- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- I1-3764-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02195-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. B. teismui pateikė skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Paaiškina, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 12 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Pareiškėjo teigimu, atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas, dėl ko jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir buvo psichologiškai traumuotas.
2.2. Nurodo, jog LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime jam buvo netinkamai užtikrinamas privatumas naudojantis dušu. Pareiškėjo teigimu, atliekant laisvės atėmimo bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime jam teko naudotis bendrais dušais, kuriuose nebuvo įrengtos pertvaros tarp dušo galvučių ar užuolaidos. Tad teigia, jog buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiems, netgi psichikos sutrikimų turintiems asmenims, neadekvatiems, apsvaigusiems nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai mano, jog buvo pažeistas jo privatumas. Dar akcentuoja, kad dėl pažeisto jo privatumo duše patyrė didelį stresą, nerimą, dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškia ir išėjus į laisvę. Taip pat dėl tinkamai neužtikrinamo privatumo duše, negalėdavo tinkamai nusiprausti, todėl nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas, dėl kurio patirdavo patyčias.
2.2. Taip pat pareiškėjo teigimu, LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušuose buvo pelėsis.
2.3. Dar nurodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pasivaikščiojimų metu, kurie trunka nuo 2 val. iki 3 val. nebūdavo pareigūnų, kurie išleistų į tualetą. Tad mano, jog tokiu būdu buvo suvaržyta tiek jo, kaip asmens judėjimo laisvė, tiek jaučiamas diskomfortas pasivaikščiojimų metu, nes tekdavo kurį laiką jausti skausmą šlapimo pūslėje. Taip pat pažymi, jog pareigūnai nereaguodavo į prašymus, jog nori į tualetą. Dar akcentuoja, jog nėra įrengtų skambučių ar kitokių priemonių, kad būtų galima išsikviesti prižiūrintį ir atsakingą asmenį.
2.4. Teigia ir tai, kad buvo apribota jo teisė laivai judėti. Nurodo, kad LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, jog dienotvarkės numatytų laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosios patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, o nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Tačiau, anot pareiškėjo, ši teisė buvo iš jo atimta, kadangi buvo suvaržomos jo teisės, t. y. ribojama laisvė judėti, naudotis sporto aikštelėmis, įrengimais lauke ar apskritai išeiti pasivaikščioti, paliekant judėjimo laisvę patalpoje.
Atsiliepimas
3. LKT pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. LKT atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Anot LKT, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl, LKT teigimu, tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Nurodo, kad LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. spalio mėnesio dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, tačiau nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse, todėl pareiškėjo privatumas iš šonų buvo užtikrintas. LKT dar pažymi, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1, 3, 4, 5, 6, 7 būrių dušinėse įrengtos po 9 dušo galvutės, o dušo galvutės atskirtos pertvaromis. Vienoje sienos pusėje įrengta po 5 dušo galvutės, kitoje – po 4 dušo galvutės. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4, todėl nurodo, kad nuteistieji, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, gali naudotis visi vienoje pusėje įrengtomis dušo galvutėmis, atskirtomis pertvaromis.
3.2. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl pasivaikščiojimo metu negalėjimu nueiti į tualetą. LKT, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nustato, jog nuteistieji priskirti drausmės ar paprastajai grupei turi teisę kasdien pasivaikščioti. Tad nurodo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo laisvai vaikščioti vertintini kaip nepagrįsti. Dėl iškvietimo mygtukų pažymi, jog pasivaikščiojimo kieme nebuvo įrengti, kadangi pareiškėjas galėjo laisvai vaikščioti prie gyvenamojo pastato priskirtose teritorijose ir jo teisė pasinaudoti tualetu nebuvo apribota, todėl pareigūno tam kviesti nereikėjo. Dar akcentuoja, jog teisės aktai nenumato įpareigojimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemas (mygtukus).
3.3. Taip pat atsiliepime nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl ribojamos pareiškėjo teisės laisvai judėti, naudotis sporto aikštelėmis, įrenginiais lauke, apskritai išeiti pasivaikščioti, paliekant judėjimo laisvę patalpoje. Nurodo, jog BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nenumato pareigos nuteistiesiems lankytis pasivaikščiojimo kiemeliuose. Tačiau, pažymi, jog sudarė galimybes pareiškėjui pasivaikščioti numatytą laiką ir tam skirtose kiemeliuose. Tad mano, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. O dėl naudojimosi sporto įrenginiais ir aikštelėmis, LKT nurodo, kad korpusų kiemuose yra įrengtas sportinis inventorius – „lygiagretės“, kuriomis galėjo naudotis pareiškėjas būnant pasivaikščiojimo kiemuose. Taip pat yra įrengti sporto aikštynai, t. y. multifunkcinės aikštelės su sintetine danga, kurie įrengti šalia korpusų. Sporto aikštynai įrengti prie 1-4, 5-8 būrių. Atsižvelgiant į tai mano, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo naudotis sporto aikštelėmis, įrenginiais lauke ir pan. yra nepagrįsti.
