Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-522-1121/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-17
Bylos Nr.: 1A-522-1121/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12958-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: V. A., P. R., K. B.
Advokatai: Laura Martinaitytė, Remigijus Merkevičius, Viktoras Firsovas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.9.1Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 1 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 1 d.)
1.1.8.9.2Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas esant BK 62 str. 2 d. numatytoms sąlygoms (BK 62 str. 2 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.6.1Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 264 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-1121/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12958-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.6.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorėms Ievai Rondomanskaitei, Ievai Danylienei,nuteistajam V. A., gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,nuteistajam P. R., gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,nuteistajam K. B., gynėjai advokatei Laurai Martinaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Lauros Martinaitytės (toliau – gynėja), nuteistojo P. R. ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo –

V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 264 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. A. paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, apėmimo būdu subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams) bendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir V. A. paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas V. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas P. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo P. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas K. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), 2 (dvi) laikinajame sulaikyme išbūtas dienas prilyginant 4 (keturių) MGL dydžio baudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad išplatino narkotines medžiagas, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 12 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) – P. R., t. y. 1) ne mažiau kaip 10,087 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,1 procento; 2) ne mažiau kaip 104,107 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,0 procentų; 3) ne mažiau kaip 15,743 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,4 procento; 4) ne mažiau kaip 9,031 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2 procento, tokiu būdu šias narkotines medžiagas išplatino. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais V. A. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, V. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai padėjo asmeniui įsigyti narkotines medžiagas, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 12 d., apie 15.13 val., suvokdamas, jog K. B. nori neteisėtai įsigyti narkotinių medžiagų ir siekdamas jam padėti, paskambino mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) P. R. ir paprašė, kad P. R. perduotų narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) K. B.. P. R. sutikus, K. B., 2020 m. gegužės 12 d., apie 17.05 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš P. R. už 50 Eur nusipirko susuktas į plastikinį paketą narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 10,087 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,1 procento, kurias 2020 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 17.10 val. iki 17.20 val., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu, automobilyje KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais V. A. padarė BK 264 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

V. A. taip pat nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2020 m. liepos 16 d., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, ant stalo rankinėje laikė folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,532 g narkotinės medžiagos – kokaino, tokiu būdu neteisėtai laikė minėtas narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol 2020 m. liepos 16 d. nuo 11.15 val. iki 12.00 val., kratos, atliktos minėtame bute ir jo pagalbinėse patalpose, metu jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais V. A. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

2. P. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, dalį jų išplatino, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 12 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš V. A. įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. 1) ne mažiau kaip 10,087 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,1 procento; 2) ne mažiau kaip 104,107 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,0 procentų; 3) ne mažiau kaip 15,743 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,4 procento; 4) ne mažiau kaip 9,031 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2 procento, iš kurių 10,087 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,1 procento, susuktų į plastikinį paketą, P. R., 2020 m. gegužės 12 d., apie 17.05 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė už 50 Eur K. B., o kitas įgytas minėtas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, t. y. miegamajame kambaryje po lova plastikiniame maiše laikė dvi plastikines juodos spalvos dėžutes, kurių vienoje dėžutėje laikė 24 apie 4,5 x 6,5 cm dydžio užspaudžiamus plastikinius maišelius, kitoje dėžutėje laikė 90 apie 4,5 x 6,5 cm dydžio užspaudžiamų plastikinių maišelių su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendra masė yra 104,107 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,0 procento, 10 x 6 cm dydžio užspaudžiamame pakete laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 15,743 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,4 procento; miegamajame kambaryje ant komodos 4,5 x 6,5 cm dydžio užspaudžiamame plastikiniame maišelyje ir užsukamoje dėžutėje devyniuose apie 4,5 x 6,5 cm dydžio užspaudžiamuose plastikiniuose maišeliuose laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 9,031 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 11,2 procento. Be to, veikdamas vieninga tyčia, turėdamas vieningą tikslą parduoti arba kitaip išplatinti, 2020 m. gegužės 12 d., ne vėliau kaip nuo 18.34 val., bute, kuriame jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje komodos stalčiuje dekoratyvinėje dėžutėje esančioje dekoratyvinėje pagalvėlėje, keturiuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,884 g (27,9 procento), bei keturiuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose neteisėtai laikė keturias rausvos spalvos apvalias tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,391 g (27,8 procento). Šias visas narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, laikė iki tol, kol 2020 m. gegužės 12 d., nuo 18.34 val. iki 19.25 val., kratos, atliktos minėtame bute ir jo pagalbinėse patalpose, metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais P. R. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

3. K. B. nuteistas už tai, kad įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 12 d., apie 17.05 val., automobiliu KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atvyko į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš P. R. už 50 Eur nusipirko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 10,087 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 17,1 procento, kurias gabeno susuktas į plastikinį paketą ant automobilio KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės kilimėlio, tokiu būdu šias narkotines medžiagas neteisėtai, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė iki tol, kol 2020 m. gegužės 12 d., nuo 17.10 val. iki 17.20 val., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais K. B. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, K. B. taip pat nuteistas ir už tai, jog neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2020 m. gegužės 12 d., apie 17.05 val., automobilyje KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, priekinėje vairuotojo pusės durelių dėtuvėje laikė baltos spalvos metalinėje dėžutėje supakuotą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,210 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,3 procento, kuomet šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 2020 m. gegužės 12 d., nuo 17.10 val. iki 17.20 val., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais K. B. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Gynėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje, t. y. nutraukti baudžiamąją bylą nuteistojo K. B. atžvilgiu ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant M. B. žinion be užstato.

5. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę, trunkamąją arba sudėtinę nusikalstamą veiką, t. y. asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas ir jeigu padaryta tęstinė nusikalstama veika. K. B. buvo kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios, todėl nėra pagrindo teigti, jog K. B. veiksmai neatitinka pirmą kartą padarytos nusikalstamos veikos reikalavimo. Svarbu atkreipti dėmesį ir į nusikalstamų veikų pavojingumą. Vien įsigijimas, laikymas ir gabenimas 10,087 g kanapių yra mažai pavojinga veika, o laikymas 0,210 g kanapių apskritai negali būti laikomas pavojingu, t. y. šios nusikalstamos veikos net nekelia jokios grėsmės aplinkiniams. Be to, šių medžiagų laikymas nebuvo skirtas platinimui.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatinėjamos baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybės. K. B. pripažino, kad tai galimai jo turėtos kanapių liekanos, apie kurias nieko nepamena ir dėl kurių turėjimo net pats nustebo. Byloje nebuvo tirta, kaip šios medžiagos atsirado nuteistojo vairuojamame automobilyje. K. B. spėjo, kad galbūt jį kažkas pavaišino ar paliko narkotines medžiagas automobilio durelėse. Nuteistasis, kaip sąžiningas asmuo, prisiėmė atsakomybę dėl jo valdomos transporto priemonės naudojimo ir nurodė, kad tai jis atsakingas už tai, kas yra automobilio viduje.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad K. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai davė teisingus paaiškinimus, nevilkino proceso, nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistojo gailėjimasis nėra deklaratyvus, t. y. K. B. labai savikritiškai vertina savo veiksmus, labai dėl to išgyvena, itin neigiamai vertina savo poelgį, todėl bendradarbiavo su pareigūnais ir aktyviai dalyvavo tyrime. Nuteistasis K. B. paaiškinimus davė laisva valia, suprasdamas savo padarytų veiksmų neigiamas pasekmes ir nuoširdžiai dėl to gailėdamasis. Apie nuteistojo išgyvenimus ir aplinkybę, kad jis yra pasimokęs, teisiamajame posėdyje patvirtino ir K. B. sutuoktinė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Manytina, kad negalima ignoruoti tokių nuoširdžių ir jautrių pasakymų apie sutuoktinį, kurį nuteistojo žmona vertina kaip pasitikėjimo vertą, nuoširdžiai atgailaujantį ir stipriai išgyvenantį asmenį.

9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino K. B. nei kaip asmenybės, nei jo polinkio daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis – teigiamai charakterizuojamas, neturi polinkio nusikalsti, praeityje neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų. K. B. yra vedęs, dirbantis, patikimas asmuo, labai gailisi dėl padarytų veiksmų, kurie buvo vienkartiniai ir neapgalvoti, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. K. B. turi nuolatinį darbą – dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbių ir darbdavio vertinamas teigiamai, yra drausmingas, atidus ir atsakingas. K. B. pareigos reikalauja nepriekaištingos reputacijos, todėl apkaltinamasis nuosprendis sukeltų dar didesnes neigiamas pasekmes – darbo, pajamų praradimą. Kadangi nuteistasis su sutuoktine yra dirbantys asmenys, pasirašę būsto kredito sutartį ir turintys didelius finansinius įsipareigojimus bankui, todėl vieno iš sutuoktinių darbo pajamų praradimas galimai būtų pragaištingas šeimos finansams.

10. Pasak gynėjos, laidavimo institutas yra skirtas suteikti asmeniui „antrą šansą“, galimybę pasimokyti iš padarytų klaidų gyvenime. Laidavimo taikymas turi atitikti teisės normos tikslus ir negali būti vien tik formalus. Nuteistasis turi turėti šansą įrodyti valstybei, kad pasitaisė. Nėra jokių argumentų, paneigiančių K. B. norą įrodyti savo pasitaisymą, klaidos suvokimą ir gailestį už padarytus veiksmus. Be to, baudžiamoji politika analogiškų nusikalstamų veikų atžvilgiu švelnėja. K. B. negali tapti formalios teisės taikymo auka, kai esant valstybinio lygio diskusijoms apie šių veikų dekriminalizavimą, nuteistasis yra ne tik teisiamas, bet ir neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal dabar galiojantį reglamentavimą. Nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pilnai pasiektų bausmės tikslus – sulaikytų asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Atleidus K. B. pagal laidavimą bus pasiekta pusiausvyra tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

11. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jam skirti ne didesnę kaip 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinant vienu trečdaliu ir į bausmę įskaitant kardomojo kalinimo laiką.

12. Pasak P. R., skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Pažymėtina, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tokiu būdu palengvindamas ne tik savo padėtį, t. y. buvo palengvintas ir pats procesas, sutaupyta valstybės lėšų, padėta teismui nustatyti tiesą.

13. Nuteistasis pripažįsta, kad pasielgė blogai ir tai supranta, savęs neteisina. Prašo suprasti ir jį, nes nuteistasis augina (duomenys neskelbtini) vaiką, rūpinasi sunkiai sergančia mama, turi šeimą – yra vedęs, kas parodo, kad P. R. požiūris į gyvenimą kardinaliai pasikeitęs. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir skirti ne didesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nes 5 metų laisvės atėmimo bausmė (net ją ir sumažinus vienu trečdaliu) yra per griežta. Nuteistasis pasižada pateisinti jam parodytą pasitikėjimą ir atlikęs bausmę toliau dirbti, rūpintis šeima, mama, vaiku, nebenusikalsti. Be to, nuteistasis šiuo metu sunkiai serga (duomenys neskelbtini), todėl sveikatos būklė labai bloga. Liga labai apsunkins bausmės atlikimą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, naujų nusikalstamų veikų nepadarė.

14. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje, kurioje V. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskirti bausmę, kuri nesusijusi su realiai vykdytinu laisvės atėmimu. Taip pat prašoma V. A. skirti galutinę subendrintą bausmę, nesusijusią su realiai vykdytinu laisvės atėmimu.

15. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis V. A. parinktų bausmės rūšių ir dydžių (taip pat ir galutinės subendrintos bausmės rūšies bei dydžio) aspektu nėra teisingas ir yra absoliučiai nemotyvuotas, t. y. nemotyvuotas nei skirtinų bausmių rūšių ir dydžių parinkimas, nei parinktas bausmių bendrinimas, nei su bausmių parinkimu ir skyrimu susijusių kitų BK nuostatų netaikymas. Pirmosios instancijos teismas „neišgirdo“ ir neįvertino gynybos išsakytų argumentų ir pateiktų įrodymų reikšmės (svarbos). Pirmosios instancijos teismas V. A. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BPK 305 straipsnio 4 punktas įpareigoja teismą nuosprendyje motyvuoti nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimą bei visus kitus su bausmės skyrimu susijusius klausimus.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo, kodėl: 1) už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, V. A. parinko ir paskyrė būtent arešto bausmę, kai gali būti skirta ir bauda, taip pat kodėl buvo parinktas ir paskirtas būtent 30 parų areštas; 2) kodėl už nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, V. A. parinktas ir paskirtas būtent 60 parų areštas; 3) kodėl už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, parinktas ir paskirtas laisvės atėmimas būtent 3 metams 4 mėnesiams; 4) kodėl bausmę, subendrintą už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl BK 62 straipsnio 2 dalies ar (ir) 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, laikoma sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir iš tiesų (savo turiniu) yra pavojinga, tačiau šio nusikaltimo sudėtį išpildantys nuteistojo V. A. veiksmai labiau pavieniai, atsitiktiniai, nulemti susidariusios situacijos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. A. veiksmai ir pats nuteistasis, kaip asmuo, yra mažiau pavojingi, nei įprastas – rūšinis – nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas.

