- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- BIK-282/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05144-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- T. Š.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo T. Š. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl T. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad byloje T. Š. kaltės įrodymai buvo renkami esmingai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 191, 192 ir 287 straipsnių reikalavimus, kuriuos vertindami teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų ir in dubio pro reo principo. Skundžiami nuosprendžiai grįsti duomenimis, neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimų.
Kasatorius teigia, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinis veiksmas, kurio metu S. L. (S. L.) buvo pateiktos nuotraukos atpažinti T. Š., neatitinka BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų. T. Š. nuotraukos S. L. buvo rodomos du kartus, be to, T. Š. nebuvo parodytas atpažinti gyvai. Kasatorius mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai atsisakė organizuoti tinkamą asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, nes būtų aiškiai patvirtinta, kad asmuo, kurį S. L. matė Ispanijoje, buvo ne T. Š. Teismai be jokio pagrindo tokį T. Š. atpažinimą pripažino tinkamu ir leistinu. BPK 191–194 straipsnių nuostatos neleidžia pakartotinai rodyti atpažintino asmens nuotraukas tol, kol bus išgauti duomenys, patvirtinantys kaltinimo versiją. Teismai neatkreipė dėmesio į liudytojo (ikiteisminio tyrimo pareigūno) J. Z. parodymų nenuoseklumą ir aiškų šio liudytojo poveikį atpažinimo proceso veiksmui, taip pat į esminius prieštaravimus tarp J. Z. ir S. L. parodymų. Tai nulėmė netinkamą duomenų pripažinimą įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Be to, asmenų atpažinimas buvo atliktas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atpažinimui teismo salėje taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (BPK 287 straipsnis), tačiau jų nebuvo laikomasi. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas interpretavo, kad atpažinimo, kaip proceso veiksmo, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nebuvo.