3.4. Dar nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime esančio pelėsio. Nurodo, jog pareiškėjas nedetalizavo bei nenurodė nei konkrečios vietos, neįvardino kada pastebėjo pelėsį duše ir pan. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušinės patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. LKT akcentuoja, jog nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl pelėsio dušų patalpose. Tad mano, jog pareiškėjas neįrodė, jog LKT veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio dušo patalpose ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių sveikatai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.
3.5. Galiausiai atsiliepime nesutinka, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi jausdavo diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus. LKT pažymi, kad pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, nepatogumų, emocinių ir dvasinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, diskriminacijos, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos sąlygos pasivaikščiojimo metu apsilankyti tualete, bei privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Taip pat akcentuoja, jog pareiškėjas eilę kartų į paskirtą psichologo konsultaciją neatvykdavo arba jos vis atsisakydavo. Todėl LKT nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme bei pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti LKT viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Atkreipia dėmesį dar į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, o skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui E. B. 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
5. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 30 d. buvo kalinimas LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2024 m. spalio 10 d. buvo kalinimas LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos tik nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 12 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. Tad teismas šį laikotarpį ir laikys ginčo laikotarpiu bei šiuo laikotarpiu ir įvertins, ar pareiškėjo teisės ir laisvės buvo pažeistos.
Pareiškėjo teigimu LKT Pravieniškių 1-ame ir 2-ame kalėjimuose buvo netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. neužtikrinamas privatumas duše; dušuose yra pelėsis; negalėjimas laisvai vaikščioti po pasivaikščiojimo kiemelius; ribojama laisvė judėti, naudotis sporto aikštelėmis, įrenginiais lauke, apskritai išeiti pasivaikščioti, paliekant judėjimo laisvę patalpoje; pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengta pagalbos iškvietimo sistema (mygtukai). Pareiškėjas teigia, jog dėl to patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.
6. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Taip pat pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
7. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).
8. Pareiškėjas pirmiausia neturtinę žalą kildina iš to, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 12 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. LKT Pravieniškių 1-ajme ir 2-ajame kalėjimuose nebuvo užtikrinamas privatumas duše. Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu tarp dušo galvučių nebuvo įrengtos pertvaros bei nebuvo pakabintos dušo užuolaidėlės, todėl jam besimaudant, jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, iš jo buvo tyčiojamasi, negalėjo tinkamai nusiprausti ir pan. Tai pareiškėjui sukėlė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą.
8.1. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punktą laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Taigi, kaip matyti, minėtame teisės akte įtvirtinto reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp dušų galvučių, bei pakabintos dušo užuolaidos, nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Tad, kaip matyti, teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti visišką matomumą ribojančias pertvaras bei pakabinti dušo užuolaidas.
Tačiau, teismas pažymi, kad nuoseklioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Tarnybos Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023; ir kt.). Dėl privatumo naudojantis dušu LVAT dar yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016-10-27 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad nuteistiesiems naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą, priimtą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Dar pažymėtina ir tai, kad iš LKT teigimu, nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse.
Taigi, teismo vertinimu, atsakovės atstovė nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d. pareiškėjui neužtikrino privatumo, išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše (neįrengė matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų), t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Tad, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
8.2. Taip pat pažymėtina, jog teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Minėta, jog LVAT išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Iš LKT atsiliepimo turinio galima suprasti, jog LKT Pravieniškių 1-ajame dušo sieteliai įrengti abiejose dušo patalpos pusėse (vienoje sienos pusėje įrengta po 5 dušo galvutės, kitoje – po 4 dušo galvutės).
Tad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. LKT Pravieniškių 1-jame ir 2-ajme kalėjimuose esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, tačiau dušus įrengus vienas prieš kitą, o pareiškėjui savo privatumo pažeidimą iš esmės ir siejant su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas vertinamas kaip pažeidžiantis pareiškėjo privatumą.
Atsakovės atstovės paaiškinimas, kad nuteistieji, atsižvelgiant į vedamų į dušą nuteistųjų skaičių, turėjo galimybę praustis vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia pareiškėjo skundo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo.
8.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės atstovė ginčo laikotarpiu pareiškėjui neužtikrino privatumo (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. įrengus dušuose matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengus vienas priešais kitą (dvejomis eilėmis) neužtikrinus pareiškėjo privatumo), išplaukiančio iš Konvencijos nuostatų ir teismų praktikos, prausiantis duše, t. y. neveikė taip, kaip turėjo veikti. Taigi, šiuo aspektu konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.
9. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog LKT Pravieniškių 1-jame kalėjime dušuose buvo pelėsis.
9.1. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pagal 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas).
9.2. Pažymėtina, jog pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl pelėsio LKT Pravieniškių 1-jame ir 2-ajme kalėjimuose, t. y. pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kur pelėsis yra, dėl ko jis atsirado (ar dėl netinkamo patalpos vėdinimo ar pan.) ir kt. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo ar pelėsio būtų kreipęsis į LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją.
9.3. Akcentuotina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas (pelėsis, prastas vėdinimas ir pan.), nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Be to, neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
9.4. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pelėsio dušo patalpoje ir pan. pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
10. Dar pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų, taip pat nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl jis negalėjo iškviesti pareigūno tam, kad jį palydėtų į tualetą.
