Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

parengiamojo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui N. O. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui N. O. pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Atsakovui įteiktas pranešimas apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, neišsakė nuomonės dėl ieškinio.

Ieškinyje ieškovas išreiškė prašymą CPK numatytais atvejais priimti sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teismas, ieškovo prašymu, priima sprendimą už akių. Esant ieškovo prašymui ir neatvykus atsakovui, kuriam tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – išperkamosios nuomos sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties, perdavimo – priėmimo akto, Gyventojų registro pažymų, PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos apmokėjimui – matyti, kad 2007 m. birželio 4 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną NOKIA 6103 ir įsipareigojo per 12 mėnesių (iki 2008 m. birželio 4 d.) sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik vieną, pačią pirmąją įmoką pagal nustatytą grafiką. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutartį ir liko skolingas pradinei kreditorei 144,69 Eur. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, daikto kainos nesumokėjo.

2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei Perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu (CK 6.109 str. 1 d.). Iš 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 144,69 Eur (499,58 Lt) ir 52,09 Eur (179,85 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 144,69 Eur skola, 331,55 Eur delspinigiai ir 14,47 Eur bauda.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš atsakovo priteistina 144,69 Eur skola ieškovės naudai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 331,55 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2020 m. sausio 20 d., t. y. už 4583 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 20 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Taigi, ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma jau daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs, žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 52,09 Eur (144,69 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-102-324/2018, 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-773/2019, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,47 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar adresas (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Be to, nors ieškovė baudą sieja su atsakovo pareiga pranešti apie savo adreso pasikeitimą, kitų pareigų nevykdymu, tačiau tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima (CK 1.5 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-585/2019, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-230-614/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1799-413/2019).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo yra pagristas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau ieškovė, užvesdama bylą yra sumokėjusi minimalaus dydžio žyminį mokestį - 15 Eur, todėl nėra galimybės jo mažinti priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Taip pat ieškovė prašo priteisti 2,90 Eur išlaidų už Registrų centro gautus išrašus. Iš atsakovo ieškovei priteistina 17,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma valstybei iš atsakovo nepriteisiama ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, naudai 144,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 69 centus) skolos, 52,09 Eur (penkiasdešimt du eurus 09 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,90 (septyniolika eurų 90 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.