Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. birželio 29 d. nukentėjusiosios D. T. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. spalio 27 d. nukentėjusiosios D. T. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 24 d. nukentėjusiosios D. T. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 29 d. nukentėjusiosios D. T. seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios D. T. tvirkinimo), 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiųjų M. M., I. M. ir V. S. tvirkinimo) 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su subendrinta bausme, paskirta už nusikaltimus, numatytus BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas E. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. lapkričio 10 d.

Nustatyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo E. A. faktinio sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

E. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (paso Nr. 23825668 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13222565) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Nustatyta, kad pradėjus vykdyti bausmę, paimti dokumentai perduotini bausmę vykdančiai institucijai.

Civilinio ieškovo A. T. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. A. priteista nukentėjusiajai D. T. 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. E. A. jau atlyginus 2 000 Eur (du tūkstančius eurų), nustatyta, kad likusi priteistina suma yra 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų). Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš E. A. nuspręsta išieškoti 696,27 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir dvidešimt septynis centus) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl atstovavimo nukentėjusiesiems.

Skundžiamame nuosprendyje išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, tai yra, E. A. 2019 m. birželio 29 d. apie 00.32 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duše, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, maudė mažametę D. T., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis liesdamas įvairias kūno vietas, laikydamas rankoje kempinę su ja braukė D. T. per lytinius organus, kairę ranką kišo tarp mergaitės šlaunų ir pirštais braukė per lytinius organus, mergaitei sakant, kad ji sugeba maudytis pati ir prašant išeiti iš dušo patalpos, jis toliau tęsė savo veiksmus, rankomis braukdamas D. T. per sėdmenis, kišdamas pirštus prie išeinamosios angos, staigiu judesiu keldamas kairę ranką prie lytinių organų, kišo pirštą tarp lytinių lūpų, D. T. stumiant jo rankas, jis toliau braukė rankomis per krūtinę, kišo pirštus tarp lytinių lūpų dar ne mažiau kaip 4 kartus, tokiu būdu jis tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės.

2. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle, tai yra, jis 2019 m. spalio 27 d. apie 23.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), duše, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, maudė mažametę D. T., gim. (duomenys neskelbtini), liesdamas įvairias kūno vietas, mergaitei atsistojus iš vandens nusišluostyti, jis ranka braukė jai per lytinius organus, prašė leisti jam įlipti į dušą maudytis kartu, dešine ranka pildamas vandenį ant mergaitės, braukė jai per sėdmenis, krūtinę, vis bandė ją pastatyti, kad jos kūnas būtų ne vandenyje, užsidėjęs skysto muilo ant pirštų galiukų kišo pirštus tarp šlaunų, braukė tarp lytinių lūpų, mergaitei atstačius rankas ir neleidžiant prisiliesti, jis toliau tęsė savo veiksmus, dar ne mažiau kaip 2 kartus braukė pirštais per lytinius organus, ne mažiau kaip 2 kartus kišo pirštus tarp D. T. lytinių lūpų, mergaitei daugiau kaip 7 kartus paprašius išeiti iš patalpos, jis sugrįžo ir, liedamas ant jos vandenį, kišo pirštą tarp lytinių lūpų, judindamas jį pirmyn ir atgal, tokiu būdu jis tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės.

3. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, tai yra, jis 2019 m. gruodžio 8 d. apie 21.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), duše, dėvėdamas tik apatines kelnaites, maudė mažametę D. T., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis liesdamas jos įvairias kūno vietas, braukdamas per šonus, krūtinę, nugarą, dėliojo muilo putas ir žaisliukus ant kūno, liesdamas jos nugarą, pečius, krūtinę, D. T. sėdint vandenyje, rankomis skėtė jos kelius, dušo vandens srovę nukreipė į D. T. tarpkojį, taip dirgindamas jos lytinius organus, mergaitei bandant išvengti srovės ir atsukus nugarą, jis rankomis lietė jos sėdmenis, tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažametės D. T. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tvirkino nukentėjusiąją mažametę D. T..

4. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle, tai yra, jis 2019 m. gruodžio 24 d. apie 1.02 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), duše, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, maudė mažametę D. T., gim. (duomenys neskelbtini), liesdamas įvairias kūno vietas, mergaitei prašant jos neprausti, jis toliau tęsė savo veiksmus, primygtinai ragino ją atsistoti iš vandens, sėsti ant paaukštinimo, braukė ranka per kūną, mergaitei pradėjus šaukti, kad ji viską pasakys mamai, jis kuriam laikui iš patalpos išėjo, grįžęs, patraukdamas už rankos, pastatė D. T. ir pradėjo lieti vandens srovę jai ant lytinių organų, jai pasisukus į jį nugara, jis lietė sėdmenis, D. T. pasisukus į jį priekiu, jis ne mažiau kaip 2 kartus braukė ranka per lytinius organus ir ne mažiau kaip vieną kartą kišo pirštą tarp lytinių lūpų, tokiu būdu jis tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės.

5. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle, tai yra, jis 2019 m. gruodžio 29 d. apie 17.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), duše, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, maudė mažametę D. T., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis liesdamas jos įvairias kūno vietas: krūtinę, lytinius organus, mergaitei prašant pakviesti mamą, jis tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad „mama miega“, ragino mergaitę atsisėsti ant dušo atbrailos ir išsiskėsti, jai tai padarius, dešine ranka glostė kairę šlaunį, mergaitei ranka dengiantis lytinius organus, jis ranką patraukė, paėmęs muilo putas, dėjo mergaitei ant lytinių organų, mergaitei prašant baigti ir stumiant rankas nuo savęs, jis toliau leido dušo vandens srovę į jos lytinius organus, rankos pirštais ir delnu lietė mergaitės lytinius organus, kelis kartus kišo kairės rankos pirštus į išorinius lytinius organus, glostė visą kūną, tokiu būdu jis tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės.

6. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad tvirkino jaunesnius negu šešiolikos metų asmenis, tai yra, jis 2021 m. rugpjūčio 16 d. nuo 11.00 val. iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), į savo namo kiemą pasikvietęs mažamečius vaikus: M. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini)., V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ragino juos maudytis kubile apsinuoginusius, būnant kubile, lietė M. M. ir V. S. ties liemeniu, šonkauliais, krūtine, išlipus iš kubilo, nusimovė glaudes ir jas gręžė, demonstruodamas lytinius organus, pakeltu tonu reikalavo vaikus nusirengti maudymosi rūbus ir juos prie jo išgręžti, mergaitėms nesutinkant, bandė nuimti I. M. maudymosi kostiumėlio petnešėles, po ko mergaitėms nuėjus išsigręžti maudymosi rūbų į lauko tualetą, stebėjo jas abi per plyšį, pats, vaikams matant, apsinuoginęs įlipo į kubilą, kvietė vaikus prie jo prisijungti, tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti mažamečių M. M., I. M. ir V. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaikų fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tvirkino nukentėjusius mažamečius M. M., I. M. ir V. S..

7. E. A. taip pat nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį už tai, kad įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmenys pateikiami kaip vaikai, tai yra, jis nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d., įvairiose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, turėdamas tikslą laikyti pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmenys pateikiami kaip vaikai, į savo asmeninius įrenginius:

- į mobiliojo ryšio telefoną Sony (SonyEricsson) E6883 Xperia Z5 Premium ir Micro SD SanDisk atminties kortelę 200 GB talpos iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir telefono atmintyje išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 4 pornografinio pobūdžio vaizdo įrašų ir nuotraukų „ ____________ ____________ ____0-4 HD“, „_20180220_154525“, „Screenshot_20180916-063836“, „PURENUDISMCOM_-_All-New_Nudist_HD_THEATER(2)“;

- į mobiliojo ryšio telefoną Samsung GSM SM-N9100 Galaxy Note 4 iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir telefono atmintyje išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 7 pornografinio pobūdžio vaizdo įrašus ir nuotraukas: „23-2“, „23“, „429“, „2020-05-18 17.20.43“, „1633152776940“, „Hora do banho“, „micro 1_embedded_894“;

- į mobiliojo ryšio telefoną Samsung GSM SM-T535 Galaxy Tab 4 10.1 iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir telefono atmintyje išsaugojęs laikė ne mažiau kaip vieną pornografinio pobūdžio nuotrauką: „imgcache.0_embedded_61“;

- į išorinį atminties diską WD My Passport Ultra (1WD4TB) iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 20 pornografinio pobūdžio vaizdo įrašų ir nuotraukų: „Screenshot_2017-11-12-13-06-02“, „Screenshot_2018-03-31-17-20-25“, „Screenshot_2018-03-31-17-43-21“, „Screenshot_2018-03-31-17-47-07“, „Screenshot_2018-10-05-21-30-26“, „Sereenshot_20180312-000124“, „Screenshot 2017-11-18-15-59-24“, „Screenshot_2017-11-18-16-10-43“, „19 février 2017_Full-HD“, „480 (1)“, “20170812_132141“, „Ana Luisa 2 meses tomando banho__HIGH“, „Julia's bath.mov“, „B?a?a ?ynae?c?_2K“, „?????????? ????? ????????_Full-HD“, „3057349“, „20170812_132133“, „150971.mp4“, „588512.mp4“, „VID-20160605-WA0030“;

