Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo sumažinti delspinigiai, teisėtumo bei palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo velionė sutuoktinė L. M. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovo sutuoktinė išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių „Yamakura 2973“ ir dulkių siurblį „Hyundai“ bei įsipareigojo už šias prekes iki 2008 m. gegužės 15 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 230,92 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo velionės sutuoktinės L. M. skolą pagal Sutartį. Iš 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovo velionės sutuoktinės L. M. nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 230,92 Eur (797,31 Lt) ir 83,13 Eur (287,03 Lt) delspinigių.

12. CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

13. Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 230,92 Eur skolą bei 23,09 Eur baudą pagrįstai pirmosios instancijos teismo tenkinti.

14. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 526,84 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d., t. y. už 4 563 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. birželio 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. vasario 12 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

16. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

17. Apeliantė teigia, kad nuo reikalavimo atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų – jau 2009-03-23 atsakovams buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais (kontaktiniais duomenimis), siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu (keliu) per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė, bet ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.

18. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti, pareiga ginti pažeistas teises turi būti realizuojama ne tik kreditoriaus. Pažymėtina, kad šiuo atveju skolininkas sumokėjo tik dvi pačias pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 12 įmokų), likusį laikotarpį skolininkas visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore, nebuvo aktyvus, nesidomėjo savo prievole, nesiekė padengti skolą ir taikaus susitarimo su kreditore.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

20. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinus šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurio taikymui būtinas priešingos šalies reikalavimas. Įvertinęs šios bylos faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 230,92 Eur.

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 230,92 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, keistina suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos.

23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus priteistiną delspinigių sumą, tenkintina 60 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 60 procentų reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 7,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), 230,92 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 92 ct) skolos, 230,92 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 92 ct) delspinigių, 23,09 Eur (dvidešimt tris eurus 9 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 484,93 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 93 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,00 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB.

Priteisti iš atsakovo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), 7,80 Eur (septynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.