- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- BIK-276/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05144-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- A. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam mažesnės trukmės bausmę nei nustatyta sankcijoje arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti iš esmės pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus. Abiejų instancijų teismai buvo šališki, nes, vertindami įrodymus, išreiškė akivaizdų prielankumą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu R. A. bei jo duotiems parodymams, nekreipdami dėmesio į tai, kad kiti bylos įrodymai jo parodymus iš esmės paneigia. Iš R. A. parodymų ir nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad būtent R. A. buvo nusikalstamų veikų organizatorius, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikytas BK 391 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta, kad byloje esantys R. A. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo, kad prokuroras, atskyręs ikiteisminį tyrimą R. A. atžvilgiu, pašalino iš bylos proceso pagrindinį nusikaltimų organizatorių, o vėliau, kai A. B. ir kitų asmenų byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, atskirtame ikiteisminiame tyrime buvo priimtas nutarimas atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu. Dėl nurodytų šiurkščių BPK pažeidimų A. B. buvo atimta galimybė gintis nuo jam pareikštų nepagrįstų įtarimų. Teismams atsisakius išreikalauti prokuroro nutarimą su visu tekstu, nebuvo išaiškintos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nepašalintos kaltinimo spragos. Tik deklaratyviai konstatuota, kad R. A. pagal BK 391 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagrįstai ir tinkamai teisingumo ir patikimumo aspektais jo parodymai nepatikrinti. Kasatoriaus nuomone, teismai R. A. parodymus vertino neatidžiai, paviršutiniškai, šališkai, vienpusiškai ir tendencingai. Vien jo parodymų nepakanka inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiams A. B. veiksmuose nustatyti.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pirmosios instancijos teismo šališkumo, kai šis į nuosprendį perrašė kaltinamojo akto tekstą, o motyvuose panaudojo prokuroro baigiamąją kalbą. Šioje byloje pranešėja ir kolegijos pirmininkė teisėja J. Čepukėnienė buvo šališka (atitinkamai ir kiti kolegijos nariai), nes atmetė A. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą remdamasi išskirtinai tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. A. prieštaringais parodymais. Kasatoriaus teigimu, jo abejonės dėl teismo šališkumo yra objektyviai pagrįstos, nes šios bylos teismo procesas buvo organizuojamas, proceso veiksmai atliekami ir su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama sudarant įspūdį, kad proceso metu jam yra reiškiamas priešiškumas, o palankumas išimtinai teikiamas R. A. parodymams. Taip buvo suvaržyta A. B. teisė į teisingą ir nešališką teismą.