Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-1785/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama A. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas –BK 24 straipsnio 4 dalį, 391 straipsnį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, A. B. kaltę grindė įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, dėl jų buvo pažeista A. B. teisė į teisingą bei rungtynišką procesą.Kasatorius nurodo, kad A. B. kaltė yra grindžiama vienintelio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu buvusio bendraįtariamojo R. A. parodymais. Šio asmens, kaip esminio A. B. kaltę lemiančio įrodymų šaltinio leistinumas patikrintas netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad R. A. neatliko organizatoriaus vaidmens, todėl jo atžvilgiu galėjo būti taikomos BK 391 straipsnio nuostatos, netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnį, įtvirtinantį bendrininkų rūšis. Iš šio teismo nuosprendyje aprašytų R. A. veiksmų turinio matyti, kad būtent R. A. buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Tokį jo vaidmens patvirtina ir kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymai. Be kita ko, kasatorius pažymi, kad R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ne tame pačiame ikiteisminiame tyrime, o kitame ir toks sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai ši byla jau buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dėl to, kasatoriaus nuomone, susidarė ydinga procesinė situacija, kai kitame ikiteisminiame tyrime prokuroras faktiškai išsprendė baudžiamosios atsakomybės klausimą asmens, kuris padarė nusikalstamas veikas kitoje jau teisme nagrinėjamoje byloje, nors BPK įtvirtinta prokuroro teisė šiuo klausimu priimti procesinius sprendimus tik ikiteisminio tyrimo stadijoje ir toje byloje, kurioje ir tiriamas ar nagrinėjamas konkretus nusikaltimas. Taip buvo atimta galimybę šios bylos kaltinamiesiems ginčyti tokį sprendimą. Toks procesinis veikimas prieštarauja BPK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai taisyklei, kad teisingumą vykdo tik teismas, ir iš esmės iškreipia BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Pasak kasatoriaus, tai, kad prokuroro nutarimas, kurio tik fragmentinis, selektyviai kaltinimo šalies parinktų dalių išrašas buvo pateiktas į šią bylą ir buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, neatleidžia bylą nagrinėjusio teismo nuo pareigos tiesiogiai ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, apeliacinės instancijos teismas šio esminio BPK pažeidimo neištaisė. Ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas prokuroro nutarimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šio procesinio sprendimo teisėtumą ir tuo remiantis pripažinti R. A. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstu, o jo parodymus – leistinu A. B. kaltės įrodymu. Iš įrodymų grandinės pašalinus R. A. parodymus kaip neatitinkančius leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis), byloje nelieka kitų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie atskirai ar visumoje būtų pakankami pagrįsti A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, veikiant organizuotoje grupėje. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo A. B. gynėjas L. Belevičius su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors šio kasacinio skundo tekstas kiek pakoreguotas lyginant su pirmiau paduotu kasaciniu skundu, tačiau iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmą kartą paduotą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatavusi, kad šis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada, nekartojant minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl kasacinis skundas negali būti priimtas. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo gynėjo paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,