Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.1; 2.6.8.2; 2.6.8.3; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2023 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1831-867/2023 pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarčių nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. P. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė, ESO) tinkamai įvykdyti Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, elektros apskaitos spintą įrengiant ant jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rytinės ribos per 1 m piečiau nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, pridedamoje Elektros apskaitos spintos įrengimo vietos schemoje nurodytame taške A.

2. Nurodė, kad, iki padalijant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jis su atsakove jos interneto svetainėje sudarė prijungimo prie elektros tinklų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys) dėl elektros įvado įrengimo dviem būsimiems gyvenamiesiems namams statyti jam priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje dabar yra suformuoti jam priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Ginčas kilo dėl Sutarčių vykdymo, nes atsakovė jas vykdo netinkamai, tai yra atsakovė elektros apskaitos spintą pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ant stulpo, o ne ten, kur buvo susitarta sudarant Sutartis. Tai, kad elektros spintos apskaitos vieta yra įrengta ant stulpo, ieškovui kelia problemų. Pirma, iki ieškovo sklypo ribos jis turėtų vesti elektros liniją valstybinėje žemėje, o tam reikia gauti ne tik žemės valdytojo sutikimą, bet ir statybą leidžiantį dokumentą. Antra, jam tektų privačią požeminę elektros liniją tiesti atsakovei priklausančios elektros linijos apsaugos zonoje. Trečia, pagal Sutartis su atsakove privaloma pasirašyti elektros tinklų nuosavybės ribų aktą, tačiau jis negali tokio akto pasirašyti, nes negali prisiimti elektros tinklų dalies, esančios valstybinėje žemėje, nuosavybės, tai gali padaryti tik atsakovė, kuriai tokią teisę ir pareigą suteikia įstatymai. Ketvirta, apskaitos spinta pastatyta ant stulpo, stovinčio gatvėje (važiuojamosios dalies pakraštyje), kuris jau pats savaime kelia pavojų ieškovo gyvybei. Penkta, pagal teritorijų planavimo dokumentus yra numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės plėtra (20 pločio iki gatvės raudonųjų linijų), todėl ši atrama, kurioje įmontuota apskaitos spinta, greitu laiku bus šalinama. Todėl ateityje tarp šalių kils ginčas, kas ir už kokias lėšas perkels elektros spintą į kitą vietą.

3. Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagal Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4. įsakymu Nr. 1-127 (toliau – Aprašas), 25 punktą, vartotojui pateikus nustatytos formos paraišką, operatorius parengia prijungimo prie elektros tinklų paslaugai teikti dokumentus ir pagal Aprašo 26 punktą atsakovė parengia prijungimo paslaugos sutarties projektą ir pateikia jį vartotojui pasirašyti. Gavus ieškovo paraiškas, atsakovė 2020 m. gegužės 22 d. parengė Prijungimo sąlygas ir Sutartis ir pateikė jas ieškovui. Prijungimo sąlygose buvo parinkta ir aiškiai nurodyta Objektų prijungimo ir apskaitos spintos įrengimo vieta – įrengti komercinę apskaitos spintą ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5 ir ją prijungti nuo esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) laidų atramoje Nr. 200/5 – kuri yra kitoje nei pageidavo ieškovas vietoje, bet yra optimaliausia, įvertinus esamus skirstomuosius tinklus bei jų galimybes (parinkta vieta ant artimiausios oro linijos atramos).

4. Prijungimo sąlygose ir Sutartyse ši atsakovės parinkta Objektų prijungimo vieta buvo taip pat pavaizduota ir grafiniu vaizdu. Teisės aktai nenumato, jog paraiškoje nurodyta vartojo pageidaujama prijungimo vieta atsakovei būtų privaloma. Vartotojas paraiškoje gali nurodyti pageidaujamą vietą, tačiau galutinai prijungimo taškas ir apskaitos spintos vieta gali būti parenkama tik pačios atsakovės, nes tik atsakovė gali įvertinti esamų skirstomųjų tinklų galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas. Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal Sutartis – apskaitos spinta pastatyta Prijungimo sąlygose bei Sutartyse nurodytoje vietoje. Pats ieškovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutarties sąlygas – nėra atlikęs savo vidaus elektros instaliacijos iki nuosavybės ribos, kaip numato Sutarčių specialiosios dalies 5 punktas, ir tik paties ieškovo neveikimas pagal Sutarties sąlygas lemia, kad ieškovas neturi savo objektuose elektros.

5. Ieškovas teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad prijungimo paslaugos Sutartis apima ir nustatytos formos paraiškoje vartotojo pateiktus duomenis, t. y. ši paraiška yra sutarties neatsiejama dalis. Tokia sutartis negali būti pasirašyta, jei ji prieštarauja paraiškoje pateiktiems duomenims. Tai kad atsakovė pasirašė Sutartis, reiškia, kad ji su ieškovu nesiginčijo ir sutiko jį prijungti prie savo elektros tinklų pagal jo pateiktus duomenis, kartu ir įrengti elektros apskaitos spintą jo prašomoje vietoje (prie paraiškos pridėtoje schemoje). Ginčo byloje dėl vietos, kur pagal ieškovo prašymą turėjo būti pastatyta elektros apskaitos spinta, nėra. Ginčas kilo dėl atsakovės vienašališko sprendimo atsisakyti pastatyti spintą ieškovo prašomoje vietoje apie tai neinformavus jo, nes jei atsakovė neturėjo fizinių galimybių įrengti elektros apskaitos spintos ant ieškovo sklypo ribos, kaip to prašė jis, tai jis apie tai turėjo būti informuotas, kad galėtų atsisakyti šios paslaugos.

6. Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas turėjo teisę pasirinkti atsisakyti paslaugos, nes tiek Prijungimo sąlygos, tiek Sutartys buvo pateiktos ieškovui ir jis turėjo visas galimybes su jomis susipažinti ir galėjo pasirinkti jų nepasirašyti. Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas, gavęs Prijungimo sąlygas ir Sutartis bei matydamas jose visas planuojamas prijungimo sąlygas, nusprendė Sutartis sudaryti, taigi sutiko ir su jų sąlygomis, atitinkamai, sutiko ir su jose aiškiai nurodyta apskaitos spintos vieta. Pagal Aprašo 29 punktą, Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 6 d.-įsakymu Nr. 1-280 (toliau – Standartinių sąlygų aprašas), 11 punktą bei Sutarčių bendrųjų sąlygų 7.1. punktą, sutartis įsigalioja nuo prijungimo įmokos sumokėjimo dienos ir galioja iki sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinė prijungimo įmoka gauta 2021 m. sausio 26 d., todėl 2021 m. sususio 27 d. buvo pradėti vykdyti Objektų prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbai pagal sudarytų Sutarčių sąlygas. Darbai buvo baigti 2021 m. vasario 4 d., t. y. taip, kaip numatyta Prijungimo sąlygų 4 punkte. Taigi atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi visas pagal Sutartis prisiimtas pareigas.

