- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-1215-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00112-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- S. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5008-559/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau – ir UAB „Kapitalo valda“) prašė 2007 m. balandžio 27 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su pirmine kreditore uždarąja akcine bendrove Ūkio banko lizingas, ir 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu, priteisti iš atsakovės S. T. 455,73 Eur skolą, 1 129,31 Eur delspinigius, 45,57 Eur baudą, 2,85 Eur papildomas išieškojimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei S. T. adresuoti procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka laikyti įteiktais 2021 m. kovo 13 d., praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas byloje priėmė sprendimą atsakovei už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės S. T. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 455,73 Eur skolą, 164,06 Eur delspinigius, 45,57 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2007 m. balandžio 27 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, sutarties priedo Nr. 1, atsakovės paraiškos-sutikimo ir jos asmens dokumento, 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 665 išrašo kopijos – iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartimi nustatytą piniginę prievolę ir iš atsakovės ieškovei priteisė 455,73 Eur nesumokėtą skolos sumą.
3.2. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę grąžinti suteiktus kreditus bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, todėl ji privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti teise. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi. Konstatavo, kad konkrečiu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ), kadangi sutarties sudarymo momentu jis negaliojo. Taip pat, nesant kitos šalies prašymui, netaikytina ieškinio senatis. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktikos išaiškinimu, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
3.3. Atsakovė savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. birželio 27 d. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškinys teisme gautas tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus dvylikai metų. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Ieškovė teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą. Ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 procento iki 0,05 procento, tačiau teismas konstatavo, kad prašoma priteisti jų suma (1 129,31 Eur), palyginus su pagrindine skola (455,73 Eur), yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia teisėtus atsakovės interesus (CK 1.2 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skolai išieškoti, siuntė raginimus atsakovei, pati bandė susisiekti su atsakove, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kartu su ieškiniu nepateikė. Prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (12 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms. Teismas darė išvadą, kad prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino. Sprendė, jog iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuotini už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (jos 11.1. punkte) nustatytą 0,2 procento delspinigių normą, t. y. 164,06 Eur (455,73 Eur x 0,2 procento x 180 dienų). Teismas 180 dienų terminą pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį delspinigių dydį, ir toks kriterijus negali būti laikomas ieškinio senaties taikymu.
3.4. Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų (sutarties 5.2 ir 5.5 punktai), t. y. neinformavo kreditorės apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą, nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę, jos pasikeitimą, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditorei, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė sutarties 11.2 punkte nustatyto dydžio 45,57 Eur sumos baudą.
Šalies argumentai
3.5. Ieškovės prašymo priteisti 2,85 Eur dydžio ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu iš atsakovės, t. y. išlaidas už Gyventojų registro 2021 m. sausio 4 d. pažymą teismas atmetė. Konstatavo, kad išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, yra įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovė kartu su šiomis išlaidomis prašo priteisti delspinigius, kurie atlieka netesybų funkciją. Kreditoriui dėl prievolės pažeidimo patyrus nuostolių, išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y. kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į tai, kad priteisiamų delspinigių suma yra didesnė už nuostolius, ieškovės prašomas priteisti 2,85 Eur dydžio išieškojimo išlaidas teismas įskaitė į delspinigius, atliekančius netesybų funkciją (164,06 Eur), todėl papildomai iš atsakovės jų nepriteisė.
3.6. Iš atsakovės teismas ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis) ir jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, atsižvelgiant į minimalią mokėtiną žyminio mokesčio sumą, numatytą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 dalyje (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5008-559/2021 dalyje dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės S. T. (buvusi Savickaja) ieškovei UAB „Kapitalo valda“ priteistą 164,06 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 1 129,31 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.), patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 455,73 Eur dydžio skolos, 1 129,31 Eur dydžio delspinigių, 45,57 Eur dydžio baudos, kitų sumų. Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5008-559/2021 palikti nepakeistą. Prašo iš atsakovės priteisti 22,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 965,25 Eur (1 129,31 Eur – 164,06 Eur) dydžio delspinigius, teismo sprendimas yra neproporcingas (neadekvatus), neatitinka šalių interesų pusiausvyros, yra neteisingas apeliantės atžvilgiu, pažeidžia apeliantės teisėtus interesus ir lūkesčius. Priteista 164,06 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovės neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininkės elgesiu.
4.2. Atsakovė kreditoriui sumokėjo tik 2 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas iš 13 įmokų, liko skolinga už turtą 455,73 Eur (1 573,56 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovė sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė kitų įsipareigojimų pagal sutartį, nemokėjo delspinigių, nesumokėjo baudos, tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 2.1 punktas), dėl ko sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai už visą sutarties nevykdymo laikotarpį.
4.3. Ginčijamame sprendime apeliantės paskaičiuotų delspinigių sumai teismas nepagrįstai faktiškai savo iniciatyva, nesant atsakovės prašymo, pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Toks teismo sprendimas pažeidžia teisės aktų taikymo nuostatus ir teismų praktiką.
