Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Mazda 6“ įgijimo ir realizavimo) dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Mitsubishi Pajero“ įgijimo) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Saab“ įgijimo) – vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Mazda 3“ įgijimo) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Audi A4“ įgijimo ir naudojimosi) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Škoda Fabia“ įgijimo ir realizavimo) – vienerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Honda Accord“ įgijimo) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Mercedes Benz S400“ įgijimo) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl žinomai nusikalstamu būdu gauto automobilio „Mercedes Benz CLS“ įgijimo) – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. K. nustatyta galutinė subendrinta penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl penkių nusikalstamų veikų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį R. K. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo jas padarant.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir I. K., tačiau dėl jos kasacine tvarka nesiskundžiama.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2006 m. spalio 17 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2006 m. gegužės mėnesio pradžioje pagrobtą 14 466,28 lato (pagal 2006 m. gegužės 5 d. kursą – 71 768 Lt) vertės automobilį „Mazda 6“; 2006 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) įgydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) importuotą apgadintą automobilį „Mazda 6“, pirkimo metu paprašė, kad pardavėjas-vadybininkas A. B. į pažymą-sąskaitą įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis: kad jo perkamo automobilio „Mazda 6“ variklio numeris yra (duomenys neskelbtini). 2006 m. spalio 17 d. automobilį „Mazda 6“ su pakeistu identifikavimo numeriu, panaudodamas įsigyto iš JAV importuoto automobilio „Mazda 6“ dokumentus, R. K. įregistravo A. P. N. vardu ir 2007 m. kovo 31 d. Joniškyje, (duomenys neskelbtini) šį automobilį pardavė V. Š. už 36 000 Lt.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2007 m. vasario 13 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2006 m. rugpjūčio mėn. naktį iš 28 į 29 d. pagrobtą 27 901,32 lato (pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. kursą – 138 418,45 Lt) vertės automobilį „Mitsubishi Pajero“; 2007 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių pardavimo aikštelėje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įgijo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Mitsubishi Pajero“, 2007 m. vasario 13 d. automobilį „Mitsubishi Pajero“ su pakeistu identifikavimo numeriu, panaudodamas iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių pardavimo aikštelės įgyto automobilio „Mitsubishi Pajero“ dokumentus, įregistravo A. P. N. vardu, ketindamas jį realizuoti, tačiau automobilis 2007 m. balandžio 17 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos Joniškyje, (duomenys neskelbtini), buvo paimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. balandžio 17 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo Latvijos Respublikoje 2006 m. lapkričio mėn. naktį iš 20 į 21 d. pagrobtą 6000 eurų (pagal 2006 m. lapkričio 20 d. kursą – 20 716,80 Lt) vertės automobilį „Saab“, kuris 2007 m. balandžio 16 d. iš remonto dirbtuvių, esančių Joniškyje, (duomenys neskelbtini), ir priklausančių R. J., buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. sausio 3 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2006 m. lapkričio mėn. naktį iš 20 į 21 d. pagrobtą 12 927,51 euro (pagal 2006 m. lapkričio 20 d. kursą – 44 636,10 Lt) vertės automobilį „Mazda 3“, bendrininkavo I. K. 2007 m. sausio 3 d. šį automobilį „Mazda 3“ su pakeistu identifikavimo numeriu įregistruojant savo vardu, panaudojus įsigyto iš JAV importuoto automobilio „Mazda 3“ dokumentus, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu; tačiau automobilis 2007 m. balandžio 17 d. iš Joniškio žemės ūkio mokyklos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Joniškyje, (duomenys neskelbtini), buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. balandžio 13 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2007 m. sausio mėn. naktį iš 15 į 16 d. pagrobtą 17 500 latų (pagal 2007 m. sausio 15 d. kursą – 86 591,75 Lt) vertės automobilį „Audi A4“, šiuo automobiliu naudojosi – važinėjo nuo įsigijimo momento, tačiau 2007 m. balandžio 13 d., apie 20.30 val., vairuojantis šį automobilį buvo sulaikytas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. balandžio 13 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo Latvijos Respublikoje 2007 m. sausio mėn. naktį iš 15 į 16 d. pagrobtą 6000 latų (pagal 2007 m. sausio 15 d. kursą – 29 688,6 Lt) vertės automobilį „Škoda Fabia“, 2007 m. balandžio 2 d., apie 13.00 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), šį automobilį su suklastotu identifikavimo numeriu perdavė nenustatytam asmeniui.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007 metų sausio mėnesio pradžios iki 2007 m. balandžio 16 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2007 metų sausio mėnesio pirmoje pusėje pagrobtą 9860 latų (pagal 2007 m. sausio 15 d. kursą – 48 788,27 Lt) vertės automobilį „Honda Accord“, kurį iki 2007 m. balandžio 16 d. 15.00 val. laikė R. J. priklausančiose remonto dirbtuvėse Joniškyje, (duomenys neskelbtini), kol automobilis poėmio metu buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. balandžio 12 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą – Latvijos Respublikoje 2007 m. balandžio mėn. naktį iš 4 į 5 d. pagrobtą 18 200 latų (pagal 2007 m. balandžio 4 d. kursą – 88 714,08 Lt) vertės automobilį „Mercedes Benz S400“, kurį iki 2007 m. balandžio 14 d. 14.00 val. laikė A. Š. priklausančiame garaže Joniškyje, (duomenys neskelbtini), kol automobilis buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2008 m. gegužės 12 d. iki 2008 m. spalio mėnesio vidurio, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą: Latvijos Respublikoje 2008 m. gegužės mėn. naktį iš 12 į 13 d. pagrobtą 38 500 latų (pagal 2008 m. gegužės 12 d. kursą – 190 524,95 Lt) vertės automobilį „Mercedes Benz CLS“, kurį nuo 2008 m. spalio mėnesio vidurio iki 2008 m. lapkričio 3 d. laikė R. J. priklausančiame garaže Joniškyje, (duomenys neskelbtini), kol automobilis kratos metu buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.

