sąlygos keičiasi esmingai ir nors teismas konstatavo, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka jo interesų, tačiau vaikas faktiškai gyvens dviejose gyvenamosiose vietose: vieną savaitę – pas motiną, kitą savaitę – pas tėvą. Tai rodo nutartyje daromų išvadų prieštaringumą, dėl ko ji yra naikintina.
49.4. Sutiktina, kad „50:50“ bendravimo tvarkos modelis gali įnešti stabilumo į ieškovės ir atsakovo gyvenimą, tačiau laikina bendravimo tvarka tik nustačius modelį, bet neišsprendus kitų reikšmingų klausimų (tokių kaip: daiktų, reikalingų vaikui, perdavimas, kas turi apmokėti vaiko ugdymo specialistų išlaidas, kas turi nupirkti kitus vaikui būtinus daiktus ir kt.), generuoja tarp šalių naujus ginčus, dėl ko faktiškai joks stabilumas ir aiškumas tokia nustatyta bendravimo tvarka nesukuriamas.
49.5. Šiuo atveju pirmenybė turėjo būti teikiama vaiko nusistovėjusios gyvenamosios vietos, rutinos išsaugojimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad iki nutarties priėmimo buvusios vaiko gyvenimo sąlygos neatitiko jo interesų ir jas buvo būtina skubiai keisti.
Žemesnės instancijos teismas
49.6. Teismas nurodė, kad atsakovas geba patenkinti vaiko poreikius, o tokių poreikių, kurių atsakovas negalėtų patenkinti, nenustatė, tačiau, ieškovės nuomone, teismas neteisingai identifikavo vaiko poreikius. Vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko vaikas turi papildomų specialių poreikių, kurių teismas nenustatė, nes jų nesiaiškino. Poreikis (duomenys neskelbtini) yra specialusis vaiko poreikis, kurio teismas visiškai nevertino.
49.7. Teismas, sumažindamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui sumą iki 100 Eur per mėnesį, perkėlė didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei. Teismas nesiaiškino, kiek per mėnesį ieškovė išleidžia vaiko papildomam lavinimui ir ugdymui (specialistams), kiek išleidžia pinigų kitiems vaiko poreikiams patenkinti. Suprantama, kad vaiko maisto poreikiais, laisvalaikiu, pramogomis turės rūpintis tas iš tėvų, su kuriuo vaikas tuo metu gyvens, bet vaikas turi daug daugiau kitų poreikių ir atsakovo skirtino 100 Eur per mėnesį išlaikymo nepakaks net išlaidoms, skirtoms specialistų paslaugoms, padengti.
Atsiliepimas
50. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo atsakovas K. R. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
50.1. Nutartį priėmęs teismas pakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir nustatė laikinąją bendravimo tvarką, kuri leistų užtikrinti pakankamą atsakovo bendravimą su skyriumi gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi bent jau kol kas nekeičiant jo nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo pat metu numatant saugiklius, mažinančius ieškovės galimybes piktnaudžiauti motinos valdžia.
50.2. Suprasdama, kad nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka leis atsakovui bendrauti su skyriumi gyvenančiu sūnumi ir negalėdama su tuo susitaikyti, ieškovė pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, o taip pat ir A. R. gyvenamąją vietą bei ugdymo įstaigą. Atsakovo įsitikinimu, šis jos veiksmas taip pat turi akivaizdžių piktnaudžiavimo motinos valdžia požymių. Pakeisdama vaiko gyvenamąją vietą, ieškovė sąmoningai pakeitė daugumą faktinių aplinkybių, kuriomis priimdamas nutartį ir nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką rėmėsi teismas. Dėl tokio jos elgesio nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka tapo objektyviai neįgyvendinama. Dėl tų pačių priežasčių tam tikra prasme aktualumą prarado ir skunde išdėstyti argumentai, todėl detaliai juos komentuoti nėra jokio objektyvaus poreikio.
50.3. Dauguma vaikui teikiamų paslaugų, tame tarpe ir vaiko ugdymas priešmokyklinio ugdymo įstaigoje (darželyje), kuriame jam teikiamos paslaugos (maitinimo, ugdymo, (duomenys neskelbtini)ir kt.), yra 100 proc. nemokamos. Ieškovė pati nepateikė jokių paskaičiavimų ir juos patvirtinančių įrodymų, kuriuose atsispindėtų papildomam vaiko ugdymui išleidžiamų lėšų poreikis ir faktinės išlaidos šiems vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo metu be atsakovo teikiamo išlaikymo ir be lėšų, kurias pati privalo skirti vaiko išlaikymui, ieškovė gauna 136,22 Eur per mėnesį dydžio padidintą išmoką vaikui, 88,20 Eur per mėnesį dydžio priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją. Be to, jai yra mokama A. R. priklausanti 276 Eur per mėnesį dydžio (duomenys neskelbtini), kadangi vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė disponuoja 500,42 Eur (136,22 + 88,20 + 276) kiekvieną mėnesį jai mokama pinigų suma, kurią vaiko poreikiams tenkinti skiria valstybė.
Šalies argumentai
51. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
51.1. Teismas, nutartyje konstatuodamas, kad abiejų tėvų ryšys su vaiku yra artimas, o byloje nėra įrodymų, jog grįžęs namo po bendravimo su atsakovu vaikas būna sumišęs, rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais argumentais. Prie ieškinio pridėti vaizdo įrašai patvirtina, kad vaikas ne tik priešinasi atsakovo paimamas, kartoja, jog nenori pas atsakovą, tačiau ir grįžęs iš susitikimų su atsakovu verkia ir klausia, kodėl atsakovas jį pasiėmė. Vaizdo įrašuose užfiksuotas vaiko elgesys rodo, jog vaiko ir atsakovo santykis nėra toks artimas kaip tą konstatavo teismas, be to, vaiko emocinė būsena būna prasta.
51.2. Aplinkybės, kad ieškovė trukdė vaiko ugdymo procesui darželyje, su savo motina skambinėjo atsakovui, nors tam nebuvo jokio pagrindo, nebuvo nagrinėjamos posėdžio metu ir teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė trukdė vaiko ugdymo procesui darželyje, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas tokią aplinkybę nustatė. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė skambinėjo atsakovui Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nenustatytu laiku. 2023 m. birželio 23 d. nutartyje išaiškinta, jog ieškovė turi teisę lankytis vaiko ugdymo įstaigoje.
51.3. Teismas nutartyje neteisingai konstatavo, jog vaikas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio lanko (duomenys neskelbtini) ir kt. užsiėmimus. Į bylą ieškovės pateiktas 2023 m. liepos mėn. užsiėmimų grafikas patvirtina, kad vaikas (duomenys neskelbtini) ir kt. užsiėmimus lanko nuo pirmadienio iki penktadienio. Tai rodo, jog teismas nagrinėjo bylą neįsigilinęs į bylos medžiagą.
51.4. Teismas nutartyje nurodė, jog vaikas galėjo (duomenys neskelbtini) rajone gauti tas pačias paslaugas, kurias gauna (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė su tokia teismo nustatyta aplinkybe nesutinka. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) rajone vaikas būtų gavęs (duomenys neskelbtini) bei tokio paties intensyvumo paslaugas kaip (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė pabrėžia, kad specialistų paslaugų prieinamumas (duomenys neskelbtini) nebuvo vienintelė priežastis, paskatinusi ieškovę su vaiku iš (duomenys neskelbtini) rajono persikelti į (duomenys neskelbtini). Ieškovės su vaiku persikėlimas gyventi į (duomenys neskelbtini) savaime nereiškia, jog tą ieškovė galėjo padaryti tik, jeigu vaiko aplinka (duomenys neskelbtini) rajone jam būtų tapusi nesaugi, todėl ieškovė tokių aplinkybių įrodinėti ir neprivalėjo. Ieškovė nurodė ne vieną priežastį, paskatinusią persikėlimą, tačiau vaiko gyvenamoji vieta ir toliau liko su ieškove. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog ieškovei su vaiku persikėlus į (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamoji vieta būtų buvusi su kitais asmenimis, o ne su ieškove.
