- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1396-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00638-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 755,12 Eur: 220,18 Eur skolą, 512,92 Eur delspinigius ir 22,02 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
2. Nurodė, kad atsakovei nevykdant su pradine ieškove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Ūkio banko lizingas“ 2007 m. kovo 31 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradinei ieškovei 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleidus reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „Kapitalo valda“ (ieškovei), atsakovas liko skolingas ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo M. K. 220,18 Eur skolą, 19,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo tinkamą prievolių vykdymą ieškovei ar pradinei ieškovei teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 220,18 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.
3.2. Atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 31 d. sutartį, neturėjo galimybių derėtis su pradine ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi pradinė ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu, be to, 512,92 Eur delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (220,18 Eur).
3.3. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą 2009 m. kovo 4 d., ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo parengė tik 2020 m. birželio 2 d., t. y. po daugiau nei vienuolikos metų, taigi skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, jai pačiai ilgą laiko tarpą nesikreipiant dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo.
3.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų patyrusi būtent tokio dydžio nuostolius (512,92 Eur) dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, be to, perimdama skolos išieškojimą iš fizinio asmens, ji kartu turėjo įvertinti ir galimai kilsiančią riziką.
3.5. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su reikalavimais atsakovui, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Teismas tokį ieškovės elgesį vertina kaip nesąžiningą atsakovo atžvilgiu ir nelaiko sąžiningu nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimu.
Šalies argumentai
3.6. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, byloje nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio.
3.7. Atsakovui 512,92 Eur delspinigių suma paskaičiuota už net 4 659 pradelstų dienų laikotarpį, t. y. už daugiau kaip dvylika metų, kas prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių).
3.8. Nors atsakovas pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo neprašo taikyti ieškinio senaties (CK 1.124 – 1.135 straipsniai), ir byloje nustatyta, kad jis tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, nėra vertinama kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių
3.9. Byloje nėra įrodymų, kad pradinė ieškovė, remdamasi Sutarties 5.2 punktu, kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti papildomus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, duomenų, patvirtinančių apie korespondencijos neįteikimą atsakovui (neatsiėmimą) jo gyvenamosios vietos adresu, nėra, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas nevykdė ieškovei savo pareigų pagal Sutarties 5.2. ir 5.5. punktus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir baudos priteisimo – t. y. iš atsakovo ieškovei priteistą 19,81 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 512,92 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 22,02 Eur dydžio baudą; atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (220,18 Eur dydžio skolos, 512,92 Eur dydžio delspinigių, 22,02 Eur dydžio baudos, kitų sumų), kitą Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovui 15 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nesant atsakovo (skolininko) prašymo taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai taikė ieškinio senatį savo iniciatyva.
4.2. Išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju.
4.3. Teismas iš atsakovo nepagrįstai nepriteisė 22,02 Eur dydžio baudos, teismas nurodė nepagrįstus 22,02 Eur dydžio baudos nepriteisimo (t. y. deklaratyvius) motyvus.
4.4. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. yra numatyta 0,2 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė, kreipdamasi į teismą, sutartus delspinigius sumažino net 4 (keturis) kartus, t. y. iki 0,05 proc.
4.5. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
4.6. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove), bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti ir t. t.).
4.7. Negali visa atsakomybės našta būti perkeliama (perkelta) vien tik kreditoriui (verslininkui, kaip nurodoma ginčijamame teismo sprendime), t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai akivaizdžiai yra pažeisti.
4.8. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (220,18 Eur), t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą pagrindinę sumą.
5. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Faktinės aplinkybės
7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria sumažinti iš atsakovo priteistini delspinigiai ir nepriteista bauda, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra.
8. Nustatyta, kad 2007 m. kovo 31 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsigijo prekes (daiktus) – (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo terminą mokėti lizingo įmonei (pradinei ieškovei) visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o sutarties 11.2. punktu susitarė, kad nevykdant sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Bylos duomenimis, atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, tuo pažeidė minėtą sutartį ir liko skolingas 220,18 Eur skolą pagal sutartį (turto dalies įmokų ir palūkanų). 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė nurodė, jog atsakovui apie reikalavimo perėmimą (perleidimą), kreditoriaus pasikeitimą ir prievolių vykdymą ieškovei pranešė CK 6.109 straipsnyje numatyta tvarka, išsiųsdama pranešimą sutartyje nurodytu adresu. Be to, teismas laikė, jog apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas jam įteikus ieškinį su priedais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo sutartines prievoles pagal sutartį pradinei ieškovei ar ieškovei būtų įvykdęs. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.
Dėl teismo sprendimo ne(pagrįstumo)
9. Ieškovė su teismo sprendimu iš dalies nesutinka, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams, nors teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
10. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, netaikė ieškinio senaties delspinigiams ar baudai. Šiuo atveju teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 p.), todėl apeliantės argumentas dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo atmestinas.
11. Apeliantė teigia, kad išperkamosios nuomos sutartis nėra Vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Šis argumentas atmestinas.
12. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
13. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
14. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad Vartojimo kredito įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d. ir šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo (49 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodyto įstatymo nuostatų tiesiogiai ir netaikė, į jas atsižvelgė tik siekdamas nustatyti, ar prašomos priteisti netesybos nėra aiškiai per didelės, taip pat kokia netesybų suma galėtų būti laikoma teisinga ir protinga. Pažymėtina, kad teismo teisė mažinti netesybų dydį yra numatyta ne tik Vartojimo kredito įstatyme, bet ir kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, taip pat CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.
15. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (220,18 Eur), t. y. daugiau kaip 11 kartų mažesni už priteistą pagrindinę sumą.
16. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašoma priteisti 512,92 Eur delspinigių suma paskaičiuota už net 4 659 pradelstų dienų laikotarpį, yra aiškiai per didelė. Taip pat aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (220,18 Eur), Sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino delspinigių sumą. Tačiau pripažintina ir tai, kad apeliantė pagrįstai nurodo, jog negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, t. y. tai šaliai, nors ir stipresnei, kurios interesai yra pažeisti.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pranešimus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Įvertintina tai, kad skolininkas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditoriumi, nesidomėjo, nesiekė susitarimo. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas iki 19,81 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, delspinigių sumažinimas iki skolos sumos (220,18, Eur) atitiktų teisingumo kriterijus, nepažeistų atsakovo, kaip silpnesnės sandorio šalies teisių bei kompensuotų minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius.
19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo 22,02 Eur baudą. Teisėjų kolegija su šio argumentu sutinka.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose.
21. Iš šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad 5.2. punkte numatyta, jog lizingo įmonei pareikalavus, nuomininko pareiga yra per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, o sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko pareiga informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Ieškovė nurodė, kad ieškovei su atsakovu susiekti nepavyko.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, jam procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir teismui nepavykus nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos adreso yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti, pranešti savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė Sutarties 5.5 punkto nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo ieškovei 22,02 Eur baudą.
23. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo padidinant priteistinų delspinigių sumą nuo 19,81 Eur iki 220,18 Eur, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo nepriteista 22,02 Eur bauda, ir šią ieškinio dalį tenkinti, taip pat iki 462,38 Eur padidinti sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų metinės palūkanos, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
26. Nustatyta, kad kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį iš dalies, tai yra priteisus ieškovei 462,38 Eur, ieškovei priteistinas žyminis mokestis sudaro 15 Eur, tiek yra priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.
27. Paduodant apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir priteisus iš atsakovo 462,38 Eur sumą, iš atsakovo ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. spendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovo M. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ priteistą delspinigių sumą nuo 19,81 Eur iki 220,18 Eur.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista iš atsakovo M. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ 22,02 Eur bauda ir šią ieškinio dalį tenkinti, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo M. K. 22,02 Eur baudą.
Padidinti sumą nuo 239,99 Eur iki 462,38 Eur, nuo kurios skaičiuojamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo M. K. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.