7. Teismui pateikti papildomi ieškovo paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad esminę naujo vartotojo (ieškovo) prijungimo prie atsakovės elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygą – elektros apskaitos spintos įrengimo vietą – atsakovė pakeitė vienašališkai, nes taip jai buvo patogiau (optimaliau). Ši vienašališkai pakeista esminė šios sutarties sąlyga laikytina nesąžininga ieškovo atžvilgiu, kadangi jam nebuvo suteikta teisė atsisakyti šios sutarties po to, kai buvo pakeista ši esminė sąlyga, t. y. apie pakeitimą jis apskritai nebuvo informuotas ir su juo nebuvo derinta nauja vieta. Sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Atsakovė nurodo, jog prijungimo sąlygose ir sutartyse ši objektų prijungimo vieta buvo pavaizduota ir grafiniu vaizdu (žr. 2 pav.), tačiau iš šio grafinio priedo matyti, kad jame pavaizduotos jo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir raudonas taškas, kuris iš esmės atitinka elektros stulpo vietą. Šiame priede nėra jokios užuominos apie elektros apskaitos spintos vietą ir tai, kad jame pavaizduotos jo žemės sklypo ribos. Ieškovas jokių pranešimų apie tai, kad pageidaujamoje vietoje negalėtų būti įrengta spinta, iš atsakovės negavo, todėl pagrįstai tikėjosi, kad sutarčių priedas 7.2 yra būtent jo pateiktas kartu su paraiška žemės sklypo planas su apskaitos spintos vieta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1831-867/2023 ieškovo ieškinį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytose Sutartyse šalys susitarė dėl ginčijamos elektros energijos apskaitos spintos vietos, tai yra pavaizduota ir schemoje, kuri pateikta su Sutartimis, ir Prijungimo sąlygų 4.1. punkte, nurodant: „Bendrovės personalui patogioje aptarnauti elektros įrenginius vietoje (abipusiai suderintoje su Klientais) ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5 įrengti reikiamą komercinės apskaitos skydą (toliau KAS) pakeičiant esamus KAS“. Teismas nesutiko su ieškovo pagrindiniais teiginiais, jog atsakovė pateikia neaiškią schemą, kurioje nėra suprantama, kas ten yra pažymėta ir kur bus įrengta apskaitos spinta. Priešingai, vien iš bendro sklypo kontūro, adresu (duomenys neskelbtini) (prieš sklypo padalijimą), aiškiai matosi, ties kuria vieta ieškovas buvo pažymėjęs vietą, kurioje pageidauja, kad būtų įrengta apskaitos stotelė ir kaip ta vieta skiriasi nuo tos, kurioje atsakovė pažymėjo vietą, kurioje atsakovei parinkus optimaliausią vietą, kaip tai numato teisės aktai, bus įrengta apskaitos spintelė, jeigu atsakovas sumokės pajungimo įmokas.

10. Vien tai, kad ieškovas pateikė paraišką ir nurodė, kokioje konkrečioje vietoje turėtų būti įrengta elektros apskaitos spinta, neįpareigojo atsakovės pagal galiojančius teisės aktus tenkinti ieškovo prašymą ir įrengti spintą būtent paraiškoje nurodytoje vietoje, nes būtent atsakovei kaip operatorei tenka pareiga įvertinti esamų skirstomųjų tinklų galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas, ir tai yra atliekama parengiant prisijungimo sąlygas, kurios pateikiamos klientui, šiuo konkrečiu atveju – ieškovui. Ieškovas, gavęs prisijungimo sąlygas su konkrečia prijungimo bei apskaitos spintos įrengimo vieta, turi galimybę nesutikti ir nepasirašyti sutarties sąlygų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų prieštaravęs dėl parinktos apskaitos spintos įrengimo vietos, nors neginčijo, kad tiek prisijungimo sąlygas, tiek ir sutartis gavo ir jas patvirtino sumokėdamas nustatytas Sutartyse įmokas. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytų Sutarčių bendrųjų sąlygų 7.1. punktuose yra numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo prijungimo įmokos sumokėjimo dienos ir galioja iki sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

11. Ieškovas atliko prijungimo įmokas, taip leisdamas atsakovei suprasti, jog jis susipažino su Sutarčių sąlygomis ir su jomis sutiko ir ieškovą sutarties sąlygos tenkino. Jeigu ieškovui būtų buvusios netinkamos Sutarčių sąlygos, jis būtų galėjęs nemokėti įmokos ir atsakovė nebūtų atlikusi darbų. Ieškovas prieš pasirašydamas Sutartis su atsakove privalėjo su jomis susipažinti ir tik tada sutikti ir patvirtinti jų vykdymą sumokėdamas Sutartyse numatytas įmokas. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės sutarčių pasirašymas vyko elektroninių ryšių priemonėmis, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo laikyti, kad ieškovas negalėjo suprasti sutarčių sąlygų, tai yra šiuo konkrečiu atveju vietos, kur bus įrengta elektros apskaitos spinta, nes ši vieta aiškiai įvardyta tarp šalių sudarytose sutartyse bei pažymėta schemose. Be to, ir prisijungimo mokestis ieškovui buvo apskaičiuotas ne iki jo paraiškoje nurodytos vietos, kur turėjo būti, jo manymu, sumontuota elektros apskaitos spinta, o pagal atsakovės parinktą vietą, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartimis prisiimtas sąlygas. Taip pat teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovė pasirinko tik jai patogiausią vietą įrengti energijos apskaitos vietą. Iš ieškovo pateiktų dokumentų byloje teismas nustatė, kad ieškovui žemės sklypai (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti atidalijimo būdu tik 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. po paraiškos ir sutarčių sudarymo. Iš to, kas išdėstyta, teismas nustatė, kad atsakovė įrengė energijos apskaitos spintą ten, kur buvo optimaliausia ne vien atsakovei, bet ir ieškovui, nes, pasirašant sutartį, būsimą apskaitos spintos vietą atsakovė nurodė prie pat ribos su tuo metu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, kur vėliau apskaitos spinta 2021 m. vasario 4 d. ir buvo įrengta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1831-867/2023 – ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, materialinį teisinį ginčo santykį įvertino kaip sutartinius santykius tarp lygiaverčių subjektų ir ginčą išsprendė taikydamas bendro pobūdžio sutartinius santykius reguliuojančias teisės normas, tarsi ginčo sutartys tarp proceso šalių būtų sudarytos laisva valia. Teismas šiuose materialiniuose teisiniuose santykiuose neįžvelgė jokio specifiškumo, būdingo viešosioms sutartims tarp valstybės reguliuojamos paslaugos teikėjų ir vartotojų. Teismas netinkamai vertino ir proceso šalių iki sutartinius santykius.

