Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-1778/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo T. Š. gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl T. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir šią bylos dalį nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 260 straipsnio 3 dalį. Kaltinamajame akte aplinkybės dėl T. Š. dalyvavimo įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas dėstomos prieštaringai (vienu atveju rašoma, kad įgijo, kitu atveju – kad susitarė įgyti). T. Š. galėtų atsakyti kaip padėjėjas, aiškiai aprašant, kam ir kokiu konkrečiai būdu jis padėjo įgyti draudžiamas medžiagas ir kt. Narkotinių medžiagų labai didelio kiekio įgijimas Ispanijoje preziumuotas. Tai BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimas. Tarp T. Š. ir kitų nuteistųjų šioje byloje jokių susitarimų nebuvo, tačiau teismai tai nutylėjo ir laikė šią aplinkybę nustatyta, neįvardydami, kas konkrečiai iš nuteistųjų ir kokiomis aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas ir kokį vaidmenį atliko T. Š. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie narkotinės medžiagos įgijimo požymio egzistavimą padarytos šiurkščiai pažeidžiant in dubio pro reo principą, toleruojant netinkamai surašytą kaltinamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nagrinėjamos bylos aplinkybių neatitinkančia teismų praktika. Be to, kasatoriaus nuomone, inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalį, kanapių dervoje esančios veikliosios psichoaktyvios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio – koncentracija turėtų būti tiriama analogiškai, kaip ir kituose kanapių produktuose, pagamintuose iš kanapių antžeminių dalių. Tik preziumavimas, kad kanapių derva, nepaisant joje esančių priemaišų, savaime yra narkotinė medžiaga, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgoje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. Taip pat kasatorius teigia, kad netinkamai aiškintas organizuotos grupės požymis. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), vienas iš organizuotos grupės požymių, kurį būtina nustatyti, yra išankstinis susitarimas. Pasak kasatoriaus, įrodymai šioje byloje buvo rinkti esmingai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, kuriuos vertindami teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų ir in dubio pro reo principo. Skundžiami nuosprendžiai grįsti duomenimis, neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimų. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką procesinis veiksmas, kurio metu S. L. (S. L.) buvo pateiktos nuotraukos atpažinti T. Š., neatitinka BPK 191, 192 straipsnių reikalavimų. T. Š. nuotraukos S. L. buvo rodomos tris kartus, be to, T. Š. nebuvo parodytas atpažinti gyvai. Kasatorius mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai sąmoningai atsisakė organizuoti tinkamą asmens parodymo atpažinti procesinį veiksmą, nes būtų aiškiai patvirtinta, kad asmuo, kurį S. L. matė Ispanijoje, buvo ne T. Š. Teismai be pagrindo tokį T. Š. atpažinimą pripažino tinkamu ir leistinu. BPK 191–194 straipsnių nuostatos neleidžia pakartotinai rodyti atpažintino asmens nuotraukas tol, kol bus išgauti duomenys, patvirtinantys kaltinimo versiją. Teismai neatkreipė dėmesio į liudytojo (ikiteisminio tyrimo pareigūno) J. Z. parodymų nenuoseklumą ir aiškų šio liudytojo poveikį atpažinimo proceso veiksmui, taip pat į esminius prieštaravimus tarp J. Z. ir S. L. parodymų. Tai nulėmė netinkamą duomenų pripažinimą įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Be to, asmenų atpažinimas buvo atliktas ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau irgi nesilaikant BPK 287 straipsnio reikalavimų. Taip pat kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo neteisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, nes jis buvo organizuotos grupės vadovas. Dėl to jo parodymai negali būti laikomi tinkamu įrodymu byloje.Kasatoriaus nuomone, nors apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą ilgo proceso trukmę bei nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas, T. Š. paskirtą per griežtą bausmę sušvelnino nepakankamai. Itin reikšminga yra tai, kad T. Š. anksčiau nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą draudžiamomis medžiagomis, tačiau teismai šiai aplinkybei didesnės reikšmės nesuteikė, taip nukrypdami nuo aktualios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat į tai, kad T. Š. nuolat dirbo, gyveno pagal pajamas, o narkotinės medžiagos nepateko į apyvartą ir reali žala nekilo, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, bylos procesas užsitęsė ne dėl T. Š. kaltės, jis nesislėpė, buvo drausmingas, ilgą laiką buvo suimtas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi vaikų. Taip pat nepagrįstai nepripažinta, kad jo vaidmuo buvo antraeilis. Tai turėjo būti vertinama kaip BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindas švelninti bausmę. Kasatorius nurodo, kad netinkamai taikytos BK 72 straipsnio nuostatos. Iš bylos duomenų matyti, kad turtas perleistas R. A. giminaičiams. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, negali būti suteikiama privilegija, prieštaraujanti turto konfiskavimo tikslui – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. Taip pat netinkamai taikytas BPK 105 straipsnis, nes be pagrindo iš T. Š. priteistos išlaidos, patirtos saugojant transporto priemones, juolab kad procesas truko itin ilgai ir nebuvo jokių kliūčių leisti naudotis tokiomis transporto priemonėmis. Nepateisinama ir R. A. suteikta procesinė privilegija, nes jis iš savo padarytų nusikalstamų veikų gavo ekonominę naudą ir išvengė proceso išlaidų, abu teismai turėjo teisę tokias išlaidas priteisti.Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinį skundą nuteistojo T. Š. gynėjas V. Sirvydis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateiktas skundas nėra identiškas pirmą kartą paduotam skundui, šio skundo turinio esmė ir motyvacija yra tapati. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė jį priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl pateikti kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo gynėjo paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,