19. Skundžiamame nuosprendyje pripažinta, kad narkotinės medžiagos atvežimas ir perdavimas P. R. įvyko ne V. A. iniciatyva, buvo atsitiktinis bei nulemtas susidariusios situacijos. Ne nuteistasis V. A. siūlė P. R. įsigyti narkotines medžiagas, o būtent pastarasis priprašė V. A. atvežti jam narkotinės medžiagos. V. A. narkotines medžiagas P. R. atvežė vien tik matydamas, kad, nepavartojęs narkotinės medžiagos, P. R. jaučiasi labai blogai ir jam tiesiog yra būtina pavartoti. V. A. neturėjo narkotinės medžiagos, todėl dėl jos kreipėsi į P. R. draugą vardu „R.“, kuriam pasakė, jog narkotinės medžiagos reikia P. R.. Narkotinės medžiagos V. A. paėmė tik tiek, kiek jam padavė „R.“, kad perduotų P. R.. V. A. netikrino ir nežiūrėjo, kas yra paduotame pakete, tačiau suprato, kad ten yra narkotinės medžiagos. V. A. P. R. atidavė viską, ką gavo iš „R.“, o už paimtas ir perduotas narkotines medžiagas „R.“ nemokėjo, taip pat ir iš P. R. negavo jokio atlygio. Šios nusikaltimo padarymo aplinkybės nepaneigia V. A. veiksmų pavojingumo ar tyčinės kaltės formos, tačiau kartu parodo ir nuteistojo elgesio motyvus bei charakterizuoja jo asmenybę: toks elgesys V. A. nėra įprastas; nuteistasis nesiekė ir negavo jokios asmeninės naudos; nebuvo aktyvus šio proceso dalyvis; neskatino neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos. Tai leidžia įžvelgti mažesnį iš V. A. kylantį pavojingumo laipsnį, nei yra įprastas rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnis.

20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad BK 97 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik 2014 m. kovo 25 d., o skundžiamame nuosprendyje akcentuojami nusikaltimai V. A. buvo padaryti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad nei vienas iš šių V. A. nuteisimų užsienyje nėra ir negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas teistumas. Kita vertus, V. A. neneigia, kad praeityje iš tiesų elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, į daugybę dalykų žiūrėjo „pro pirštus“, pasidavė draugų įtakai, norėjo gyventi „lengvą gyvenimą“ ir dėl to turėjo teisinių problemų. „Su amžiumi“ V. A. atsitokėjo, subrendo, suvokė, kad toks elgesys veda tik į pražūtį, todėl pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir atsisakė netinkamo elgesio. V. A. nutraukė ryšius su buvusiais draugais, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų ir stengiasi gyventi visuotinai įprastą ramų gyvenimą.

21. Be to, nuo veiksmų (duomenys neskelbtini), už kuriuos V. A. buvo nuteistas, praėjo daugiau nei 8-10 metų, o padarytos nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nusikalstamos veikos, kurias tuo metu padarė V. A., nėra tokios dramatiškos ar pavojingos, kaip skamba baudžiamojo įstatymo straipsnių pavadinimai. Galbūt su tuo yra susijęs ir vertimo į lietuvių kalbą netikslumas. Tikrąjį V. A. tuomečio elgesio pavojingumą atspindi skirtų bausmių rūšys ir dydžiai – jis niekada nebuvo nuteistas realiai vykdytina laisvės atėmimo bausme, o paskirtųjų bausmių vykdymas įprastai buvo atidėtas ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Ankstesni nuteisimai užsienio valstybėse necharakterizuoja „šiandieninės“ V. A. asmenybės ir negali nulemti jam skirtinos bausmės rūšies bei dydžio.

22. Pasak gynėjo, nuteistojo prisipažinimas ir išsamus jam žinomų faktinių aplinkybių atskleidimas pirmosios instancijos teismui, reikšmingai prisidėjo prie tiesos byloje nustatymo ir žymiai palengvino įrodinėjimo procesą. V. A. paaiškinimais buvo papildyti ir apjungti byloje esantys netiesioginiai įrodymai, kurie be nuteistojo paaiškinimų galėtų pagrįsti tik prielaidas ar versijas apie V. A. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, bet patys vieni nebūtų pakankami daryti V. A. įkaltinančias išvadas. Byloje nėra jokių objektyvų turinį turinčių faktinių duomenų, kad narkotines medžiagas P. R. perdavė V. A., t. y. niekas nematė ir neužfiksavo šio fakto, nors slapta ir buvo kontroliuojamas P. R. komunikavimas. Byloje nėra paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo komunikavo V. A., neatlikta fonoskopinė ekspertizė, kuri identifikuotų nuteistojo balsą. Jeigu V. A. būtų kategoriškai neigęs savo sąsajas su jam inkriminuota nusikalstama veika, ginčijęs byloje esančių faktinės informacijos šaltinių tikrumą ir patikimumą, V. A. sąsajos būtų įrodinėjamos sudėtingai ir komplikuotai, o išvados galėtų būti grindžiamos tik fragmentiniais netiesioginiais įrodymais, kurie nesudaro „nepertraukiamos įrodinėjimo grandinės“. Atsižvelgiant į tai, V. A. prisipažinimas reikšmingai palengvino ir sutrumpino įrodinėjimo procesą bei prisidėjo prie tiesos atskleidimo, t. y. nuteistojo elgesyje yra ir „padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis“, kaip atskira atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo apsvarstyti ir skundžiamame nuosprendyje motyvuoti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimo galimybę, o to nepadaręs, pažeidė BK 61 straipsnio 4 dalį su nuoroda į BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