12.2. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė įrengė elektros apskaitos spintą ne ten, kur prieš sudarant ginčo sutartis prašė įrengti ieškovas. Taigi ginčo esmė yra nesąžiningas atsakovės, kaip verslininkės, elgesys iki sutartiniuose santykiuose su ieškovu, kaip vartotoju, bei nesąžiningos ginčo sutarčių sąlygos. Ieškinio 21 punkte buvo nurodyta, kad ginčui nagrinėti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.184 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovo argumentų nieko nepasisakė. Atsakovė, gavusi ieškovo prašymą (pasiūlymą) sudaryti viešą prijungimo prie ESO tinklų sutartį su ieškovo nurodyta elektros apskaitos spintos įrengimo vieta ir nesutikdama su šiuo pasiūlymu, privalėjo ieškovui pateikti nesutarimų protokolą, tačiau to nepadarė, todėl teismas šią bylai reikšmingą aplinkybę turėjo vertinti, jog ESO priėmė ieškovo pasiūlytas sutarties sąlygas be prieštaravimų.

12.3. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra prieštaringos, nes, iš vienos pusės, sprendime nurodoma, jog vien tai, kad ieškovas pateikė paraišką ir nurodė, kokioje konkrečioje vietoje turėtų būti įrengta elektros apskaitos spinta, neįpareigoja atsakovės pagal galiojančius teisės atkus tenkinti ieškovo prašymą ir įrengti spintą būtent paraiškoje nurodytoje vietoje, nes būtent atsakovei kaip operatorei tenka pareiga įvertinti esamų skirstomųjų tinklų galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas. Iš kitos pusės, jog „optimalumas“ jau nesvarbus, tik reikia pateikti naują paraišką ir sudaryti naują sutartį su ESO, tačiau jau ne dėl prijungimo prie ESO tinklų, bet dėl ESO priklausančių tinklų rekonstravimo ir perkėlimo. Ši teismo padaryta išvada apskritai prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – STĮ) 24 straipsnio 14 dalies nuostatai, kuri imperatyviai draudžia prisijungimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas (nagrinėjamu atveju ESO).

12.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl kelių ieškovo argumentų, nurodydamas, kad negali sutikti su tuo, jog atsakovas prie Sutarties pateikė neaiškią schemą, ir kad atsakovė pasirinko tik jai patogiausią vietą įrengti energijos apskaitos spintą. Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, nurodydamas, kad ieškovas, gavęs prisijungimo sąlygas su konkrečia prijungimo bei apskaitos spintos įrengimo vieta, turėjo galimybę nesutikti ir nepasirašyti ginčo sutarčių sąlygų, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų prieštaravęs dėl parinktos apskaitos spintos įrengimo vietos. Tačiau byloje nėra ir jokių duomenų, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo paraišką su labai konkrečia elektros apskaitos spintos vieta, būtų nesutikusi ir prieštaravusi dėl jos vietos, priešingai, byloje yra duomenų, kad ji pati parengė ginčo sutartis ir apie tai informavo ieškovą, nenurodydama, kad ji netenkins ieškovo paraiškų sąlygų ar įrengs objektą ne pagal jas. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei yra nustatytas teisinis reguliavimas, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), pasirinko ginti verslininko (atsakovės) interesus. Be to, teismas nevertino ieškovo argumentų, jog ginčo sutartys yra paruoštos atsakovės ir yra standartinės Sutartys net nebuvo pateiktos ieškovui, jis jas turėjo susirasti atsakovės interneto svetainėje, ir jų negalėjo ginčyti, nes negalėjo susisiekti su atsakove ir išreikšti savo prieštaravimus, t. y. savo laisvą valią.

12.5. Apelianto ieškinio 9 punkte nurodomas nesąžiningas atsakovės elgesys, kuris pasireiškia tuo, kad elektros vartotojo (ieškovo) prijungimo prie ESO tinklų projektas nebuvo derintas su ieškovu, su juo niekas nesusisiekė dėl apskaitos spintos vietos pakeitimo ir tam iš ieškovo negavo sutikimo, be to, niekas neperdavė spintos įrengimo atliktų darbų, nepateikė šių atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, net nesuteikė teisės pareikšti pretenzijas. Prie prisijungimo sąlygų ir kaip ginčo sutarčių priedas pateikta Objekto prijungimo schema, kurioje net nenurodyta pačios apskaitos spintos vieta, negali būti laikoma akivaizdi ir suprantama. Pirmosios instancijos teismas netgi nurodė ieškovo, kaip vartotojo, beteisiškumą renkantis elektros apskaitos įrengimo vietą, nes, teismo nuomone, tik ESO, kaip operatoriui, išimtai suteikta teisė ir pareiga įvertinti esamų skirstomųjų tinklų galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas ir tai yra atliekama parengiant prisijungimo sąlygas. Be to, toks teismo prisijungimo sąlygų turinio aiškinimas prieštarauja tam pačiam prisijungimo sąlygų 4.1 punktui, kur aiškiai nurodyta ESO pareiga įrengti komercinį skydą ne tik bendrovės personalui patogioje aptarnauti elektros įrenginius vietoje, bet ir abipusiai suderintoje su klientais.

12.6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė įrengė energijos apskaitos spintą ten, kur buvo optimaliausia ne vien jai, bet ir ieškovui, nes pasirašant ginčo sutartis, būsimą apskaitos spintos vietą atsakovė nurodė prie pat ribos su tuo metu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, kur vėliau apskaitos spinta ir buvo įrengta. Pagal tokią teismo išvadą galima būtų suprasti, kad apskaitos spinta buvo įrengta beveik toje pat vietoje, kur ieškovas ir pageidavo, tačiau ne ant pačios ribos, o šalia jos. Tačiau elektros apskaitos spinta buvo įrengta ne ant žemės, o stulpe, esančiame apie 9 m atstumu nuo ieškovo nurodytos paraiškoje vietos. Visa tai leidžia įtarti, kad teismas buvo šališkas, nes siekė pateisinti atsakovės veiksmus. Teismas nepagrįstai, neteisingai, nesąžiningai ir šališkai padarė išvadą, kad sutarties laisvė nagrinėjamu atveju apima tik du variantus: arba sutinki su tuo, kaip elgiasi verslininkas, arba apskritai negalėsi įgyvendinti savo teisės nei į žemės sklypą, nei statytojo. Teismas, priešingai formuojamai praktikai, skundžiamu sprendimu įtvirtino verslininko dominuojančią padėtį, panaikino sutarčių laisvės principą ir paneigė prievolę stipresniajai sutarties šaliai (verslininkui) bendradarbiauti ir derėtis su silpnesniąja šalimi (vartotoju), tai reiškia, jog teismas nepagrįstai ir nesąžiningai apribojo ieškovo, kaip vartotojo, teises.