51.5. Atsakovas būtinumą pakeisti sprendimu su ieškove nustatytą vaiko gyvenamąją vietą grindė tuo, kad ieškovė su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir buvo sutrikdytas vaiko ugdymo procesas bei jam reikalingų paslaugų teikimas. Atsakovas nė vienos šios aplinkybės neįrodė, o byloje esantys įrodymai liudija priešingai.
51.6. Ieškovė pažymėjo, kad ji atsakovo teisės bendrauti su vaiku neriboja. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi tik per apytikriai 60 km. Tai, kad atsakovas nepageidauja važinėti į (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia to, jog dėl to yra kalta ieškovė. Atsakovas nebuvo nė vieno karto atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir nebandė pasiimti vaiko iš jo ugdymo įstaigos. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kokių priemonių jis pats ėmėsi ir ar apskritai kažko ėmėsi, kad bendrautų su vaiku jam esant (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo pastangų bendrauti su vaiku jam gyvenant (duomenys neskelbtini) nebuvimą.
51.7. Teismas įvertino ieškovės elgesį kaip tyčinį, nes ieškovė toliau dirba (duomenys neskelbtini), nors ieškovė teismui buvo nurodžiusi, kad netrukus pradės dirbti (duomenys neskelbtini) ir darbo (duomenys neskelbtini) nebedirbs, be to, nuo 2023 m. gegužės 31 d. ji buvo laikinai nedarbinga. Ieškovė faktiškai nuo 2023 m. gegužės 31 d. jokių darbo funkcijų (duomenys neskelbtini) neatliko, o po 2023 m. liepos 19 d. dirbs (duomenys neskelbtini).
51.8. (duomenys neskelbtini) vaikas gali gauti geresnės kokybės ir intensyvesnes paslaugas, kas neabejotinai labiau atitinka jo interesus. Teismas vaiko teisę bendrauti su atsakovu iškėlė aukščiau kitų vaiko teisių ir interesų. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad vaikui yra nesaugu augti (duomenys neskelbtini), kad vaikas gali gauti geresnės kokybės paslaugas bei ugdymą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismas visiškai neįvertino, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų iškilusias grėsmės vaiko saugumui, sveikatai, dėl kurių reikėtų skubiai keisti vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu.
51.9. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas nėra pasamdęs nė vieno vaikui būtino specialisto, o ieškovei teko ne kartą atsakovo prašyti, kad jis nuvežtų vaiką pas specialistus ir įrodinėti jų būtinybę. Teismui nustačius vaiko laikiną gyvenimo vietą su atsakovu, atsakovas nedelsiant nutraukė vaikui (duomenys neskelbtini) ir kt. specialistų paslaugas (duomenys neskelbtini), taip pat nutraukė (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą. Be to, atsakovas nevykdo specialistų teikiamų rekomendacijų, nesilaiko vaiko dienotvarkės, nes jis jos net nežino, o ieškovei bandant apie tai informuoti atsakovą, šis ne kartą yra nurodęs, kad jis jam tenkančio bendravimo su vaiku laiku veiksiantis ką norintis.
51.10. Teismas, konstatuodamas, kad vaiko sugrąžinimas gyventi į (duomenys neskelbtini) geriausiai atitiks jo interesus, nes jis čia pripratęs, padarė neteisingą išvadą. 2023 m. birželio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 10VAIK-100 vaikas aiškiai nurodė, kad važiuoti į (duomenys neskelbtini) nenori, kad jam patinka gyventi ten, kur dabar gyvena – (duomenys neskelbtini). Nors vaikas didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad tik ši vieta yra geriausia vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Dėl vykusių nuolatinių ieškovės ir atsakovo konfliktų, už kuriuos atsakinga ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, vaikas susikūrė neigiamus prisiminimus apie (duomenys neskelbtini), dėl ko jo nenoras grįžti ten yra visiškai natūralus.
Atsiliepimas
52. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 14 d. nutarties panaikinimo atsakovas K. R. prašo skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
52.1. Ieškovės elgesys tiesiogiai kertasi su nepilnamečio vaiko interesais. Tiek šio, tiek ir ankstesnių tarp šalių vykusių procesų metu ieškovė nuosekliai teigė, kad vaikui yra būtina rutina, kad jo aplinkoje negali keistis žmones, kad jo buityje neturi ir negali būti jokių netikėtumų. Prieštaraudama sūnaus nakvynei pas tėvą ji daug kartų akcentavo, jog sūnus nėra niekur kitur miegojęs kaip tik ieškovės namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau supratusi, kad po 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo sutrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi nepavyks, ieškovė iš esmės pakeitė visą sūnaus aplinką ir buitį, neatsižvelgdama į tai, kad toks jos elgesys kardinaliai prieštarauja iki tol jos pačios deklaruotiems sūnaus interesams ir poreikiams. Svarbu ir tai, kad pakeitusi vaiko gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigą, ieškovė nedelsdama konstatavo, jog pokyčius vaikas sutiko džiugiai ir prie pasikeitusios aplinkos tuoj pat prisitaikė. Šie ieškovės teiginiai akivaizdžiai parodo, kad jos pačios apie sūnaus sveikatą ir poreikius pateikiama informacija dažniausiai yra neteisinga ir ji tiesiog tuo manipuliuoja, taip maskuodama savo neteisėtą elgesį.
52.2. Teismas pakankamai įsigilino į reikšmingas aplinkybes, nustatė tikrąsias nuolatinio A. R. teisių pažeidinėjimo priežastis ir ėmėsi priemonių joms pašalinti. Negalėdama susitaikyti su tuo, jog kitaip negali sutrukdyti atsakovo bendravimui su sūnumi, ieškovė tiesiog pasinaudojo aplinkybe, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Ieškovės 2023 m. birželio 8 d. elektroninis laiškas atsakovui ir ieškovės parodymai 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu akivaizdžiai patvirtina, jog minėtų veiksmų ji ėmėsi tik siekdama padaryti neįgyvendinama 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką.
52.3. Neatsižvelgdama į daugkartinius ankstesnius teiginius, jog sūnui yra būtina visapusiška pagalba ir ugdymas, nuo 2023 m. liepos 18 d. į ugdymo įstaigą A. R. ji nebeveda. Tokiais savo veiksmais ji nuosekliai siekia tik jai vienai suprantamo tikslo – sutrukdyti atsakovo ir sūnaus bendravimą. Žinodama, kad matydamas abu tėvus vaikas patirs lojalumo konfliktą, o atsakovas neveiks prieš vaiko interesus ir situacijos neeskaluos, ieškovė sąmoningai neveda sūnaus į ugdymo įstaigą, o tik imituoja bandymą jį perduoti atsakovui atėjus jo bendravimo savaitei, dėl ko jo ir sūnaus bendravimas visiškai neįvyksta. Čia pat pažymėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog minimas lojalumo konfliktas sūnui neatsiranda savaime kaip natūrali jo reakcija, bet iš esmės yra sukuriamas pačios ieškovės piktnaudžiaujant vaiko prieraišumu ir pažeidžiamumu.