- į nešiojamo kompiuterio SONY VALIO (duomenys neskelbtini) puslaidininkio atminties diską SAMSUNG SM951 (modelis MZ-HPV2560, s/n (duomenys neskelbtini)) iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 7 pornografinio pobūdžio vaizdo įrašus ir nuotraukas: „20210823-151137“, „SC629B~1“, „Screenshot_20210809-001131_Chrome“, „Screenshot_20210809-001324_Bixby Vision“, „Screenshot_20210809-000057_Chrome“, „Beach_Ball_Day__Enature.net._RussianBare.com_NaturismV.com“, ,,Relaxing_with_a_Trampoline_(Naturist_Freedom)_NaturismV.com“;

- į nešiojamo kompiuterio SONY VALIO PCG-3B2L serijos numeris (duomenys neskelbtini) (service TAG (duomenys neskelbtini)) standųjį diską (gamintojas Toshiba, modelis MK3252GSX, serijos numeris (duomenys neskelbtini)) iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 3 pornografinio pobūdžio nuotraukas: „028“, „S1f8d08a187b14def1f3db3d43af725b9“, „012-1“;

- į nešiojamo kompiuterio ASUS Eee PC 900HD (duomenys neskelbtini) ir serijos numeris (duomenys neskelbtini)) standųjį diską (gamintojas Seagate, modelis ST9160310AS, serijos numeris (duomenys neskelbtini)) iš internetinių tinklapių atsisiuntė ir išsaugojęs laikė ne mažiau kaip 1 pornografinio pobūdžio vaizdo įrašą: „Fast Times At Deep Crack High#6-Kacey“, kuriuose atvirai ir detaliai vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, rodomi lytiniai organai, masturbacija, oralinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, ir šiuos vaizdo įrašus ir nuotraukas laikė iki 2021 m. rugsėjo 30 d., kol mobilieji telefonai, išorinė laikmena ir nešiojamieji kompiuteriai buvo paimti teisėsaugos pareigūnų kratos metu, tokiu būdu įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmenys pateikiami kaip vaikai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

Dėl paskirtų bausmių

Dėl civilinio ieškinio

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. A. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, o taip pat nenukrypo nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį

35. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika neišskiria atvejų, kai seksualinio pobūdžio veiksmai pasireiškia pirštų kišimu į išorinius ir – kai į vidinius moters lytinius organus. Kaip jau buvo minėta cituojant kasacinio teismo praktiką seksualinio prievartavimo bylose, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia, be kita ko, dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus. Nors apeliaciniame skunde nurodytose kasacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007 ir 2K-649/2012, kuriose nustatyta ir tai, kad nuteistieji kišo pirštus į lytinius organus, o nukentėjusiosioms nustatyti ir tam tikri vidinių lytinių organų pakitimai ir sužalojimai, kas patvirtina apie kitokio pobūdžio intervenciją nei nustatyta nagrinėjamu atveju, tačiau kasacinis teismas šiose baudžiamosiose bylose neišaiškino, kad tik pirštų kišimas į makštį, t. y., piršto „kaišiojimas vertikaliai (į gylį)“, kaip tai nurodyta apeliaciniame skunde, gali būti kvalifikuojamas kaip seksualinis prievartavimas kitokio fizinio sąlyčio būdu. Priešingai, minėtose kasacinio teismo baudžiamosiose bylose dar kartą pacituota praktika, kad tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi, tuo tarpu nustačius intervenciją į lytinius organus, veika paprastai kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas. Nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui pagal BK 150 straipsnio 4 dalį įtakos neturi aplinkybė, kaip giliai nuteistojo pirštas buvo įkištas į nukentėjusiosios lytinius organus ir, ar dėl tokio įkišimo buvo padaryti vidinių lytinių organų sužalojimai ir (ar) pakitimai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomais kasacinio teismo sprendimais nebuvo paneigta šios nutarties 30 pastraipoje minėta kasacinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu gali pasireikti ne tik kišant pirštus į kito asmens lytinius organus, bet ir intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus, ką šioje byloje teisėjų kolegija taip pat aiškiai įžvelgia. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis kišo pirštą tarp nukentėjusiosios lytinių lūpų, judindamas jį pirmyn ir atgal jos lytiniuose organuose (t. 6, b. l. 69–74), kas dar kartą patvirtina buvus intervenciją į mažametės nukentėjusiosios lytinius organus ir tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad E. A. atlikti veiksmai yra tik „braukimas per lytines lūpas (išorinius lytinius organus)“.