12.7. Ieškovo pareigos nurodytos prisijungimo sąlygų 3 punkte. Ieškovui nurodytos pareigos paprastos ir lengvai suprantamos, jos buvo įvykdytos, išskyrus paskutinę, kurios jis negali įvykdyti, nes atsakovė iki šiol iki ieškovo žemės sklypo ribos nėra atvedusi jai nuosavybės teise priklausančio kabelio ir įrengusi elektros apskaitos spintos, todėl ieškovas savo žemės sklype nuo elektros apskaitos spintos negali nuvesti jam priklausančio kabelio iki jau pradėto statyti gyvenamojo namo. Taigi ieškovas negali išpildyti prisijungimo sąlygų trečio įpareigojimo dėl atsakovės kaltės. Be to, elektros stulpas, nuo kurio turėjo būti atvesta elektros linija iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, stovi valstybinėje žemėje ir todėl elektros tinklų tiesimui valstybinėje žemėje turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas, pritarimas, kaip tai numato STĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas ir jau minėto statybos reglamento 50 punktas. Visa tai iš elektros tinklų statytojo reikalauja parengti elektros tinklų tiesimo projektą ir jį suderinti su atitinkamomis institucijomis. Tačiau pirmosios instancijas teismas į šiuos ieškovo argumentus nesureagavo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Atsakovė, kaip verslininkė ir elektros skirstomųjų tinklų savininkė bei statytoja tai žinojo, o ieškovas negalėjo to žinoti ir apie tai nebuvo informuotas. Atsakovė, norėdama išvengti pareigos rengti ir derinti su institucijomis elektros tinklų tiesimo valstybinėje žemėje projektą, nutarė elektros apskaitos spintą įrengti tiesiog ant oro elektros linijos atramos, o šią pareigą perkelti ieškovui. Taigi pareigos rengti ir derinti elektros tinklų tiesimo valstybinėje žemėje projektą atsakovė išvengė. Pasirinkdama, jos vertinimu, optimalų variantą, kuris optimalus ir naudingas tik vienai šaliai.

12.8. Šiuo atveju nesąžininga sąlyga yra ta, kad atsakovė atsisakė atvesti elektros liniją iki ieškovo žemės sklypo ribos ir ten pastatyti elektros apskaitos spintą, o šią savo pareigą nepagrįstai perkėlė ieškovui. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad apie visa tai ieškovas nebuvo informuotas prieš sudarant ginčo sutartis ir visa tai paaiškėjo tik šių sutarčių vykdymo procese. Be to, prisijungimo sąlygų 4 punktas, numatantis, kad bendrovės personalui patogioje prižiūrėti elektros įrenginius vietoje ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5 įrengti reikiamą komercinės apskaitos skydą pakeičiant esamus KAS ir t.t., su ieškovu nebuvo aptartas, jų parengimui ieškovas negalėjo daryti jokios įtakos ir tos sąlygos buvo nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje be jokios galimybės jas pakeisti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1831-867/2023. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 16 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Atsakovė yra įvykdžiusi visus prisiimtus įsipareigojimas, numatytus Sutartyse. Šiuo atveju būtent pats ieškovas nėra įvykdęs jam tenkančių pareigų pagal Sutarčių sąlygas. Vien tai, kad ieškovas save įvardija kaip vartotoją, silpnesnę Sutarčių šalį, nėra ir negali būti pagrindas tenkinti jo reikalavimų, įpareigojant atsakovę vykdyti tai, dėl ko šalys Sutartimis nėra susitariusios (ko neapima nei Sutartimis aiškiai aptarti atsakovės veiksmai prijungiant ieškovo Objektus prie ESO elektros tinklų (Prijungimo sąlygų 4 punkte nustatyti konkretūs techniniai sprendiniai prijungiant ieškovo Objektus), nei ieškovo Sutarčių pagrindu sumokėtos prijungimo įmokos (ieškovas yra apmokėjęs prijungimo įmokas už Prijungimo sąlygų 4 punkte numatytus konkrečius atsakovės įsipareigotus įgyvendinti techninius sprendinius). Sumokėdamas prijungimo įmokas ieškovas patvirtino, kad su Prijungimo sąlygose numatytais techniniais sprendiniais sutinka. Ieškovas turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko (Prijungimo sąlygos parengtos 2020 m. gegužės 22 d., o paskutinė ieškovo prijungimo įmoka sumokėta tik 2021 m. sausio 26 d.) tiek susipažinti su Prijungimo sąlygomis, tiek ir nesutikti su jomis, neapmokėdamas prijungimo įmokų, ir kreiptis į ESO dėl alternatyvių techninių sprendinių galimybės. Tuo tarpu šiuo atveju jokių prieštaravimų Prijungimo sąlygoms bei jose nurodytiems techniniams sprendiniams atsakovė iš ieškovo nėra gavusi.

13.2. Šiuo atveju nėra pagrindų ginti jokias neva pažeistas vartotojo teises, nes jos jokiais būdais nebuvo pažeistos. Sutarties sąlygos aiškios, ieškovas turėjo galimybę tiek su jomis susipažinti, tiek su jomis nesutikti. Tiek atsakovės veiksmai, tiek Sutarčių sąlygos visiškai atitinka ir galiojantį teisinį reguliavimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovui teikiant paraiškas jo ieškinyje nurodomi žemės sklypai (duomenys neskelbtini), neegzistavo. Šie sklypai buvo suformuoti atidalijimo būdu padalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į tris atskirus sklypus, tik 2021 m. lapkričio 18 d., tai yra jau po paraiškų pateikimo ir jau po Sutarčių sudarymo. Sprendžiant dėl konkrečios prijungimo vietos į šių dviejų dabar ieškovui priklausančių sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribas negalėjo būti atsižvelgiama. Prijungimo taškas bei apskaitos spintos vieta buvo parinkta pagal tuo metu buvusią situaciją ant prie pat sklypo (duomenys neskelbtini), esančios atramos Nr. 200/5, taip racionaliai ir optimaliai išnaudojant esamus skirstomuosius tinklus bei jų technines galimybes.