23. V. A. elgesyje yra mažiausiai 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, V. A. prižiūri ir nuolat rūpinasi savo broliu bei jo šeima (sutuoktine), kurie abu yra neįgalus, t. y. abu yra „(duomenys neskelbtini)“, todėl negali (duomenys neskelbtini) (brolis (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (duomenys neskelbtini)), sunkiai geba savimi pasirūpinti. Nors formaliai tai nėra sąlyga, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte (V. A. nėra vienintelis, kuris prižiūri savo (duomenys neskelbtini) vaikus), ši aplinkybė taip pat yra reikšminga – nuteistasis kartu su sutuoktine augina (duomenys neskelbtini) vaikus, t. y. (duomenys neskelbtini) metų sūnų ir (duomenys neskelbtini) metų dukrą. V. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimas bei paskyrimas neabejotinai turės didžiulės reikšmės ir jo šeimai – sutuoktinei ir ypač (duomenys neskelbtini) vaikams. Nuteistojo šeima gana ilgam laikui praras asmenį, kuris materialiai rūpinasi šeimos gerove, yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, sprendžia kasdienius šeimos rūpesčius, užtikrina vaikų moraliai saugią aplinką ir vystymąsi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apsvarstyti ir motyvuoti BK 62 straipsnio taikymo galimybę bei iš to kylančią galimybę skirti V. A. bausmę, nesusijusią su realiai vykdytinu laisvės atėmimu.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuma nurodytų aplinkybių suponuoja būtinybę atsakingai apsvarstyti ir įvertinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Kaip jau minėta, V. A. padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, apspręstas susidariusios situacijos, nėra sistemingas, ilgalaikis, paremtas savanaudiškumu, neišreiškia nuteistojo moralinių vertybių ir įsitikinimų. Be to, V. A. nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, t. y. atliko tik tai, ko iš jo prašė P. R., o iš veikos negavo bei neturėjo jokios naudos ar interesų. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos dalykas – narkotinės medžiagos (kanapės) grynosios medžiagos kiekis yra daugybę kartų (daugiau nei 27 kartus) mažesnis, nei elgesys su tokios nusikalstamos veikos dalyku galėtų būti kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Visos narkotinės medžiagos, kurias V. A. perdavė P. R., buvo surastos ir paimtos iš pastarojo bei K. B., todėl jos nepateko į apyvartą, su jomis daugiau nebuvo atliktas joks neteisėtas veiksmas, t. y. narkotinės medžiagos nesukėlė realių padarinių ir grėsmės.

25. Svarbu ir tai, kad V. A. asmenybę ir jo artimiausią socialinę aplinką apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog asmens nubaudimas realiai vykdytina laisvės atėmimo bausme pasieks tik nubaudimo tikslą. V. A. izoliavimu iš visuomenės bus nubaustas ne tik nuteistasis, tačiau ir visa jo artimiausia socialinė aplinka, ypač sutuoktinė ir (duomenys neskelbtini) vaikai bei neįgalaus brolio šeima. Jokių kitų bausmei keliamų pozityvių resocializacijos tikslų toks nubaudimas nepasieks. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta realiai vykdytina ir pakankamai ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, pažeidžia BK 41 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį, t. y. ji aiškiai per griežta, paskirta nesilaikant fundamentalių bausmės skyrimo nuostatų, neatitinka bausmės paskirties ir bausmei keliamų resocializacijos tikslų. Siekiant individualizuoti nuteistajam skiriamą bausmę, nubaudimo efektą subalansuoti su teisingumo ir humanizmo siekiu, bausmei keliamus teisingo nubaudimo, ne tik formalaus atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo, bet sąmoningo suvokimo ir valingo pasiryžimo nedaryti naujų nusikalstamų veikų tikslus, galima realiai ir veiksmingai pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (vykdymo).

26. Bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, leistų tinkamai individualizuoti į V. A. nukreiptą pozityvų valstybinį (baudžiamąjį teisinį) poveikį, nustatyti optimalias nuteistojo resocializacijai būtinas teisines prielaidas ir sąlygas, išsaugoti šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus. Tokia bausmė atitiktų teisingumo apspręstą reikalavimą vienodai adekvačiai bei dėmesingai atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos, ir į kaltininko asmenybės pavojingumą.

27. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, jeigu nebus galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 ir 3 dalis ar 54 straipsnio 3 dalį bei skirti V. A. bausmę, nesusijusią su realiai vykdytinu laisvės atėmimu, prašoma, siekiant išsaugoti teismų praktikos vientisumą ir vienodumą, sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Atsiliepimas

28. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

29. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjų ir nuteistojo P. R. apeliaciniai skundai atmestini

Žemesnės instancijos teismas

30. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltės, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl K. B. atleidimo pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

31. Gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai nepagrįstai atmetė prašymą K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasak gynėjos, formuojamoje teismų praktikoje nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę, trunkamąją arba sudėtinę nusikalstamą veiką, t. y. asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas ir tais atvejais, kai padaryta tęstinė nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo K. B. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios tarpusavyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmai neatitinka pirmą kartą padarytos nusikalstamos veikos kriterijaus, numatyto BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

32. K. B. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. birželio 14 d. prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės M. B. žinion be užstato (8 t., b. l. 105-106). M. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pateikė 2021 m. birželio 14 d. prašymą, prašydama K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant minimalų laidavimo terminą, netaikant užstato. Taip pat M. B. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį K. B. (8 t., b. l. 107). Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu K. B. ir M. B. pateiktus prašymus palaikė ir prašė nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant K. B. sutuoktinę (8 t., b. l. 113-117).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2021 m. birželio 29 d. nuosprendyje atmetė pateiktą prašymą K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant M. B.. Šis procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nesudaro nusikalstamų veikų idealiosios sutapties, todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos pirmos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (8 t., b. l. 150).

34. Gynėjos apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai pagrįstai bei teisėtai neatleido K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

36. Pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-128/2013), kad pavienė tęstinė nusikalstama veika – tai veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato.

37. Nusikalstamų veikų sutaptis pagal kasacinio teismo praktiką – situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-385/2014, 2K-P-78/2012). Sutapties nustatymas turi esminės reikšmės padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis.

38. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose arba jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015).

Žemesnės instancijos teismas

39. K. B. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, t. y. nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis).

40. Ikiteisminiame tyrime 2020 m. gruodžio 14 d. įvykusios apklausos metu K. B. nurodė, kad iš kur atsirado narkotinės medžiagos (past. – BK 259 straipsnio 2 dalis), rastos įdėtos į jo vairuojamo automobilio KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekines vairuotojo pusės dureles, neprisimena. Šios narkotinės medžiagos galimai priklauso jam, tačiau kada ir kur jas įsigijo, neprisimena. Šios narkotinės medžiagos galėjo likti pas jį iš ankščiau, tačiau kaip jas gavo, kaip minėjo, neprisimena (3 t., b. l. 154). Apklausiamas teisiamajame posėdyje K. B. paaiškino, kad automobilio vairuotojo pusės durelėse dėtuvėje buvo rastos narkotinės medžiagos, tačiau ten buvo likę nuo seniau. Kažkas jį seniai vaišino, net pats nustebo, kad jas rado (8 t., b. l. 114).