R. K. nuteistas ir už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo A. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė jį su savimi nuo įsigijimo momento iki 2008 m. balandžio mėn. 15 d. 14.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo, jį panaudojo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pateikdamas jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnams.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį: sušvelninti jam paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Kasatorius teigia, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis mano, kad buvo pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis apeliacinės instancijos teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, o ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs tik tų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl kurių jį pirmosios instancijos teismas išteisino. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė ir į išnykusį teistumą už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, neįvertino to, kad R. K. veiksmais nebuvo padaryta žala, byloje nepateikta civilinių ieškinių, liudytojui V. Š., kuris buvo įsigijęs automobilį „Mazda 6“, sugrąžinti sumokėti pinigai; anot kasatoriaus, jo padaryti nusikaltimai pagal pavojingumo laipsnį yra mažiau pavojingi nei smurtiniai nusikaltimai.

Nuteistasis pažymi, kad iki nuteisimo dirbo M. B. N. individualioje įmonėje vadybininku, darbdavio apibūdintas teigiamai, šeimos šiuo metu neturi, nes yra išsiskyręs, pilnametė duktė išvykusi į užsienį; 2010 m. rugpjūčio 9 d. mirus broliui K. K., jis liko vienintelis galintis pasirūpinti ligota (nustatytas neterminuotas neįgalumas, vidutinis specialiųjų poreikių lygis, nuo 2003 m. – antra invalidumo grupė; sunki depresijos forma, sunkus judėjimas, nuolatinis vaistų vartojimas, reikalinga pagalba apsirūpinant maistu, sutvarkant buitį) senyvo amžiaus nuolatinės priežiūros reikalinga motina M. K., kurią iki nuteisimo ketinęs parsivežti gyventi pas save. Kasatorius pabrėžia, kad jo sveikata taip pat nėra gera, jau iki suėmimo jis gydėsi VĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centre, jam diagnozuoti įvairūs susirgimai. Kasatorius nurodo, kad teismas jam skyrė nepagrįstai griežtesnę nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, neatsižvelgė į BK 55 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į nuteistojo R. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo R. K. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad R. K. pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir tik po nuosprendžio priėmimo savo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš skundo neaišku, ką jis prisipažįsta ir dėl ko nuoširdžiai gailisi, nes nuteistasis, be deklaratyvaus pasisakymo apie kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, nenurodė, kokias faktines aplinkybes pripažįsta.

Atsiliepime nurodoma, kad bausmės paskirtos žemesnės nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Iš byloje esančių duomenų tiek apie veikas, tiek apie jas padariusį asmenį – R. K. - nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl R. K. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. R. K. nuteistas už nesunkias ir apysunkes nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje (7 veikos), 189 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje (1 veika). Už kiekvieno nusikaltimo padarymą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė skirta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Nurodytų BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose, be laisvės atėmimo bausmės, yra numatytos ir alternatyvios su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinė byla Nr. 2K–138/2011). Taigi baudžiamajame įstatyme nėra nuostatų, įpareigojančių teismą pilnamečiams asmenims, pirmą kartą teisiamiems už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo, būtinai skirti tik bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

R. K., jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė išnykus teistumui, taigi jis BK 55 straipsnio prasme gali būti traktuotinas kaip pirmą kartą teisiamas asmuo. Tačiau šiame straipsnyje kalbama apie bausmės skyrimą asmeniui nuteistam už vieną nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Įstatymų leidėjas tokį nusikaltimą apibrėžia vienaskaitos forma, taip pabrėždamas negalimumą taikyti šią bausmės skyrimo taisyklę tais atvejais, kai yra nustatyta realioji kelių nusikaltimų sutaptis. Kitais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo, kad bausmės klausimai sprendžiami tada, kai asmuo nuteisiamas už vieną ar kelis nusikaltimus (pvz. BK 75, 92 straipsniai). R. K. yra padaręs ne vieną ar kelis, o keliolika (dešimt) nusikaltimų, kurie idealiosios sutapties nesudaro, devyni iš jų yra pakartotiniai, tokio paties pobūdžio. Taigi skirdamas R. K. bausmę teismas šiuo atveju nebuvo saistomas BK 55 straipsnyje esančios normos (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-88/2008).

Teismas, tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikaltimą atskirai, tiek ir nustatydamas R. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamosios teisės nuostatų nepažeidė, savo sprendimą motyvavo, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumą, nesuteikdamas nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl bausmių skyrimo atsižvelgta, kad R. K. padarė 8 apysunkius ir 2 nesunkius nusikaltimus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia – R. K. suprato, kad įgyja, naudoja, realizuoja automobilius, žinomai gautus nusikalstamu būdu, taip pat įgyja, laiko ir panaudoja svetimą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą – neturėdamas teisėto pagrindo, ir to norėjo (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dalis vogtų automobilių įgyti dėl savanaudiškų tikslų (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas), visi nusikaltimai yra baigti (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), R. K. baustas administracine tvarka, išsituokęs, dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad paskirtos bausmės nėra per griežtos, aptarė, kokią reikšmę bausmės skyrimui turi kasaciniame skunde nurodytos nuteistojo sveikatos būklės ir pareigos pasirūpinti motina aplinkybės.

Kasatorius neteisus skunde teigdamas, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme neigė žinojęs, jog jo įgyti automobiliai vogti, neigė dalies automobilių įgijimo aplinkybes, A. T. vairuotojo pažymėjimo panaudojimo aplinkybes, neprisipažino kaltu ne tik dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas, bet ir dėl kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių jam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Paskutiniojo žodžio metu R. K. prašė jį išteisinti. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė byla Nr. 2K–138/2011).

Apeliacinio proceso metu nuteistasis nepareiškė prašymo atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu ištirti ir įvertinti kitokius jo parodymus, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, jog prisipažįsta dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, dėl kurių jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Esant tokiai padėčiai teismų pozicija dėl galimybės taikyti R. K. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvimo atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, ir kt.).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. K. už visų nusikalstamų veikų padarymą nustatyta didesnė negu trejų metų laisvės atėmimo galutinė bausmė, taigi sąlygų taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. R. K. BK nuostatos dėl bausmės skyrimo pritaikytos tinkamai, todėl kasacinio skundo argumentais keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl paskirtos bausmės griežtumo nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.