13.3. Priešingai, nei nurodo ieškovas, teisės aktai nenumato, kad paraiškoje nurodyta vartotojo pageidaujama prijungimo vieta operatoriui būtų privaloma. Vartotojas paraiškoje gali nurodyti pageidaujamą vietą, tačiau galutinai prijungimo taškas ir apskaitos spintos vieta gali būti parenkama tik paties operatoriaus, nes tik operatorius gali įvertinti esamų skirstomųjų tinklų technines galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas, racionaliai išnaudojant esamus skirstomuosius tinklus bei jų technines galimybes. Tiksli prijungimo vieta nurodoma prijungimo sąlygose ir sutartyje. Atitinkamai pagal prijungimo sąlygose nurodomus sprendinius apskaičiuojama ir sutartyje nurodoma prijungimo įmoka. Paraiškoje vartotojų nurodoma pageidaujama prijungimo vieta skirta tik elektros įrenginių prijungimui įvertinti, o konkreti prijungimo vieta nurodoma prijungimo techninėse sąlygose, kaip kad ir buvo padaryta šiuo atveju. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde analizuoja vien tik papildomai prie Prijungimo sąlygų pridėtą grafinį prijungimo pavaizdavimą, aiškindamas, neva jis neaiškus. Minėta schema yra tik papildomas grafinis atvaizdavimas, o konkretūs techniniai sprendiniai aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyti ir aprašyti Prijungimo sąlygų 4.1 punkte, tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime.

13.4. Vien tai, kad ieškovas prijungimo įmokas sumokėjo galbūt Prijungimo sąlygų atidžiai neperskaitęs, nėra ir negali būti pagrindas laikyti, kad neva sąlygos neaiškios. Joks ieškovo minimas ESO tinklo techninis projektas nebuvo ir neturėjo būti rengiamas, taigi, akivaizdu, neturėjo ir net negalėjo būti ir derinamas su ieškovu. Pagal Prijungimo sąlygose numatytus techninius sprendinius (apskaitos spintą įrengti ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5 ir ją prijungti nuo esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) laidų atramoje Nr. 200/5), šiais darbais nėra išplečiamos esamų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, todėl vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, 244 punktu, nagrinėjamu atveju projektas nebuvo reikalingas. Gavęs Prijungimo sąlygas ir Sutartis, kuriuose aiškiai įvardyti visi planuojami prijungimo techniniai sprendiniai, ieškovas nusprendė Sutartis sudaryti, taigi sutiko ir su jų sąlygomis, atitinkamai, sutiko ir su jose aiškiai nurodyta apskaitos spintos vieta – ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5. Taigi pagal Sutartis ieškovas privalo atlikti elektros instaliacijos iki nuosavybės ribos su ESO darbus ir pateikti atsakovei Elektros energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą, to ieškovas vis dar nėra padaręs.

13.5. Ieškovo teiginiai, kad elektros stulpas, nuo kurio turėjo būti atvesta elektros linija iki jam priklausančio žemės sklypo ribos, stovi valstybinėje žemėje ir todėl elektros tinklų tiesimui valstybinėje žemėje turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas, pritarimas ir tai ieškovui kelia problemų (jam sunku nusitiesti vidaus tinklus iki nuosavybės ribos su operatoriumi), nėra ir negali būti reikšmingi šios bylos kontekste, kurioje vertinama, ar operatorius yra atlikęs Sutartyse numatytas jam tenkančias pareigas. Atsakovė Sutartis sudarė pagal teisės aktų reikalavimus, buvo parinktas optimaliausias prijungimo taškas įvertinus esamus skirstomuosius tinklus, maksimaliai juos išnaudojant, apskaitos spinta įrengta tiksliai taip, kaip nustatyta Sutartyse. Vien tai, kad ieškovas susidūrė su tam tikromis problemomis pačiam nusitiesti reikiamą tinklą iki nuosavybės su operatoriumi ir kad ieškovas norėtų apskaitos spintą įrengti kitoje vietoje nei numatyta Sutartyse, nesudaro pagrindo teigti neva operatorius netinkamai vykdo Sutarčių sąlygas. Vien tai, kad ieškovas nėra išsamiai susipažinęs su teisiniu reguliavimu, neskaito ar klaidingai interpretuoja Sutarčių sąlygas, nėra ir negali būti pagrindas šio nepagrįstai reiškiamo apeliacinio skundo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje iš valstybinės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Juose išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausantys du žemės sklypai yra suformuoti padalinus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021m. gruodžio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 12SK-2116-(14.12.110E.). Iš Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškų ir prašymų sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas 2020m. gegužės 19d. pateikė atsakovei paraiškas dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, objekto adresas (duomenys neskelbtini). Prie paraiškų taip pat pridėtas Žemės sklypo ribų planas (su nurodyta pageidaujama apskaitos įrengimo vieta, pažymėta ryškiai matomu tašku, patvirtinta parašu).

18. 2020 m. gegužės 22 d. atsakovė parengė Prijungimo sąlygas Nr. TS20-37271 ir Prijungimo sąlygas Nr. TS20-37238 bei Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020m. rugsėjo 15d. ir 202m. sausio 26d. sumokėjo Sutartyse nurodytas prijungimo įmokas. Atsakovės objektų prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų darbai pagal sudarytas Sutartis buvo baigti 2021 m. vasario 4 d., buvo įrengta komercinė apskaitos spinta KAS-10236.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl elektros apskaitos spintos pastatymo vietos, sutarčių tinkamo vykdymo.

Dėl teismo šališkumo

20. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes siekė pateisinti atsakovės veiksmus. Teismas nepagrįstai, neteisingai, nesąžiningai ir šališkai padarė išvadą, kad sutarties laisvė nagrinėjamu atveju apima tik du variantus: arba sutinki su tuo, kaip elgiasi verslininkas, arba apskritai neįgyvendini savo teisės nei į žemės sklypą, nei kaip statytojas. Apelianto vertinimu teismo padarytos išvados leidžia įtarti, kad teismas buvo šališkas, nes siekė pateisinti atsakovės veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis.

21. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

23. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

24. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant klausimą dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

25. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos byloje dalyvaujantis asmuo galėtų vertinti kaip sau nepalankius, savaime nereiškia teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022). Todėl pirmiau paminėti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip iš esmės teisiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės, kuriomis jis įrodinėja teisėjos šališkumą, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.