36. Kad nuteistojo E. A. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nukentėjusiosios seksualinis prievartavimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, patvirtina ne tik nustatyti su fizine intervencija į mažametės lytinius organus susiję E. A. atlikti veiksmai, bet visuma jo atliktų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu – nukentėjusiosios krūtinės lietimas, rankų kišimas tarp šlaunų, braukimas rankomis ir/arba kempine per lytinius organus, sėdmenis, pirštų kišimas prie išeinamosios angos, nukentėjusiajai atsisėdus ant dušo paaukštinimo ir išskėtus kojas, jos šlaunies glostymas, muilo putų dėjimas jai ant lytinių organų, dušo srovės nukreipimas į tarpkojį, lytinius organus. Be to, nors visi seksualinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti mažametės nukentėjusiosios D. T. maudynių metu, taip sudarant įspūdį, kad mergaitė yra tik maudoma, tačiau byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kurie peržiūrėti pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 6, b. l. 173), ir kitų objektų apžiūros protokoluose (t. 3, b. l. 9–12, 141–149) užfiksuota įvykių eiga bei sąlygų šiai eigai sudarymas, atliktų veiksmų sistemiškumas, nuteistojo ir nukentėjusiosios elgesys bei kiti duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. A. nukentėjusiąją maudė ne siekdamas užtikrinti jos higieną, o būtent siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

38. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir minėtuose kitų objektų apžiūros protokoluose taip pat užfiksuota, kad visais atliktais seksualinio prievartavimo atvejais nukentėjusioji, įvertinus jos amžių ir supratimą apie prieš ją atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, daugiau ar mažiau stengėsi išvengti kontakto su nuteistuoju, sakydama, jog ji išsimaudyti gali pati, kad jau išsimaudė, prašydama, kad nuteistasis iš vonios kambario išeitų, dengdamasi rankomis savo lytinius organus, suspausdama kojas, kad nuteistasis negalėtų pasiekti jos lytinių organų ir panašiai (t. 3, b. l. 9–12; 141–149). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji taip pat parodė, kad nuteistasis prie jos lįsdavo, ir jai tai nepatiko; lietė ją, plovė tas vietas; ji sakė jam, kad gali pati nusimaudyti, o jis vis tiek lįsdavo prie jos, nors ji jam sakė, kad atstotų, kad išeitų (t. 1, b. l. 194–200). Pažymėtina ir tai, kad visais atvejais nuteistasis, maudydamas mažametę, būdavo nusirengęs, dėvėdavo tik apatines kelnaites ir maudynių pabaigoje, t. y., po nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, jis buvo lytiškai susijaudinęs, ir tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nustatytas sąlytis su nukentėjusiąja objektyviai galėjo tenkinti nuteistojo lytinę aistrą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, padarant 2019 m. spalio 27 d. nusikalstamą veiką, nuteistojo lytinis organas erekcijos būsenos buvo ir pabaigus maudynes, ir ši aplinkybė yra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 146), tai akivaizdžiai matyti ir byloje esančiame šios nusikalstamos veikos vaizdo įraše. Pažymėtina, kad seksualinio prievartavimo, kaip nusikaltimo, sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014). Tačiau visos aptartos aplinkybės, susijusios su nukentėjusios elgesiu ir jos reakcija į nuteistojo atliekamus veiksmus, taip pat nuteistojo elgesys bei buvimas lytiškai susijaudinus dar kartą patvirtina, kad mažametės maudymas buvo atliekamas ne dėl jos higienos, todėl ir nuteistojo pirštas, maudant nukentėjusiąją, tarp mažametės lytinių lūpų atsidūrė ne „fiziologiškai natūraliai“, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, o E. A. siekiant tenkinti lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje fizinis sąlytis buvo atliktas prieš mažametį vaiką, todėl tiek pats sąlytis, tiek juo sukeltas poveikis yra vertinamas kitaip nei būtų atliktas su suaugusiuoju. Kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016 taip pat išaiškinta, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Neabejotina, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis. Jau minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pažymėta ir tai, kad “įstatymo leidėjui įtraukus į seksualinio prievartavimo normą aistros tenkinimo kitokio fizinio sąlyčio būdu požymį, smarkiai susiaurėjo galimybes taikyti tvirkinimo normą“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija šiuo klausimu rodo krypstant teismų praktiką kvalifikuojant analogiškas veikas kaip seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnį), taip siekiant užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

40. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar patikslinus kaltinimą minėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas iš esmės nesuvaržė E. A. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir jo galimybių veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taip pat, ar nepažeidė teisingo proceso nuostatų ir ar tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, pažymėtina, kad kaltinamasis aktas E. A. buvo surašytas, be kita ko, kaltinant jį pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametę D. T. kitokio fizinio sąlyčio būdu ir 2019 m. gruodžio 29 d., ir pagal šį straipsnį ši nusikalstama veika buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Tačiau kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad be kaltinime nurodytų veiksmų, kvalifikuotų pagal 150 straipsnio 4 dalį, E. A. kelis kartus kišo kairės rankos pirštus į nukentėjusiosios išorinius lytinius organus. Šios aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraše GP021481 (nuo 01.00 min.), taip pat aprašytos 2021 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 9–12). Ši bylos medžiaga buvo ištirta (peržiūrint vaizdo įrašą ir išvardijant byloje esančius dokumentus) 2022 m. lapkričio 4 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame dalyvavo taip ir nuteistasis E. A. bei jo gynėjas (t. 6, b. l. 152–153). Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nuteistasis, duodamas parodymus bendrai apie visas nusikalstamas veikas, susijusias su seksualiniu prievartavimu, neneigė, jog, maudydamas mergaitę, galėjo kišti ir kišo pirštus į pastarosios lytines lūpas. Sakydamas baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas taip pat pažymėjo, kad keturios nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nuo nusikalstamos veikos, padarytos prieš D. T., ir kvalifikuojamos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, skiriasi tuo, kad seksualinio prievartavimo atvejais buvo liečiami mergaitės lytiniai organai ir tarp lytinių lūpų buvo kišamas pirštas (t. 6, b. l. 180). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. gruodžio 29 d., teisinis kvalifikavimas liko tas pats, o faktinės aplinkybės iš esmės taip pat nepakito. Todėl E. A. galėjo gintis, ir gynėsi nuo jam pareikšto kaltinimo. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant dėl reikalingumo atlikti byloje įrodymų tyrimą, nuteistojo gynėjas pareiškė, kad nereikia papildomai tirti aplinkybių, susijusių su kaltinimo patikslinimu, bei dėl to apklausti nuteistąjį E. A. (t. 7, b. l. 102). Tai irgi rodo, kad šis apeliacinio skundo argumentas iš esmės tik deklaratyvus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad aprašant minėtos 2019 m. gruodžio 29 d. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes vartojama sąvoka „kišo kairės rankos pirštus į išorinius lytinius organus“, kitais trimis atvejais, taip pat kvalifikuotais pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, vartojamos sąvokos „kišo pirštus (ar pirštą) tarp lytinių lūpų“. Abi šios sąvokos reiškia tą patį veiksmą – intervenciją į mažametės nukentėjusiosios išorinius lytinius organus, o šių sąvokų skirtumai gali būti paaiškinami tuo, kad kitų objektų apžiūros protokolus, kuriuose aprašyti vaizdo įrašuose užfiksuoti E. A. atlikti veiksmai, surašė skirtingi tyrėjai (t. 3, b. l. 9, 141).

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje E. A. inkriminuotais keturiais atvejais, kvalifikuotais pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, buvo kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – mažametės, įvykio metu buvusios (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, seksualinį neliečiamumą. Nusikaltimų padarymo vieta – nukentėjusiosios ir jos mamos gyvenamoji vieta, vonios kambarys, sudarant įspūdį, kad nukentėjusioji yra tik maudoma – jau pati savaime buvo itin palanki lytinės aistros tenkinimui, o atskirais atvejais nuteistojo atlikti veiksmai – išvedant, išstumiant iš vonios kambario nukentėjusiosios motiną, nuperkant jai alkoholio, kurį ši vartojo ir tuo metu, kai nukentėjusioji buvo maudoma, leido susikurti dar palankesnes sąlygas nusikalstamų veikų darymui. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad visais atvejais E. A. buvo lytiškai susijaudinęs, patvirtina ir tai, jog fizinis sąlytis su mažamete nebuvo tik fragmentiškas, jis buvo nuoseklus ir tikslingas, o fizinis kontaktas (sąlytis) su mažamete, buvo pakankamas (užtektinas), kad būtų pasiektas nuteistojo turėtas tikslas – tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šias byloje nustatytas aplinkybes minėti nuteistojo tyčiniai veiksmai, taip pat nustačius ir intervenciją į mažametės lytinius organus, pagal savo poveikį gali būti prilyginami natūralia forma atliktai lytinei sueičiai, vertintini kaip lytinės aistros tenkinimas, kuris pagal savo pobūdį ir pavojingumą pripažintinas fiziniu sąlyčiu, būdingu seksualiniam prievartavimui, o ne mažametės tvirkinimui. Priešinga išvada negali būti padaryta ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde cituojamas kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose, susijusiose su seksualiniu prievartavimu ir su tvirkinimu, kuriose nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, nusikalstamų veikų padarymo būdas, vieta, trukmė ir pan. nėra analogiški šioje byloje nustatytoms aplinkybėms.

42. Taip pat, kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl mergaitės buvimo saugioje aplinkoje ir nuteistojo žaismingumo ir draugiškumo. Taip, sutiktina, kad nukentėjusiosios maudynės vyko jos namuose. Tačiau tai, kad nuteistasis atliko nusikalstamus veiksmus prieš savo geriausio draugo vaiką, kad vaiko mama būdavo neblaivi, o jis pats prie tokios jos būsenos prisidėdavo atveždamas jai alkoholio, žinodamas jos problemas dėl jo vartojimo, kad savo veiką filmavo paslėpta kamera – tai, rodo jo cinizmą, įžūlumą ir absoliutų naudojimąsi su pažeidžiama mama augusio vaiko padėtimi, o ne apie mergaitės buvimą saugioje aplinkoje ir nuteistojo draugiškumą, kaip teigia apeliantas. Toks įžūlus elgesio modelis, kolegijos vertinimu, irgi turi įtakos veikos kvalifikavimui ir atskleidžia būtent BK 150 straipsnio 4 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Todėl nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip mažametės seksualinį prievartavimą, padarytą kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Dėl paskirtų bausmių

43. Skundžiamu nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje. Už nusikalstamas veikas, susijusias su D. T. seksualiniu prievartavimu, nuteistajam paskirtos atitinkamai 3 metų, 3 metų 3 mėnesių, 3 metų 6 mėnesių ir 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; už nukentėjusiosios D. T. tvirkinimą – 60 parų arešto bausmė, už nukentėjusiųjų M. M., I. M., V. S. tvirkinimą – 75 parų arešto bausmė, o už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmenys pateikiami kaip vaikai – laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad visos padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, iš jų keturios priskirtinos labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalyje) ir trys apysunkių (BK 153 straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), visi nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje (mažamečių I. M., M. M. ir V. S. tvirkinimas) ir BK 309 straipsnio 2 dalyje E. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o dėl kitų nusikaltimų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. A. viso proceso metu prisipažino padaręs ir kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje (D. T. tvirkinimas), ir tai taip pat turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

45. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, nuteistajam įteiktuose pirmuose dviejuose pranešimuose apie įtarimą buvo nurodytos tik nusikalstamos veikos, susijusios su D. T. seksualiniu prievartavimu 2019 m. gruodžio 29 d. (t. 4, b. l. 141–142, 155–156), ir apie šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis parodė tik tai, kad jis maudė nukentėjusiąją. Kitos apklausos metu, kai nuteistajam įteiktame pranešime apie įtarimą buvo nurodyta ir nusikalstama veika, susijusi su D. T. tvirkinimu 2019 m. gruodžio 8 d. (t. 5, b. l. 41–42), nuteistasis, atsakydamas į klausimus bendrai apie visas nusikalstamas veikas parodė, kad, maudydamas mergaitę, jis neturėjo tikslo liesti jos lytinių organų, norėjo tik ją stebėti; maudynių metu lietė mergaitę, taip pat lietė ir jos lytinius organus, tačiau tik dėl jos higienos (t. 5, b. l. 44–45). Paskutinėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje, nuteistasis parodė, kad savo kaltę dėl D. T. tvirkinimo pripažįsta visiškai, teigė atlikęs tokius veiksmus, kokie yra nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau atliktų veiksmų ir turėto tikslo nedetalizavo (t. 5, b. l. 106–107). Pirmosios instancijos teisme nors nuteistasis taip pat parodė, kad savo kaltę dėl mažametės tvirkinimo pripažįsta ir atsiprašo dėl savo elgesio, tačiau apie visas prieš D. T. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, jis parodė, kad D. T. lietė tik todėl, kad ją maudė („liečiau, bet tik higienos sumetimais tai dariau“) (t. 6, b. l. 69–74). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis E. A., duodamas parodymus apie veiksmus D. T. atžvilgiu, nebuvo nuoširdus, savo elgesio jis nevertino kritiškai ir neatskleidė visų tikrųjų padaryto nusikaltimo aplinkybių ir savo turėto tikslo, o tiksliau sakant, netgi ir bandė pateisinti savo tikslą (kaip minėta, teigė, jog viskas vyko tik dėl higienos sumetimų). Šios nusikalstamos veikos aplinkybės buvo nustatytos ne iš nuteistojo parodymų, o iš vaizdo kamera užfiksuotos įvykių eigos ir nuteistojo atliktų veiksmų.

46. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir išvadai, kad E. A. nuoširdžiai gailisi tvirkinęs D. T.. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad gailisi dėl nusikalstamų veikų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlygino dalį padarytos žalos, pervesdamas civiliniam ieškovui 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 6, b. l. 142), tačiau, vertinant šią nuteistojo poziciją ir jo elgesį duotų parodymų kontekste, šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Taigi, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo pozicija dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

47. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad nukentėjusiajai turėtų būti atlyginta didesnė nei 2 000 Eur žala, tokiu atveju, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis atlygino dalį padarytos neturtinės žalos.

48. Teismų praktikoje laikoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą (tiek turtinę, tiek neturtinę) žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-21-942/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016, 2K-66-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.).

49. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. T. atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai (t. 2, b. l. 82). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, civilinis ieškinys buvo patikslintas, prašant iš E. A. priteisti nukentėjusiajai D. T., be kita ko, 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 6, b. l. 119–121, 122–125); ir, kaip minėta, nuteistasis dalį prašomos priteisti neturtinės žalos atlygino, pervesdamas civiliniam ieškovui 2 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškovo A. T. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš E. A. priteisė nukentėjusiajai D. T. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad žalos atlyginimo procesas pradėtas realizuoti, ir ne maža dalis (trečdalis) žalos tikrai atlyginta. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atlyginus dalį žalos, jokios pastangos atlyginti likusią – ženkliai didesnę – žalos dalį toliau nededamos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nedirba, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau iš paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad jis nuo 2022 m. spalio 2 d. nedirba tik todėl, kad, jo nuomone, jis darbdaviui negalėtų paaiškinti apie jam taikomą kardomąją priemonę bei vykstantį baudžiamąjį procesą („ne kiekvienam darbdaviui galėsiu paaiškinti, kad man reikės ten eiti atsižymėti ar bus teismo posėdis“) (t. 6, b. l. 174). Tai niekaip nedera su siekiu gauti pajamų, iš kurių galėtų būti atlyginta likusi žala. Be to, įvertinus nuteistojo gynybinę poziciją ne tik dėl veikos kvalifikavimo, bet ir dėl pasekmių bei žalos dydžio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tolimesnis žalos atlygino procesas iš esmės yra tik deklaratyvus, ir negali būti pripažintas nuoširdžiomis pastangomis ir realiu siekiu atlyginti nukentėjusiam vaikui patirtą žalą. Todėl apibendrinant, nėra pagrindo pripažinti, jog yra lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ar kita lengvinanti aplinkybė, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad į aukščiau minėtas aplinkybes dėl dalinio žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas vis tik atsižvelgė parinkdamas bausmės dydį.

50. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė, kad E. A. ankščiau neteistas (t. 5, b. l. 115–116), administracine tvarka baustas (t. 5, b. l. 117–121), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (t. 6, b. l. 113), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 114), dėl psichikos, psichiatrijos bei priklausomybės ligų nesigydė (t. 5, b. l. 129–131), 2021 m. gruodžio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-419/2021 konstatuota nesant duomenų, kad E. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos (t. 5, b. l. 135).

51. Skirdamas bausmes už atskiras E. A. padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas šias bausmes tinkamai individualizavo: už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskirdamas straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę bei artimas minimaliai bausmes, be aptartų aplinkybių teismas taip pat įvertino, kad intervencija į lytinius nukentėjusiosios organus nebuvo padaryti lytinių organų pažeidimai. Už D. T. tvirkinimą paskirdamas arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 60 parų, teismas pagrįstai pažymėjo, kad švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis (laisvės apribojimas) neskirtina, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstami veiksmai prieš mažametę D. T. buvo neatsitiktiniai, nuteistasis kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino. Už mažamečių I. M., M. M. ir V. S. tvirkinimą paskirdamas taip pat arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 75 paros, teismas įvertino nukentėjusiųjų skaičių, jų amžių (visi nukentėjusieji buvo mažamečiai, vienas iš jų tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Už BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą E. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta griežtesnė įstatymo numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, pažymi, kad E. A. nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. įgijo ir skirtinguose įrenginiuose – mobiliuosiuose telefonuose, išorinėje laikmenoje ir nešiojamuose kompiuteriuose – laikė net 88 pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir asmenys, pateikiami kaip vaikai. Sutiktina, kad pagal byloje esančius duomenis šie pornografinio turinio dalykai nebuvo išplatinti tretiesiems asmenimis, tačiau įvertinus įgytų ir laikytų pornografinio turinio dalykų ženklų kiekį, laikymą skirtinguose įrenginiuose, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, darytina išvada kad šios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis nei rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, kai padaromos pavienės, atsitiktinės veikos. Esant šioms aplinkybėms, už BK 309 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra per griežta, ji nekeičiama ir atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šios bausmės dydis yra ženkliai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, kuris yra 2 metai ir 1,5 mėnesio.

52. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su BK 55 straipsnio taikymu, pažymėtina, kad minėtas straipsnis numato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau komentuojamame straipsnyje kalbama apie bausmės skyrimą asmeniui, nuteistam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą apibrėžia vienaskaitos forma, taip pabrėždamas negalimumą taikyti šią bausmės skyrimo taisyklę tais atvejais, kai yra nustatyta realioji kelių nusikaltimų sutaptis. Kitais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo, kad bausmės klausimai sprendžiami tada, kai asmuo nuteisiamas už vieną ar kelis nusikaltimus (pvz., BK 75, 92 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2011, 2K-326-303/2019). Nagrinėjamoje byloje E. A. pripažintas kaltu padaręs iš viso septynias nusikalstamas veikas realiąja kelių nusikaltimų sutaptimi. Vadinasi, sprendžiant dėl nuteistajam pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių, BK 55 straipsnio nuostatos netaikytinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-88/2008, 2K-326-303/2019 ir kt.). BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kurį padarius BK 55 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

53. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. A. bausmės rūšį ir dydį už padarytas nusikalstamas veikas, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą nuteistajam paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, jos yra tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Papildomai pažymėtina, kad iš paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad jis, dirbdamas sargu vaikų darželyje, slapta filmavo šeimą su mažamečiais vaikais, Palangoje, paplūdimyje filmavo mergaites. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo pakeistos nuteistajam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos nustačius, kad nuteistasis bendravo su V. S., I. M., su kuriomis jam buvo uždrausta bendrauti, taip pat su E. M., siūlė joms vėl ateiti pas jį ir maudytis kubile (t. 6, b. l. 104–107). Visos šios aplinkybės, vertinant jas kartu su byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, jų pobūdžiu, neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams – vaikams, ir dar kartą patvirtina, kad jam paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės nėra per griežtos, jos yra teisingos.

