Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-138-569/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
e2A-138-569/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02309-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-138-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02309-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. S. priteisti 598,60 Eur skolos, 1417,17 delspinigių, 59,86 Eur baudos, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo, ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai: 598,60 Eur skolos; 215,50 Eur delspinigių; 59,86 Eur baudos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 22,69 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020 m. spalio 7 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimt metų. Teismas sprendė, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, tačiau už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs ar žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima bent iš dalies pateisinti tokį ilgą ieškovės delsimą, byloje nėra.

4. Teismas vertino, kad, nors tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo daiktus asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jam taikytinos giminingos, apsauginės sutarčių teisės institutų normos.

5. Teismas darė išvadą, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytą netesybų reglamentavimą bei įvertinus teismų praktikoje taikomus orientacinius netesybų nustatymo kriterijus panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašomus delspinigius būtina mažinti, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. delspinigiai mažinti iki 215,50 Eur (598,60 Eur x 0,2 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo - iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteistą 215,50 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (t. y. priteisti) iki 1 417,17 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 598,60 Eur dydžio skolos, 1 417,17 Eur dydžio delspinigių, 59,86 Eur dydžio baudos, kitų sumų; likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 27,00 Eur žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ginčijamame sprendime delspinigiams (apeliantės (kreditoriaus) paskaičiuotų delspinigių sumai) teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

6.2. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu ilgą laiką ir nė karto nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę.

6.3. Teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies -vartotojo), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, kuris ir toliau nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas.

6.4. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi, atitinkamai, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo (skolininko) prašymui taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius paskaičiavo tik už 6 (šešis) mėnesius.

6.5. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 215,50 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi (nepagrįsti) atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (598,60 Eur), t. y. beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, ir visiškai neatitinka (t. y. pažeidžia) šalių interesų pusiausvyrą.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo numatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinti delspinigiai, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ su atsakovu 2007 m. rugsėjo 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovui valdyti ir naudotis kompiuterinę techniką: BENQ FP71G+/8MS/500:1/D-SUB monitorių, kompiuterį P4-3.0/1024/200/FX7300-256/DWDRW, DESKJET F2180 AIO HP spausdintuvą, klaviatūrą Unitek KB-1906 BLACK/SILVER LT/RUS PS2, programą operacinę sistemą LINUX Baltix Knoppix, OP-620D pelę A4Tech BLACK/Optical/Wheel/PS2, o atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių išperkamąjį laikotarpį, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas mokėti sutartyje numatytas įmokas, taip pat vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką, todėl liko skolingas pradinei kreditorei 598,60 Eur skolos. 2009 m. kovo 4 d. pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu. Ieškinio parengimo dienai atsakovo įsiskolinimą sudaro 598,60 Eur skola, 1417,17 delspinigiai ir 59,86 Eur bauda – bendra suma 2075,63 Eur. Duomenų, jog atsakovas po reikalavimo perleidimo būtų gera valia atsiskaitęs su ieškove ir padengęs įsiskolinimą, nėra.

Dėl delspinigių apskaičiavimo tvarkos ir dydžio

11. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Ginčijamame sprendime delspinigiams (apeliantės (kreditoriaus) paskaičiuotų delspinigių sumai) teismas faktiškai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą.

12. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliantė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 1417,17 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 20 d. iki 2020 m. spalio 6 d., t. y. už 4735 kalendorines dienas. Apeliantė nurodo, kad ji savo iniciatyva vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog, atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytą netesybų reglamentavimą,bei įvertinus teismų praktikoje taikomus orientacinius netesybų nustatymo kriterijus panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašomus delspinigius būtina mažinti, apskaičiuojant juos už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. delspinigiai mažinti iki 215,50 Eur (598,60 Eur x 0,2 proc. x 180 d.)

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Todėl, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė senaties terminą savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

15. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

16. Pagal CK 6.886 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustaytą terminą, sumokėjus kredito kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokesčius. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl netesybų tik iš dalies pripažino pagrįstu ir pritaikė 180 dienų terminą, kaip maksimalų laikotarpį netesyboms skaičiuoti, kuris yra imperatyviai įtvirtintas šiuo metu galiojančiame VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VKĮ priimtas vėliau, nei sudaryta ginčo sutartis. Todėl, sprendžiant šalių ginčą, šio įstatymo nuostatomis tiesiogiai remtis negalima, kadangi įstatymas į praeitį negalioja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

18. Nagrinėjamu atveju išperkamosios nuomos sutartis sudaryta 2007 m. rugsėjo 15 d. Sutartyje atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių išperkamąjį laikotarpį, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 20 d., pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką ir sąlygas mokėti sutartyje numatytas įmokas. Atsakovas nuo 2007 m. spalio 20 d. jokių įmokų už įsigytą turtą nemoka, sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką, todėl liko skolingas 598,60 Eur skolos. Apeliantė nurodo, kad nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo ji ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų, o būtent – jau 2009-03-23 atsakovui buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į apeliantę nurodytais kontaktais, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.

19. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti vien tik skolininko interesus (skolininko, kuris yra nesąžiningas, nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu), nors kreditorius ir yra stipresnis kontrahentas (ko ir neneigia apeliantė). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

20. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką. Likusį laikotarpį atsakovas visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore, nebuvo aktyvus, nesidomėjo savo prievole, nesiekė padengti skolą ir taikaus susitarimo su kreditore. Apeliantė savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju netesybos nėra neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo mažinti apeliantės reikalaujamą priteisti delspinigių sumą.

22. Kaip jau buvo minėta, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nagrinėjamu atveju teismas sumažino netesybų priteistiną sumą, pritaikydamas ieškinio senatį, tačiau paties netesybų dydžio sumažinimo klausimo nesprendė. Pirmosios instancijos teismas priteisė ne 0,05 dydžio netesybas, kurių prašė ieškovas, o didesnes - 0,2 procentų dydžio, kaip buvo numatyta sutartyje. Tuo tarpu spręsdamas, ar netesybos nėra per didelės, teismas visų pirma turėjo vertinti, ar 0,05 procento netesybos yra laikomos protingomis, nusprendęs, kad netesybos yra per didelės, jas mažinti, nurodydamas procentinę jų išraišką. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senatį, priteisė 0,2 dydžio delspinigių iš atsakovo, mažino delspinigių paskaiuotą sumą, o ne delspinigių dydį, nurodant jį procentine išraiška. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl neteybų sumos sumažinimo neturi teisinės reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, todėl pakeistina Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteista 215,50 Eur dydžio delspinigių suma padidinama iki 1 417,17 Eur dydžio delspinigių sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 47,00 Eur žyminis mokestis bei 2,90 Eur kitos išlaidos, susijusios su gaunamais duomenimis iš Gyventojų registro. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

26. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223 naudai:

- 598,60 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) skolos;

- 1 417,17 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika eurų 17 ct) delspinigių;

- 59,86 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 86 ct) baudos;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 49,90 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė