Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-99-273/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
2A-99-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00652-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
E. J.
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2A-99-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00652-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-630/2011 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-630/2011. Atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šiuo metu atsakovams moka kiekvienam vaikui 110 Eur išlaikymą. Nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – pasikeitė ekonominė situacija šalyje, vaikams augant, pasikeitė jų poreikiai, išaugo atsakovo pajamos. Norint užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų išlaikymą, atitinkantį jų amžių, poreikius, ieškovei tenka per mėnesį skirti 397 Eur sumą kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė iš dalies sutinkantis su ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį padidinti iki 150 Eur sumos. Atsakovas teigė, kad kiekvienam vaikui kas mėnesį skiria po 115 Eur. Gyvenant (duomenys neskelbtini), vieno vaiko išlaikymui užtenka 300 Eur, kurią lygiomis dalimis teiktų abu tėvai. Šalys šiuo metu gauna tik šiek tiek didesnes nei minimalias algas, todėl nepilnamečiams vaikams negali skirti didesnio išlaikymo. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Turi transporto priemonę – automobilį „BMW“, už jį moka 4 300 Eur vartojimo paskolą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-630/2011 D. J. ir A. J. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo 135 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki išlaikytinių pilnametystės, nurodė priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskyrė ieškovę, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš atsakovo ieškovei 81 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 30 Eur žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnamečius vaikus D. J. ir A. J., kuriems Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 86,88 Eur (300 Lt) materialinis išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki išlaikytinių pilnametystės. Šiuo metu atsakovas moka abiejų vaikų išlaikymui po 115 Eur kiekvienam vaikui. Teismas sutiko esant pagrindą ieškovei reikalauti pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį dėl šalių nepilnamečių vaikų amžiaus padidėjus jų poreikiams.

Teismas sprendė, jog kiekvienam vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 270 Eur (10 Eur šildymo išlaidoms, vandeniui, elektrai, šiukšlių išvežimui, 40 Eur popamokinei veiklai (muzikos mokykla, įvairūs sporto būreliai), 15 Eur sveikatos paslaugoms, 10 Eur higienos priemonėms, 50 Eur rūbams ir avalynei, 110 Eur maistui ir maistpinigiams, 15 Eur sąsiuviniams, pratyboms, kitiems mokykliniams reikmenims, 20 Eur laisvalaikiui, pramogoms, įskaitant ir konkursus).

Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 430 Eur, ieškovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus inžinerinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)), automobilį „Nissan Frontier“. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 390 Eur, jis neturi nekilnojamojo turto, turi automobilį „BMW 525D“, kreditorinių įsipareigojimų. Įvertinęs duomenis apie šalių gaunamas pajamas ir turtą, teismas pripažino, kad jų materialinė padėtis pagerėjo, nes šalys įsigijo po transporto priemonę, tačiau ji nepagerėjo iš esmės. Teismas pažymėjo, kad šalių gaunamos mėnesinės pajamos yra ganėtinai panašios, tačiau atsakovas turi nuomoti gyvenamąjį būstą, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, o šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaikais ir priežiūra, kurie nekompensuojami pinigais. Teismas, padaręs išvadą, kad šiuo metu šalių turtinė padėtis yra panaši ir prie vaikų išlaikymo abi šalys turėtų prisidėti lygiomis dalims, kiekvienam vaikui mokamą materialinį išlaikymą padidino iki 135 Eur. Teismas konstatavo, jog ieškinio pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti didesnį negu jiems buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo. Pažeistos vaikų teisės turi būti ginamos nuo jų atsiradimo dienos, o tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena, todėl materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas padidino nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir A. J., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, tuo pažeisdamas Teismų įstatymo 23 straipsnį. Pagal įstatymo analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalį, vieno asmens išlaikymui negali būti skiriama mažesnė už vieną mėnesio minimalią algą suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieno mėnesio minimalią algą. Toks kriterijus gali būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Ieškovės gaunamos pajamos leidžia užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, bet pinigų visapusiškam jų vystymuisi nepakanka. Įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas tėvas ar motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644, nuo 2016 m. liepos l d. minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, todėl, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnį, atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 190 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ši suma būtų pakankama tenkinti minimalius vaikų poreikius.

