Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas D. L. 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Inovacinių technologijų kooperatinei bendrovei „Elitagra“, kuriame prašė teismo nustatyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), naudojimosi tvarką pagal MB „Darni riba“ matininko D. D. sudarytą pirmo aukšto patalpų planą, pastato bendras plotas - 406,88 m², kuriuo ieškovas D. L. naudojasi pastato pirmame aukšte esančiomis dalimis, plane pažymėtomis : II-8 (7,77 m²), II-9 (9,82 m²), II-l (7,71 m²), II-10 (4,64 m²), II-2 (15,91 m²), II-3 (23,47 m²), II-4 (7,89 m²), II-6 (4,21 m²), II-7 (0,90 m²) ir II-5 (18,68 m²), kurių bendras plotas lygus 101 m², o atsakovė Inovacinių technologijų kooperatinė bendrovė „Elitagra“ naudojasi likusiomis pirmo aukšto patalpomis bei viso antro aukšto patalpomis, kurių bendras plotas lygus 305,88 m², ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 25/100 dalys šio pastato, o likusios 75/100 dalys pastato priklauso atsakovei. Ieškovo teigimu, tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiu pastatu. Ieškovo manymu, atsakovė iš esmės riboja ieškovui patekimą į šį pastatą, be šalių sutarimo sprendžia, kuria pastato dalimi ji nori naudotis pagal atsakovės poreikiams kylančias reikmes. Ieškovas nurodė, jog šį ginčą bandė išspręsti taikiai ir 2020 m. vasario 26 d. atsakovei pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo bei drauge su juo pateikė pastato dalių paskaičiavimo projektą. Atsakovė į ieškovo geranorišką pasiūlymą nereagavo. Ieškovas, norėdamas šį ginčą išspręsti taikiai, 2020 m. balandžio 27 d. pateikė kitą pasiūlymą dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo bei drauge su juo pateikė pastato pirmo aukšto patalpų planą. Ieškovas prašė atsakovės iki 2020 m. gegužės 4 d. nuo šio pasiūlymo įteikimo dienos atsakyti raštu, tačiau atsakovė į minėtą pasiūlymą neatsakė.

5. Apeliaciniu skundu ieškovas D. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškinį tenkinti, nustatyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Darni riba“ matininko D. D. sudarytą pirmo aukšto patalpų planą, pastato bendras plotas - 406,88 m2, kuriuo ieškovas D. L. naudojasi pastato pirmame aukšte esančiomis dalimis, plane pažymėtomis koordinačių taškais: II-8 (7,77 m² ), II-9 (9,82 m²), II-l (7,71 m²), 11-10 (4,64 m²), II-2 (15,91 m²), II-3 (23,47 m²), II-4 (7,89 m²), 11-6(4,21 m²), II-7 (0,90 m²) ir II-5 (18,68 m²), kurių bendras plotas lygus 101 m², o atsakovė Inovacinių technologijų kooperatinė bendrovė „Elitagra“ naudojasi likusiomis pirmo aukšto patalpomis bei viso antro aukšto patalpomis, kurių bendras plotas lygus 305,88 m, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo su atsakove. Toks teismo teiginys yra teisiškai nepagrįstas. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kartu su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodyti argumentai, kad apeliantui nepavyksta susitarti su atsakove draugiškai, nes pastarajai iki kreipimosi į teismą dienos buvo siųsti du pasiūlymai, kurie buvo tinkamai įteikti. Pirmasis pasiūlymas buvo įteiktas 2020 m. kovo 25 d., antrasis – 2020 m. balandžio 29 d.. Apie apelianto norą nustatyti oficialią pastato naudojimosi tvarką atsakovė žinojo nuo 2020 m. vasario 26 d. pasiūlymo jai įteikimo dienos, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir savo nuomonės neišreiškė. Apeliantas bandė derinti savo interesus su atsakove ir vadovavosi interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, teikė ne vieną rašytinį pasiūlymą, siūlė kreiptis ir į notarą, tačiau atsakovė, tikėtina tikslingai, dėl minėtų pasiūlymų buvo pasyvi. Interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai negali būti taikomi išimtinai tik atsakovės interesais, šių principų taikymas galioja ir apelianto interesų apsaugai. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų taikymą. Kadangi apeliantas neatsako už atsakovės veiksmus ar neveikimą, todėl apeliantui nepavykstant susitarti su atsakove, jam teko kreiptis į teismą.

1.2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentas, kad apeliantas būtinai privalėjo išsiųsti atsakovei pranešimą apie naudojimosi pastatu tvarką, dėl kurios ketino kreiptis į teismą. Joks Lietuvos Respublikos teisės aktas imperatyviai nereglamentuoja, kad atsakovui privalo būti siunčiamas pasiūlymas (planas) iki kreipiantis į teismą. Šio pobūdžio ginčams nėra privaloma jokia ikiteisminė ginčo stadija. Bendraturtis, kuris tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais neranda kompromiso, turi teisę kreiptis į teismą su planu, kuriame atsispindėtų bendraturčio siūloma kitam bendraturčiui naudojimosi pastatu tvarka ir prašyti teismo nustatyti pastato naudojimosi tvarką.

1.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad apelianto siūlomas planas nepadės įgyvendinti siekiamo tikslo, t. y. neva buto įrengimo ir neišspręs problemos, t. y. baudų už apleistą pastatą skyrimo bendrasavininkams mokėjimo. Tačiau apeliantas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neteigė, jog šio ieškinio tikslas yra pastate, kurio naudojimosi tvarką siekiama nustatyti, įsirengti butą. Teismui pateiktame pastato naudojimosi tvarkos plane nėra nurodyta jokių pastato statybos pakeitimų, sienų griovimų ir papildomų įėjimų įrengimo. Be to, baudų mokėjimas taip pat nėra susijęs su nagrinėjama byla. Apeliantas teismo posėdžio metu tiesiog nurodė, kad pastatas yra apleistas, atsakovė visiškai nesitvarko ir nereaguoja į gaunamas administracines baudas dėl nepriežiūros, todėl minėtus įsipareigojimus yra priverstas vykdyti tik vienas iš bendraturčių, t. y. apeliantas.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo apelianto siūlomo pastato naudojimosi tvarkos plano ir nesprendė jo pagrįstumo. Teismų praktikoje yra taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai - teisėtumo kriterijus, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Sprendime nebuvo pasisakyta nei dėl vieno iš minėtų kriterijų ir pastato naudojimosi tvarkos plano jiems atitikimo ar neatitikimo. Apelianto siūlomas pastato naudojimo tvarkos planas, kuris buvo teiktas tik teismui, nepažeidžia nei vieno iš minėtų kriterijų. Apelianto prašoma nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarka niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, prašoma nustatyti naudojimosi pastatu tvarka nenumato jokių statinio pakeitimų, todėl visiškai atitinka teisėtumo kriterijų. Pastato naudojimosi tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitinka bendraturčių turimas pastato dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kadangi apeliantui priklausančios 25/100 pastato dalys yra lygu 101 m², o atsakovei priklausančios likusios 75/100 dalys pastato lygu 305,88 m², bendras pastato plotas lygus - 406,88 m². Be to, atsakovei naudotis lieka 0,72 m² daugiau nei jai turėtų priklausyti pagal realiąsias dalis, tačiau apeliantas neprašo už tai jam atlyginti, todėl siūloma pastato naudojimosi tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Siūloma naudojimosi tvarka yra patogi abejiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant pastatą gauti maksimalią jo naudą, prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti turėtų nekilti, kadangi bendraturčiai turėtų atskirus įėjimus į patalpą ir galėtų savo dalinės nuosavybės teisę įgyvendinti netrukdomi ir užsitikrindami savo privatumą, todėl toks naudojimosi pastatu tvarkos planas atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Bendraturčiai neturi nusistovėjusios naudojimosi pastatu tvarkos, kadangi statinys nuo pat jo įsigijimo yra apleistas, todėl nesant susiklosčiusiems faktiniams bendro daikto naudojimo santykiams, nėra neatitikimo ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui.

