Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. L., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei-Gargasei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. patikslintą ieškinį atsakovei E. Š. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys netenkinamas.

Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas ieškovo D. L. ieškinys atsakovei I. t. k. b. „E.“ dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo. 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. L. ieškinys buvo patenkintas. Nustatyta, kad ieškovas naudojasi pastato, unikalus Nr. 5392-9000-4018, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis: II-8 (7,77 m²), II-9 (9,82 m²), II-1 (7,71 m²), II-10 (4,64 m²), II-2 (15,91 m²), II-3 (23,47 m²), II-4 (7,89 m²), II-6 (4,21 m²), II-7 (0,90 m²), II-5 (18,68 m²), kurių bendras plotas 101 m², o atsakovė I. t. k. b. „E.“ naudojasi likusiomis pirmo aukšto bei viso antro aukšto patalpomis, kurių bendras plotas yra 305,88 m².

2024 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo esminę reikšmę bylai turinti aplinkybė, kuri teismui ir bylos šalims nebuvo ir negalėjo būti žinoma, t. y. kad ne I. t. k. b. „E.“, o E. Š. yra statinio bendrasavininkė, ir dėl to, kad E. Š. nuosavybės teisė nebuvo įregistruota viešame registre, ši aplinkybė objektyviai negalėjo būti žinoma nei ieškovui D. L., nei bylą nagrinėjusiam teismui.

E. Š. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu nuosavybės teise priklauso 75/100 pastato-ligoninės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/100 kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės faktas įregistruotas 2024 m. sausio 23 d. Iki tol 75/100 dalys minėto turto nuosavybės teise priklausė I. t. k. b. „E.“.

D. L. nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso 25/100 pastato-ligoninės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

E. Š. 2020 m. lapkričio 9 d. nustatytas 5 procentų dydžio darbingumo lygis.

MB „D. r.“ matininkas D. D. parengė planą, pagal kurį ieškovui būtų priskirta naudotis pastato pirmo aukšto patalpomis (pažymėtomis šalia spalva): II-8 (7,77 m²), II-9 (9,82 m²), II-1 (7,71 m²), II-10 (4,64 m²), II-2 (15,91 m²), II-3 (23,47 m²), II-4 (7,89 m²), II-6 (4,21 m²), II-7 (0,90 m²), II-5 (18,68 m²), kurių bendras plotas 101 m².

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoti šie nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; ja nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Turi būti stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).

Ieškovo pateiktas naudojimosi pastatu tvarkos projektas neatitinka visų nustatytų kriterijų, todėl negali būti tvirtinamas.

Pagrįstais pripažintini atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad siūloma tvarka užtikrina tik išimtinai ieškovo interesus. Ieškovas nurodė, kad negalėjo pasirinkti kitų patalpų, nes negalima užtikrinti jam ir atsakovei tenkančių realiųjų dalių atitikimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateikė tik pirmo aukšto projektą ir jame pasirinko patalpas, tačiau šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir antrasis pastato aukštas. Matininko D. D. parengtas projektas yra neišsamus, nes neapima antrojo pastato aukšto kaip viso pastato naudojimosi tvarkos nustatymo visumos. Plane privalo atsispindėti visas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas (visos jo patalpos). Ieškovas teigia, kad antrajame aukšte patalpų pertvaros yra išardytos, tačiau pats pripažino, kad nei vieno karto nėra buvęs pastato viduje, todėl kritiškai vertinama ieškovo pozicija dėl negalimumo nustatyti naudojimosi tvarkos ir dalimi antrojo aukšto patalpų.

Ieškovas pasirinko dalį patalpų, kuriose nuo 2000 m., t. y. 15 metų anksčiau nei nuosavybės teisę įgijo ieškovas, gyvena trečiasis asmuo V. S. su savo dukra. Ieškovas, rengdamas planą, žinojo, kad pastate gyvena V. S., ką patvirtina V. S. pasirašytas raštelis, kuriame nurodoma, kad ji įsipareigojo sumokėti ieškovui nuomos mokesčio skolą. Pažymėtina, kad raštelio pasirašymo metu nebuvo nustatyta konkreti naudojimosi tvarka, todėl nebuvo pagrindo vertinti, kad V. S. gyvena ieškovui priskirtose patalpose. Todėl laikytina, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia ir trečiojo asmens interesus.

Ieškovui pagal jo siūlomą planą tektų keturi įėjimai į pastatą, tuo tarpu atsakovei tik vienas. Atsakovei tektų visos antrojo aukšto patalpos, į kurias patekti iš pirmojo aukšto patalpų, priskirtinų pagal planą atsakovei, yra mažiau galimybių. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovė turi judėjimo negalią ir patekimas į antrojo aukšto patalpas jai keltų fizinius iššūkius. Tad taip pat pripažintina, kad siūloma tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą. Kadangi atsakovei priklauso didžioji pastato dalis (75/100 dalys), naudojimosi tvarka turėtų būti tokia, kad ieškovui priskirtinos patalpos būtų išdėstytos kaip įmanoma kompaktiškiau ir sudarytų kuo mažesnę konfliktų galimybę. Atsižvelgtina į atsakovės poziciją, kad abu bendraturčiai atitinkamai jų idealiosioms dalims, naudotųsi patalpomis tiek pirmame, tiek antrame aukšte, abiejose namo pusėse (tiek nuo (duomenys neskelbtini), tiek nuo vidinio kiemo pusės), patalpos išdėstant kompaktiškiau (kad būtų vienos po kitomis) (https://www.google.com/maps/@55.3073147,23.989627,3a,75y,148.51h,99.69t/data=!3m7!1e1!3m5!1s7otlR0papASryeJ8GSBuAw!2e0!6shttps:%2F%2Fstreetviewpixelspa.googleapis.com%2Fv1%2Fthumbnai%3Fcb_client%3Dmaps_sv.tactile%26w%3D900%26h%3D600%26pitch%3D9.693512851590185%26panoid%3D7otlR0papASryeJ8GSBuAw%26yaw%3D148.5122451983851!7i16384!8i8192!5m1!1e4?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MDYxMS4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D).

Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, ieškovo pateiktas planas neatitinka teisėtumo, socialinės taikos ir proporcingumo, racionalumo ir efektyvumo kriterijų, todėl yra atmetamas.

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017,18 punktas).

Ieškovas byloje turėjo profesionalę atstovę, jokių prašymų nei klausimų priešingai šaliai neturėjo. Teismas negali pažeisti procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų ir imtis aktyvių veiksmų ieškovo naudai, skatinant ieškovą tikslinti planus.

Atsakovei savo ruožtu atstovavo profesionali advokatė, kuri pateikė atsiliepimą ir šioje situacijoje racionaliausią situacijos sprendimo būdą – priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau atsakovė nutraukė atstovavimo sutartį. Atsakovė neteikė savo norimo plano, ką galėjo padaryti ir be atstovo, kreipusis į matininką ir išdėsčiusi savo pageidavimą. Kelis mėnesius teigė, jog rūpinosi atstovavimu, tačiau jokių realių veiksmų neatliko, teikė nepagrįstus prašymus, siekė nušalinti teisėją, kitaip tariant, konstatuotina, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nesirūpino procesu.

Išnagrinėjus bylą, 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – netenkinti patikslinto ieškinio (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Netenkinus patikslinto ieškinio, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atnaujintoje civilinėje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – netenkinti patikslinto ieškinio.

Išaiškinti, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio šalims iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.