- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-139-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02303-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- E. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo E. S. priteisti 488,26 Eur skolos, 1162,31 Eur delspinigių, 48,83 Eur baudos, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. S. 488,26 Eur skolos, 175,77 Eur delspinigių, 48,83 Eur baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, padarė išvadą, kad pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis), todėl laikė, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 488,26 Eur skolą bei 48,83 Eur baudą yra pagrįstas ir jį tenkino visiškai.
4. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo už sutartinės prievolės nevykdymą taip pat priteisti iš atsakovo 1162,31 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 5 d., t. y. už 4761 kalendorines dienas, teismas atsižvelgė, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. spalio 6 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius ir kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Kadangi ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teismas ieškovės prašomus priteisti delspinigius sumažino, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. delspinigius sumažino iki 175,77 Eur (488,26 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
5. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Kapitalo valda“ prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje dalyje dėl delspinigių priteisimo - t. y. iš atsakovo E. S., ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 175,77 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (t. y. priteisti) iki 1 162,31 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 488,26 Eur dydžio skolos, 1 162,31 Eur dydžio delspinigių, 48,83 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-11-11 sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo E. S., ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 22,00 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Priteista 175,77 Eur dydžio delspinigių suma (vietoje ieškiniu reikalautos (prašytos) priteisti 1162,31 Eur Eur dydžio delspinigių sumos) yra neproporcingai maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditoriui (neįvykdytų įsipareigojimų dydžiu), pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko (atsakovo) elgesiu (ankstesniu ir dabartiniu).
5.2. Ginčijamame sprendime delspinigiams (apeliantės (kreditoriaus) paskaičiuotų delspinigių sumai) teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą. To neprašė atsakovas, o ir ieškovė (apeliantė) jau ieškinyje nurodė, kad ji prašo ne visų sutartimi numatytų delspinigių, o juos pati sumažino iki 0,05 proc.
5.3. Teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, motyvuodamas tai tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Kaip matyti iš sudarytos išperkamosios nuomos sutarties, kurios pagrindu šioje byloje pareikšti reikalavimai, tai buvo išperkamosios nuomos sutartis. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis (LR vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju.
5.4. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinti delspinigiai, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu 2007 m. kovo 23 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovui valdyti ir naudotis buitinę techniką: šaldytuvą Electrolux ERB 2436 ir skalbyklę Indesit WIA 81, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių išperkamąjį laikotarpį, t. y. iki 2009 m. kovo 23 d., pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas mokėti sutartyje numatytas įmokas, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. jokių įmokų už minėta turtą nemoka, t. y. sumokėjo tik penkias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas, todėl liko skolingas pradinei kreditorei 488,26 Eur skolos. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškinio parengimo dienai atsakovo įsiskolinimą sudaro 488,26 Eur skola, 1162,31 delspinigiai ir 48,83 Eur bauda – bendra suma 1699,40 Eur. Duomenų, jog atsakovas po reikalavimo perleidimo būtų gera valia atsiskaitęs su ieškove ir padengęs įsiskolinimą, nėra.
10. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
11. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta.
12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 1 162,31 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. spalio 5 d., t. y. už 4761 kalendorines dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugsėjo 23 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. spalio 6 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Taigi, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).
14. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
15. Apeliantė teigia, kad nuo reikalavimo atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų – jau 2009-03-04 atsakovams buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė, bet ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.
16. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, pareiga ginti pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus. Pažymėtina, kad šiuo atveju skolininkas sumokėjo tik penkias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 24 įmokų), likusį laikotarpį skolininkas visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore, nebuvo aktyvus, nesidomėjo savo prievole, nesiekė padengti skolą ir taikaus susitarimo su kreditore.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
18. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinus šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurio taikymui būtinas priešingos šalies reikalavimas. Įvertinęs šios bylos faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 488,26 Eur.
20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 488,26 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistina suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos.
21. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus priteistiną delspinigių sumą, tenkintina 60 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 60 procentų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 22,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:
- 488,26 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 26 ct) skolos;
- 488,26 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 26 ct) delspinigių;
- 48,83 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 83 ct) baudos;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1025,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 22,80 Eur (dvidešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 11,00 Eur (vienuolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.