Šalies argumentai
53. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį dalyje dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo (2023 m. gegužės 25 d. nutarties 1–4 punktų pakeitimo ir 5 punkto panaikinimo). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
53.1. Atsakovo prašymas buvo išnagrinėtas ieškovės apie tai neinformuojant, nereikalaujant nei jos atsiliepimo, nei išvadą teikiančios institucijos išvados. Šį kartą teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais argumentais ir įrodymais.
53.2. Atsakovas prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė ir vaizdo įrašus, kuriuos bylą nagrinėjanti teisėja savo rezoliucija priėmė tik 2023 m. rugpjūčio 25 d. Rezoliucijoje nurodyta, kad vaizdo įrašai vertintini sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas 2023 m. rugpjūčio 21 d. Tai rodo, kad teismas prašymą nagrinėjo aplaidžiai, paskubomis ir neįsigilindamas į turinčias reikšmės aplinkybes.
53.3. Teismas neįvertino to, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas yra neprivalomas, juo labiau, to neprivaloma daryti vasaros metu. (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinta, kad vasaros laikotarpiu ugdymo įstaigos lankymas vaikui neprivalomas. Kadangi jau buvo vasaros pabaiga ir ieškovė turėjo galimybę pabūti su vaiku, nevesdama jo į ugdymo įstaigą, ji pasirinko šį laiką praleisti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje. Nors teismas nurodė, kad ugdymo įstaigos lankymas yra būtinas vaiko raidai, tačiau nė vienas byloje esantis įrodymas to nepatvirtina ir tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje užtikrinama tik vaikų priežiūra, bet jie nėra ugdomi, taip pat nevyksta jokie specialistų užsiėmimai, todėl ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas vasaros metu neturi nieko bendro su vaiko raida.
53.4. Teismas naująja laikina bendravimo tvarka susiaurino ieškovės bendravimo teises su vaiku, motyvuodamas tuo, kad tik taip bus galima užtikrinti vaiko vedimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, jokio poreikio joms nebuvo, ypač, kai jų taikymas sąlygoja ieškovės bendravimo galimybių su vaiku sumažėjimą iš santykio „50:50“ į santykį apytikriai „25:75“. Be to, iš ieškovės atimta teisė bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, tokio ribojimo net visiškai niekaip neargumentuojant. Kadangi vaikas nuo šiol visus šeštadienius praleis su ieškove, suprantama, kad ieškovės atžvilgiu tapo neaktuali jos teisė bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis šeštadieniais, tačiau kodėl ji negali bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis trečiadieniais nuo 18 val. iki 19 val. prieš vaiko poilsį.
Atsiliepimas
54. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies panaikinimo atsakovas K. R. prašo skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
54.1. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko ugdymo įstaigos lankymas turi būti suprantamas gerokai plačiau nei bet kuriuo kitu atveju. Būtinybė A. R. nuolatos lankyti ugdymo įstaigą yra siejama ne tik su ugdymo poreikiu. Yra visiškai akivaizdu, kad ugdymo įstaiga yra vieta, kurioje vaikas be jokio streso ir įtampos gali būti ieškovės perduotas atsakovui ir atvirkščiai. Visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia kategoriškai teigti, kad į ugdymo įstaigą vaiko ieškovė neveda tik dėlto, kad sutrukdytų atsakovo bendravimui su sūnumi. Tai taip pat reiškia ir tai, jog ji sąmoningais veiksmais siekia, kad nebūtų vykdomos teismo priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai savo ruožtu lemia nuolatinį ir ilgai trunkantį nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą.
54.2. Lankyti ugdymo įstaigą vaikui yra būtina ne tik dėl ten gaunamo specializuoto ugdymo, bet vien dėl jo buvimo vaikų kolektyve ir dalyvavimo bendrose veiklose, kas yra ypač svarbu jo raidai. Čia taip pat pažymėtina, kad per pastaruosius dvejus metus dėl (duomenys neskelbtini) vaikas buvo stacionarizuotas net šešis kartus. Ankstesnių buvimo trečio lygio medicinos priežiūros įstaigose išrašai taip pat yra pateikti į bylą. Kaip matyti iš jų, vaikui teikiamos rekomendacijos yra nuoseklios ir vieną kitą papildančios. Pirmus penkis kartus su vaiku trečio lygio medicinos priežiūros įstaigose buvo išskirtinai ieškovė, taigi vaiko raidą stebinčių medikų rekomendacijos ieškovei neabejotinai buvo ir yra žinomos. Savo ruožtu tai reiškia, kad ieškovei neabejotinai yra žinoma aplinkybė, jog vaiko raidai yra svarbu lankyti vaikų kolektyvą, dalyvauti bendrose veiklose, žaidimuose su kitais vaikais, ugdyti savo socialines kompetencijas ir pažintinius gebėjimus, tačiau tai ieškovei nesutrukdė vaiko nevesti į ugdymo įstaigą taip siekiant tik jai vienai suprantamo tikslo sutrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi.
54.3. Pirmosios instancijos teismas dėjo maksimalias pastangas siekdamas nutraukti daugkartinius ir nuolat besikartojančius nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė palaipsniui stengdamasis nepažeisti nei ieškovės, nei atsakovo interesų pusiausvyros, o vis kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą lėmė ne kas kita, o tik sąmoningas, tyčinis ir ciniškas pačios ieškovės elgesys.
54.4. Skundo argumentai dėl nepagrįsto ribojimo bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis taip pat yra nepagrįsti. Nors nutartyje teismas to ir nedetalizavo, byloje pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis ieškovė išnaudodavo priešingais vaikui interesais ir tai vaikui sukeldavo nuolatines neigiamas emocijas ir ilgalaikį neigiamą poveikį.
54.5. Ieškovės išdėstyti argumentai dėl posėdžių rengimo žodinio proceso forma, kai ankstesni iš jų buvo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, jokiu būdu nereiškia, kad priimdamas nutartį teismas padarė procesinių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
55. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ieškovės pateiktų atskirųjų skundų ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
56. Ieškovė Ž. D. (toliau – ir apeliantė) su atskiruoju skundu dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. dalies panaikinimo pateikė: (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. R2-165 dėl informacijos pateikimo. Atsakovas K. R. su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo pateikė: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. birželio 20 d. pažymą Nr. 842 apie pajamas, o su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl 2023 m. liepos 14 d. nutarties panaikinimo pateikė: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 27 d. raštą Nr. 12SD-4252 dėl K. R. pranešimo persiuntimo, prie kurio pridėti 2023 m. liepos 25 ir 27 d. atsakovo elektroniniai laiškai, 2023 m. liepos 25 d. atsakovo pranešimas dėl Ž. D. teismo nutarties nevykdymo ir vaiko teisių pažeidimo.
57. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos bei laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamų nutarčių teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl apeliacijos objekto ir atskirųjų skundų nagrinėjimo eiliškumo
59. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės reikalavimus atsakovui dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi pakeitimo ir pagal atsakovo reikalavimus ieškovei dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo. Tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje reiškė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria buvo nustatyta atsakovo laikina su šalių nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, sumažintas atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydis. Ieškovė, nesutikdama su šia nutartimi, 2023 m. birželio 2 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris 2023 m. birželio 22 d. buvo persiųstas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Pirminė posėdžio skundui nagrinėti rašytinio proceso tvarka data buvo paskirta 2023 m. rugsėjo 5 d. 14.00 val., tačiau ieškovės atstovei prašant, 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, nes apeliacinės instancijos teismui nespėjus išnagrinėti atskirojo skundo dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo, Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo priimtos nutartys, tiesiogiai susijusios su 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi.