10.1. LKT Pravieniškių 1-oko kalėjimo 2024 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. RV-22-10253 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjimas). Taip pat LKT Pravieniškių 1-oko kalėjimo 2024 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. RV-22-10237 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2024 m. spalio 10 d. laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje trečiajame sektoriuje. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl to nėra.
10.2. BVK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę: <...> 3) nuo atsikėlimo momento iki miego laiko laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje; <...>.
BVK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje. To paties kodekso 5 dalyje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> 3) kasdien pasivaikščioti po tris valandas.
10.3. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastai grupei, todėl galėjo laisvai pasivaikščioti BVK numatytą laiką tam skirtose pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių taip pat neginčija.
10.4. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 papunktį, pareigūno iškvietimo sistema turi būti įrengta kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys). Reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenumato.
10.5. Vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas tokių aplinkybių skunde nenurodė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis iškviesti pareigūną. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovės atstovės administraciją dėl konkrečių situacijų konkrečiu laiku, o abstraktūs ir nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai (nebuvo pareigūnų, negalėjo pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema, kad jis išvestų pareiškėją į tualetą) atmetami kaip neįrodyti. Be to, minėta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas paprastai grupei, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo pats nueiti į tualetą, nekviesdamas pareigūno.
10.6. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
11. Galiausiai pareiškėjas nurodo, jog buvo apribota jo teisė laivai judėti. Pareiškėjo teigimu, buvo ribojama jo laisvė judėti, naudotis sporto aikštelėmis, įrengimais lauke ar apskritai išeiti pasivaikščioti, paliekant judėjimo laisvę patalpoje.
11.1. Minėta, kad pareiškėjas LKT Pravieniškių 1-jame ginčo laikotarpiu bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, todėl turėjo teisę kasdien laisvai pasivaikščioti prie gyvenamojo pastato priskirtose teritorijose ir pan. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovė, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtos lygiagretės, šalia korpusų – multifunkcinės aikštelės su sintetine danga bei sporto įranga, kuriais pareiškėjas galėjo naudotis. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jo teisė išeiti pasivaikščioti, sportuoti buvo ribojama, deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, todėl atmetami.
Tad ir šiuo aspektu atsakovės atstovės neteisėti veiksmai nenustatyti.
12. Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra neaiškūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti įkalinimo įstaigos neteisėti veiksmai susiję tik su privatumo neužtikrinimu duše, t. y. neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. įrengus dušuose matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengus vienas priešais kitą (dvejomis eilėmis) neužtikrinus pareiškėjo privatumo. Tad toliau vertintinos kitos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
14. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 2 800 Eur neturtinę žalą.
15. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
16. Teismas, minėta, pripažino, kad šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu (neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d.ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. įrengus dušuose matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengus vienas priešais kitą (dvejomis eilėmis) neužtikrinus pareiškėjo privatumo), tad akivaizdu, jog tokia situacija pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šio pažeidimo: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
17. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
18. Tačiau teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
19. Pareiškėjas, minėta, buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis – neužtikrinant jo privatumo naudojantis dušu, t. y. neįrengiant matomumą ribojančių pertvarų tarp maudymosi vietų nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. įrengus dušuose matomumą ribojančias pertvaras, tačiau dušus įrengus vienas priešais kitą (dvejomis eilėmis) neužtikrinus pareiškėjo privatumo, iš viso beveik 2,3 metų. Pareiškėjas turėjo teisę naudotis dušu ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 papunktis), t. y. per ginčo laikotarpį iš viso 246 kartų. Tad šioje situacijoje vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų tinkamas padarytos neturtinės žalos kompensavimo būdas. Taigi, spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
20. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą ekonominę šalies situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; 2018 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-339-662/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; ir kt.).
21. LVAT ne kartą yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, nuteistiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-250-442/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-281-968/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023; LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje TA-13-520/2024; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, jo teisių pažeidimo mastą ir trukmę (nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d., t. y. beveik 2 metus arba ne mažiau kaip 246 kartų naudojantis dušu), tai, kad byloje nėra duomenų, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad sutriko pareiškėjo sveikata ar jis patyrė kitokių sunkių išgyvenimų dėl nustatyto pažeidimo, taip pat tai, jog dėl atsakovės atstovų nevedamos apskaitos negalima tiksliai nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas maudėsi, t. y. kiek kartų realiai buvo pažeista teisė į privatumą bei įvertinus, tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta, pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, nesikreipė į psichologą, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į LKT Pravieniškių 1-ojo ir 2-ojo kalėjimų administracijas su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, ar, jog tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti), be to, pareiškėjas savo teises realiai pradėjo ginti ne tuo metu, kai pažeidimas buvo daromas, o po to, kai jis jau buvo pasibaigęs (t. y., kai pažeidimas jau buvo pašalintas), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog 500 Eur suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams dėl nustatyto pažeidimo kompensuoti.
Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš atsakovės jam būtų priteistas 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
23. Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.