Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo T. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 15 d. priimtu nutarimu Nr. 91-14 nutarta taikyti nuteistajam T. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m.7 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. vasario 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuo pirminio įvertinimo rizika sumažėjo nuo 31 iki 25 balų pagal „OASys“ metodiką. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus (paskutinį kartą – 2019 m.), nuobaudos negalioja, yra skatintas dvylika kartų. Dirba (duomenys neskelbtini), suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, dalyvauja įstaigos bei būrio organizuojamuose renginiuose. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais. Bausmės metu įgijo kvalifikaciją – suvirintojo bei siuvėjo specialybes. Bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dengia žalą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, apleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 11 m. laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m.7 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. vasario 11 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarytą bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Spręsdamas dėl nuteistojo T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, net du kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą jam buvo paskirtos itin griežtos drausminės nuobaudos ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju T. A. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, juolab, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir pataisos įstaigoje tinkamai savo elgesio šioje srityje nekoregavo – net du kartus buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų vartojimą ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš praeities klaidų nedaro ir nesiekia pasitaisyti iš esmės.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia T. A. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, kaltu prisipažįsta iš dalies (teigia, kad asmens nežudė), jam sunku įvardinti teigiamas ir neigiamas savo asmenines savybes; savęs vertinimą linkęs sieti su išorinėmis aplinkybėmis; kartais linkęs elgtis neapgalvotai, jo elgesį nulemia situacija; kalbėdamas apie kylančius sunkumus ir jų sprendimo būdą, linkęs susitaikyti su esama padėtimi, o ne ją keisti; nuteistajam kyla sunkumų suvokiant veiksmų pasekmes – nors jas suvokia, tačiau linkęs nuvertinti, susitelkti į trumpalaikius sprendimus, pasikliauti sėkme; jam kyla sunkumų priimant tam tikras naujas idėjas ir požiūrius nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 25 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto rizikos vertinimo sumažėjo nuo 31 balo, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius - 21 balas, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2021 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 91-14 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.