Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. A. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 3 d.

3. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesyje ypatingų pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

4. Komisijos nutarimą nuteistasis T. A. apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 19 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje konstatuota, kad komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas, jame teisingai nustatyta, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

5. Nuteistasis T. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti komisijos 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

5.1. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas ir komisija, svarstydami klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R(99)2, todėl priimti procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

5.2. Skunde pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be nuteistojo atitikimo formaliems BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytiems kriterijams, yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Šiuo atveju komisija ir teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl to nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą dar nėra galimybės. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu kito tendencingai teigiama linkme ir tai patvirtina daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu jis yra 8 kartus skatintas, įgijo specialybes, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 44 balų sumažėjo iki 25 balų, o tai patvirtina, kad komisija ir teismas nevisapusiškai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadas, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, negu nustatyta skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, galima konstatuoti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.4. Nuteistojo įsitikinimu, komisijos ir teismo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Komisijos ir teismo nurodytas kriminogeninis veiksnys nepaneigia lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, pasak nuteistojo, negali būti ir ta aplinkybė, kad jis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Komisija ir teismas, akcentuodami minėtą aplinkybę, nevertino padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų pobūdžio, neatsižvelgė į tai, kad vėliau nuteistojo elgesys pasikeitė tik į gerą, jis buvo ne kartą skatintas.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

7. Nuteistojo T. A. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. T. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priskiriamas žemai rizikos grupei (nustatyta 25 balų nusikalstamo elgesio rizika). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 44 balų, nustatytų 2015 m. birželio 8 d. vertinimo metu iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. atlikto vertinimo sumažėjo.

10. Nekyla abejonių, kad nuteistasis T. A. atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Tačiau sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinant ją pažangos pakankamumo aspektu turi būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytį, bet ir visapusiškai įvertintas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiai, reali lankytų socialinės reabilitacijos programų ir taikytų pataisos priemonių įtaka kriminogeniniams veiksniams bei pozityviems nuteistojo pokyčiams.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad T. A. bausmės atlimo metu daro tam tikrą pažangą. Nuteistasis, turėdamas 10 klasių išsilavinimą ir nedidelę oficialaus darbo patirtį, bausmės atlikimo metu įgijo specialybes, dirba, taip pat, būdamas nuteistas už nusikaltimą, įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, išklausė ir baigė alkoholio prevencijos grupę taip mažindamas probleminių sričių, susijusių su įsidarbinimu, finansinių įsipareigojimų vykdymu, alkoholio vartojimu, atsiradimo tikimybę išėjus į laisvę. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam vis dar išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. T. A. nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija. Taip pat teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą programose, skirtose mažinti jam nustatyto kriminogeninio veiksnio įtaką nusikalstamam elgesiui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika nuo 44 balų sumažėjo iki 25 balų, tačiau tokį rizikos mažėjimą lėmę veiksniai ir priežastys nėra nurodyti. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo T. A. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys yra efektyviai koreguojamos kolegija neturi pagrindo.

12. Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, kad nuteistasis, atlikęs daugiau, negu puse, paskirtos bausmės, savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo vis tik nepripažįsta, atsakomybės dėl kilusių padarinių (žmogaus mirties) neprisiima. Nuteistajam neprisiimant atsakomybės už savo veiksmus, negebant identifikuoti savo atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių ryšį, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas (nuteistasis du kartus baustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), nėra pagrindo kalbėti apie sėkmingą probaciją.

13. Nuteistasis teisus teigdamas, kad už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose taikyti paskatinimai (skatintas 8 kartus) rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Pastangos bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, šie pokyčiai bausmės atlikimo metu buvo įvertinti nuo 2017 m. lapkričio 30 d. perkeliant tęsti bausmės atlikimą į lengvąją grupę, o nuo 2018 m. kovo 28 d. – į atvirąją koloniją. Tačiau tai neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šiuo atveju iš byloje esančių duomenų visumos galima daryti išvadą, kad nuteistasis T. A. nesistengia maksimaliai sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo didžiąją dalį (15 balų iš 25) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, dalyvaudamas ne tik privalomose, bet ir kitose socialinės reabilitacijos programose, gali ženkliai sumažinti.

14. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į aktualią eismų praktiką ir Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R(99)2, tačiau sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju tiek komisija, tiek apylinkės teismas savo priimtus sprendimus išsamiai motyvavo, paaiškino, kodėl nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Tuo pačiu pažymima, kad Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)2 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“ nėra privaloma. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu. Šiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuteistųjų lygtinio paleidimo galimybė, apibrėžti aiškūs šio instituto taikymo pagrindai ir tvarka. Teisėjų kolegija minėtų teisės aktų pažeidimų sprendžiant T. A. lygtinio paleidimo klausimą nenustatė.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų ir motyvuotai nurodė, kodėl sprendžia, kad komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Nesant įstatyminio pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas (nenustatyta įstatymo reikalaujama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką), skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018m. spalio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.