54. Tinkamai pritaikius bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse bei 5 dalies 2 punkte, E. A. pagrįstai nustatyta galutinė subendrinta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

55. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai išspręsti ir su neturtinės žalos atlyginimu susiję klausimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl E. A. atlikto seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo mažametei nukentėjusiajai D. T. nebuvo padaryti kūno sužalojimai, intervencija į jos lytinius organus nors buvo ne vienkartinė, bet trumpalaikė, tačiau dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų buvo pažeisti įstatymo saugomi svarbūs gėriai – asmens seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į galimą nusikalstamų veikų įtaką nukentėjusiosios elgesiui ir bendravimui ateityje (santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai). Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje įvertintos ir aplinkybės, akcentuojamos ir apeliaciniame skunde, t. y., kad byloje esančiuose Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktuose dokumentuose (t. 2, b l. 30–70) nurodytas D. T. elgesio problemas, dėl ko jai teikiamos psichologo, psichiatro konsultacijos, lėmė ir jos socialinė aplinka, t. y., priklausomybę alkoholiui turinti motina, jos elgesys su mažamete, laikinos nukentėjusiosios globos suteikimas jos močiutei, vėliau – jos dėdei, taip pat ir situacija, kad 2021 m. mirė nukentėjusiosios tėvas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat ir duomenų, objektyviai patvirtinančių nukentėjusiajai kilusias seksualinės prievartos pasekmes, nebuvimą, prašomą neturtinės žalos dydžio sumą sumažino ir nukentėjusiajai D. T. pagrįstai priteisė 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, todėl nemažinamas. Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo ir įvertinus teismų praktiką mažamečių seksualinio prievartavimo bylose, kuriose, nenustačius konkrečių sužalojimų, yra priteisiamas panašaus dydžio (skaičiuojant priteistų žalų vidurkį) kaip nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-116-942/2016, 2K-392-489/2016). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendyje Nr. 1A-55-177/2016, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo mažametei, prieš kurią buvo padaryti BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje numatyti nusikaltimai, teisėjų kolegija konstatavo, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti įtakos jos elgesiui ir bendravimui ateityje. Vien ta aplinkybė, jog ekspertė negalėjo tiksliai atsakyti, kaip nagrinėjamas įvykis paveikė nukentėjusiąją, nepaneigia tam tikrų padarinių atsiradimo galimybės ateityje. Šioje byloje iš nuteistųjų nukentėjusiajai priteistas 5 800 Eur, 2 900 Eur ir 10 140 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/489/2016 kasaciniai nuteistųjų skundai minėtoje byloje atmesti).

Dėl kitų nuosprendžio klausimų

56. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 20 d. (t. 7, b. l. 96–99) 2023 m. kovo 20 d. (t. 7, b. l. 107–111) gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nukentėjusiesiems D. T., V. S., I. M. ir M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 83,33 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju valstybės naudai prašoma priteisti advokatės atstovavimo nukentėjusiesiems išlaidų suma nelaikytina per didele, nes advokatė pasirengė bylos, kuri apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, nagrinėjimui bei dalyvavo teismo posėdžiuose. Byloje duomenų apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį nėra. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi nukentėjusiųjų įgaliotosios atstovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (t. 7, b. l. 94). Esant šioms aplinkybėms, iš nuteistojo E. A. priteistina nukentėjusiųjų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma, t. y. 83,33 Eur.

57. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 13 d. taip pat buvo gauta dar viena patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nukentėjusiesiems D. T., V. S., I. M. ir M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 106,67 Eur išlaidų (pažymoje nurodyta, kad į patikslintoje pažymoje nurodytą valstybės naudai priteistiną sumą yra įskaičiuotos ankstesnėse pažymose nurodytos valstybės naudai priteistinos sumos). Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku ir sudarant proceso dalyviams galimybes dėl to pasisakyti teismo posėdyje (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Prašymai dėl šių proceso išlaidų atlyginimo nebuvo paskelbti ir dėl šių prašymų kitiems proceso dalyviams nebuvo užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Šiuo atveju, kaip minėta, patikslinta pažyma pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. A. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. A. valstybės naudai priteisti 83,33 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris centus) už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.