Dėl vartojimo teisinių santykių

26. Apelianto vertinimu šiuo atveju ginčo esmė yra nesąžiningas atsakovės, kaip verslininko, turinčio monopolininko požymių, elgesys iki sutartiniuose santykiuose su ieškovu, kaip vartotoju, bei nesąžiningos ginčo sutarčių sąlygos. Pirmosios instancijos teismas materialinį teisinį ginčo santykį nepagrįstai įvertino kaip sutartinius santykius tarp lygiaverčių subjektų ir ginčą išsprendė taikydamas bendro pobūdžio sutartinius santykius reguliuojančias teisės normas, tarsi ginčo sutartys tarp proceso šalių būtų sudarytos laisva valia. Teismas šiuose materialiniuose teisiniuose santykiuose nepagrįstai neįžvelgė jokio specifiškumo, būdingo viešosioms sutartims tarp valstybės reguliuojamos paslaugos teikėjų ir vartotojų. Teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo ginčo santykius, kurie atsirado iš vartojimo sutarčių. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovė - verslininkė. Ieškovas savo šeimos poreikiams stato gyvenamą namą ir jam reikalinga elektra gali būti tiekiama tik prisijungus prie vienintelio elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus, t. y. ESO turimų elektros tinklų. Tam ieškovui su verslininku ESO reikėjo sudaryti ginčo sutartis, kurias teismas ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis) turėjo kvalifikuoti kaip vartojimo sutartis. Teismas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turėjo pareigą užtikrinti, kad ginčo sutartys, kaip vartojimo sutartys, būtų identifikuotos, o ieškovo kaip vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies teisės tinkamai ginamos. Teismas nagrinėjamu atveju išskirtinai gynė tik verslininko interesus, net neanalizavo ir nevertino ieškovo argumentų, išsakytų ieškinyje, dublike ir papildomai teikiamuose paaiškinimuose.

27. Atsakovės vertinimu ieškovas remiasi vartotojų teises reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, teigdamas neva jo padėtis nelygiavertė, esą todėl pirmosios instancijos teismas turėjo Sutartis aiškinti jo naudai. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindų ginti jokias neva pažeistas vartotojo teises, nes jos jokiais būdais nebuvo pažeistos. Sutarties sąlygos aiškios, ieškovas turėjo galimybę tiek su jomis susipažinti, tiek su jomis nesutikti.

28. Civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus (vartojimo sutartis – tai sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti). Sąvoka - vartotojas aiškinama atsižvelgiant į šio asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu. Vartotojo sąvoka detalizuojama Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, kurioje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartojimo sutarčių ypatumus nustato Civilinis kodeksas (4 dalis). Sprendžiant dėl naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. 20-37238 ir Nr. 20-37271 (ne)pripažinimo vartojimo sutartimis atsižvelgtina, kad energijos tiekimo sutartiniams santykiams reguliuoti yra skirtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).

29. Elektros energijos pirkimą ir pardavimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.

30. Pagal Energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalį energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas.

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių ginčo kvalifikavimu ir teigia, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad atsakovė įrengė elektros apskaitos spintą ne ten, kur prieš sudarant ginčo sutartis prašė įrengti ieškovas. Apelianto vertinimu ginčo esmė yra nesąžiningas atsakovės, kaip verslininkės, elgesys iki sutartiniuose santykiuose su ieškovu, kaip vartotoju, bei nesąžiningos ginčo sutarčių sąlygos. Todėl ginčui nagrinėti taikytinos CK 6.184 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, nes sudarytos ginčo sutartys būtent ir yra viešosios sutartys, kurioms, kaip specifinėms sutartims, yra taikytini tam tikri ypatumai. Jo vertinimu atsakovė gavusi ieškovo prašymą (pasiūlymą) sudaryti viešą prijungimo prie ESO tinklų sutartį su ieškovo nurodyta elektros apskaitos spintos įrengimo vieta ir nesutikdama su šiuo pasiūlymu, privalėjo ieškovui pateikti nesutarimų protokolą, tačiau to nepadarė. Todėl teismas turėjo vertinti, jog ESO priėmė ieškovo pasiūlytas sutarties sąlygas be prieštaravimų. Apelianto vertinimu nors ESO ir neprieštaravo ieškovo pasiūlytai apskaitos spintos įrengimo vietai (ant ieškovo žemės sklypo ribos), tačiau pasielgė kitaip ir įrengė ne ten, kur buvo prašoma, todėl teismas privalėjo įvertinti, ar tikrai ESO neturėjo galimybės įrengti elektros apskaitos spintos ieškovo nurodytoje vietoje. Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, tačiau tai padaryti atsisako, nes mano, jog ginčo sutartis įvykdė tinkamai.

32. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 56 punktas).

33. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktas).

34. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019 14 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 50 punktas).

35. Šiuo atveju apelianto vertinimu jo ir atsakovės sudarytų Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai įvykdytos. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė, ESO) tinkamai įvykdyti Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, elektros apskaitos spintą įrengiant ant jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rytinės ribos per 1 m piečiau nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, pridedamoje Elektros apskaitos spintos įrengimo vietos schemoje nurodytame taške A.

36. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

37. Nors apeliantas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos neatsižvelgė į byloje kilusio ginčo pobūdį, ginčo esmę, kad netinkamai kvalifikavo teisinius santykius (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad 1993 m. balandžio 5 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais preambulėje įtvirtinta nuostata, jog darytina prielaida, kad valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nustato su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygas, nėra nesąžiningų sąlygų. Dėl to, atrodo, kad nėra būtina kontroliuoti, kaip vykdomos tos sąlygos, kurios atspindi įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas. Minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtina, kad sutarčių sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, šios direktyvos nuostatos nėra taikomos. Šias direktyvos nuostatas aiškindamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nurodė, kad Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kaip ir bet kuri kita išimtis, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – būtent apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų sąlygų taikymo jų su pardavėjais ar tiekėjais sudaromose sutartyse, turi būti aiškinama siaurai. Teisingumo Teismo praktikoje nustatytos dvi šios išimties taikymo sąlygos: pirma, sutarties sąlyga turi atspindėti įstatymo ar kito teisės akto nuostatą, antra, ši nuostata turi būti privalomojo pobūdžio. Teisingumo Teismas yra pabrėžęs nacionalinio teismo pareigą patikrinti, ar sąlyga atspindi nacionalinės teisės nuostatas, kurios susitariančioms šalims taikomos, nepaisant jų pasirinkimo, arba nuostatas, kurios taikomos susitariančioms šalims, jei dėl jų nebuvo susitarta, t. y. jei šiuo klausimu nebuvo susitarta kitaip (2014 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje M. K. prieš SMART Capital a. s., C-34/13, 76–80 punktai; 2013 m. kovo 21 d. sprendimas byloje RWE Vertrieb AG, C-92/11, 25–26 punktai).

39. Taigi įvertinusi tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju su ieškovu sudarytos Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos yra standartinės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 3 punkte nurodoma, jog jis yra privalomas gamintojams, operatoriams, elektros energijos tiekėjams, vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, asmenims, pageidaujantiems prijungti energijos kaupimo įrenginius, statytojams (užsakovams) ir kitiems asmenims neatsižvelgiant į jų pavaldumą ir valdomo turto nuosavybės formą. Todėl Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatos dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų, kurios yra perkeltos į CK 6.2284 straipsnį, nėra aktualios. Toks aiškinimas pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje, kai elektros energijos sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis), kurios standartinės sąlygos yra patvirtintos energetikos ministro, todėl vartotojo argumentai dėl galimo nesąžiningų sutarties sąlygų egzistavimo laikytini nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2013).