41. Iš nuteistojo K. B. duotų paaiškinimų turinio, taip pat ir byloje surinktų duomenų bei įrodymų visumos nustatyta, kad jis narkotines medžiagas įgijo skirtingu laiku ir iš skirtingų šaltinių. Vienu atveju (BK 259 straipsnio 2 dalis) nuteistasis tiksliai neprisiminė iš kur gavo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kitu atveju – narkotinę medžiagą įsigijo iš kito nuteistojo P. R.. Pirmu atveju (BK 259 straipsnio 2 dalis), kaip teigia nuteistasis, narkotinėmis medžiagomis jį kažkas seniai pavaišino, o kitu atveju – jis narkotines medžiagas nusipirko 2020 m. gegužės 12 d. K. B. 2020 m. gruodžio 14 d. apklausos metu (past. – praėjus gana neilgam laiko tarpui – beveik septyniems mėnesiams nuo jo sulaikymo ir automobilio apžiūros, kurios metu buvo rastos narkotinės medžiagos) neprisiminė kada tiksliai ir kokiu būdu įgijo automobilio vairuotojo pusės durelėse buvusias narkotines medžiagas, nors toks nekasdienis įvykis žmogaus, kuris, pasak nuteistojo, tik kelis kartus yra vartojęs narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), atmintyje privalo išlikti gana ilgą laiką. Vertinant šią aplinkybę, darytina pagrįsta išvada, kad narkotines medžiagas, t. y. kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,210 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 13,3 procento, K. B. įgijo žymiai ankščiau nei 2020 m. gegužės 12 d. (past. – ne keliomis dienomis ar savaitėmis iki 2020 m. gegužės 12 d.), todėl konstatuotina, jog jis iki minėtos datos jau buvo padaręs atskirą baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kurios nesieja bendra tyčia su nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Svarbu ir tai, kad K. B. neneigia, jog narkotines medžiagas (past. – 2020 m. gegužės 12 d. veika) įsigijo savo reikmėms, nes norėjo dar kartą jų parūkyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, galimai turėdamas šiek tiek narkotinių medžiagų, kurių užtektų asmeniniam pavartojimui, nesistengtų įgyti naujų narkotinių medžiagų, t. y. šiuo atveju susiformavo atskira K. B. tyčia padaryti naują nusikalstamą veiką.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. B. padarytos nusikalstamos veikos negali būti vertinamos kaip viena tęstinė, trunkamoji ar sudėtinė nusikalstama veika, todėl nelaikytina, jog nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Taip pat nenustatyta, kad K. B. padarytos nusikalstamos veikos sudarytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį ir nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, jog 2020 m. gegužės 12 d., įsigydamas iš P. R. narkotines medžiagas, K. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kadangi šioje byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visuma (past. – BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga), kurios pagrindu būtų galimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė minėto teisės instituto K. B. atžvilgiu ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

43. Kadangi šioje byloje nėra galimas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas, todėl kiti gynėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisėjų kolegijos nebus vertinami, nes tai esminės reikšmės sprendžiamo klausimo (laidavimo taikymo) kontekste neturi.

Dėl P. R. paskirtos bausmės

44. Nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde prašo už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti ne didesnę kaip 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinant vienu trečdaliu ir į bausmę įskaitant kardomojo kalinimo laiką.

45. Baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl skirtinos bausmės, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, individualizuojant skiriamą bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

46. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks konkretus jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus bei užtikrins bausmės paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

47. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs P. R. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą 5 metams.

48. P. R. padarė vieną sunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą. Byloje nustatyta viena P. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Be to, P. R. yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, padeda kitiems šeimos nariams, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.

49. Kita vertus, P. R. iki šios bylos teisminio nagrinėjimo buvo teistas net (duomenys neskelbtini), o pirmasis apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu paskelbtas dar (duomenys neskelbtini), t. y. prieš daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus. Tai patvirtina, kad P. R. net ir atlikęs jam skirtas realias laisvės atėmimo bausmes, savo elgesio teigiama linkme nekeisdavo, toliau sistemingai darydavo naujas nusikalstamas veikas ir nesilaikydavo valstybėje galiojančių įstatymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis yra pasirinkęs kriminalinio būdo gyvenimą ir jo keisti nežada, o teiginiai, jog jis šiuo metu yra sukūręs šeimą, dirba ir rūpinasi šeimos nariais, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Taip pat darytina išvada, kad P. R. sugeba tinkamai laikytis įstatymų ir nenusikalsti tik būdamas izoliuotas nuo visuomenės, tokiu būdu nekeldamas realaus pavojaus aplinkiniams. Be to, ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijai gavus informacijos, jog P. R. (duomenys neskelbtini) platina narkotines medžiagas – susmulkintas kanapes, t. y. ši informacija atliekant ikiteisminį tyrimą pasitvirtino. Atsižvelgiant į tai, P. R. padarytos nusikalstamos veikos negalima laikyti atsitiktine ir ji vertintina kaip sistemingo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Pažymėtina ir tai, kad paskutinį kartą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, P. R. į laisvę buvo paleistas (duomenys neskelbtini). Įvertinus šią aplinkybę, akivaizdu, kad P. R. pradėjo sistemingai platinti narkotines medžiagas nepraėjus net pusmečiui po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, t. y. paskirta net 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė absoliučiai neturėjo jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui ir jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertintina ir tai, kad atlikus kratą P. R. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta daugiau nei 100 užspaudžiamų plastikinių maišelių su paruoštomis parduoti narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kas patvirtina, jog P. R. turėjo tikslą toliau ateityje platinti narkotines medžiagas ir net nesiruošė nutraukti savo nusikalstamų veiksmų, o narkotinių medžiagų tolimesnis platinimas buvo užkardytas tik teisėsaugos pareigūnų veiksmų dėka.

50. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik P. R. paskyrus pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės rūšį ir dydį, todėl švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Išimtinai nuteistąjį tenkinančio sprendimo priėmimas, atsižvelgiant į tai, kad P. R. keistis teigiama linkme pradėjo tik tada, kai buvo paleistas iš suėmimo (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas, kadangi išlieka didelė tikimybė, jog ateityje gali būti daromos naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju tik izoliavus P. R. nuo visuomenės bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat užtikrintas kitų asmenų saugumas. Be to, pirmosios instancijos teismas P. R. paskirtą laisvės atėmimo 5 metams bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu, todėl galutinė laisvės atėmimo 3 metams 4 mėnesiams bausmė yra adekvati, įvertinus tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek P. R. asmenybės pavojingumą.