4.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo aplinkybe, kad atsakovė yra vartotoja ir silpnesnioji sutarties šalis. Tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuri nėra vartojimo kredito sutartis (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas neturėjo pagrindo atsakovę laikyti vartotoja, o apeliantės laikyti kredito davėja. Apeliantės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovė, o apeliantė prašė ne visų sutartimi numatytų delspinigių, juos pati sumažino iki 0,05 proc., atsižvelgdama į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats VKĮ netaikytinas (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-185-260/2018 ir kiti). Teismas pažeisdamas nusistovėjusią teismų praktiką ir apeliantės interesus nepagrįstai, nesant atsakovės prašymo, atsakovės naudai savo iniciatyva pritaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
4.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, sąmoningai vengė įvykdyti prievolę, dėl ko apeliantė patyrė papildomų išlaidų. Šių papildomų nuostolių apeliantė neprašė priteisti, pareikalavo tik sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Mano, kad negali visa atsakomybė būti perkelta tik kreditoriui. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir su teismu, kas patvirtina jos nesąžiningumą. Toks skolininkės sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-458-569/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-372/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089- 613/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1396-538/2020, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-139-368/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-569/2021 ir t. t.). Apeliantės nuomone, teismas vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)) negali ginti vien tik skolininkės interesus, turi (į)vertinti skolininkės elgesį, objektyviai įvertinti šalių interesų pusiausvyrą.
4.6. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 164,06 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (455,73 Eur), t. y. beveik 3 kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Priteistų iš atsakovės delspinigių dydis yra tik simbolinis, dėl kurio atsakovė nesupras nuostolių padarymo pasekmių. Ginčijamas teismo sprendimas skatins ateityje nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus) ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
4.7. Apeliantė prašo, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovės atžvilgiu 6 mėn. sutrumpinto ieškinio senaties termino, vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-10918-871/2018, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 išdėstytais argumentais, kadangi mano, kad šie teismo (teismų) argumentai yra mažiau subjektyvus bei šališki atsakovės atžvilgiu, labiau atitinka apeliantės ir skolininkės interesų pusiausvyrą, prašo apeliantei iš atsakovės priteisti 1 129,31 Eur dydžio delspinigius.
5. Atsakovė S. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
8. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė S. T. (Savickaja) 2007 m. balandžio 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo sekciją Mega. Atsakovė įsipareigojo 12 mėnesių pagal sutartą grafiką mokėti mėnesines įmokas. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik dvi išperkamosios nuomos mėnesines įmokas ir liko skolinga 455,73 Eur (1573,56 Lt) sumą už įsigytą turtą. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal jos sudarytą lizingo sutartį. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškovei sumokėjo, nėra. Ieškinį teismui apeliantė pateikė 2021 m. sausio 21 d., civilinė byla iškelta 2021 m. sausio 22 d.
9. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvavo teismo sprendimą, nenukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).
10. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, spręsdamas, kiek jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus turėtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, o sutarties sąlygos dėl netesybų taikymo pažeidžia vartotojo teises ir teisėtus interesus. Apeliantė teigia, kad buvo sudaryta ne vartojimo kredito, bet išperkamosios nuomos sutartis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą sumažinti prašytus priteisti delspinigius grindė aplinkybe, jog atsakovė yra vartotoja, nesant tam teisinio pagrindo taikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias normas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
13. Vadovaujantis sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 1.39 straipsnio 1 dalimi, sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, pripažįstama vartojimo sutartimi. Iš esmės ta pati vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Atsakovė išperkamosios nuomos sutartimi įsigijo svetainės baldą – sekciją – iš verslą vykdančio juridinio asmens. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išperkamosios nuomos sutartį pagrįstai kvalifikavo vartojimo sutartimi.
14. Sandorio sudarymo metu galioję teisės aktai išperkamosios nuomos sutartis prilygino vartojimo kredito sutartims. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje numatė, jog vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Kasacinis teismas nurodytą reglamentavimą aiškino kaip reiškiantį, kad aptariamam teisiniam santykiui taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ) numato, kad šis įstatymas netaikomas <...> nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas ir įsigyti sekciją, konstatuotina, kad aptariamoje situacijoje VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nedraudžia taikyti VKĮ nuostatų. Apeliantės argumentas, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomi vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, atmestinas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad konkrečiu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kadangi sutarties sudarymo momentu jis negaliojo. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine, vertinant ir iki VKĮ įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas VKĮ vadovavosi orientacinių kriterijų prasme sprendžiant reikalavimą priteisti delspinigius. Teismas priskaičiavo 4 kartus didesnius delspinigius, nei apeliantė prašė priteisti, kadangi taikė ne 0,05 proc. dydį, bet 0,2 proc.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovė yra vartotoja, jog pagrindinės prievolės suma yra daugiau negu du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, kad ieškovė ilgą laiką delsė kreiptis dėl skolos priteisimo, patvirtina sąlygų mažinti delspinigius egzistavimą. Pažymėtina, kad apeliantė reikalavimą priteisti 1 129,31 Eur delspinigius iš esmės grindė tik sutarties sąlygą, nepateikė duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog apeliantė patyrė 1 129,31 Eur sumos nuostolių.
17. Kaip matyti iš sprendimo už akių turinio, teismas priteisė delspinigių sumą, apskaičiuotą taikant sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pritaikė aptariamam reikalavimui ieškinio senatį.
18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant kitos šalies prašymui, nagrinėjamu atveju netaikytina ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismas 180 dienų terminą pasirinko kaip kriterijų, leidžiantį nustatyti šalių interesų pusiausvyrą atitinkantį delspinigių dydį. Šis terminas vartojimo santykiuose yra taikomas ne tik kaip ieškinio senaties terminas, bet ir kaip orientacinis laikotarpis, už kurį apskaičiuotos netesybos pripažįstamos pagrįstomis. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti sumažintą 0,05 proc. delspinigių dydį vietoj sutartyje nurodytojo 0,2 proc. dydžio, todėl galima konstatuoti, kad delspinigiai iš esmės buvo priteisti už 4 kartus ilgesnį laikotarpį, t. y. 720 d. (180 d. x 4).
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai pripažinti teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.