Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys, būdamos tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. T. ir pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)” 2021 m. gegužės 3 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovei pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą (duomenys neskelbtini), 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko bei negrąžino išnuomoto daikto. Kaip ieškinyje nurodo ieškovė, kurios argumentų atsakovė nenuginčijo, ieškovė 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Sutartį su atsakove nutraukė.

2. Pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir ieškovė 2021 m. spalio 4 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.109 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas arba gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovę informavo apie reikalavimo teisių perleidimą, raginant apmokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

3. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

4. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas gali įsigyti išsinuomotą prekę per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant sutartyje įvardintą prekės kainą, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą, arba praėjus 90 dienų terminui, sumokant 70 procentų visos likusios mokėti nuomos mokesčių sumos. Kaip matyti, šie šalių ketinimai patvirtina šalis tiesiogiai norėjus sudaryti išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 straipsnis). Kasacinis teismas pažymėjo, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).

5. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal Sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nesumokėtas nuomos įmokas, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė po ieškinio pateikimo teismui, ieškovei sumokėjo 100 Eur dydžio nuomos mokesčio įmoką, tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina 111,77 Eur nesumokėta įmokų suma.

6. Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje ,,Šalių atsakomybė“ numatyta, kad už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, remdamasi Sutarties bendrosiomis sąlygomis, prašo priteisti iš atsakovės 95,29 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant jos geranoriškai sumažintą 0,25 procento dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną.

7. Pažymėtina, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. CK nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos.

8. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

9. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti 95,29 Eur delspinigiai sudaro beveik pusę dydžio už daikto nuomą susidariusios skolos, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai, nors ir pačios ieškovės geranoriškai sumažinti iki 0,25 procento, yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 procento už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5–73 procentai per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

11. Vertinant tai, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-729-273/2018).

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, delspinigiai nagrinėjamoje byloje mažintini iki 19,06 Eur (211,77 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-506-886/2022, 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-924/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-2177-430/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-372/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021). Toks delspinigių sumažinimas, teismo nuomone, laikytina delspinigių sumažinimu iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio atžvilgiu atsakovės, kurios prievolė nėra sena (kyla iš 2021 m. gegužės 3 d. Sutarties, nutrauktos 2021 m. lapkričio 22 d.), o išsinuomoto turto vertė Sutarties sudarymo metu, t. y. 225 Eur, buvo lygi beveik pusei prašomų priteisti delspinigių (95,29 Eur) sumos.

13. Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnis).

14. Teismas vertinai tai, kad ieškinys yra šabloniškas, atitinka kitose analogiškose bylose ieškovės reikštus ieškinius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai yra, ieškinio šablonui individualizuoti ieškovei pakako pakeisti atsakovės ir Sutarties duomenimis, taip pat prašomų priteisti sumų dydžius. Kitose bylose, kuriose ieškovė taip pat reiškė reikalavimus dėl skolų pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis priteisimo, įmonę atstovavo tapati advokatų profesinė bendrija kaip ir šioje byloje. Taigi ieškiniui parengti nebuvo būtinos nei didelės laiko sąnaudos, nei buvo būtina analizuoti sudėtingų fakto ir (ar) teisės klausimų. Įprastai ieškovės išlaidos už tokių ieškinių, koks pareikštas šioje byloje, parengimą sudaro 121 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareikštas ieškinys, kaip jau nurodyta, yra šabloniškas, spręstina, jog nėra jokių racionalių argumentų, kurie galėtų pateisinti ieškovės išlaidas teisinei pagalbai visoje 242 Eur apimtyje. Nustatant protingą ir adekvatų ieškovės išlaidų teisinei pagalbai dydį kaip orientacinis dydis taikytina 121 Eur suma, kurią įprastai įmonė išleisdavo už analogiškų procesinių dokumentų parengimą. Remiantis tuo, spręstina, kad protinga ir adekvati ieškovės išlaidų teisinei pagalbai apmokėti suma, kurios atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš atsakovės pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, yra 121 Eur.

15. Patenkinta 42,60 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 60,07 Eur (141 Eur (121 Eur + 20 Eur) × 42,60 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

16. Iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi ši suma yra mažesnė nei 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 111,77 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 77 ct) skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), 19,06 Eur (devyniolikos eurų 06 ct) 0,05 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (130,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,07 Eur (šešiasdešimties eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš atsakovės teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei

Įsiteisėjus teismo sprendimui už akių išduoti vykdomąjį raštą ieškovei be atskiro prašymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.