Priimdamas sprendimą, teismas nevertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, apsiribodamas vaikų amžiaus kriterijumi. Šalyje pasikeitė ekonominė situacija, įvesta nauja nacionalinė valiuta, pasikeitė vartotojų kainų indeksas, infliacija, kitos reikšmingos aplinkybės. Įvertinus infliaciją, matyti, kad 115 Eur 2011 metais atitinka 127,086 Eur 2017 metais. Taigi vaikų poreikių padidėjimą daugiau kaip per šešerius metus teismas įvertino 7,92 Eur per mėnesį suma, o tai prieštarauja protingumo principui. Palyginus kai kurių pagrindinių maisto produktų kainas 2011 metais ir 2017 metais, matyti, kad jos nemažėjo, todėl norint užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų išlaikymą, atitinkantį jų vystymosi raidos poreikius, ieškovei tenka skirti žymiai didesnę sumą vaikų išlaikymui, nei buvo nurodyta sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-692-630/2011. Šiuo metu ieškovė vidutiniškai per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 485 Eur. Ieškovė siekia auginti pilnaverčius visuomenės narius ir tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius, bet ir poreikius sveikatai, mokslui, bendravimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi išimtinai atsakovo interesais, ignoravo ieškovės pateiktus argumentus, nekreipė dėmesio į vaikų poreikių užtikrinimą ir įstatymais įtvirtintą vaiko teisių ir interesų prioriteto principą (CK 3.3 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės samprotavimai yra paremti tik jos asmeniniais norais leisti tokias išlaidas, kurių faktiškai ji negalinti sau leisti, kadangi negauna atitinkamo dydžio pajamų. Ieškovė gauna 400–450 Eur atlyginimą, atsakovas kas mėnesį teikė kiekvienam vaikui po 115 Eur išlaikymą. Taigi visos ieškovės gaunamos oficialios mėnesio pajamos galėjo sudaryti ne didesnę nei 630–680 Eur sumą. Negalima išleisti vien tik vaikų poreikiams tenkinti apie 970 Eur (485 Eur x 2), jeigu gaunamos pajamos yra beveik 300 Eur mažesnės. Teismo posėdžio metu ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kodėl vaikų išlaikymui ji prašanti tokios didelės sumos. Manytina, kad ieškovė turi kitą pajamų šaltinį arba ji vaikų išlaikymui neišleidžia tokių sumų, kurias nurodo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog 2011 m. liepos 25 d. teismo sprendimu buvo nustatytas 115 Eur periodinis išlaikymas kiekvienam vaikui (apie 397 Lt), tačiau 2011 m. liepos 25 d. teismo sprendimu buvo patvirtintas šalių susitarimas, jog atsakovas teiks po 300 Lt (86,89 Eur) sumą kiekvienam vaikui ir tai buvo pakankamai didelė suma, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu minimali mėnesinė alga buvo apie 800 Lt (231,7 Eur). Nuo 2014 metų atsakovas geranoriškai, atsižvelgdamas į infliaciją, mokėdavo po 350 Lt kiekvienam vaikui, nuo 2015 metų, įvedus eurą, atitinkamai mokėdavo 102,5 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, nuo 2016 metų sausio mėnesio mokėjo po 105 Eur kiekvienam vaikui, o nuo liepos mėnesio po 115 Eur kiekvienam vaikui. Taigi išlaikymo suma padidinta beveik 1,5 karto (apie 48 Eur).

Ieškovės prašoma priteisti abiem vaikams 500 Eur išlaikymo suma yra neadekvati faktinei abiejų šalių finansinei situacijai, kadangi šalių gaunami atlyginimai yra apie 400 Eur. Šalių vaikai neturi specialiųjų poreikių, nepasižymi kokiais nors išskirtiniais gabumais, o dukra soliste vaikų popgrupėje yra tik todėl, jog papildomai yra mokoma solinio dainavimo ir grojimo pianinu. Tėvai savo vaikų išlaikymui gali skirti tik tiek pinigų, kiek jie realiai uždirba, nesuteikdami vaikams nerealių lūkesčių apie tėvų finansinių galimybių neribotumą.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisminėje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017 konstatavo, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi ieškovė pradėjo teisminį ginčą, prieš tai nepasiūliusi atsakovui geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, dėl to atsirado faktinės bylinėjimosi išlaidos, kurių galėjo ir nebūti, atsakovas visas teismo išlaidas, tarp jų ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašo priteisti iš ieškovės pagal pateikiamus tai patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečių vaikų poreikių

Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimu iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. J. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui buvo priteista po 300 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki šios dienos vaikų poreikiai yra pasikeitę (padidėję), šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra nepakankamas jų poreikiams tenkinti, todėl padidino iš atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 135 Eur sumos.

Apeliantė (ieškovė) E. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su vaikų poreikiais, šalių turtine padėtimi, pažeidė įstatymu įtvirtintą vaiko teisių ir interesų prioriteto principą.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaikų amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikams išlaikymo padidinimo būtinumo pripažintinos pagrįstomis.

Taip pat akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus šešeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiams vaikams natūraliai augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo po 86,88 Eur kas mėnesį, o ir atsakovo mokamo po 115 Eur kas mėnesį, jų būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė vieno vaiko poreikių patenkinimui išleidžia kas mėnesį po 485 Eur, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė tokio dydžio išlaidų nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 270 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra nepakankama patenkinti būtiniausius tokio amžiaus vaikų poreikius. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.), todėl nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų poreikių dydį iki 340 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, padidinant teismo nustatytas išlaidas mokykliniams reikmenims, laisvalaikio praleidimui ir atostogoms. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl nustatomas 340 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovės E. J. gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 430 Eur. Ieškovės vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „Nissan Frontier“. Atsakovo A. J. gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 390 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį „BMW 525D“. Kitų išlaikytinių neturi.

Šalių gaunamos mėnesinės pajamos yra panašios. Kadangi ieškovės pajamos yra tik 430 Eur per mėnesį, todėl akivaizdu, kad ji negalinti teikti išlaikymo kiekvienam vaikui kas mėnesį po 250 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, konstatuoja, kad yra pagrindas kas mėnesį atsakovo mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti iki 170 Eur kiekvienam vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Įvertinus bylos duomenis, negalima besąlygiškai teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o padidintas išlaikymas iki 170 Eur kiekvienam vaikui, pažeistų proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu negauna didesnių darbinių pajamų, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kadangi su ja gyvena nepilnamečiai šalių vaikai. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t.y. po 170 Eur kiekvienam vaikui.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą įrodymus, dėl to priteistas iš atsakovo išlaikymo dydis yra nepakankamas užtikrinti būtiniausių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, priteistą išlaikymą padidinant iki 170 Eur kiekvienam vaikui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šios kategorijos bylose ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminio mokesčio dydis, nustatoma pagal sumą, kuria padidinamos išmokos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (CPK 85 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovės prašė padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinio pareiškimą ieškovė yra atleista. Kadangi atsakovo mokamas išlaikymas padidintas iki 170 Eur kiekvienam vaikui, laikytina, kad ieškinio reikalavimas tenkinamas 41 proc., todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 40 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 150 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškinio reikalavimą patenkinus 41 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 61,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė už apeliacinio skundo surašymą turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 66). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 30 proc., todėl ieškovei yra pagrindas priteisti iš atsakovo 75 Eur turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai patvirtina 2017 m. spalio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 497/117 ir 2017 m. spalio 9 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 822223 (b. l. 72-74), todėl iš ieškovės atsakovui yra pagrindas priteisti 168 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus mokėtinų sumų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteisiama 93 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Kadangi ieškovė paduodant apeliacinį skundą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, todėl iš atsakovo priteistina 25 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.). Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-692-630/2011 D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. a k. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį, priteistą iš atsakovo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-26 iki vaikų pilnametystės kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 135 Eur padidinti iki 170 eurų (vieno šimto septyniasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Priteistą iš A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį valstybei padidinti iki 40 Eur (keturiasdešimt eurų).

Sprendimo dalį, kuria priteista iš A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 61,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 euro centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. J. a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė