Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos 1– jame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 3 d., pabaiga – 2022 m. spalio 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 16 dienų.

2. 2020 m. rugsėjo 21 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo elgesys motyvuotas, jis stengiasi rodyti teigiamus elgesio pokyčius, vykdo paskirtas rekomendacijas, palaiko ryšius su artimaisiais, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, likusią neatliktos bausmės dalį, nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

4. Skunde nuteistasis T. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta, nes joje nenurodyta jokių formalaus pobūdžio apribojimų taikyti jam lygtinį paleidimą, kaip tik yra visos BVK 157 straipsnyje numatytos formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ji sumažėjo iki 26 balų, kas reiškia, kad pažanga padaryta. Jis atlikęs daugiau nei ¾ paskirtos bausmės, ją atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose mokėsi, įgijo dvi specialybes, vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dirba, laisvėje taip pat turės galimybę dirbti, turės kur gyventi. Nuteistojo įsitikinimu, visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skunde pažymi, kad jo paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nuteistasis prašo atsižvelgti į teismų praktiką, kuri turi būti vienoda, ir skunde nurodo Kauno apygardos teismo bylų numerius, kuriose buvo panaikintos apylinkių teismų nutartys ir patenkinti nuteistųjų skundai bei jie paleisti lygtinai. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismui nebuvo jokių priežasčių netvirtinti Komisijos nutarimo, nepakankamai įvertintos reikšmingos aplinkybės, o kai kurios visai nevertintos, todėl 2020 m. spalio 23 d. nutartis turi būti panaikinta, o Komisijos nutarimas patvirtintas.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Nuteistojo T. A. skundas atmestinas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam T. A. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. A. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį lygtinai.

9. Nuteistasis T. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis skunde teigia, kad žema nusikalstamo elgesio rizika bei jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi, įgijo kelias specialybes, dirba, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis T. A. kartais yra linkęs elgtis neapgalvotai, praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, jo elgesį nulemia situacija, jam sunku įvardinti savo teigiamas ir neigiamas savybes, nuteistojo savęs vertinimas – pažemintas. Nuteistajam kyla sunkumų suvokiant veiksmų pasekmes, jis yra linkęs jas nuvertinti, linkęs susitelkti tik į trumpalaikius sprendimus, pasikliauti sėkme. Nusikalstamą veiką T. A. padarė būdamas neblaivus iš chuliganiškų paskatų, bendrininkų grupėje. Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis išklausė ir baigė alkoholio prevencijos grupę ir dalyvauja Anoniminių alkoholikų grupėse, tačiau jo elgesys, kad drausmine tvarka du kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą, dėl ko buvo grąžintas iš atvirosios kolonijos, ir mąstymas, kad dėl grąžinimo savo kaltės nemato, o kaltina pasikeitusią vidaus tvarką, neabejotinai rodo, jog neigiamos alkoholio įtakos savo elgesiui dar pilnai neįsisąmonino ir nesuprato. T. A. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, tačiau iš nustatytų 26 nusikalstamo elgesio rizikos balų tik penkis rizikos balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji sudaro didesnę jų dalį – 21 balą, ir pastaruosius nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Išlieka du nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos.

11. Svarstymo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką T. A. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 4 kartus, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau daug vėliau ir kelerių metų laikotarpyje. Po vidaus tvarkos pažeidimų padarymo nuteistasis pasižymėjo geru elgesiu ir buvo skatintas, tačiau po to ir vėl pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo skiriamos nuobaudos. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei rodo, kad nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme. Taigi, šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. T. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės negrįžtamos (tyčia nužudė kitą žmogų). Kaltę nuteistasis pripažino tik iš dalies, neigė žudęs, teigė tik buvo įvykio vietoje. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, aukštesnysis teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Skundo argumentas, jog teismui nebuvo jokių priežasčių netvirtinti Komisijos nutarimo, o teismas nepakankamai įvertino reikšmingas aplinkybes, atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog T. A. jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Skundo argumentus nuteistasis grindžia kitose bylose priimtais teismų sprendimais, tačiau skunde minimose bylose nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šiai nagrinėjamai situacijai, todėl jomis teismui neprivalu vadovautis. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.