- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-428-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00077-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- N. O.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui N. O. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. O. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 493,61 Eur, iš jų: 144,69 Eur skolą; 331,55 Eur delspinigių; 14,47 Eur baudą; 2,90 Eur dydžio Gyventojų registro išlaidas apie atsakovo asmens duomenis; 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo; 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas pasirašė 2007-06-04 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706620223 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – mobilųjį telefoną. Atsakovas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008-06-04) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo Sutarties 5.5 punktu informuoti, jeigu pasikeičia atsakovo Sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės Sutarties vykdymui. Vadovaujantis Sutarties 11.1. punktu, šalys, siekdamos užtikrinti Sutarties įvykdymą, susitarė dėl Sutarties neįvykdymo pasekmių, t. y. susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o Sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.5 p., nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2007-07-04 jokių įmokų už turtą ieškovei nemoka, sumokėjo tik vieną (pačią pirmąją) išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką iš 13 įmokų. Atsakovas, pažeidęs Sutartį, ieškovei liko skolingas už turtą 144,69 Eur dydžio sumą (pagrindinę skolą). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas Sutarties nenutraukė, turto negrąžino, prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, su kreditore (nei pradine, nei naująja) nebendradarbiavo, taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus Sutarties 2.1 punkte, todėl Sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai.
4. Ieškovė nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus. Ieškovė atsakovui pagal Sutartyje nurodytą adresą išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą, pareikalavo įvykdyti 2009-03-04 perdavimo - priėmimo aktu Nr. 731 naujajai kreditorei perleistus reikalavimus ir įspėjo, kad negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovas savo prievolių nevykdė, bendradarbiavo.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, išsimokėtinai įsigijęs turtą, vengė vykdyti savo prievoles, pažeidė šalių Sutartimi suderintą mokėjimo grafiką, vadovaujantis Sutarties 11.1 punktu, jam atsirado pareiga mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 proc. sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas šio ieškinio pateikimo dienai sudaro 331,55 Eur sumą.
6. Ieškovė pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į paskaičiuotus reikalavimo perleidimo dienai delspinigius, tačiau taip pat įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo Sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę, kurie laikytini minimaliais ieškovės patiriamais nuostoliais dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi atsakovas prievolės neįvykdė, ieškovė dėl skolos išieškojimo patyrė išlaidų. Ieškovė pažymėjo, kad už prievolės neįvykdymą nuo kreditorės pasikeitimo bei tyčinį vengimą įvykdyti prievolę atsakovui taikytinos netesybos už visas (perleistas praleistas ir po to prievolės neįvykdymo naujai kreditorei praleistas dienas) pradelstas dienas, t. y. laikotarpį nuo 2007-07-04 iki 2020-01-20, iš viso 4583 pradelstos dienos.
7. Ieškovė nurodė, jog atsakovas nepranešė ne tik apie telefono numerio, bet ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su savo finansine būkle, jos pasikeitimu, atsakovas pažeidė Sutarties 5.2, 5.5 punktus ir yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes, t. y. privalo sumokėti ieškovei 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 14,47 Eur sumą.
8. A. N. O. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo N. O. 144,69 Eur skolą, 52,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, todėl sprendė, kad iš atsakovo priteistina 144,69 Eur skola ieškovės naudai.
11. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Teismas sprendė, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius, o kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Teismas akcentavo, kad ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo; kad ieškovės teiginiai, jog nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, yra nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs, žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ieškovei priteistinas netesybas mažintino ir iš atsakovo ieškovės naudai sprendė priteisti delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 52,09 Eur (144,69 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).
12. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus, susijusius su jo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį sprendė atmesti kaip neįrodytą. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovė baudą sieja su atsakovo pareiga pranešti apie savo adreso pasikeitimą, kitų pareigų nevykdymu, tačiau tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima.
III. Apeliacinio skundo argumentai
13. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Kapitalo valda“ prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo, t. y. iš atsakovo N. O. priteistą 52,09 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 331,55 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); priteisti 14,47 Eur dydžio baudą; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (144,69 Eur skolos, 331,55 Eur palūkanų, 14,47 Eur baudos, kitų sumų), likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą už akių palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Ginčijamame sprendime delspinigiams teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesiu senaties terminą (180 dienų), kadangi: 144,69 Eur*0,2*180 d. = 52,09 Eur. Sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo (sumažinimo) faktiškai teismo iniciatyva, delspinigiams pritaikius sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių ieškinio senatį, yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktų taikymo praktiką. Teismas, nesant atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva, taip pažeidė teisės aktų taikymo praktiką, nusistovėjusią teismų praktiką, pažeidė ieškovės interesus, nepagrįstai atsakovo naudai savo iniciatyva pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Teismas nepagrįsdamas sumažino priteistinų delspinigių dydį (neaišku, ar sutrumpino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių normą ir pan.), nepagrįstai pritaikė delspinigiams, baudai senatį, todėl nustatyti delspinigiai (0,05 proc.) turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką (laikotarpį), t. y. 4583 dienų, ir tai sudaro 331,55 Eur (144,69 Eur*0,05 proc.*4583 d. = 331,55 Eur).
13.2. Teismas iš atsakovo ieškovės naudai nepagrįstai nepriteisė 14,47 Eur dydžio baudos, nurodė nepagrįstus 14,47 Eur dydžio baudos nepriteisimo motyvus (akivaizdu, kad skolininkas pakeitė gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir t. t.).
13.3. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms: nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu (keliu), 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo), ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradine kreditore, nei su ieškove, bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė tik patvirtiną faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriui, todėl teismas negali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu.
14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. birželio 4 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706620223, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną NOKIA 6103 ir įsipareigojo per 12 mėnesių (iki 2008 m. birželio 4 d.) sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė.
17. Nustatyta, kad 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 731, pagal kuriuos ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Kaip nurodė ieškovė, apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Iš 2009 m. kovo 4 d. Perdavimo-priėmimo akto Nr. 731 matyti, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 144,69 Eur (499,58 Lt) ir 52,09 Eur (179,85 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 144,69 Eur skola, 331,55 Eur delspinigiai ir 14,47 Eur bauda.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš išperkamosios nuomos sutarties. CK tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau kodekso 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje (iki 2011 m. balandžio 1 d. galiojusi ir šioje byloje taikytina redakcija (sutartis sudaryta 2007 m. birželio 4 d.) buvo įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
19. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai).
21. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. birželio 4 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 706620223, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną NOKIA 6103 ir įsipareigojo per 12 mėnesių (iki 2008 m. birželio 4 d.) sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 493,61 Eur, iš jų: 144,69 Eur skolą; 331,55 Eur delspinigių; 14,47 Eur baudą; 2,90 Eur dydžio Gyventojų registro išlaidas apie atsakovo asmens duomenis; 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo; 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo 144,69 Eur skolą, 52,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kapitalo valda“; kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalimi, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo.
22. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai).
23. Šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte buvo numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašė priteisti iš atsakovo 331,55 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2020 m. sausio 20 d., t. y. už 4583 dienas. Ieškovė pažymėjo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo prievolės nevykdė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d.; ieškovė į teismą kreipėsi 2020 m. sausio 20 d. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius; kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą; ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Dėl nurodytų priežasčių teismas priteistinas netesybas mažintino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 52,09 Eur (144,69 Eur x 0,2 proc. x 180 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
26. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
27. Ieškovė nurodė, kad nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija (duomenys) apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą.
28. Ieškovė pažymėjo, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo), ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradine kreditore, nei su ieškove, bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas ir toliau nebendradarbiavo ne tik su ieškove, bet ir su teismu. Ši aplinkybė tik patvirtiną faktą, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina vykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriui.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, gavęs pranešimus, privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017). Kasacinio teismo praktika dėl teismo teisės kontroliuoti sutartines netesybas ir jas mažinti yra pakankamai išplėtota, nuosekli. Aptartos CK normos tiesiogiai nustato teismo teisę mažinti netesybas, tačiau akcentuojama konkrečių aplinkybių reikšmė sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netesybas mažino pagrįstai, tačiau nepakankamai įvertinus šios bylos faktinę situaciją individualizuojančias aplinkybes, netesybų mažinimui taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kurio taikymui būtinas priešingos šalies reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 144,69 Eur.
32. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas iš atsakovo ieškovės naudai nepagrįstai nepriteisė 14,47 Eur dydžio baudos, nurodė nepagrįstus 14,47 Eur dydžio baudos nepriteisimo motyvus. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14,47 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Skundžiamame procesiniame sprendime pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui išlieka teisė spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovei priteistini 144,69 Eur dydžio delspinigiai, baudos priteisimas už netinkamą sutarties vykdymą yra įskaitomas į priteistų delspinigių sumą ir atskirai nepriteisiama. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas priteisti atitinkamo dydžio baudą nagrinėjamu atveju yra neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamą procesinį sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 144,69 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad nors ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tačiau ieškovė, užvesdama bylą, yra sumokėjusi minimalaus dydžio žyminį mokestį – 15 Eur, todėl nėra galimybės jo mažinti priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis + 2,90 Eur išlaidų už Registrų centro gautus išrašus). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo nesprendžia.
38. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 6,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 10 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai 144,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 69 centus) skolos, 144,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 69 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,90 (septyniolika eurų 90 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti iš atsakovo N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,54 Eur (šešis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.