41. Apeliaciniame skunde nepateikiama konkrečių sutarties sąlygų turinio santykio su sąlygų nesąžiningumo kriterijais bei teisinių argumentų dėl konkrečių sutarties sąlygų galimo nesąžiningumo ieškovui, kaip vartotojui, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra teisinio pagrindo atlikti sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę pagal Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais kriterijus. Todėl apelianto teiginiai, kad šiuo atveju ginčui nagrinėti turi būti taikomos CK 6.184 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos, yra iš esmės nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliantui nedetalizavus galimų Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. 20-37238 ir Nr. 20-37271 sąlygų neatitikties sąžiningumo kriterijams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti sutartis vartojimo sutartimis šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį ginčą ir, atsižvelgęs į tai, tinkamai taikė sutarčių teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus ir teismų praktiką tuo klausimu.

Dėl Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų aiškinimo

42. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodomas, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

43. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 70 punktas).

44. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.(šios nutarties 36 punktas). Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas).

45. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovui priklausantys du žemės sklypai yra suformuoti padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. gegužės 19 d. pateikė atsakovei paraiškas dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Prie paraiškų ieškovas pridėjo Žemės sklypo ribų planą su nurodyta pageidaujama apskaitos įrengimo vieta. Iš atsakovės 2020 m. gegužės 22 d. Prisijungimo sąlygų Nr. TS20-37238 ir Nr. TS20-3771, kurios galiojo iki 2021 m. gegužės 5 d., matyti, kad ieškovui buvo išduotos sąlygos objektui, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimui prie atsakovės skirstomųjų tinklų. Iš atsakovės išduotų prisijungimo sąlygų 4.1 punkto nustatyta, kad komercinės apskaitos skydas bus įrengtas ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5. 2020 m. gegužės 22 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Prijungimo sąlygų Nr. TS20-37238 ir Nr. TS20-37271 pridėta schema su tašku, kurioje vietoje bus energijos apskaitos stotelė.

46. Šalys sudarė Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių sąlygos yra standartinės, t. y. parengtos remiantis energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ – Aprašu. Taigi Aprašo 2 punkte nurodyta, kad Aprašo tikslas yra reglamentuoti operatorių, vartotojų, elektros energiją gaminančių vartotojų, asmenų, siekiančių tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, asmenų, pageidaujančių prijungti energijos kaupimo įrenginius, gamintojų, statytojų (užsakovų) teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius teikiant Apraše nustatytas paslaugas, kurių metu vartotojų ar gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie operatorių elektros tinklų ir kt. Aprašo 3 punkte nurodoma, kad jis yra privalomas gamintojams, operatoriams, elektros energijos tiekėjams, vartotojams, elektros energiją gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais, asmenims, pageidaujantiems prijungti energijos kaupimo įrenginius, statytojams (užsakovams) ir kitiems asmenims neatsižvelgiant į jų pavaldumą ir valdomo turto nuosavybės formą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju šalys yra saistomos ne tik minėtų sutarčių, tačiau ir Apraše nurodytų reikalavimų.

47. Aprašo 29 punkte nurodytas sutarčių sudarymo specifiškumas, t. y., kad prijungimo paslaugos sutartis gali būti sudaroma raštu arba, esant techninėms galimybėms, elektroninių ryšių priemonėmis, identifikavus sutartį sudarantį asmenį, įskaitant identifikavimą, atliekamą pagal mokėjimo įstaigų mokėjimo operacijų duomenis. Sudarant ir vykdant elektros įrenginių prijungimo paslaugos sutartis vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo, šalių bendradarbiavimo, vartotojų, gamintojų, asmenų, pageidaujančių prijungti energijos kaupimo įrenginius, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais. Prijungimo paslaugos sutartis įsigalioja jos sudarymo dieną (jei šalys sutartį pasirašo ne tą pačią dieną, sutartis laikoma sudaryta ir įsigalioja vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, pasirašymo dieną), jeigu nenurodoma vėlesnė jos įsigaliojimo data. Sudaryta prijungimo paslaugos sutartis galioja iki visų šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo ar sutarties pasibaigimo kitais CK, Elektros energetikos įstatymo, šio Aprašo nustatytais pagrindais. Kai sutartis sudaroma vartotoją, gamintoją ar asmenį, pageidaujantį prijungti energijos kaupimo įrenginius, identifikuojant pagal mokėjimo įstaigos mokėjimo operacijos duomenis, turi būti laikomasi CK Nuotolinėms sutartims nustatytų reikalavimų, o tokiu būdu sudaryta sutartis įsigalioja nuo vartotojo, gamintojo ar asmens, pageidaujančio prijungti energijos kaupimo įrenginius, sumokėtos prijungimo paslaugos įmokos, arba teisės aktuose apibrėžtais atvejais – įmokos dalies, įskaitymo į sutartyje nurodytą operatoriaus banko sąskaitą dienos.

48. Iš atsakovės pateiktų priedų matyti, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. sausio 25 d. apmokėjo Prijungimo išlaidas atlikdamas du pavedimus po 37,46 Eur. Taigi šiuo atveju remiantis Aprašo 29 punktu sudarytos Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo šalims įstatymo galią, kitaip tariant įsigaliojo ir šalims tapo privalomos. Ir šiuo atveju ginčo dėl to nėra.

49. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad apeliantas pats turėjo susirasti atsakovės parengtas sutartis; dėl to, kad atsakovė neįspėjusi apelianto ir nesuteikusi galimybės jam rinktis patogesnę elektros apskaitos spintos vietą, kaip iš esmės nepagrįstus. Kadangi Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) specifiškumas lemia tai, kad ieškovui pateikus paraišką ir nurodžius, kokioje konkrečioje vietoje turėtų būti įrengta elektros apskaitos spinta, sudarytų sutarčių sąlygos ir Aprašo nuostatos neįpareigoja atsakovės pagal galiojančius teisės atkus tenkinti ieškovo prašymo ir įrengti ieškovo paraiškoje nurodytoje pageidaujamoje vietoje elektros spintą, nes būtent atsakovei kaip operatoriui tenka pareiga įvertinti esamų skirstomųjų tinklų galimybes ir parinkti optimaliausias naujų vartotojų prijungimo vietas, kadangi tai yra atliekama parengiant prisijungimo sąlygas. Šiuo atveju jos yra privalomos ieškovui ne tik sudarytų Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bet ir Apraše nurodytų nuostatų pagrindu.