61. 2023 m. liepos 14 d. nutartimi buvo pakeista vaiko laikina gyvenamoji vieta ir nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas. Ieškovė, nesutikdama ir su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, 2023 m. liepos 18 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo persiųstas nagrinėti Kauno apygardos teismui (skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2023 m. lapkričio 16 d. 14.00 val.).
62. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo pakeisti 2023 m. gegužės 25 d. nutarties 1–4 punktai ir panaikintas 5 punktas, susiję su nustatyta laikina bendravimo tvarka, išspręsti kiti klausimai, kurių apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, nenurodo, nes toje dalyje nutartis nėra skundžiama. Ieškovė, nesutikdama su šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, t. y. dėl minėtų laikinos bendravimo tvarkos punktų pakeitimo / panaikinimo, 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo persiųstas nagrinėti Kauno apygardos teismui (skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2023 m. lapkričio 28 d. 14.00 val.).
63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad minėtos Marijampolės apylinkės teismo nutartys yra glaudžiai susijusios, atskirieji skundai grindžiami tais pačiais argumentais ir įrodymais, visose trijose bylose turės būti vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, pripažino, kad atskiruosius skundus tikslinga nagrinėti kartu ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarė visus tris atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 28 d. 14.00 val., atšaukiant 2023 m. lapkričio mėnesį paskirtus posėdžius.
64. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiami trys atskirieji skundai dėl atskirų, tačiau tarpusavyje betarpiškai ir glaudžiai susijusių pirmosios instancijos teismo nutarčių, bei įvertinus skundžiamomis nutartimis išspręstus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslingiausiai pirmiausiai pasisakyti dėl 2023 m. liepos 14 d. nutarties teisėtumo, vėliau dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies teisėtumo ir tik tada dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties teisėtumo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
65. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021 nusprendė šalių nepilnamečio sūnaus A. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina Ž. D. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nustatė tėvo K. R. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, priteisė iš tėvo nepilnamečiam sūnui materialinį išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną, taip pat išsprendė kitus klausimus. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2023 Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo papildė vienu punktu, išsprendė kitus aktualius klausimus, tačiau iš esmės sprendimo nekeitė.
66. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-122-829/2022 už 2021 m. kovo 30 d. sprendimo nevykdymą dalyje dėl šiuo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nesilaikymo ieškovei paskyrė 400 Eur baudą, ją išieškant K. R. naudai. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nėra nustatyta atsakovo netinkamo elgesio (nepagarbaus ar įžeidžiančių epitetų vartojimo) ieškovės atžvilgiu ar neatsakingo elgesio sūnaus atžvilgiu, nurodė, jog tėvas yra linkęs bendradarbiauti su ieškove ir įvairiomis institucijomis, tačiau ieškovė stokoja bendradarbiavimo ir geranoriškumo tiek su vaiko tėvu, tiek su įvairių institucijų atstovais. Minėta nutartis Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-500-924/2022 buvo pakeista iš dalies, sumažinant paskirtos baudos dydį nuo 400 Eur iki 250 Eur.
67. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2132-829/2022 ieškovei paskirta 200 Eur bauda, ją išieškant K. R. naudai. Šioje nutartyje vėlgi konstatuota, kad ieškovė tinkamai ir tiksliai nevykdo teismo sprendimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-137-775/2023 Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eCIK-489/2023 atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir grąžino jį ieškovei.
68. Marijampolės apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3532-829/2023 pagal ieškovės ieškinį dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo sprendžiami tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartis dėl šalių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (nutartimis priimti nutarimai nurodyti šios nutarties 14, 29 ir 42 punktuose).
69. 2021 m. gegužės 28 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad A. R. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nustatyti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 30 d. Nr. CBP-2408 priedas). 2021 m. lapkričio 5 d., 2022 m. birželio 20 d. bei 2023 m. kovo 30 d. stacionaro epikrizėse nurodyta, jog nuo 2021 m. spalio 18 d. A. R. nustatyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), lydinti diagnozė – (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 3 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 23 d. – (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 21 d. Nr. DOK-18151 priedai).
70. Iš 2023 m. balandžio 25 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad berniukas dažnai būna užsispyręs, atsisako daryti tai, kas nepatinka, būklės įvertinimo informacijoje – berniukas naujoje aplinkoje greitai apsipranta, išreiškia nerimą, kad mama jo vieno nepaliktų, gyventų kartu su juo, vaiko elgesyje yra negatyvizmo, tiek žaidime, tiek bendravime – stereotipiškumo (2023 m. gegužės 2 d. Nr. DOK-19538 priedas).
71. 2023 m. balandžio 28 d. vaiko dziudo mokytoja N. Ž. yra nurodžiusi, kad į kiekvieną užsiėmimą vaikas ateina ir išeina su gera nuotaika tiek atvedamas motinos, tiek tėvo, netinkamo elgesio su vaiku iš tėvų pusės nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) direktorės 2023 m. gegužės 2 d. rašte Nr. R2-118 dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog vaikas, kai yra atvedamas į ugdymo įstaigą vieno iš tėvų, nepriklausomai nuo to – jį atvedė mama ar tėtis, visada jaučiasi gerai. Pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos, bendravimo su vaiku skirtumų taip pat nepastebėta, netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu iš tėvų neužfiksuotas. Taip pat nurodyta, jog užsiėmimų metu teikiant psichologinę pagalbą vaikas neišreiškė nerimo, jog nenorėtų bendrauti su tėvu. (duomenys neskelbtini) socialinio paslaugų centro atvejo vadybininkė S. S. 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniame laiške nurodė, jog 2023 m. balandžio 27 d. socialinė darbuotoja G. Š. dalyvavo atsakovui iš ugdymo įstaigos pasiimant sūnų, buvo užfiksuota, jog vaikas noriai pasitiko tėvą, jam pasakojo apie veiklas darželyje, noriai su juo ėjo pasivaikščioti, tėvo ir sūnaus bendravimo metu vaikas mamos nepasigedo (2023 m. gegužės 3 d. Nr. DOK-19774 priedai). (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) raštas Nr. R2-14 dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad šalių sūnus, atvestas iš atsakovo namų į ugdymo įstaigą, jaučiasi gerai, elgesio pokyčių nepastebėta. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023 m. birželio 5 d. rašte Nr. S-608 dėl informacijos pateikimo užfiksuota, kad atsakovas su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju bendradarbiauja, vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, laikosi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, geba atpažinti vaiko emocinius poreikius ir juos atliepti, socialinis darbuotojas du kartus dalyvavo vaiko paėmime (2023 m. gegužės 23 d. vykusio vaiko paėmimo metu vaikas teigiamai reagavo į atvykusį atsakovą, vaikštant laikė atsakovą už rankos, vaikas buvo šnekus, su nuotaika; 2023 m. gegužės 29 d. paėmimo metu vaikas atsakovą pasitiko džiaugsmingai, bėgo jam į glėbį, apsikabino). 2023 m. birželio 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-1576 užfiksuotas vaiko elgesys būnant atsakovo namuose. Šioje anketoje nurodyta, kad vaikas buvo gerai nusiteikęs, rodė žaislius, žaidė su atvykusiu specialistu, pribėgęs prie atsakovo jį apsikabino, klausė, kada eis į parką pažaisti, specialistui bendraujant su vaiku matėsi artimas ir šiltas vaiko ir atsakovo ryšys (2023 m. birželio 12 d. Nr. DOK-25783 priedai). (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023 m. birželio 12 d. rašte Nr. S-642 dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad atsakovo gyvenamajame būste šalių sūnus turi savo žaidimų erdvę, vietą daiktams, atsakovas pasirūpina vaiko drabužiais, higienos reikmenimis, namuose tvarkinga ir švaru, yra visi patogumui, atsakovas tinkamai vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, geba savarankiškai rūpintis sūnaus priežiūra būnant pas jį, turimas tėvystės žinias tobulino ir gilino dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) rajono Švietimo pagalbos tarnybos organizuotuose tėvų grupės mokymuose, vaiko ir atsakovo tarpusavio ryšys dalyvaujant socialiniam darbuotojui susitikimų metu pastebimas stiprus ir artimas, vaikas džiaugiasi matydamas tėtį, noriai vyksta su juo, vaikas jaučiasi saugiai, laiko atsakovo ranką, pasakoja apie įspūdžius ar sunkumus darželyje, pasitiki atsakovu įvardindamas savo problemas, vaiko emocinis ryšys su atsakovu saugus, atsakovas geba emociškai palaikyti vaiką, skiria pakankamai laiko vaiko emociniams poreikiams ir juos atliepia įvairiais būdais (2023 m. birželio 28 d. Nr. DOK-28654 priedas). 2023 m. birželio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 10VAIK-100 nurodyta, kad specialisto apsilankymo ieškovės gyvenamojoje vietoje metu šalių sūnus atrodė linksmas, atsipalaidavęs, bendravo drąsiai, nors ieškovė sudarė sąlygas pasikalbėti atskirai su berniuku, tačiau pats vaikas nesutiko likti vienas su specialistu, prašė, kad kartu būtų mama, ir pokalbio metu glaudėsi prie mamos, nurodė, kad nenori vykti pas tėtį (2023 m. birželio 27 d. Nr. DOK-28374 priedas).
72. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2023 m. gegužės 2 d. rašto Nr. S-484 dėl informacijos pateikimo matyti, kad tarp A. R. tėvų periodiškai kyla tarpusavio nesutarimai ir konfliktai dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas apibūdinamas kaip asmuo, kuris su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju bendrauja ir bendradarbiauja, vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus (kreipėsi dėl mediacijos paslaugos, stiprino tėvystės įgūdžius dalyvaudamas Švietimo pagalbos tarnybos mokymuose (duomenys neskelbtini), aktyviai domisi vaiko sveikata, jungiasi prie e-sveikata.lt portalo, esant poreikiui susisiekia su vaiko pediatre). Taip pat nurodyta, jog ieškovės šeimai sudarytas pagalbos planas, ieškovei buvo rekomenduojama lankyti psichologo konsultacijas, siekiant gerinti jos emocinę būklę (ieškovė nurodė, kad lankosi pas psichologę). Vaiko šeimos gydytoja E. G. prie viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 2023 m. gegužės 3 d. rašto Nr. S-(9.4)-172 dėl informacijos pateikimo pridedamame išraše yra nurodžiusi, kad vaiko medicininiuose išrašuose minima (duomenys neskelbtini), rekomenduojama psichologinė pagalba šeimai, tėvai nuolat linkę kaltinti vienas kitą, nesutaria dėl vaiko tvarkos, atsakomybių. Vaiko gydytojos nuomone, toks tėvų bendravimas kelia vaikui papildomą nerimą ir stresą (2023 m. gegužės 3 d. Nr. DOK-19774 priedai). 2022 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-445 dėl vaiko tėvų negebėjimo savarankiškai ir konstruktyviai spręsti tarpusavio nesutarimų, vyraujančių konfliktiškų tarpusavio santykių ir siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, abiem tėvams rekomenduota mediatoriaus ir psichologo pagalba, pasiūlyta dalyvauti mokymuose apie konfliktinių situacijų valdymą ir kituose tėvystės įgūdžius lavinančiuose mokymuose (2023 m. gegužės 9 d. Nr. DOK-20747 priedas). 2023 m. gegužės 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-1229 nurodyta, jog reikalinga užtikrinti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas aiškiems periodiniams susitikimams ir skatinti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl tėvams pasiūlyta dalyvauti mokymuose apie konfliktinių situacijų valdymą, tėvystės įgūdžius lavinančiuose mokymuose, laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos bei psichologo konsultacijos (2023 m. gegužės 11 d. Nr. DOK-21188 priedas). (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo mokyklos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. R2-14 dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog 2023 m. birželio 1 d. vykusioje darželio šventėje dalyvavo abu tėvai, užfiksuota, kad atsakovas davė ieškovei pastabą, jog jai reikėtų išeiti, o ieškovė greta buvusiai mokytojo padėjėjai pasiūlė, kad ji išvytų atsakovą, o šalia buvusi kito vaiko mama abiem tėvams pasiūlė baigti šiuos pokalbius prie vaikų, atsakovas paėjo į šoną ir netrukus išvyko (2023 m. birželio 12 d. Nr. DOK-25783 priedas). 2023 m. birželio 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-1576 nurodyta, kad turėtų būti užtikrinta vaiko teisė bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, giminaičiais, taip pat užtikrinta psichologinė pagalba vaikui, o ieškovei pasiūlyta dalyvauti mokymuose apie konfliktinių situacijų valdymą, taip pat tėvystės įgūdžius lavinančiuose mokymuose, laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat psichologo pagalba (2023 m. birželio 12 d. Nr. DOK-25783 priedas).
73. 2022 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-445 nurodyta, kad tėvų tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški, jie nuolat kaltina vienas kitą, taip darydami žalą vaiko emocinei būsenai, nėra užtikrinama vaiko teisės lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais, nors tėvas yra linkęs bendradarbiauti, tačiau bendradarbiavimo ir geranoriškumo stokoja vaiko motina (2023 m. gegužės 9 d. Nr. DOK-20747 priedas). 2023 m. gegužės 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 12VSV-1229 nurodyta, kad manytina, jog ieškovė nebendradarbiauja su atsakovu, neteikia jam informacijos apie vaiko suplanuotus vizitus pas gydytojus, nederina apslankymų laiko. Taip pat pažymima ir tai, jog vaiko motinai galimai neteikiant išsamios informacijos, susijusios su vaiku, vaiko tėvui, sukeliamos konfliktinės situacijos, tėvams nebendradarbiaujant tarpusavyje tėvų santykiai išlieka įtempti ir konfliktiški, o tai trukdo užtikrinti geriausius vaiko interesus (2023 m. gegužės 11 d. Nr. DOK-21188 priedas). Byloje esantis šalių susirašinėjimas (2021 m. spalio mėn., 2022 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. rugsėjo mėn., 2023 m. sausio mėn., 2023 m. balandžio mėn. elektroniniai laiškai) bei į bylą pateikti garso įrašai patvirtina šalių nesugebėjimą susitarti gražiuoju dėl vaiko bendravimo, perdavimo, auklėjimo, sveikatos ir kitų klausimų (2023 m. gegužės 9 d. Nr. DOK-20747 priedai).
74. 2023 m. birželio 9 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2023 m. birželio 8 d. ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini) (2023 m. birželio 12 d. Nr. DOK-25783 priedai).
