- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-270-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00956-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. Z.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Z. 158,02 Eur skolą, 356,42 Eur delspinigius, 15,80 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovui A. Z. ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, teismo nustatytas terminas pasibaigė 2019 m. gruodžio 27 d. Atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. Z. 158,02 Eur skolą, 56,89 Eur delspinigius, 15,80 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 230,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,53 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovo skola sudaro 158,02 Eur skola, 356,42 Eur delspinigiai ir 15,80 Eur bauda. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 356,42 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. už 4 511 dienas. Nurodo, kad ieškovė savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc. Atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2019 m. lapkričio 21 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, teismas sprendė, jog ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 56,89 Eur. Teismas nurodė, kad ieškinys tenkintas 43,51 proc. Ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 6,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 43,51 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo A. Z. ir ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 56,89 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 356,42 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.). Patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 158,02 Eur dydžio skolos, 356,42 Eur dydžio delspinigių, 15,80 Eur dydžio baudos, kitų sumų. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo A. Z. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Priteisti iš atsakovo A. Z. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Priteista suma ir atmestas reikalavimas priteisti 299,53 Eur (356,42 Eur - 56,89 Eur) dydžio delspinigius yra nepagrįstas, neproporcingas (neadekvatus), neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros, neteisingas ieškovo atžvilgiu (nors ir stipresnio kontrahento), o priteista 56,89 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje ieškiniu reikalautos (prašytos) priteisti 356,42 Eur dydžio delspinigių sumos) yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu įsipareigojimų neįvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu), todėl ginčijamas teismo sprendimas pažeidžia ieškovo teisėtus ir pagrįstus interesus, todėl yra keistinas.
5.2. Atsakovas nuo 2007-07-15 jokių įmokų už turtą nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui nebemokėjo (ir nebemoka dabar). Skolininkas, išsimokėtinai įsigijęs daiktą - mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini), kreditoriui nesumokėjo nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos iš visų priklausančių sumokėti įmokų (iš viso 12 įmokų). Liko skolingas ieškovei už turtą 158,02 Eur (545,62 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, nemokėjo sutartinių delspinigių už pradelstą sumokėti skolą, nesumokėjo baudos, ir tuo pažeidė sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai už visą sutarties nevykdymo laikotarpį. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-04 perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido, o ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovą pagal 2007-06-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, Reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2009-03-04 perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijusi teises iš atsakovo reikalauti įvykdyti pareigas pagal aptariamą išperkamosios nuomos sutartį, atsakovui sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą (ir raginimą), kuriame buvo nurodyta apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, pridėti tai pagrindžiantys dokumentai bei nurodytas įpareigojimas atsakovui grąžinti visą pagal sutartį susidariusią skolą.
5.3. Teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą (180 d.), sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Kaip matyti iš sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, tai buvo išperkamosios nuomos sutartis, ji nėra vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovės laikyti kredito davėju, kadangi akivaizdu, kad tai ne kredito sutartis. Ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio, laikant, kad jie yra nepagrįstai dideli, teismas mažinti taip pat neturėjo pagrindo. To neprašė atsakovas, o ir ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos sumažino iki 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad mažina delspinigių normą atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas. Teismas savo iniciatyva pritaikė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
5.4. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo reikalavimo atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.
5.5. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovas patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo, vadovaudamasis teismų praktika. Negali visa atsakomybės našta būti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, taip pat mano, kad pareiga ginti savo pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus, bet teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pats skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tinkamai, tačiau, atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškovu, bet ir su teismu. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, tik patvirtiną tą faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditoriui. Toks skolininko sąmoningas neveikimas negali būti pateisinama kaip laikini skolininko finansiniai sunkumai, pvz., darbo netekimas, kvalifikacijos kėlimas, studijos ir pan., kadangi skolininkas, jeigu nebūtų buvęs piktybiškas kreditoriaus atžvilgiu, šiuos įsipareigojimus per 4511 d. tikrai būtų įvykdęs, nes skola santykinai nėra didelė, negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių (tik 56,89 Eur, kai skola 158,02 Eur).
5.6. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nepagrįstai sumažinęs priteistinų delspinigių dydį, neturėjo teisės savo iniciatyva faktiškai taikyti ieškinio senatį ir delspinigius apskaičiuoti ne už visą atsakovo pradelstą įvykdyti prievolę laiką, o tik už sutrumpintą 6 (šešių) mėn. laikotarpį, nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 4511 d., ir tai sudaro 356,42 Eur (158,02 Eur*0,05 proc.*4511 d. = 356,42 Eur).
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje esantys įrodymai, išperkamosios nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas, perdavimo – priėmimo aktas, Gyventojų registro išrašas, įrodo, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. Z. 2007 m. birželio 5 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo už jį iki 2008 m. birželio 15 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 158,02 Eur.
9. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido ieškovei UAB „Kapitalo valda“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 158,02 Eur (545,62 Lt) ir 56,89 Eur (196,42 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 158,02 Eur skola, 356,42 Eur delspinigiai ir 15,80 Eur bauda.
Dėl įrodymų vertinimo
10. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
12. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 158,02 Eur skolą bei 15,80 Eur baudą yra pagrįsti, todėl tenkintini.
13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 356,42 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 15 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. už 4 511 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. liepos 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas 2019 m. lapkričio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
15. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
16. Kaip nurodo apeliantė, nuo reikalavimo atsiradimo, ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta informacija, duomenys apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, buvo siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai. Buvo pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė, bet ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.
17. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, pareiga ginti pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus. Įvertintina tai, kad skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas gavęs pranešimus privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinus šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurio taikymui būtinas priešingos šalies reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 158,02 Eur.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiant 158,02 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina ieškinio 62,6 proc. reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų daliai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 9,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakeistą iš atsakovo ieškovės naudai priteistų delspinigių sumą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 158,02 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 2 centų) skolą, 158,02 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 2 centų) delspinigius, 15,80 Eur (penkiolikos eurų 80 centų) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 331,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,39 Eur (devynis eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.