Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-1798/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05144-2019-9 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėja advokatė A. Ručienė prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: A. B. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam mažesnės trukmės nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje bausmę arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei, pažeisdami teisingumo principą, neužtikrino teisingo ir proporcingo šios aplinkybės kompensavimo. Bylos procesas, pažeidžiant operatyvumo principą, truko daugiau kaip septynerius metus. Tokia proceso trukmė objektyviai laikytina pernelyg ilga ir neatitinkančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas A. B. pirmosios instancijos teismo paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino tik vieneriais metais. Toks simbolinis sumažinimas negali būti laikomas adekvačia kompensacija už neproporcingai ilgai trukusį baudžiamąjį procesą, kuris nebuvo nulemtas A. B. veiksmų, ir tai iš esmės nepakeitė paskirtos bausmės griežtumo ir neatitiko nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Pernelyg ilgai trukusio proceso metu A. B. gyveno teisinio neapibrėžtumo, nuolatinės baudžiamojo persekiojimo grėsmės bei suvaržymų sąlygomis. Šiuo atveju turėjo būti įvertinta ir tai, kad A. B. neteistas, beveik visą procesą buvo su intensyvios priežiūros priemone, jos nepažeidė, rūpinasi savo nusenusia motina, pats yra prastos sveikatos. Taigi byloje egzistuoja išimtinių aplinkybių visuma, kuri sudaro pakankamą pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o subsidiariai – paskirti žymiai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje nustatyta minimali riba. Tik toks sprendimas atitiktų teisingumo, proporcingumo bei humaniškumo principus, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką. Kasacinį skundą atsisakytina priimti. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę nuteistajam, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl A. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės griežtumo ir netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nėra siejami su konkrečiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis šio baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidomis, jie grindžiami tik subjektyvia kasatorės nuomone. Tai nelaikytina tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenustatė pagrindo taikyti A. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl pernelyg užsitęsusio bylos proceso, į šią aplinkybę atsižvelgė ir sumažino baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,