50. Pasisakant dėl Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Aprašo 24 punktą, vartotojų elektros įrenginiai prie operatorių elektros tinklų prijungiami vartotojų prašymu. Vartotojas, pageidaujantis prijungti atitinkamos galios elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, teikia operatoriaus nustatytos formos paraišką. Taigi šiuo atveju ieškovas pats pageidavo prisijungti prie elektros tinklų, o ne priešingai, todėl atsakovė neturėjo pareigos kažkokia forma pati pasiūlyti ieškovui savo paslaugas. Be to atsakovės prisijungimo sutartys yra skelbiamos jos viešoje interneto svetainėje ir yra laisvai prieinamos bet kuriam vartotojui, ketinančiam prisijungti prie elektros tinklų paskirstymo operatoriaus teikiamų paslaugų.

51. Byloje esančios nuotraukos, Elektros tinklų nuosavybės ribų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė vieną energijos apskaitos spintą įrengė adresu (duomenys neskelbtini), prie OL atramos Nr. 200/5. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas.

52. Apelianto teigimu, jis Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nurodytas 3 punkte, įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė elektros įvado iki ieškovui priklausančių Objektų nėra įrengusi. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2021 m. vasario 5 d. išsiuntė ieškovo atstovui pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad atsakovė laukia iš ieškovo rangovo akto, patvirtinančio ieškovo objekte vidaus tinklo įrengimo kokybę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Objekto prijungimo darbai buvo baigti 2021 m. vasario 4 d., t. y. ant 0,4 kV oro linijos L-200 (iš transformatorinės T-319) atramos Nr. 200/5 buvo įrengta komercinė apskaitos spinta KAS-10236, kurioje paruoštos vietos abiejų Objekte ieškovui nuosavybės teise priklausančių statomų namų elektros apskaitos prietaisams įrengti (bei perkelti kitų vartotojų elektros apskaitos prietaisai) ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Apie atliktus darbus ieškovas pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 10.4. punktais buvo informuotas.

53. Aprašo 16¹ punktas nustato, kad vartotojai, kurių elektros įrenginių įtampa yra mažesnė kaip 1000 V, savo lėšomis atlieka jam priklausančio objekto vidaus elektros instaliacijos ir kitus elektros įrenginių montavimo (rekonstravimo) darbus iki nuosavybės su operatoriaus elektros tinklais ribos, parengia šiems darbams atlikti būtinus techninius dokumentus ir gauna teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto rangovo Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą (Aprašo 1 priedas), patvirtinantį vartotojui nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų, įskaitant ir bendrąja nuosavybės teise valdomų, įrengtų elektros įrenginių techninės būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir jį pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui.

54. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pats neįvykdė Sutarčių specialiųjų sąlygų 5 punkto pareigos per 90 kalendorinių dienų nuo Objekto prijungimo paslaugos atlikimo dienos savo lėšomis atlikti Objekto vidaus elektros instaliacijos darbus ir pateikti rangovo aktus atsakovei. Todėl pirmiau paminėti apelianto teiginiai, kad atsakovė nevykdo sutartyse numatytų sąlygų, yra iš esmės neapgrįsti, todėl atmetami.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

55. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui.

56. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

57. Taigi šiuo atveju pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju būtent ieškovui ir teko tokia pareiga, t. y. pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

58. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. sausio 26 d. ieškovo apmokėjimų, taip pat teismo posėdžio metu duotų šalių atstovų paaiškinimų, ieškovas atliko prijungimo įmokas taip leisdamas atsakovei suprasti, jog jis susipažino su Sutarčių sąlygomis ir su jomis sutinka ir ieškovą Sutarties sąlygos tenkina. Jeigu ieškovui būtų buvusios netinkamos Sutarčių sąlygos jis būtų galėjęs nemokėti įmokos ir atsakovė nebūtų atlikusi darbų. Ieškovas prieš pasirašydamas Sutartį su atsakove privalėjo su ja susipažinti ir tik tada su ja sutikti bei patvirtinti jos vykdymą sumokėdamas Sutartyse numatytas įmokas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės sutarčių pasirašymas vyko elektroninių ryšių priemonėmis nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas negalėjo nesuprasti sutarčių sąlygų, tai yra šiuo konkrečiu atveju vietos kur bus įrengta elektros apskaitos spinta, nes ši vieta aiškiai įvardinta tarp šalių sudarytose sutartyse bei pažymėta schemose. Be to, ir prisijungimo mokestis ieškovui buvo paskaičiuotas ne iki jo paraiškoje nurodytos vietos, kur turėjo būti jo manymu sumontuota elektros apskaitos spinta, o pagal atsakovės parinktą vietą, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartimis prisiimtas sąlygas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

59. Esant nustatytoms aplinkybėms nesutiktina su ieškovu, kad ginčą lėmė ESO vienašališkas sprendimas. Be to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes turi pagrindo manyti, kad iš dalies pačio ieškovo veiksmai, jam nekeliant jokių klausimų, prieštaravimų lėmė, kad elektros apskaitos spinta, nesant jokių prieštaravimų, tiksliau esant ieškovo sutikimui buvo pastatyta konkrečioje ESO nurodytoje vietoje. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikė konkrečius klausimus, jei manė, kad pateikta informacija neaiški, teikė prieštaravimus, ar siekė atsisakyti sutarties ir kt. Apelianto argumentai, kad jis buvo nelygiavertėje padėtyje dėl objektyvių priežasčių - informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų nepaneigia jo pareigos domėtis jam reikalingų paslaugų apimtimi, sąlygomis, tinkamumu, galimybe nesudaryti sutarties ir kt. Kiti apelianto argumentai dėl jam kylančių nepatogumų, reikalingų sprendimų dėl atitinkamų suderinimų su institucijomis, atsakovės nesąžiningo elgesio, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų. Teisėjų kolegija peržiūrėjusi bylos medžiagą, susipažinusi su į bylą pateiktais šalių įrodymais, ieškovo rašytiniais paaiškinimais, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o ieškovas savo ieškinio reikalavimų nepagrindė, t. y. neįrodė.

60. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015). Apeliantas apeliaciniame skunde nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl apelianto teiginiai dėl įrodymų naštos netinkamo paskirstymo, netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip iš esmės nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo prašymas įpareigoti atsakovę tinkamai įvykdyti Naujojo buitinio kliento elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, neįrodytas ir pagrįstai atmestas.

61. Kadangi iš esmės apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl mano, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo argumentų. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Apelianto nurodytais argumentai nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

64. Atsakovė į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė ir neprašė jų priteisti. Todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.