75. Iš 2023 m. liepos 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 12VSV (2023 m. liepos 31 d. Nr. DOK-34065 priedas) matyti, kad nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. liepos 21 d. buvo užfiksuotas 31 galimas vaiko teisių pažeidimo atvejis. Šie pažeidimai dažniausiai fiksuoti būtent dėl to, kad šalys nesugebėjo susitarti dėl vaiko paėmimo, bendravimo, sveikatos ir kt. su vaiko auklėjimu susijusių klausimų. Šioje anketoje taip pat yra aprašyta vaiko 2023 m. liepos 14 d. paėmimo iš darželio situacija, iš kurios matyti, jog vaikui bendraujant su atvykusiu jo pasiimti atsakovu iš pradžių jis nurodė, kad nori mamos, tačiau vėliau bendraujant su atsakovu buvo ramus, neverkė, kalbėjo ramiai, atsakovas gražiuoju prikalbino sūnų važiuoti su juo. Minėtoje anketoje taip pat užfiksuota ir tai, jog Marijampolės apylinkės teismui 2023 m. liepos 14 d. nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, 2023 m. liepos 14 d. 18.00 val. atsakovas pasiėmė sūnų į savo gyvenamąją vietą, 2023 m. liepos 18 d. atsakovas pateikė telefoninių pokalbių garso įrašus, kuriuose užfiksuota kaip ieškovė bendrauja su vaiku: „ieškovė akcentuoja vaikui, jog 2023 m. liepos 14 d. vaikas nenorėjo eiti su ja, todėl jį pasiėmė tėtis, kad vaikas nenorėjo eiti su ja, nors ji vaiko laukė; pokalbyje girdėti kaip vaikas verkia, o ieškovė kelis kartus akcentuoja, kad jis pats nenorėjo eiti su ja, todėl jį išsivežė tėtis; vėliau vaikas ieškovei pasakė, kad nenori (negali) dabar kalbėti, nes eina žaisti į parką, bet ieškovė kelis kartus pakeltu balso tonu nurodė, kad jis turi su ja kalbėti“.
Dėl 2023 m. liepos 14 d. nutarties ir dėl šios nutarties pateikto atskirojo skundo
76. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.
77. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
78. Kaip minėta anksčiau, Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi išsprendė šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos klausimą, laikiną nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatydamas su atsakovu, ir laikino materialinio nepilnamečio išlaikymo priteisimo iš ieškovės klausimą, nuo 2023 m. liepos 14 d. priteisdamas 100 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą šalių sūnui iš ieškovės.
79. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, pvz. kad atsakovas ieškovės ir / ar vaiko atžvilgiu naudotų psichologinį ar fizinį smurtą, juos terorizuotų, persekiotų, ar kad pas atsakovą vaikui nebūtų tinkamos sąlygos gyventi, ar kad atsakovas negebėtų planuoti laiko ir suformuoti tinkamiausio vaiko gyvenimo režimo), sprendė, jog abu tėvai gali pasirūpinti vaiku, o esminė priežastis pakeisti vaiko laikiną gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu buvo ta, kad ieškovė savo tyčiniais veiksmais ilgą laiką sistemingai pažeidinėja vaiko interesus, o vaiko interesų pažeidinėjimas pasireiškia tuo, jog ieškovė negeba užtikrinti vienos iš svarbiausių vaiko teisių – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (nepateikusi teismui objektyviai pagrįstų aplinkybių, iš karto po 2023 m. gegužės 25 d. nutarties priėmimo pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, iš (duomenys neskelbtini) persikaldama gyventi į (duomenys neskelbtini), bei vaiko lankomą ugdymo įstaigą, tokiu būdu apsunkindama atsakovo galimybę dėl atstumo bendrauti su sūnumi pagal 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką).
80. Apeliantė atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-31682) nesutinka su teismo nustatyta (pakeista) laikina šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta, nurodydama, kad nėra įrodymų, jog esmingai pasikeitė aplinkybės, nenustatyta nesaugi ir neatitinkanti reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi aplinka. Teismas išimtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais argumentais, nors prie ieškinio pridėti vaizdo įrašai patvirtina, kad vaikas priešinasi atsakovo paimamas, kartoja, jog nenori pas atsakovą, todėl, apeliantės manymu, toks vaiko elgesys rodo, jog vaiko ir atsakovo santykis nėra toks artimas kaip tą konstatavo teismas.
81. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Tokiais atvejais kaip šis, taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
82. Iš byloje esančių duomenų, nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tuo laiku, kai šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, vaiko tėvams nesugebant susitarti dėl vaiko auklėjimo ir su tuo susijusių klausimų, negebant vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1231-273/2021, nustatytos bendravimo tvarkos, bei įvertinus aplinkybes, kad po to, kai teismas, bandydamas stabilizuoti situaciją, jog vaiko perdavimas tėvui vyktų kuo sklandžiau ir mažiau keliant stresą vaikui, buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka „50:50“, ieškovė staiga pakeitė gyvenamąją vietą, tokiu būdu apsunkindama atsakovo galimybę tos tvarkos laikytis. Persikėlimą grindė argumentais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažintini abejotinais. Nors ieškovė nurodė, kad planavo persikelti gyventi pas tėvus dėl to, kad vaikas lankys paruošiamąją grupę ir jai reikės pagalbos, jog vaiku kažkas pasirūpintų, nes ji dirba ir negalės vaiko pasiimti, tačiau tokios ieškovės nurodytos aplinkybės kelia abejonių, nes net ir vaikui lankant paruošiamąją grupę darželyje, vaikas grupėje būna tiek pat laiko kaip ir iki paruošiamosios grupės būnant darželyje, mokyklą lankant pradinėse klasėse yra galimybė vaiką leisti į prailgintą grupę. Juo labiau, kad kai ieškovė su vaiku persikėlė į (duomenys neskelbtini), vaikui iki pradėjimo lankyti priešmokyklinę grupę dar buvo likę metai. Be to, ieškovė persikėlė itin skubotai, nebuvo apie ketinimą persikelti ar ketinimą teikti prašymą ugdymo įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl perkėlimo užsiminusi atsakovui elektroniniuose laiškuose arba bent jau tokių duomenų teismui į bylą nepateikė.
83. Byloje esantis VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. SR-5453 dėl informacijos pateikimo (2023 m. rugpjūčio 31 d. Nr. DOK-38904) patvirtina, kad atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes, vaiko adaptacijai ir tolimesniam įgūdžių įgijimui labai svarbus vaiko ugdymo (duomenys neskelbtini), vaikui būtų saugiau gyventi vienoje vietoje, turint pastovius namus ir ugdymo įstaigą, o vaiko išvykimui į kitus namus labai svarbus išankstinis informacijos pateikimas, kur, kada ir kiek ir su kuo jis bus toje kitoje vietoje. Taigi, ieškovė neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo, kad vaikui reikalingas pastovumas, tą pabrėždavo ir atsakovui, kai šis bandydavo pasiimti sūnų, tačiau jos pačios faktiškai atlikti veiksmai buvo priešingi. Taigi, tokiu būdu ieškovė visiškai neparuošusi vaiko persikėlimui, nesiekė to, kas geriausia vaikui ir neatsižvelgė į vaiko geriausius interesus, todėl tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip siekis apsunkinti atsakovo ir šalių sūnaus bendravimą, ir yra atlikti dėl savo patogumo (posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po persikėlimo į (duomenys neskelbtini) būtent ji, o ne vaikas, turi ramybę, kurios neturėjo 4 metus), o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka geriausių vaiko interesų.
84. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas neįrodė, o byloje esantys įrodymai irgi nepatvirtina, atsakovo prašyme dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo nurodomų argumentų, jog persikeliant buvo sutrikdytas vaiko ugdymo procesas bei jam reikalingų paslaugų teikimas, tačiau ieškovė taip pat nepagrindė būtinybės staiga persikelti į kitą miestą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad atskirajame skunde dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo ji pati akcentuoja, jog reikalinga išsaugoti vaiko nusistovėjusią gyvenamąją vietą bei rutiną, vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl vaikas turi papildomų specialiųjų poreikių tokių, kaip (duomenys neskelbtini). Tačiau persikeldama gyventi su vaiku į (duomenys neskelbtini), ieškovė visas savo pačios nurodytas aplinkybes sąmoningai ignoravo.
85. Į bylą pateikti vaizdo įrašai, kuriuose vaikas verkia, sako, kad nenori pas atsakovą, taip pat nepatvirtina, jog taip yra iš tikrųjų ir kad vaikas neturi stipraus ryšio su atsakovu, nes iš byloje nustatytų aplinkybių (75 nutarties punktas) darytina išvada, jog vaikas pas tėtį nenori tik būdamas su mama, nes, kaip tai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikui kyla lojalumo konfliktas ir jis natūraliai renkasi mamą, kai ji tuo metu su juo kartu būna. Ieškovė, įkalbinėdama sūnų važiuoti pas atsakovą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiką kalbina taip, kad jis tik dar labiau susinervina, taigi, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė negeba užtikrinti vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Esant tokiai situacijai, kai ieškovei sunku prikalbinti vaiką susitikti / važiuoti su atsakovu, t. y. užtikrinti vaiko ir tėvo teisę bendrauti, buvo galima konsultuotis su specialistais, kurių paslaugomis vaiko gerovei ieškovė kuo puikiausiai naudojasi, ir išsiaiškinti bei mėginti kitus įkalbinėjimo būdus, o ne sakyti atsakovui ateiti ir pačiam pasiimti vaiką arba sakyti, kad verkiančio vaiko nekankins, neves ir neleis jam važiuoti kartu su atsakovu.
86. Ieškovė, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) vaikas gali gauti geresnės kokybės ir intensyvesnes paslaugas bei ugdymą nei (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių neįrodė ir niekaip nepagrindė, o tiesiog iškėlė šias specialistų paslaugas aukščiau vaiko teisės bendrauti su tėvu, o tai be abejonės pažeidžia tiek vaiko, tiek atsakovo, kaip tėvo, teises ir teisę bendrauti vienam su kitu.
87. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad nuo pat vaiko gimimo atsakovas nepasamdė nei vieno būtino specialisto. Įvertinus ieškovės išimtinį elgesį sprendžiant dėl šalių sūnaus sveikatos, auklėjimo ir kt. klausimų, tikėtina, kad tol, kol šalys gyveno kartu ir gyvenant skyrium, kol vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius po Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-829/2021 priėmimo, atsakovas iš esmės neturėjo galimybės savo iniciatyva priimti tokius sprendimus. O tai, kad teismui nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas nedelsiant nutraukė vaikui (duomenys neskelbtini) ir kt. specialistų paslaugas (duomenys neskelbtini), taip pat nutraukė (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimą, reiškia ne tai, kad jis siekė, jog vaikas negautų šių paslaugų, o tiesiog vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustačius su juo (duomenys neskelbtini), atsakovas perkėlė vaiko ugdymo ir teikiamų paslaugų vietą, t. y. grąžino į (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkamai rūpinasi, jog šalių sūnus gautų visas jam reikiamas sveikatos ir ugdymo specialistų teikiamas paslaugas. Priešingai, ieškovė dėl apeliacinės instancijos teismui nesuprantamų priežasčių, žinodama, kad vaikui, kuriam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), reikalingas pastovumas, viena pati nusprendė, jog vasarą vaikui nebūtina eiti į darželį, nes tai nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai rodo, jog ieškovė yra linkusi paisyti tik savo interesų, juos iškeldama aukščiau ne tik virš atsakovo, bet ir sūnaus interesų.
88. Nors ieškovė remiasi 2023 m. birželio 22 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu Nr. 10VAIK-100, kuriame vaikas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gyventi nenori, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, jog atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaiko nuomonę, bet ir nustatyti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Nagrinėjamu atveju vaiko išsakytas noras gyventi (duomenys neskelbtini) kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo geriausiems vaiko interesams, dėl ko teismas šioje nutartyje jau yra pasisakęs.
89. Pažymėtina, kad abu tėvai turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, ne tik spendžiant klausimus, susijusius su vaiku, bet ir mėginant jį perduoti. Iš byloje esančių garso ir vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog, kaip tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vaikui kyla lojalumo konfliktas, todėl kyla sunkumų ieškovei asmeniškai vaiką perduodant atsakovui. Visiškai suprantama, jog tokio amžiaus vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos ir kai motina jam pasako, kad dabar sūnus važiuos su tėčiu ir su ja susitiks po dienos ar pan., jis pradeda verkti, sakydamas, kad pas tėtį nenori, tačiau tai nereiškia, jog tai yra tikroji mažamečio valia. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių (71 nutarties punktas) matyti, jog kai vaikas būna su tėčiu ar tėtis jį paima iš darželio, tačiau tuo metu šalia nebūna mamos, vaikas be jokių problemų su tėčiu važiuoja, su juo būna ir gerai jaučiasi, o visos problemos ir vaiko nenoras būti su tėčiu prasideda tada, kai šalia būna ir mama. Vien tai, kad vaikas yra labiau prisirišęs prie mamos, nereiškia, jog jis neturėtų bendrauti su tėvu.
90. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovo elgesys daro žalą vaiko sveikatai ar raidai, kelią grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vien vaiko motinos įsitikinimas bei teiginiai apie tai, kad atsakovas nesugeba rūpintis sūnumi, nagrinėjamu atveju nesudarė teisėto pagrindo ieškovei taip staigiai perkelti visų vaiko socialinių / ugdymo / sveikatos priežiūros interesų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes atlikus šiuos veiksmus, atsižvelgiant į vaiko raidos sutrikimus bei jo sveikatos būklę, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau pakenkė nei padėjo vaikui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, vaikui nuo gimimo įprastoje aplinkoje (duomenys neskelbtini).
91. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nepasisako dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo ir / ar dydžio, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl tos nutarties dalies teisėtumo, dėl kurios apeliantė atskirajame skunde buvo išdėsčiusi savo nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus.
92. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš esmės ieškovė tik kitaip interpretuoja tas pačias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
93. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties ir dėl šios nutarties pateikto atskirojo skundo
94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas / pakeitimas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
95. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimą.
96. Šioje byloje nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą (reg. Nr. 38207) aktualūs Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties sprendimai – pakeisti 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytos laikinos šalių ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos 1–4 punktus ir panaikinti 5 punktą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog konkrečios ugdymo įstaigos parinkimas yra išimtinai vaiko tėvų pareiga, tačiau nustačius, jog šalių sūnui nutarties priėmimo metu nėra užtikrinamas ikimokyklinis ugdymas, kas yra būtina vaiko raidai, tarp šalių toliau vyksta konfliktai, teismo 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. liepos 14 d. nutartys dėl ieškovės tyčinių veiksmų realiai nėra vykdomos, todėl sprendė, kad atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsauga gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ieškinio / priešieškinio patenkinimo atveju ir sureguliuoti šalių ginčą iki jo išsprendimo. Todėl atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės tenkino.
97. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas apie tai neinformuojant ieškovės, nereikalaujant pateikti atsiliepimo ir išvados.
98. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
99. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti šiuo atveju ieškovę apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, priešingai nei įrodinėja apeliantė, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismui nėra įtvirtinta pareiga informuoti priešingą šalį ir išklausyti jos nuomonę dėl pateikto laikinųjų apsaugos priemonių prašymo. Todėl net ir nepranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nelaikytinas civilinio proceso teisės normų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio bei jų konkretaus turinio ieškovė realizavo paduodama atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, todėl akivaizdu, kad pasinaudojo teise būti išklausyta.
100. Nesutiktina ir su atskirajame skunde nurodomu argumentu, jog teismas prašymą nagrinėjo aplaidžiai, paskubomis ir neįsigilindamas į aplinkybes, nes prašymą, prie kurio atsakovas pridėjo vaizdo įrašus, priėmė 2023 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucija, nurodant, kad vaizdo įrašai vertinti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors prašymas buvo išnagrinėtas 2023 m. rugpjūčio 21 d. priimant skundžiamą nutartį.
101. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad ant teisme 2023 m. rugpjūčio 16 d. gauto atsakovo prašymo Nr. DOK-36451, prie kurio buvo pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, yra uždėtos dvi elektroninės rezoliucijos: 2023 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucijoje nurodyta „Priimti į bylą; Neskaitmeninti nesant tokios galimybės; Vertinti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.“, o 2023 m. rugpjūčio 25 d. rezoliucijoje – „Diskų kopijas įteikti ieškovei ir išvadą teikiančiai institucijai“. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ne pirmosios instancijos teismas aplaidžiai nagrinėjo atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovė ir / ar jos atstovė aplaidžiai susipažino su teismo priimtomis elektroninėmis rezoliucijomis byloje. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamoje nutartyje yra aptariami atsakovo su prašymu pateikti vaizdo įrašai.
102. Sutiktina, kad vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymas vasarą yra neprivalomas, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo išdėstytus argumentus, susijusius su specialiaisiais šalių sūnaus poreikiais, konstatuotina, jog ieškovės sprendimas vasarą nevesti vaiko į darželį pažeidė geriausius vaiko interesus, kas, kaip tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, reiškia, jog ieškovė, kaip vaiko motina, neužtikrino būtino vaiko raidai ugdymo pagal jo laikiną gyvenamąją vietą, kuri tuo metu jau buvo nustatyta su atsakovu (duomenys neskelbtini). Ir nors, kaip tą nurodo ieškovė atskirajame skunde, vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje užtikrinama tik vaikų priežiūra, bet jie nėra ugdomi, taip pat nevyksta jokie specialistų užsiėmimai, tačiau šiuo atveju šalių sūnaus raidai vien darželio lankymas yra labai svarbus, nes tai suteikia pastovumą ir nuspėjamumą jo gyvenime, o ir ugdymas nesusideda tik iš rengiamų specialistų užsiėmimų, šalių sūnaus buvimas vaikų kolektyve ir dalyvavimas bendrose veiklose taip pat yra svarbu jo raidai.
103. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nepasitarusi su specialistais, taip pat ir atsakovu, negalėjo viena pati nuspręsti, kad vaikas vasarą darželio nelankys, nes šiuo atveju darželio lankymas turėtų būti suprantamas ir siejamas ne tik su vaiko ugdymo poreikiu. Tokį sprendimą ieškovė galimai priėmė dėl asmeninių interesų, nenorėdama kasdien savo bendravimo laiku su vaiku, jo vežioti į darželį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ieškovės skundų nagrinėjimo metu nurodyta problema nėra aktuali, nes pagal skundžiama nutartimi nustatytą ieškovės ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, vaikas atsakovės į darželį yra vežamas ir pasiimamas tik du kartus per savaitę – pirmadienį ir penktadienį. Be to, nagrinėjamu atveju darželis yra ta vieta, kurioje šalys gali perduoti vaiką vienas kitam be tiesioginio kontakto ir streso vaikui kėlimo, kai jam reikia rinktis tarp motinos ir tėvo.
104. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
105. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakeitė 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių su vaiku „50:50“ bendravimo modelį ir nustatė, kad ieškovė su vaiku bendrauja tik savaitgaliais. Dėl to apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas naująja laikina bendravimo tvarka susiaurino ieškovės bendravimo teises su vaiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
106. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
107. Nagrinėjamu atveju vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, kurią skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko vežiojimą iš vieno miesto į kitą, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, tėvų ilgą laiką trunkantys itin konfliktiški santykiai ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatant tokią laikiną bendravimo tvarką būtent ir buvo atsižvelgta į geriausius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
108. Su ieškovės atskirojo skundo argumentu, jog jai atimta teisė bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytos laikinos šalių bendravimo su vaiku tvarkos 9 punkte nustatyta, jog vaikui išreiškus norą paskambinti tam iš tėvų, kurio tuo metu kartu su juo nėra, vaiko bendravimas su juo neribojamas. Tai reiškia, kad vaikui būnant su atsakovu ir išreiškus norą pabendrauti su ieškove, jis tą gali daryti ir bendravimas nėra ribojamas.
109. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei vaiko interesų. Nustatyta bendravimo tvarka užkerta kelią galimiems šalių konfliktams vaiko perdavimo metu, kas neigiamai neįtakos vaiko emocinės būsenos matant ir girdint konfliktuojančius tėvus. Atsižvelgiant į ieškovės veiksmus iki jai kreipiantis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu (pvz., pradžioje teigiant, jog vaikui reikia pastovumo ir rutinos, o vėliau rutiną ir stabilumą vaiko gyvenime sutrikdant staigiu persikėlimu gyventi iš vieno miesto į kitą), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo geriausiai vaiko interesus atitinkanti bendravimo tvarka (kuomet vaiko laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu) yra tokia, kai ieškovė su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį.
110. Nagrinėjamu atveju šalys, kaip tėvai, turėtų ne nuolat ginčytis ir pyktis, nepriklausomai nuo to, ar tai vaikas mato, ar ne, o stengtis vaikui daryti teigiamą įtaką, padėti jam išgyventi situaciją dėl atskirai gyvenančių tėvų, dėl jų išsiskyrimo pasekmių, stiprinti ir palaikyti jį savo teigiamu elgesiu bei parodyti, kad nepasaint to, jog jo tėvai gyvena atskirai, tačiau abu yra šalia jo ir kad sūnus jiems yra pats svarbiausias.
111. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus ir faktinę situaciją byloje bei nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
112. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį skundžiamoje dalyje, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis skundžiamoje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties ir dėl šios nutarties pateikto atskirojo skundo
113. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi išsprendė ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje pareikštus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką, sumažino atsakovo teikiamo išlaikymo dydį. Šia nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1–4 punktai pakeisti, 5 punktas yra panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pasisakė šios nutarties 94–112 punktuose, nuspręsdamas netenkinti ieškovės atskirojo skundo dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalies panaikinimo.
114. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-24382) dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo ir jame išdėstyti motyvai yra susiję būtent su 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos punktais, kurie šiai dienai negalioja, bei išlaikymo sumažinimu, kuris taip pat nėra mokamas ieškovei, nes 2023 m. liepos 14 d. nutartimi laikina šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir išlaikymą vaikui dabar turi teikti ieškovė, atsakovas dėl teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydžio prieštaravimų nėra pareiškęs.
115. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nagrinėti ieškovės atskirojo skundo dėl 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad skundžiama nutartis nebegali būti apeliacijos objektu. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 nutartį skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal ieškovės Ž. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties panaikinimo nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.