Dėl V. A. paskirtos bausmės

51. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę 3 metams 4 mėnesiams. Pasak gynėjo, V. A. už šio nusikaltimo padarymą paskirta per griežta bausmė, t. y. atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, turėjo būti skirta su realiu laisvės atėmimo vykdymu nesusijusi bausmė. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė dėl galimybės taikyti BK 62 straipsnio 2 ir 3 dalis ar 54 straipsnio 3 dalį, nors tai turėjo padaryti.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio taikymo V. A. atžvilgiu

52. Bausmė – valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš pagrindinių bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas, visų pirma, yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

53. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

54. Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

55. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

56. Byloje nustatyta, kad V. A. taip pat padarė ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (past. – be BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų), kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika – tyčinis, baigtas nusikaltimas. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymo leidėjas numato tik vienintelę skiriamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų, t. y. šios teisės normos sankcijoje nenumatyta alternatyva skirti švelnesnę bausmės rūšį, pavyzdžiui baudą, laisvės apribojimą ir pan. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, taip pat nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos nusikaltimų bylose, įvertinus V. A. charakterizuojančius duomenis ir nusikaltimo (BK 260 straipsnio 1 dalis) padarymo aplinkybes bei nuteistojo elgesį po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmės turinčias bausmei individualizuoti aplinkybes bei pagrįstai ir laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, t. y. teisės taikymo klaidos, parenkant bausmės rūšį, nepadarė.

57. BK 62 straipsnyje įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-145-895/2020). BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jeigu nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2010, 2K-297/2013, 2K-145-895/2020).

58. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius šių sąlygų visumą: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

59. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis V. A. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją arba jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. A. kategoriškai neigė savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo ir ją pripažino tik teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra visų būtinų sąlygų nuteistajam V. A. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

60. Kita vertus, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į visas baudžiamosios bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, be kitų šioje teisės normoje nurodytų sąlygų, visų pirma, turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

61. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteistojo V. A. atsakomybę lengvina mažiausiai dvi aplinkybės, t. y. nuteistasis prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, kategoriškai nesutinka su šiuo gynėjo argumentu.

Žemesnės instancijos teismas

62. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai, išnagrinėję baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, konstatavo, kad nustatyta tik viena nuteistojo V. A. atsakomybę švelninanti aplinkybė – prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nuteistojo V. A. atsakomybę švelnintų tai, jog jis padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis, taip pat kitų atsakomybę švelninančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs šią aplinkybę neprivalėjo vertinti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo V. A. atžvilgiu klausimo ir pagrįstai dėl to nepasisakė skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina ir tai, kad V. A. viso proceso metu nebuvo nuoširdus ir dėl savo kaltės davė nenuoseklius paaiškinimus, kas, akivaizdu, jog nepadėjo greitai, operatyviai ir kokybiškai atlikti ikiteisminį tyrimą bei nustatyti kiek įmanomą objektyvesnę tiesą byloje. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltės nepripažino dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, taip pat tik iš dalies pripažino kaltę pagal BK 264 straipsnio 1 dalį.

63. 2020 m. liepos 16 d. ikiteisminiame tyrime įvykusios apklausos metu V. A. nurodė, kad P. R. pažįsta iki vienerių metų laiko. P. R. pažįsta per kitą savo draugą, kurio vardas T., pavardės nežino. Draugystė su P. R. jų nesieja, tiesiog pastarasis pasiūlydavo įsigyti smulkių su kompiuteriu susijusių priedų (kompaktų su įvairiais žaidimais). Su P. R. bendraudavo per draugą T., nes V. A. neturėjo jo kontaktų. Jis P. R. narkotinių medžiagų niekada neteikė, tik yra girdėjęs, kad P. R. gali gauti narkotinių medžiagų. Daugiau paaiškinimų dėl narkotinių medžiagų išplatinimo neturi. Apklausos metu V. A. taip pat nurodė, kad pažįsta K. B. nuo mokyklos laikų, kadangi jie kartu augo viename mieste. Galimai įtarime nurodytu laiku, kartu su žmona buvo (duomenys neskelbtini). Apie pietus prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su K. B.. Susitikus be kitų nereikšmingų klausimų, K. B. jo paklausė, gal žino, kur gauti „parūkyti“. Pirma mintis kilo, kad gal K. B. galėtų padėti P. R.. Neprisimena kokiu būdu parašė P. R., kad nuo jo (V. A.) atvažiuos K. B. pasikalbėti. Jam iki šiol nežinoma, ar jie buvo susitikę. Daugiau dėl padėjimo įsigyti narkotines medžiagas nieko paaiškinti negali. V. A. taip pat nurodė, kad dėl narkotinių medžiagų platinimo jis yra visiškai apkalbėtas, o dėl padėjimo įsigyti narkotines medžiagas – iš dalies apkalbėtas (4 t., b. l. 17-18). 2021 m. sausio 18 d. įvykusios ikiteisminiame tyrime apklausos metu V. A. nurodė, kad tvirtina 2020 m. liepos 16 d. duotus parodymus ir prašo jais vadovautis, papildomų paaiškinimų neturi. Papildomai gali paaiškinti nebent tai, kad dėl konkrečių narkotinių medžiagų jis nei su P. R., nei su K. B. nesitarė, t. y. nepadėjo įsigyti jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų (4 t., b. l. 34).

64. Įvertinus V. A. duotus paaiškinimus ikiteisminiame tyrime bei juos sulyginus su kitų nuteistųjų K. B. ir P. R. paaiškinimais toje pačioje proceso stadijoje, taip pat kitais ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, akivaizdu, kad būtent pastarųjų asmenų duotų paaiškinimų dėka buvo nustatytas objektyvus pagrindas teigti, jog V. A. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent K. B. ir P. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo kiek įmanoma tiksliau išaiškinti minėtų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir atskleisti jame dalyvavusį kitą asmenį – V. A.. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. A. kategoriškai teigė, jog yra apkalbamas, t. y. davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, tokiu būdu klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei ikiteisminį tyrimą atliekantį prokurorą. Tai, kad V. A. teisiamajame posėdyje kardinaliai pakeitė savo gynybinę poziciją ir prisipažino padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, teisėjų kolegijos vertinimu, sietina ne su nuoširdžiu asmens noru padėti išaiškinti padarytus nusikaltimus ir jame dalyvavusius asmenis, o su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų V. A. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo pozicijos pakeitimas yra susijęs su siekiu būti nubaustam kuo įmanoma švelnesne bausme ir tai negali būti pripažintina atsakomybę švelninančia aplinkybe, kad asmuo padėjo išaiškinti nusikaltimą bei jame dalyvavusius asmenis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis V. A. teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių kelia tam tikrų pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, kai kurios iš jų kardinaliai skiriasi nuo kitų nuteistųjų nurodytų aplinkybių, todėl išlieka pagrįstas pagrindas manyti, jog V. A., priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, bandė suklaidinti ir pirmosios instancijos teismą, tokiu būdu siekdamas sumažinti savo veiksmų tikrąjį pavojingumą.

65. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta tik viena nuteistojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuotina, jog nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas – dviejų nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Konstatavus šią aplinkybę, nebėra prasmės toliau vertinti, ar šioje byloje yra kitų BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti būtinų sąlygų.

66. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-40-648/2020, 2K-213-719/2020). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu. Turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015).

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatytas V. A. padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam V. A. už sunkaus nusikaltimo padarymą akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir gynėjas.

68. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės: nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo; dirba; yra sukūręs šeimą ir augina (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriuos išlaiko; prižiūri bei padeda neįgaliam broliui ir pastarojo neįgaliajai sutuoktinei; taip pat padeda ir prižiūri senyvo amžiaus mamą, nėra išskirtinės, t. y. jos būdingos didžiajai daliai ne tik dorai gyvenančių ir įstatymų besilaikančių Lietuvos Respublikos piliečių, tačiau ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiamo klausimo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste šios aplinkybės turi esminės reikšmės ne parenkant bausmės rūšį, tačiau skiriant bausmės dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. A. ir realus jos vykdymas turės neigiamą įtaką bei sukels diskomfortą ir papildomus rūpesčius tik išimtinai gana siauram asmenų ratui, t. y. nuteistojo sutuoktinei ir jų (duomenys neskelbtini) vaikams, V. A. mamai, broliui ir nuteistojo brolienei, tačiau nebus kardinaliai šių asmenų gyvenimą pakeisianti aplinkybė. Byloje nenustatyta, kad nuteistojo sutuoktinė būtų nedarbinga ir negalėtų išlaikyti auginamų (duomenys neskelbtini) vaikų, taip pat nenustatyta, jog V. A. vaikams būtų reikalinga išskirtinio pobūdžio priežiūra, globa ar rūpyba. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuteistojo mama, brolis ir jo sutuoktinė be V. A. pagalbos negalėtų gyventi jiems įprasto gyvenimo, jų buities sąlygos kardinaliai suprastės ir pan. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, kad V. A. turėtų didelę reikšmę visuomenės kultūriniam, ekonominiam, moraliniam ar kitokio pobūdžio gyvenimui. Tokių duomenų nepateikė ir gynėjas kartu su apeliaciniu skundu. Taip pat nenustatyta, kad nuteistojo V. A. elgesys, darbinė veikla, užsiėmimai ar hobiai turėtų realios naudos visuomenei, t. y. jis savo darbais realiai padėtų kitiems asmenims, rūpintųsi priklausomybes turinčiais asmenimis ir jiems padėtų atsikratyti žalingų įpročių, aukotų labdarai ar padėtų sunkiai gyvenantiems asmenims, garsintų Lietuvos Respublikos vardą pasaulyje ar būtų pavyzdys ir autoritetas kitiems asmenims. Be to, nenustatyta net ir tai, kad V. A. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir netekus turimų darbų, nuteistojo darbovietės bankrutuos ir dėl to darbo vietas praras kiti asmenys.

69. Gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad V. A. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, labiau atsitiktinio pobūdžio ir susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, t. y. mažesnio pavojingumo, nei įprastas šio nusikaltimo pavojingumas. Be to, nuteistasis, kaip asmuo, taip pat yra mažiau pavojingas visuomenei.

70. Vertinant V. A. asmenybės pavojingumą atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog, priešingai nei nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistojo atžvilgiu užsienio valstybėse buvo priimti ne trys apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau keturi. Neprieštarautina gynėjui, kad (duomenys neskelbtini) V. A. buvo nuteistas prieš 7-9 metus, t. y. atitinkamai (duomenys neskelbtini), tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neigiamai V. A. kaip asmenį charakterizuojantys duomenys. Nors tiek gynėjas, tiek nuteistasis teigia, kad V. A. yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą, sukūrė šeimą ir stengiasi dorai gyventi nedarydamas naujų teisės pažeidimų ir (ar) nusikalstamų veikų, tačiau tokia gynybos pozicija laikytina siekiu palankaus sprendimo priėmimo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. A. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu už pasikėsinimą ar rengimąsi padaryti vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą V. A. padarė praėjus vos vieneriems metams po (duomenys neskelbtini) priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kas tik patvirtina, jog asmuo nepadarė jokių teigiamų išvadų iš savo nusikalstamo elgesio ir toliau sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Be to, po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymo V. A. iš karto tą pačią dieną padarė kitą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai padėjo K. B. įsigyti narkotines medžiagas. Taip pat byloje konstatuota ir tai, kad praėjus vos keliems mėnesiams V. A. vėl nusikalto, t. y. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

71. Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 20 d. suformuoto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie V. A. (4 t., b. l. 79-89) matyti, kad nuteistasis praeityje Lietuvos Respublikoje buvo ne kartą pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir ne kartą atliko realias laisvės atėmimo bausmes, t. y. skaudi gyvenimiška patirtis nepakeitė V. A. mąstymo bei požiūrio ir neprivertė suvokti, jog už nusikalstamų veikų darymą gali grėsti ir realios laisvės atėmimo bausmės, taip pat neprivertė asmens savo daromus veiksmus įvertinti ypatingai preciziškai. Vis dėl to, po Lietuvos Respublikoje padarytų nusikalstamų veikų ir realiai atliktų laisvės atėmimo bausmių, nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas – net keturis kartus buvo nuteistas keturiose skirtingose užsienio valstybėse. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. A. pripažintas įtariamuoju dėl galimai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (4 t., b. l. 84). Patikrinus Integruotą baudžiamojo proceso sistemą matyti, kad šis ikiteisminis tyrimas yra vis dar atliekamas, V. A. nėra panaikintas įtariamojo statusas, iš viso tiriamos trys nusikalstamos veikos, o nuteistajam inkriminuojama nusikalstama veika galimai buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Be to, po minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. A. padarė šioje byloje nagrinėjamus tris naujus nusikaltimus.

72. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, vertintina ir tai, kad V. A. išplatino gana nemažą narkotinių medžiagų kiekį, t. y. byloje nustatyta, kad nuteistasis P. R. perdavė ne mažiau kaip 138,968 g kanapių (antžeminių dalių). Nors V. A. teigia, kad jį įkyriai įkalbinėjo padėti įgyti narkotines medžiagas P. R., nes, nuteistojo teigimu, jis matė, jog P. R. nepavartojęs jaučiasi blogai ir tik dėl to sutiko padėti net ne draugui, o pažystamam, su kuriuo dažnai buvo susitinkama per kitą asmenį bei bendraujama tik tam tikrų daiktų įsigijimo klausimais, tačiau tai laikytina siekiu sumažinti savo padarytų veiksmų realų pavojingumą. V. A. teigia, kad yra pakeitęs požiūrį į gyvenimą, dorai gyvena, išlaiko šeimą ir stengiasi nebedaryti naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybėje galiojančių įstatymų besilaikantis ir gerbiantis visuomenėje susiformavusias moralines elgesio normas pilietis, analogiškoje situacijoje privalo ne galimai vartojančiam narkotines medžiagas asmeniui padėti jų įsigyti ir tokiu būdu didinti susidariusią problemą dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau, priešingai, bandyti padėti asmeniui atsisakyti ypatingai žalingos priklausomybės, t. y. bandyti atkalbėti asmenį nuo narkotinių medžiagų vartojimo, kategoriškai nesutikti padėti įsigyti narkotinių medžiagų, patarti asmeniui kreiptis pagalbos į specialistus, paaiškinti, kiek tai leidžia per gyvenimą įgytos žinios, jog sistemingas narkotinių medžiagų vartojimas daro didelę žalą ne tik asmens sveikatai, bet ir jo gyvenimui ir t. t. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. A. pripažįsta, jog puikiai suvokė, kad P. R. platina narkotines medžiagas. Be to, iš nuteistajam perduoto paketo su jame buvusiomis narkotinėmis medžiagomis, V. A. turėjo suvokti, kad P. R. perduos ne vienam kartui pavartoti skirtas narkotines medžiagas, t. y. nuteistasis privalėjo suprasti, jog perduodamų narkotinių medžiagų kiekis yra skirtas sistemingam ir problemos nesprendžiančiam narkotinių medžiagų vartojimui. Taip pat V. A. galėjo numatyti, kad perduodamas gana nemažas narkotinių medžiagų kiekis gali būti panaudotas ir galimam sistemingam narkotinių medžiagų platinimui. Visa tai tik patvirtina, kad V. A. negeba suvokti savo veiksmų realaus pavojingumo, o nusikaltimo padarymą stengiasi pateisinti mažareikšmėmis priežastimis. Be to, kaip jau paminėta, iš karto po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, V. A. padarė ir kitą nusikaltimą, t. y. padėjo K. B. įgyti narkotinių medžiagų, kas parodo asmens neatsakingumą, taip pat formuoja suvokimą, kad narkotinių medžiagų apyvarta visuomenėje nėra pavojingas reiškinys, nesukeliantis rimtų problemų asmenims.

73. Pažymėtina ir tai, kad nuo šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo V. A. nesulaikė ir tai, jog nuteistasis yra sukūręs šeimą bei augina ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) vaikais, taip pat padeda savo neįgaliam broliui ir pastarojo sutuoktinei, dirba, t. y. šios aplinkybės egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau neturėjo absoliučiai jokios įtakos nusikalstamiems V. A. veiksmams. Teisėjų kolegijos vertinimu, padėjimą pažįstamiems įgyti narkotinių medžiagų nuteistasis iškėlė aukščiau savo interesų pasirūpinti šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais, kas V. A. veiksmus leidžia vertinti kaip ciniškus.

74. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad V. A., net ir atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, nesugeba dorai, laikydamasis įstatymų ir nenusikalsdamas gyventi visuomenėje, gerbti Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus bei susiformavusias moralės normas, todėl nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir V. A. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

75. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad V. A. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirtas per didelis bausmės dydis.

76. Pirmosios instancijos teismas V. A. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams, t. y. parinko bausmės dydį, mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatyta tik viena atsakomybę švelninanti. Vertintinas ir V. A. elgesys prieš ir po nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Byloje nustatyta, kad V. A. likus kiek daugiau nei vieneriems metams iki BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu už pasikėsinimą ar rengimąsi padaryti vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad likus kiek daugiau nei vienam mėnesiui iki BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, V. A. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (past. – kuris šiuo metu yra toliau tęsiamas) dėl galimai padarytos kvalifikuotos vagystės (4 t., b. l. 84). Be to, po BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, V. A. padarė dar du naujus nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis. Svarbu ir tai, kad V. A., kaip jau paminėta, viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir nuoširdus kaltės pripažinimo klausimo kontekste, t. y. ikiteisminiame tyrime kategoriškai neigė savo kaltę ir nurodė, jog yra apkalbamas kitų asmenų, kas parodo, kad nuteistasis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų padarymą. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, subendrinęs V. A. paskirtas bausmes, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams, tokiu būdu sušvelnindamas nuteistojo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskirtos galutinės subendrintos ir sumažintos bausmės V. A. dydis yra artimas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui, t. y. yra didesnis vos trimis mėnesiais.

77. Atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmės dydį. Kadangi gynėjas apeliaciniame skunde neprašo sumažinti bausmių, paskirtų už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje padarymą, dydžių, taip pat neprašo peržiūrėti bausmių bendrinimo, šie klausimai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nebus sprendžiami.

78. Kita vertus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių nustatymo klaidą. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. A., perduodamas P. R. narkotines medžiagas, negavo jokios naudos, t. y. jis nepardavė narkotinių medžiagų, kaip yra konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka ir konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai nepagrįstai nustatė, jog V. A. P. R. pardavė narkotines medžiagas už nenustatytą sumą. Pažymėtina, kad tiek V. A., tiek P. R. viso proceso metu nenurodė, jog narkotinių medžiagų perdavimo metu P. R. būtų pirkęs narkotines medžiagas iš V. A.. Duomenų, patvirtinančių narkotinių medžiagų pirkimą, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl nustatytų faktinių aplinkybių, pašalinant aplinkybę, jog V. A. už nenustatytą pinigų sumą pardavė P. R. narkotines medžiagas, konstatuojant, jog narkotinės medžiagos buvo perduotos be jokio atlygio (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

79. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma, t. y. 275,83 Eur už P. R. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

80. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog P. R. neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatą Viktorą Firsovą.

81. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo P. R. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. B. gynėjos advokatės Lauros Martinaitytės, nuteistojo P. R. ir nuteistojo V. A. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus apeliacinius skundus.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytą faktinę aplinkybę, kad V. A. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą pardavė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) P. R. ir nurodyti, jog V. A. narkotines medžiagas P. R. perdavė be jokio piniginio atlygio ar kitos turtinės naudos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys