Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-1486-454/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2-1486-454/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14376-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
L. D.
Advokatai
Darius Mockūnas, Agnija Frejerė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1486-454/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14376-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,dalyvaujant ieškovės S. P. atstovei advokato padėjėjai Agnijai Frejerei,atsakovo L. D. atstovui advokatui Dariui Mockūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui L. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo, vaiko tėvo, L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur į mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–5).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad S. P. ir L. D. turi nepilnametį vaiką K. D., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismas sprendimu nusprendė patvirtinti S. D. ir L. D. 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties punktai nustatė, kad vaiko K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. D.. Vaiko K. D. išlaikymui L. D. nuo santuokos nutraukimo momento mokės periodines mėnesines išmokas, o būtent 130 Lt (37,65 Eur), iki dukters pilnametystės. Ieškovė šiuo metu gyvena Danijoje. Dukters išvykimui gyventi į užsienį atsakovas neprieštaravo. Per 10 metų nuo dukros gimimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat per šį laikotarpį iš esmės padidėjo mergaitės poreikiai, ypatingai brangstant pragyvenimui. Augant vaikui, jos poreikiai akivaizdžiai padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į paaugusios dukros pasikeitusius poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo. Atsakovas savo dukrai mokėjo simbolinę 37 Eur sumą per mėnesį, o nuo 2015 m. įvedus Lietuvoje eurą moka po 45 Eur per mėnesį, todėl galima sakyti ieškovė savo dukrą K. D. išlaiko viena. Ieškovė gyvendama Danijoje nuomoja būstą, kuriame gyvena kartu su mažamečiu vaiku, moka už teikiamas komunalines paslaugas, maisto aprūpinimą, mergaitės drabužių pirkimą, priežiūrą, saugos funkcijas ir kitas būtinas prekes vaikui, ieškovė moka viena pati. Ieškovė savo dukrai pirko ir toliau perka vitaminus, higienines prekes, skalbimo priemones, žaislus, šaltojo ir šiltojo sezono rūbelius, avalynę, žiemos sezonui skirtas ir būtinas prekes, mokslo prekes, tai yra knygas, pratybas, kanceliarines prekes, kuprines. Taip pat baldus, kad dukra galėtų tinkamai mokytis, ir kad vaikas turėtų kur susidėti savo daiktus. Ir dar daug kitų prekių, kurios yra reikalingos dukros poreikių tenkinimui ir kurios buvo pirktos per dešimt metų laiko nuo šalių dukros gimimo. Taip pat ieškovė priversta į darbą ir iš jo važinėti nuosavu transportu, kiekvieną dieną dukrą nuvežti iki mokyklos ir iš jos parvežti, todėl kainuoja degalai transporto priemonei, apie 200 Eur per mėnesį. Buto nuomos kaina yra 850 Eur, komunalinės paslaugos už nuomojamą būstą siekia vidutiniškai apie 200 Eur. Taip pat vaiko maitinimas mokykloje kainuoja apie 80 Eur per mėnesį, pinigai yra perduodami mokyklai, konkrečiai vaiko auklėtojai. Dar papildomai ieškovė dukrai duoda po 2 Eur per dieną, tam, kad galėtų papildomai nusipirkti maisto, jeigu norėtų valgyti, ar atsirastų nenumatytų išlaidų, todėl pinigėliai – kišenpinigiai dukrai per mėnesį susidaro dar apie 50 Eur. Maistui namuose ieškovė per savaitę išleidžia apie 150 Eur. Taip pat ieškovė išleidžia rūbams ir avalynei – 80 Eur/mėn., vaistams – 30 Eur/mėn., higienos priemonėms ir priežiūrai (pvz. kirpimas) – 50 Eur/mėn., kanceliarinėms prekėms – 30 Eur/mėn., laisvalaikio ir poilsio reikmėms – 50 Eur/mėn. Ieškovei papildomai kainuoja ir vaiką leisti į muziejus, kiną, teatrus, kartais savaitgaliais apsilanko ir kavinėje, išleidžia vaiką į draugų gimtadienius, taip pat ieškovė pati organizuoja savo dukros šventes. Šalių dukra lanko šokius, rankinį, skautų būrelį, šie užsiėmimai kas mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Viso per mėnesį ieškovė išleidžia apie 600 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių, spartų jo augimą ir vystymąsi, tokios išlaidos yra visiškai atitinkančios vaiko poreikius (būtina atsižvelgti, kad pragyvenimo lygis Danijoje yra žymiai didesnis ir viskas kainuoja brangiau). Atsakovas yra darbingas, šeimos, išlaikytinių, ieškovės žiniomis, neturi. Ieškovė prašo, kad atsakovas skirtų jų dukros išlaikymui 200 Eur į mėnesį, o likusią išlaikymo dalį – 400 Eur ieškovė padengs pati.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių dukrai yra 11 metų. Ieškovė gyvena su dukra užsienyje, ten pragyvenimas brangesnis. Ieškovė neprašo pusės reikalingo išlaikymo, bet prašo Lietuvos ekonominę situaciją atitinkančio išlaikymo dydžio. Ieškovė atsižvelgia į minimalią mėnesinę algą, patiriamas išlaidas. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį, būstą nuomoja. Dukra lanko būrelius, vaikas apdraustas. Mokama už telefoną. Išlaidos yra dar didesnės, bet prašomas išlaikymo dydis yra minimalus, kurio net nereikia įrodinėti. Ieškovė uždirba apie 1500 Eur. Ieškovė buvo antrą kartą susituokusi, tačiau 2016 m. išsituokė. Toje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Taigi ieškovė augina dvi dukras. Išmokų už antrąją dukrą ieškovė negauna, nes dukra po savaitę būna pas abu iš tėvų. Atsakovas vėluoja teikti išlaikymą, švenčių metu dovanų neatsiunčia. Atsakovas jauno amžiaus, sveikas, duomenų nepateikta, kad registruotas darbo biržoje ar stengtųsi gerinti savo materialinę padėtį. Atsakovui liga nediagnozuota, nedarbingumas nenustatytas. Atsakovas turi stengtis susirasti darbą. Dėl savo nerūpestingo elgesio atsakovas negali remtis sunkia turtine padėtimi.

Atsiliepimas

Atsakovas L. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies (el. b. l. 30–36).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka mokėti kiekvieną mėnesį dukters K. D. išlaikymui po 100 Eur iki jos pilnametystės. Atsakovo gaunamos pajamos yra labai mažos, nepastovios, jokio nekilnojamojo turto neturi, papildomo darbo dėl blogos sveikatos negali susirasti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas sutinka mokėti 100 Eur kas mėnesį. Atsakovo pajamos yra mažos, nėra iš ko didinti išlaikymą. Atsakovas ir taip mokėjo 8 Eur daugiau nei priklauso pagal sprendimą. Atsakovas bedarbis, pajamų negauna. Kai tėvo turtinė padėtis yra sunki, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali alga išlaikymą. Atsakovui yra liga. Ieškovė pradėjo rinkti įrodymus tik gavusi atsiliepimą. Nėra pateikta įrodymų apie nuomos kainą ir komunalinius mokesčius. Ieškovės pajamos didesnės, atsakovas pajamų neturi. Darbingumas atsakovui nėra apribotas. Atsakovas niekur nedirba ir neturi realių pajamų. Manytina, kad dirbti trukdo sveikatos būklė. Sutinka, kad augant vaikui išlaidos didėja. Reikia atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvo galimybes. Atsakovas gyvena pas tėvus, jam padeda tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. P. ir L. D. turi nepilnametį vaiką K. D., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė patvirtinti S. D. ir L. D. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 11). Sutarties 2–3 punktai nustatė, kad vaiko K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. D.. Vaiko K. D. išlaikymui L. D. nuo santuokos nutraukimo momento mokės periodines mėnesines išmokas, o būtent 130 Lt (37,65 Eur), iki dukters pilnametystės. Pagal ieškovės apskaičiavimą, dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 600,00 Eur (el. b. l. 2). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena Danijoje, nuomoja būstą, kuriame gyvena kartu su mažamečiu vaiku, moka už teikiamas komunalines paslaugas, maisto aprūpinimą, mergaitės drabužių pirkimą, priežiūrą, saugos funkcijas ir kitas būtinas prekes vaikui. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šalių dukra lanko šokių būrelį (el. b. l. 60–75), gimnastikos būrelį (el. b. l. 78–82). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 77). Ieškovė nuomojasi būstą (el. b. l. 83–92). Ieškovė uždirba apie 1500 Eur (el. b. l. 93–111). Nepilnametė dukra yra apdrausta (el. b. l. 121–124). Ieškovė turi automobilį (el. b. l. 138–143). Ieškovė buvo antrą kartą ištekėjusi, tačiau nuo 2016 m. yra išsituokusi, turi antrą dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 144–152). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad 2017 m. gavo 547,84 Eur darbinių pajamų (el. b. l. 40). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 42). 2017 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad atsakovui birželio 29 d., vairuojant įvyko priepuolis, kurio metu neteko sąmonės, lyg buvę traukuliai. Gydymas – sekimas (el. b. l. 44).

Atsakovas sutinka padidinti priteistą iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai iki 100,00 Eur per mėnesį, motyvuodamas tuo kad, jo gaunamos pajamos yra labai mažos, nepastovios, jokio nekilnojamojo turto neturi, papildomo darbo dėl blogos sveikatos negali susirasti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po 2008 m. kovo 27 d. teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, bei pasikeitė ekonominė situacija. Kaip matyti, nuo 2008 m. kovo 27 d., kuomet buvo priteistas išlaikymas (43,44 Eur) praėjo beveik 10 metų. Ieškovė argumentuoja tuo, kad pasikeitė vaiko poreikiai. Teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo priteisimo metu nepilnametis vaikas buvo apie vienerių metų amžiaus, o šiuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, lanko mokyklą, būrelius. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t. y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Nors vaikas su motina gyvena Danijoje, tačiau teismas vertina ir ekonominę situaciją Lietuvoje, nes vaiko tėvas gyvena Lietuvoje. Nors ieškovė savo apskaičiavime nurodo, kad vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro 600,00 Eur, tačiau teismas pažymi, kad vaikas gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymi, kad nors vaikas gyvena Danijoje, tačiau nėra pagrindo išlaikymo sumą skaičiuoti užsienio valstybės pragyvenimo kainomis. Tačiau sutiktina su ieškovės argumentu, kad nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga, avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad ieškovės nurodoma suma reikalinga vaiko poreikių tenkinimui yra pakankamai didelė (tenkinanti ne tik minimalius vaiko poreikius), tačiau įvertinus tai, kad ieškovė su dukra gyvena Danijoje, pripažintina, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga žymiai didesnė suma, negu gyvenant Lietuvoje. Kaip matyti, iš esmės būtent ieškovė ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, gyvenant užsienyje, prisiimdama didžiąją išlaikymo dalį. Iš atsakovo prašoma priteisti suma (200,00 Eur) neabejotinai sudaro aiškiai mažesnę reikalingo išlaikymo dalį, todėl, vertinant vaiko poreikius, ši suma yra nedidelė. Be to, sutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, jog dukters išvykimui gyventi į užsienį atsakovas neprieštaravo, taigi šiuo atveju, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė su dukra išvyko gyventi į užsienį nesant atsakovo sutikimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1540-601/2017).

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių. Pažymėtina tai, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad atsakovui birželio 29 d., vairuojant įvyko priepuolis, kurio metu neteko sąmonės, lyg buvę traukuliai. Gydymas – sekimas (el. b. l. 44). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam diagnozuota kokia nors liga, skirti vaistai, nustatytas nedarbingumas. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 42). Atsakovas nurodo, kad yra bedarbis ir jokių pajamų negauna, tačiau nepateikė duomenų, kad yra registruotas darbo biržoje, kad ieškosi darbo. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškojo darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavyko. Atsakovas nepaneigė išaugusio vaiko poreikio fakto, iš esmės neginčija konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašo ieškovė (CPK 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49-324/2018).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo didesnio išlaikymo, pasikeitus pastarojo poreikiams (CPK 185 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus bylos duomenis, negalima besąlygiškai teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o padidintas išlaikymas iki 200,00 Eur vaikui, pažeistų proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu negauna didesnių darbinių pajamų, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kadangi su ja gyvena nepilnametis šalių vaikas. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99-273/2018).

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nors ieškovės pajamos yra apie 1500,00 Eur per mėnesį, tačiau kartu pažymėtina, kad tokios pajamos vertintinos gyvenamosios vietos valstybės ekonominiame kontekste, todėl nelaikytinos didelėmis. Be to, ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą (el. b. l. 144–152). Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).

Teismas įvertino vaiko gyvenamąją vietą užsienyje, tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje, abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius. Atsižvelgdamas į pasikeitusius vaiko poreikius, tėvo galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti 200,00 Eur išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 12 d., iki vaiko pilnametystės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1902-601/2017).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė patyrė 330,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (el. b. l. 7, 10, 48, 49, 57, 58, 155, 156) ir 455,00 Eur vertimo išlaidas (el. b. l. 76, 154, 157–159) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei iš viso priteistinos 785,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 44,00 Eur žyminis mokestis ((200-37,65) x 12 x 3 proc. x 0,75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-79-559/2008) nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei šalių dukrai K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 12 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną S. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 785,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas