Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – išperkamosios nuomos sutartį, reikalavimo perleidimo sutarties išrašą, perdavimo – priėmimo aktą, Gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis – nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo velionė sutuoktinė L. M. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705609671 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovo sutuoktinė išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių „Yamakura 2973“ ir dulkių siurblį „Hyundai“ bei įsipareigojo už šias prekes iki 2008 m. gegužės 15 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 230,92 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo velionės sutuoktinės L. M. skolą pagal Sutartį. Iš 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 677 nustatyta, kad atsakovo velionės sutuoktinės L. M. nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 230,92 Eur (797,31 Lt) ir 83,13 Eur (287,03 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 230,92 Eur skola, 526,84 Eur delspinigiai ir 23,09 Eur bauda.

CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovo velionei sutuoktinei L. M. naudotis ir valdyti jos pasirinktas prekes, tačiau atsakovo velionė sutuoktinė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Gyventojų registro duomenimis, atsakovo sutuoktinė L. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su atsakovu, santuoka buvo registruota nuo (duomenys neskelbtini), vadinasi, už velionės sutuoktinės įsipareigojimus atsakingas liko atsakovas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 230,92 Eur skolą bei 23,09 Eur baudą yra pagrįsti, todėl tenkintini.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 526,84 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. vasario 11 d., t. y. už 4 563 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. birželio 15 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovės ieškinys teisme gautas tik 2020 m. vasario 12 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Todėl, spręstina, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija pagrindinės skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais. Duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 83,13 Eur (230,92 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję ieškovės apeliacinius skundus tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018; 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 20,30 Eur už VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 9 d. pažymas Nr. GR.3A-4265-3 ir Nr. GR.3A-4265-4 apie atsakovų asmens duomenis pagal VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RC Nr. 8711017. Tačiau iš ieškovės pateiktos VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros serija RC Nr. 8711017 matyti, kad ieškovei buvo išduotos 7 Gyventojų registro pažymos apie keletą asmenų, kurių vienos kaina 2,90 Eur, o teismui pateiktos dvi pažymos (apie atsakovą ir jo velionę sutuoktinę), be to, už šias pažymas ieškovės patirtas išlaidas teismas jau priteisė ieškovės naudai civilinėje byloje Nr. e2-3097-457/2020, priimdamas sprendimą už akių, todėl šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 42,08 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 7,57 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), 230,92 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 92 ct) skolos, 83,13 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 13 ct) delspinigių, 23,09 Eur (dvidešimt tris eurus 9 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 337,14 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 14 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 7,57 Eur (septynis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.