1.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu užkirto kelią apeliantui įgyvendinti savo nuosavybės teisę ir naudotis jam priklausančia ginčo statinio dalimi bei nepagrįstai suteikė prioritetą vienam iš bendraturčių - atsakovei, leisdamas jai ir toliau piktnaudžiauti savo teisėmis. Taip pat teismas paliko prielaidą toliau kilti konfliktui tarp šalių dėl bendro pastato naudojimo. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

1.6. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi apeliantui nustatė trūkumus ir įpareigojo pateikti teismui įrodomus, kad iki ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gegužės 5 d.) atsakovei buvo siūloma nustatyti naudojimosi pastatu tvarką tokią, kuri yrą nurodyta ieškinyje, ir atsakovė su pasiūlymu nesutiko, arba gavusi pasiūlymą į jį neatsakė. Dėl šios teismo nutarties apeliantas pateikė atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1372-657/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį panaikino, civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Toliau nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdis vyko taip, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas buvo aiškus dar parengiamojo teismo posėdžio metu, akivaizdžiai palaikant atsakovės pusę. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu neleido ieškovui pasinaudoti procesine teise dėl sprendimo už akių nedalyvaujant atsakovei priėmimo, minėtą apelianto prašymą atmetė ir jau tada buvo akivaizdu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, apelianto ieškinį atmes. Minėti faktai atsispindi ir sprendime, kuriame teismas konstatuoja, kad atsakovės pozicija dėl prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos šioje byloje yra nežinoma, kadangi jai nebuvo įteiktas paskutinis naudojimosi patalpomis planas ir tai yra esminis teismo argumentas, kodėl ieškinys buvo atmestas. Teismas sprendime nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1372-657/2020, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, konstatavo, kad ieškinys dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo 2020 m. birželio 15 d. buvo įteiktas atsakovei. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių prieštaraujančių argumentų nenurodė. Taigi akivaizdu, kad atsakovė apie nagrinėjamą bylą žinojo ir galėjo išreikšti poziciją dėl siūlomo naudojimosi pastatu tvarkos plano, taip pat galėjo pateikti savo siūlomą planą, tačiau šių veiksmų neatliko. Atsakovės neveikimas ir neatvykimas į teismo posėdį negali būti aplinkybė apelianto ieškiniui atmesti. Atsakovė yra juridinis asmuo, o juridiniam asmeniui yra taikomi didesni reikalavimai nei fiziniam asmeniui. Juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes yra užtikrinanti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą, tarp jų - galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu. Taigi, ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant ieškovo interesus. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Kai įstatyme nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Tai vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo įteiktas. Taigi, atsakovei apelianto ieškinys, jo priedai, tarp jų ir paskutinis ieškovo pasiūlymas dėl pastato naudojimosi tvarkos, kuris buvo teiktas tik teismui, taip pat šaukimas į teismo posėdį, formaliai buvo tinkamai įteikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, todėl toks jos elgesys teismo turėjo būti įvertintas kaip paties juridinio asmens sąmoningas teisės dalyvauti procese atsisakymas ir toks atsakovės elgesys negalėjo užkirsti apeliantui teisės ginti savo nuosavybės teisę teisme.

1.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principų taikymą, užkirsdamas apeliantui kelią įgyvendinti įstatyme numatytas jo teises. Šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Tačiau sprendime teismas ne tik nevertino siūlomo plano racionalumo, patogumo, bet apelianto reikalavimo netenkino, todėl, kad atsakovės nuomonė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo plano teismui nėra žinoma.

1.8. Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atmetė nepagrįstai, nepadaręs visapusiškų teisinių išvadų, neanalizavęs pateikto pastato naudojimosi tvarkos plano ir būdamas šališkas bei akivaizdžiai palaikydamas procese nedalyvavusios šalies pusę.